52018IP0317

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018IP0317 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018IP0317

2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių statuto (2016/2237(INL))

OL C 118, 2020 4 8, p. 145–157 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

8.4.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 118/145

P8_TA(2018)0317

Socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių statutas

2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių statuto (2016/2237(INL))

(2020/C 118/24)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. Europos Parlamento deklaraciją dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 ir 50 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu’ (3),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo (4),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

—	atsižvelgdami į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 346/2013 (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 (6), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES (7), ypač į jos 20 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos savidraudos draugijos statuto (9),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. liepos mėn. atliktą tyrimą „Savidraudos draugijų vaidmuo XXI amžiuje“, kurį užsakė Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Komisijos socialinio verslumo ekspertų grupės (GECES) ataskaitą dėl socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos ateities perspektyvos (10),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus atliktą 2017 m. vasario mėn. tyrimą „Europos socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių statutas“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0231/2018),

kadangi sąvokos „socialinė įmonė“ ir „solidarumu grindžiama įmonė“ naudojamos kaip sinonimai, nors jomis žymimos įmonės ne visada yra tokios pačios ir gali labai skirtis skirtingose valstybėse narėse; kadangi sąvoka „socialinė įmonė“ labiausiai taikoma tokioms tradicinės socialinės ekonomikos organizacijoms kaip kooperatyvai, savidraudos draugijos, asociacijos ir fondai; kadangi sąvoka „socialinė įmonė“ kelia daug socialinių mokslų specialistų ir teisininkų diskusijų; kadangi atrodo, kad būtina siekti nedelsiant geriau pripažinti sąvoką „socialinė ir solidarumu grindžiama įmonė“, nustatant pagrindinę teisinę apibrėžtį, kuri svariai prisidėtų prie Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangų kurti solidarumu grindžiamas įmones, kad jos taip pat galėtų naudotis vidaus rinkos privalumais;

kadangi socialinė ir solidarumu grindžiama ekonomika labai prisideda prie Sąjungos ekonomikos; kadangi Parlamentas savo 2009 m. vasario 19 d., 2012 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijose pažymėjo, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos sektoriuje dirba daugiau nei 14 mln. žmonių, ir tai sudaro apytikriai 6,5 proc. ES darbuotojų ir 10 proc. ES įmonių; kadangi šis sektorius buvo itin atsparus ekonomikos ir finansų krizei ir jame gali būti plėtojamos socialinės ir technologinės inovacijos, kuriamos deramos, įtraukios vietos lygmens ir tvarios darbo vietos, skatinamas ekonominis augimas ir stiprinama socialinė, ekonominė ir regioninė sanglauda; kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės rodo naujus būdus, kaip spręsti socialines problemas vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje; kadangi socialinė ir solidarumu grindžiama ekonomika toliau vystosi, todėl ji yra augimo ir užimtumo varomoji jėga ir turėtų būti skatinama ir remiama;

kadangi tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su tuo, kaip socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės jose reglamentuojamos ir kokios organizacinės formos yra prieinamos socialinės ekonomikos verslininkams pagal jų teisės sistemas; kadangi socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms būdingos organizacinės formos priklauso nuo galiojančių teisinių sistemų, gerovės ekonomikos politikos ir solidarumo politikos srityje bei kultūrinių bei istorinių tradicijų valstybėje narėje;

kadangi kai kuriose valstybėse narėse konkrečios teisinės formos sukurtos arba visų pirma pritaikant kooperatyvo, savidraudos organizacijos, draugijos ar fondo modelį arba nustatant teisines formas, kuriomis pripažįstamas daugumos subjektų prisiimtas socialinis įsipareigojimas ir kurios apima kai kurias savybes, būdingas socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms; kadangi kitose valstybėse narėse nebuvo sukurta jokio konkretaus socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių teisinio pagrindo ir jos veikia taikydamos jau esamas teisines formas, įskaitant teisines formas, taikomas įprastinėms įmonėms, pvz., uždarosios akcinės bendrovės arba atvirosios akcinės bendrovės formą; kadangi kai kuriose valstybėse narėse socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės pačios gali nuspręsti, kokią teisinę formą pasirinkti; kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, net jei socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms sukuriamos konkrečios teisinės formos, jos dažnai renkasi iš kitų teisinių formų, kurios geriau atitinka jų poreikius ir jų tikslus;

kadangi įvairių su socialinėmis ir solidarumu grindžiamomis įmonėmis susijusių teisinių sistemų galiojimas daugelyje valstybių narių patvirtina, kad formuojasi solidarumo ir atskaitomybės principais grindžiamas naujos rūšies verslumas, didesnį dėmesį skiriantis socialinės vertės kūrimui, vietos ryšiams ir tvaresnės ekonomikos skatinimui; kadangi ši įvairovė taip pat patvirtina, kad socialinis verslumas – novatoriška ir teigiama sritis;

kadangi Parlamentas savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu pabrėžė, kad socialinės inovacijos susijusios su naujų idėjų – tiek produktų, paslaugų ar socialinio organizavimo modelių, kuriais siekiama reaguoti į naujus socialinius, teritorinius ir aplinkosauginius poreikius ir problemas, srityse, tiek senėjančios visuomenės, gyventojų mažėjimo, darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo, įvairovės valdymo, kovos su jaunimo nedarbu, labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų integravimo ir kovos su klimato kaita srityse – plėtojimu ir įgyvendinimu

kadangi, atsižvelgiant į prieinamų teisinių formų įvairovę valstybėse narėse kuriant socialines ir solidarumu grindžiamas įmones, Europos Sąjungoje dar nėra pasiektas sutarimas dėl to, ar reikia nustatyti konkrečią socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės teisinę formą; kadangi Parlamentas jau yra pabrėžęs, kad svarbu Sąjungos lygmeniu kurti naujas teisines sistemas, tačiau visada atkreipė dėmesį į tai, kad jos turėtų būti neprivalomos įmonėms nacionalinių sistemų atžvilgiu ir kad prieš jas taikant turėtų būti atliktas poveikio vertinimas, siekiant atsižvelgti į įvairius valstybėse narėse taikomus socialinio verslo modelius; kadangi Parlamentas taip pat yra pabrėžęs, kad visos priemonės turėtų teikti Sąjungos masto pridėtinę vertę;

kadangi socialinis dialogas yra itin svarbus siekiant socialinės rinkos ekonomikos tikslo – užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę pažangą ir siekiant garantuoti konkurencingumą ir teisingumą bendrojoje ES rinkoje; kadangi socialinis dialogas ir konsultacijos su socialiniais partneriais formuojant ES politiką yra labai svarbi socialinė naujovė;

kadangi tai, jog yra prieinamų teisinių formų pasirinkimo galimybė, yra pranašumas, suteikiantis socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms galimybę sukurti tokią struktūrą, kuri labiausiai joms tinka, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, tradiciją, kurioje jos turi savo šaknis, ir veiklos, kurią jos nori vykdyti, pobūdį;

kadangi, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, remiantis nacionaline patirtimi, įgyta valstybių narių lygmeniu, galima nustatyti kai kurias išskirtines savybes ir kriterijus, kuriuos socialinė ir solidarumu grindžiama įmonė turėtų atitikti, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, kad galėtų būti laikoma tokia įmone; kadangi pageidautina, kad tos savybės ir kriterijai būtų nustatyti Sąjungos lygmeniu kaip būtinieji reikalavimai, siekiant sukurti šioms įmonėms taikytiną veiksmingesnę ir nuoseklią teisinę sistemą ir užtikrinti, kad visos socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, nepaisant jų įvairovės, turėtų bendrą tapatybę, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jos įsisteigusios; kadangi tokios nustatytos savybės turėtų padėti išlaikyti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių pranašumą alternatyvių paslaugų, įskaitant socialines, teikimo organizavimo būdų atžvilgiu;

kadangi Komisija savo 2011 m. spalio 25 d. komunikate („Socialinio verslo iniciatyva“) socialinę įmonę apibrėžia kaip įmonę, „kurios pagrindinis siekis yra socialinis poveikis, o ne pelno savininkams ar akcininkams siekimas. Ji veikia rinkoje tiekdama prekes ir paslaugas verslui įprastu ir novatorišku būdu, tačiau perviršį pirmiausia naudoja socialiniams tikslams. Ji valdoma atsakingai ir skaidriai – įtraukiant darbuotojus, klientus ir jos komercine veikla suinteresuotas šalis.“;

kadangi Reglamente (ES) Nr. 1296/2013 socialinė įmonė – tai įmonė, kuri nepriklausomai nuo jos teisinės formos:

pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriuo ji įsteigta, siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, o ne pelno savininkams, nariams ar akcininkams, kai įmonė:

i)	teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas ar gamina socialinės grąžos duodančias prekes ir (arba)

ii)	gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo;

b)	naudoja savo pelną pirmiausia pagrindiniam tikslui siekti ir yra nustačiusi iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui akcininkams ir savininkams, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio tikslo; ir

c)	yra versliai, atskaitingai ir skaidriai administruojama, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems įmonės verslas daro poveikį;

kadangi Parlamentas savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje pažymėjo, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, kurios nebūtinai turi būti ne pelno organizacijos – tai įmonės, kurių paskirtis yra siekti savo socialinio tikslo, pvz., kurti darbo vietas pažeidžiamų grupių asmenims, savo nariams teikti paslaugas arba apskritai daryti teigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, ir kurios reinvestuoja pelną visų pirma siekdamos šių tikslų; kadangi socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms būdingas įsipareigojimas laikytis šių tikslų:

—	teikti pirmenybę individualiems ir socialiniams tikslams, o ne kapitalo interesams;

—	užtikrinti demokratinį narių valdymą;

—	susieti narių ir naudotojų interesus su bendruoju interesu;

—	užtikrinti, kad būtų ginami ir taikomi solidarumo ir atsakomybės principai;

—	reinvestuoti perteklines lėšas į ilgalaikės plėtros tikslus arba į narių interesus tenkinančias paslaugas ar visuotinės svarbos paslaugas;

—	užtikrinti savanorišką ir atvirą narystę;

—	užtikrinti savarankišką, nuo valdžios institucijų nepriklausomą valdymą;

kadangi pirmiau pateiktos apibrėžtys yra tarpusavyje suderinamos ir apima visas bendras savybes, būdingas visoms socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jos įsisteigusios, ir neatsižvelgiant į pagal nacionalinę teisę pasirinktą teisinę formą; kadangi tokios savybės turėtų būti pagrindinis orientyras rengiant kompleksinę ir galutinę socialinės įmonės sąvokos teisinę apibrėžtį, dėl kurios būtų bendrai sutarta ir kuri būtų taikoma Sąjungos lygmeniu;

O.	kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės yra nuo valdžios institucijų nepriklausomos privačios organizacijos;

P.	kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės veikia rinkoje verslui įprastu būdu; kadangi tai reiškia, kad jos vykdo ekonominio pobūdžio veiklą;

Q.	kadangi kaimo vietovės suteikia daug galimybių socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms ir kadangi dėl šios priežasties labai svarbu, kad visuose kaimo regionuose būtų prieinamos atitinkamos infrastruktūros;

R.	kadangi švietimas ir mokymas turi būti prioritetinės sritys skatinant jaunimo verslumo kultūrą;

S.	kadangi Sąjungos savidraudos įmonėse, veikiančiose sveikatos priežiūros ir socialinės paramos srityse, dirba 8,6 mln. žmonių ir jos teikia paramą 120 mln. piliečių; tos savidraudos įmonės užima 24 proc. rinkos dalį ir sukuria daugiau kaip 4 proc. Sąjungos BVP;

kadangi indėlis kuriant socialinę vertę turi būti pagrindinis socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės tikslas; kadangi tos socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės turėtų aiškiai siekti naudos visai bendruomenei arba konkrečiai žmonių grupei, neapsiribojant naryste; kadangi socialinis tikslas, kurio socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės siekia, turėtų būti aiškiai nurodytas jų steigimo dokumentuose; kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės sąvoka neturėtų būti painiojama su įmonių socialinės atsakomybės sąvoka, net jei komercinės įmonės, vykdančios svarbią socialiai atsakingą veiklą, yra gaudžiai susijusios su socialiniu verslu; kadangi socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių tikslas neturi būti siekti tradicinio komercinio pelno, o panaudoti bet kokią gautą pridėtinę vertę toliau plėtojant projektus, kuriais siekiama pagerinti aplinką jų tikslinėms grupėms;

kadangi daug galimybių plėtoti socialinį verslumą suteikia pirmiausiai skaitmeninimas, plataus užmojo klimato tikslai, migracijos klausimai, nelygybė, bendruomenių kūrimas, ypač marginalizuotose vietovėse, socialinės gerovės ir sveikatos paslaugos, neįgaliųjų poreikiai, kova su skurdu, socialinė atskirtis, ilgalaikis nedarbas ir lyčių nelygybė bei konkretūs aplinkosaugos uždaviniai; kadangi dauguma socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių veikia rinkoje verslui įprastu būdu, pripažindamos ekonominę riziką;

kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės turėtų vykdyti visuomenei naudingą veiklą; kadangi jos gali veikti įvairiose veiklos srityse; kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės paprastai susijusios su paslaugų, kuriomis siekiama pagerinti bendruomenės gyvenimo sąlygas, visų pirma remiant asmenis, patekusius į pažeidžiamumo padėtį, arba asmenis, patiriančius socialinę ir ekonominę atskirtį, ir palengvinant palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių integraciją į darbo rinką; kadangi, atsižvelgiant į sukuriamą socialinę vertę ir tų įmonių galimybes reintegruoti ilgalaikius bedarbius siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir ekonomikos augimą, pastebima bendra tendencija nacionaliniuose teisės aktuose išplėsti sričių, kuriose socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės turi teisę vykdyti veiklą, sąrašą, jei veikla atitinka bendrąjį interesą ir (arba) yra naudinga visuomenei, pvz., visuomeninių paslaugų teikimas, be kita ko, švietimo, sveikatos, kultūros, gyvenamojo būsto, laisvalaikio ir aplinkosaugos srityse;

kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės atspindi 21-ojo amžiaus verslo modelį, kuriuo remiantis užtikrinama finansinių ir socialinių poreikių pusiausvyra; kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės paprastai siejamos su socialinėmis, technologinėmis ir ekonominėmis inovacijomis, nes jų veikla plėtojama naujose prekių gamybos arba paslaugų, įskaitant aplinkos apsaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir poilsio organizavimo paslaugas, teikimo srityse ir (arba) plėtojant jų veiklą taikomi inovatyvūs gamybos arba darbo organizavimo metodai, kuriais siekiama reaguoti į naujus socialinius, teritorinius ir aplinkosauginius poreikius ir problemas, pvz., senėjančios visuomenės, gyventojų mažėjimo, darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo, įvairovės valdymo, kovos su jaunimo nedarbu, labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų integravimo ir kovos su klimato kaita problemas;

kadangi dėl savo socialinio ir integracinio pobūdžio socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės siūlo darbą toms darbuotojų, kurie paprastai negali dalyvauti atviroje darbo rinkoje, grupėms ir kadangi jos labai prisideda prie ilgalaikių bedarbių reintegracijos ir apskritai kovos su nedarbu ir taip skatina socialinę sanglaudą ir ekonomikos augimą;

Y.	kadangi socialinė ekonomika, atsižvelgiant į ypatingą ją sudarančių įmonių ir organizacijų pobūdį, jos specifines taisykles, jos socialinius įsipareigojimus ir jos novatoriškus metodus, ne kartą parodė galinti būti atspari ekonominių sunkumų laikais ir kad ji gali greičiau atsigauti nuo krizių;

kadangi, visų pirma, mažųjų ir vidutinių įmonių atveju darbuotojų finansinis dalyvavimas dažnai susijęs su socialiniu tikslu, kaip rodo geriausios praktikos pavyzdys – sėkminga ilgalaikių bedarbių Ispanijoje reintegracija remiantis „Sociedad Laboral“ įmonės modeliu, pagal šį modelį darbo ieškantys asmenys gali skirti savo bedarbio pašalpą socialinei įmonei įsteigti, ir taip sukuriama daugiau darbo vietų, o valstybė teikia paramą ir konsultacijas valdymo klausimais;

AA.

kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės nebūtinai yra ne pelno organizacijos, jos taip pat gali siekti pelno su sąlyga, kad jų veikla visiškai atitinka Europos socialinės ekonomikos ženklo gavimo kriterijus; kadangi pagrindinis socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių tikslas, visų pirma, vis dėlto turėtų būti nukreiptas į socialines vertybes ir teigiamą ilgalaikį poveikį visuomenės gerovei ir ekonomikos plėtrai, o ne į pelno savininkams, nariams ar akcininkams siekį; kadangi, šiomis aplinkybėmis socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės būtinai turi nustatyti pelno ir turto paskirstymo nariams ir akcininkams griežtą apribojimą, dar vadinamą turto ir pelno išsaugojimu (angl. asset lock); kadangi nedidelę pelno dalį galėtų būti leidžiama paskirstyti, atsižvelgiant į socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės teisinę formą, bet tokiam paskirstymui turėtų būti nustatyta tokia tvarka ir taisyklės, kad būtų užtikrinta, jog tai nepakenktų pagrindiniam įmonės socialiniam tikslui; kadangi bet kuriuo atveju didžiausia socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės pelno dalis turėtų būti reinvestuojama arba kitaip naudojama jos socialiniam tikslui siekti;

AB.

kadangi norint, kad paskirstymo apribojimas būtų veiksmingas, jis turėtų apimti keletą aspektų, visų pirma periodines dividendų išmokas, sukauptų atsargų paskirstymą, likutinio turto perdavimą įmonės likvidavimo atveju, socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės pertvarkymą į kitos rūšies organizaciją, jei toks pertvarkymas leidžiamas, ir tokios įmonės statuso praradimą; kadangi paskirstymo apribojimas taip pat galėtų būti netiesiogiai pažeistas mokant darbuotojams arba direktoriams nepagrįstą arba rinkos lygį viršijantį atlygį;

AC.

kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės turėtų būti valdomos pagal demokratinio valdymo modelį, kurį taikant į sprendimų priėmimo procesą įtraukiami darbuotojai, klientai ir suinteresuotieji subjektai, kuriems įmonės veikla daro poveikį; kadangi šis dalyvaujamasis valdymo modelis – struktūrinė procedūra, kurią taikant kontroliuojama, ar organizacija iš tikrųjų siekia socialinių tikslų; kadangi narių įtaka priimant sprendimus negali būti grindžiama tik ar pirmiausia jų turima kapitalo dalimi, net jei socialinė ir solidarumu grindžiama įmonė yra pasirinkusi komercinės įmonės teisinę forma;

AD.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės gali pasirinkti komercinės įmonės formą; kadangi galimybė tokioms įmonėms ES lygmeniu gauti socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės statusą turėtų priklausyti nuo to, ar laikomasi tam tikrų reikalavimų ir sąlygų, padedančių pašalinti galimus prieštaravimus tarp įmonės formos ir socialinio ir solidarumu grindžiamo verslo modelio;

AE.	kadangi socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių darbuotojų sąlygos turėtų būti palyginamos su tradicinių verslo įmonių darbuotojų sąlygomis;

AF.

kadangi teigiamas socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių veiklos poveikis visuomenei gali pateisinti sprendimą imtis konkrečių veiksmų joms paremti, pvz., mokėti subsidijas ir taikyti palankias mokesčių ir viešųjų pirkimų priemones; kadangi iš esmės turėtų būti laikoma, kad tos priemonės yra suderinamos su Sutartimis, nes jomis siekiama sudaryti palankias sąlygas plėtoti ekonominę veiklą ar veiklos sritis, kuriomis pirmiausia siekiama teigiamo poveikio visuomenei, o šių įmonių galimybės gauti lėšų ir generuoti pelną yra akivaizdžiai labiau apribotos nei komercinių įmonių galimybės;

AG.	kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 346/2013 (11) nustatytos Europos socialinio verslumo fondų steigimo sąlygos ir reikalavimai;

AH.

kadangi Sąjunga turėtų sukurti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių sertifikatą arba ženklą siekiant užtikrinti didesnį tokių įmonių matomumą ir skatinti kurti nuoseklesnę teisinę sistemą; kadangi labai svarbu, kad valdžios institucijos tikrintų ir užtikrintų, jog atitinkama įmonė, prieš jai suteikiant socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės ženklą, atitiktų jai keliamus reikalavimus ir galėtų pasinaudoti bet kuria ES lygmeniu nustatyta priemone; kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės sertifikatas turėtų būti atšauktas, jei įmonė šių reikalavimų ir savo teisinių įpareigojimų nesilaiko;

AI.	kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės turėtų kasmet teikti socialinę ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija bent apie jų veiklą, rezultatus, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, pelno paskirstymą, darbo užmokestį, subsidijas ir kitas gaunamas išmokas;

pabrėžia didelę apie 2 mln. socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių (12), įdarbinusių daugiau kaip 14,5 mln. darbuotojų (13) Europoje, svarbą ir jų neįkainojamą poveikį kokybiškų darbo vietų kūrimui, socialinei ir regioninei sanglaudai ir nuolatiniam ekonomikos augimui vidaus rinkoje;

ragina Komisiją socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms sukurti Sąjungos lygmens Europos socialinės ekonomikos ženklą, kuris būtų teikiamas socialine ekonomika ir solidarumu grindžiamoms įmonėms remiantis aiškiais kriterijais, kuriais būtų siekiama pabrėžti šių įmonių ypatumus ir jų socialinį poveikį, padidinti jų matomumą, skatinti investicijas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir dalyvauti bendrojoje rinkoje įmonėms, norinčioms plėsti veiklą savo šalyje arba į kitas valstybes nares, tuo pačiu išsaugant teisines formas ir struktūras šiame sektoriuje ir valstybėse narėse;

mano, kad Europos socialinės ekonomikos ženklas turėtų būti suteikiamas privačioms organizacijoms ir subjektams, visose veiklos srityse griežtai atitinkantiems teisinius socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie įsisteigę; pažymi, kad įmonei šis ženklas neturėtų būti privalomas;

mano, kad Europos socialinės ekonomikos ženklas įmonėms turėtų būti neprivalomas, tačiau pripažintas visose valstybėse narėse;

mano, kad teisiniai reikalavimai, kuriuos įmonė turi atitikti, kad galėtų įgyti ir išlaikyti Europos socialinės ekonomikos ženklą, turėtų būti nustatyti remiantis atitinkamomis savybėmis ir bendrais kriterijais, visų pirma savybėmis ir kriterijais, nustatytais šios rezoliucijos priede;

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis didėjantį socialinių paslaugų poreikį, Sąjungoje vis svarbesnės tampa socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, teikiančios socialines paslaugas žmonėms, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis arba kurie juos patiria; pabrėžia, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, užuot pakeitusios viešąsias socialines paslaugas, turėtų jas papildyti; atkreipia dėmesį į socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių, teikiančių socialines, sveikatos arba švietimo paslaugas ir vykdančių specialias su aplinkos apsauga susijusias užduotis bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir savanoriais, svarbą; pabrėžia, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės potencialiai gali išspręsti tam tikras socialines problemas taikydamos principą „iš apačios į viršų“;

pažymi, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės teikia užimtumo galimybes neįgaliesiems ir kitoms nepalankiose sąlygose esančių asmenų grupėms;

pabrėžia, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės yra gerai įsitvirtinusios vietos ir regionų mastu, o tai suteikia joms pranašumą, nes jos geriau žino konkrečius poreikius ir gali tiekti tai vietovei reikiamus produktus ir teikti paslaugas, taip didindamos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

pažymi, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės gali prisidėti prie didesnės lyčių lygybės ir padėti mažinti vyrų ir moterų pajamų skirtumą;

10.

atkreipia dėmesį į būtinybę suteikti darbo vietas dažniausiai nuo darbo rinkos atskirtiems žmonėms vėl integruojant ilgalaikius bedarbius ir apskritai kovojant su nedarbu;

11.

laikosi nuomonės, kad turėtų būti sukurtas mechanizmas, dalyvaujant valstybėms narėms, pagal kurį atitinkamus teisinius reikalavimus atitinkantys subjektai galės įgyti Europos socialinės ekonomikos ženklą; bet kuris pagal privatinę teisę reglamentuojamas ir teisinius kriterijus atitinkantis juridinis subjektas turėtų turėti teisę įgyti ES ženklą, nepriklausomai nuo to, ar valstybėje narėje, kurioje jis įsisteigęs, yra nustatyta speciali socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių teisinė forma;

12.

mano, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis turėtų būti nustatytas Europos socialinės ekonomikos ženklo apsaugos ir fiktyvių socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių steigimo ir veiklos prevencijos mechanizmas; šiuo mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad būtų nuolat kontroliuojama, ar Europos socialinės ekonomikos ženklą turinčios įmonės laikosi ženklo nuostatų; mano, kad valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas ir proporcingas sankcijas siekiant užtikrinti, kad ženklas nebūtų gaunamas arba naudojamas netinkamai;

13.

mano, kad Europos socialinės ekonomikos ženklą turinčios socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės turėtų būti pripažįstamos tokiomis visose valstybėse narėse atsižvelgiant į veiklą, kurią jos vykdo, ir kad jos turėtų naudotis tokiomis pačiomis lengvatomis ir turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir socialinės įmonės, įsteigtos pagal valstybės narės, kurioje jos vykdo veiklą, teisę;

14.

pabrėžia, kad reikia plačios ir įtraukios Sąjungos apibrėžties, kurioje būtų atkreiptas dėmesys į principo, kad didelė dalis įmonės uždirbto pelno turėtų būti pakartotinai investuota arba kitaip panaudota siekiant socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės socialinio tikslo, svarbą; visų pirma pabrėžia konkrečias problemas, su kuriomis susiduria socialiniai kooperatyvai ir integravimo į darbo rinką socialinės įmonės, vykdydami savo misiją padėti žmonėms, kurie dažniausiai būna atskirti nuo darbo rinkos, ir pabrėžia, kad šias organizacijas reikia ženklinti nauju ženklu;

15.

mano, kad būtiniausi kriterijai ir teisiniai reikalavimai norint būti paženklintam Europos socialinės ekonomikos ženklu ir jį išlaikyti turi būti visuomenei naudinga veikla, kuri būtų apibrėžta Europos lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad ši veikla turėtų būti išmatuojama kalbant apie socialinį poveikį tokiose srityse, kaip pažeidžiamų asmenų socialinė integracija, asmenų, kuriems gresia atskirtis, integracija į darbo rinką suteikiant kokybiškas ir tvarias darbo vietas, lyčių nelygybės mažinimas, kova su migrantų atskirtimi, lygių galimybių gerinimas sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir tinkamo būsto srityse, kova su skurdu ir nelygybe; pabrėžia, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės vykdydamos veiklą pačios turi laikytis geriausios patirties, susijusios su darbo ir įdarbinimo sąlygomis;

16.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokiam ženklui taikyti skirtos sąnaudos ir formalumai turėtų būti kuo mažesni, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės nepatektų į nepalankią padėtį, ypač atkreipiant dėmesį į mažąsias ir vidutines socialines ir solidarumu grindžiamas įmones; todėl Sąjungos lygmens bendri kriterijai turi būti paprasti, aiškūs ir pagrįsti esminiais, o ne formaliais veiksniais, ir atitinkamos procedūros neturi būti pernelyg apsunkinančios; pažymi, kad, nors įsipareigojimai teikti ataskaitas yra pagrįsta priemonė siekiant patikrinti, ar socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės ir toliau turi teisę į Europos socialinės ekonomikos ženklą, tokių ataskaitų periodiškumas ir privaloma informacija neturi užkrauti pernelyg didelės naštos; mano, kad ženklinimo arba sertifikavimo proceso sąnaudos galėtų būti apribotos, jeigu centrinis administravimas būtų vykdomas nacionalinių institucijų lygmeniu ir jos, bendradarbiaudamos su socialinėmis ir solidarumu grindžiamomis įmonėmis, perduotų administravimą ir valdymą nepriklausomai nacionalinei įstaigai, vadovaudamosi socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms europiniu mastu nustatytais kriterijais;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti Europos socialinės ekonomikos ženklo naudojimą ir pabrėžti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių privalumus, apimančius, be kita ko, darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint, kad įmonė būtų laikoma socialine ir solidarumu grindžiama, nepakanka kaip verslo plano dalį įgyvendinti socialinės atsakomybės strategiją, ir todėl pabrėžia, kad svarbu aiškiai atskirti socialines, solidarumu grindžiamas ir įmones, užtikrinančias savo socialinę atsakomybę;

19.

ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politika atspindėtų bendrą įsipareigojimą kurti socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms palankią aplinką; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialinių įmonių sektoriumi, atlikti lyginamąjį tyrimą, kuriame būtų palygintos visoje ES taikomos įvairios nacionalinės ir regioninės teisinės sistemos, kuriomis reglamentuojama socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių veikla, ir socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių veiklos sąlygos bei jų savybės, įskaitant jų dydį, skaičių ir veiklos sritį, taip pat skirtingos nacionalinės statuso, sertifikavimo ir ženklinimo sistemos;

20.

pabrėžia, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės jau seniai veikia daugumoje ES valstybių narių ir įsitvirtino kaip nepaprastai svarbūs rinkos dalyviai;

21.

mano, kad su socialine ekonomika ir socialinėmis ir solidarumu grindžiamomis įmonėmis susijusių investicijų prioritetai turėtų būti ne tik socialinė įtrauktis, bet turėtų apimti ir užimtumo bei švietimo sritis, kad atspindėtų didelę dalį ekonominės veiklos sričių, kuriose jos dalyvauja;

22.

ragina Komisiją tęsti programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kad jos biudžetas būtų naudojamas veiksmingai ir informacija apie programą būtų lengvai prieinama;

23.

ragina supaprastinti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių steigimo procedūras, kad pernelyg didelė biurokratinė našta nekeltų kliūčių socialiniam verslumui;

24.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti valstybėse narėse esamų teisinių formų, kurioms būdingos socialinės įmonės savybės, sąrašą, kuris būtų peržiūrimas ir nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į istorines ir teisines socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių ypatybes;

25.

ragina Komisiją geriau įtraukti socialinę ekonomiką į Sąjungos teisės aktus siekiant sukurti vienodas sąlygas socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms palyginti su kitų formų įmonėmis;

26.

pabrėžia, kad svarbu kurti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių tinklus, ir ragina valstybes nares skatinti dalijimąsi žiniomis ir gerąją patirtimi valstybių narių viduje (pavyzdžiui, įsteigiant nacionalinius informacijos centrus) ir visoje ES, įtraukiant ne tik pačias socialines ir solidarumu grindžiamas įmones, bet ir tradicines verslo įmones, akademinę bendruomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus; ragina Komisiją Socialinio verslumo ekspertų grupėje ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau rinkti informaciją apie esamus gerosios patirties pavyzdžius ir ja dalytis, taip pat analizuoti kokybinius bei kiekybinius duomenis apie socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių naudą tiek viešosios politikos plėtojimui, tiek vietos bendruomenėms;

27.

pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų įtraukti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių aspektą į atitinkamas politikos sritis, programas ir veiksmus;

28.

primygtinai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tinkamą tradicinių mažųjų ir vidutinių įmonių veikimą, socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių veiklos taisyklės turi atitikti sąžiningos konkurencijos principus ir neturi leisti susidaryti nesąžiningai konkurencijai.

29.

ragina Komisiją išnagrinėti galiojančius Sąjungos teisės aktus ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų nustatyta nuoseklesnė ir išsamesnė socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių rėmimo teisinė sistema, visų pirma viešųjų pirkimų, konkurencijos teisės ir apmokestinimo srityse, bet jomis neapsiribojant, kad tokioms įmonėms būtų taikomas jų ypatingą pobūdį ir indėlį į socialinę sanglaudą ir ekonomikos augimą atitinkantis režimas; mano, kad tokiomis priemonėmis turėtų galėti naudotis socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, turinčios Europos socialinės ekonomikos ženklą, kuriuo patvirtinama, kad įmonė laikosi socialinei ir solidarumu grindžiamai įmonei taikomų kriterijų; mano, kad tokie teisėkūros pasiūlymai ypač galėtų palengvinti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir jų tarpvalstybinę veiklą;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis realių veiksmų siekiant pašalinti kliūtis ir pritraukti daugiau viešųjų ir privačių investicijų, reikalingų socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms, be kita ko, skatinant naudoti Europos socialinės ekonomikos ženklą;

31.

ragina sukurti viešą daugiakalbę socialinėms ir solidarumu grindžiamos įmonėms skirtą Europos interneto platformą, kurioje jos galėtų gauti informacijos ir keistis idėjomis apie steigimąsi, ES finansavimo galimybes ir reikalavimus, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir galimas teisines struktūras;

32.

mano, kad būtų tikslinga Komisijai išnagrinėti galimybę sukurti finansavimo liniją inovacijoms socialinėse ir solidarumu grindžiamose įmonėse remti, visų pirma tais atvejais, kai dėl novatoriško įmonės vykdomos veiklos pobūdžio jai sunku užsitikrinti pakankamą finansavimą pagal įprastas rinkos sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis realių veiksmų siekiant užtikrinti, kad socialine ekonomika ir solidarumu grindžiamos įmonės galėtų lengviau gauti lėšų, reikalingų jų veiklai tęsti;

33.

pabrėžia, kad reikia remti socialines solidarumu grindžiamas įmones joms skiriant pakankamą finansavimą ir priemonių, nes finansinis tvarumas itin svarbus jų išlikimui; pabrėžia, kad reikia skatinti privačių investuotojų ir viešųjų subjektų socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms teikiamą vietos, regionų, nacionalinio ir Sąjungos lygmenų finansinę paramą, ypatingą dėmesį skiriant finansinėms inovacijoms, ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), sutvirtinti esamo Sąjungos finansavimo, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programos socialinį aspektą siekiant skatinti socialinę ekonomiką ir socialinį verslumą; ragina Komisiją pagerinti Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir jos mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties įgyvendinimą ir didinti finansų sektoriaus informuotumą apie socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių ypatumus ir ekonominę bei socialinę naudą; be to, mano, kad, siekiant padidinti investicijas į šį sektorių Europos socialinės ekonomikos ženklo pagrindu, apskritai būtina remti alternatyvius finansavimo būdus, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondus, pradedančių įmonių finansavimą, mikrokreditus ir sutelktinį finansavimą;

34.

ragina veiksmingai panaudoti Sąjungos lėšas ir pabrėžia, kad reikia supaprastinti naudos gavėjų prieigą prie tų lėšų, be kita ko, siekiant remti ir skatinti socialines ir solidarumu grindžiamas įmones, siekiančias pagrindinio tikslo – daryti socialinį poveikį, o ne didinti pelną, o tai ilgainiui pagaliau užtikrina investicijų į visuomenę grąžą; ragina Komisiją atsižvelgiant į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) persvarstyti reguliavimo sistemą, skirtą socialiai atsakingiems investiciniams fondams, kad socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į finansų rinką; ragina atsižvelgiant į tai vykdyti veiksmingą Europos kampaniją, kuria būtų siekiama mažinti biurokratines kliūtis ir skatinti Europos socialinės ekonomikos ženklo naudojimą;

35.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėms vis dar sunku dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl kliūčių, susijusių su jų dydžiu ir finansiniu pajėgumu; pakartoja, jog svarbu, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų viešųjų pirkimų reformos dokumentų rinkinį siekiant didesnio tokių įmonių dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuose siekiama sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, užtikrinant geresnę viešųjų pirkimų taisyklių, kriterijų ir informacijos apie konkursus sklaidą ir gerinant sutarčių skyrimą tokioms įmonėms, įskaitant socialines sąlygas ir socialinius kriterijus, nustatant supaprastintas procedūras ir taip rengiant konkursus, kad juose galėtų dalyvauti mažesni ūkinės veiklos vykdytojai;

36.

pripažįsta finansinės paramos teikimo socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos įmonėms svarbą; ragina Komisiją atsižvelgti į socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių ypatumus teikiant joms valstybės pagalbą; siūlo sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, vadovaujantis kategorijų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 651/2014, pavyzdžiu (14);

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir finansavimas, švietimo ir mokymo paslaugų, ypač skirtų ugdyti verslumo įgūdžius ir suteikti pagrindinių ekonominių žinių, kaip valdyti įmonę, teikimas socialinėse ir solidarumu grindžiamose įmonėse dirbantiems asmenims, bei specialistų pagalbos teikimas ir administravimo procedūrų supaprastinimas yra labai svarbūs veiksniai didinant šio sektoriaus augimą; ragina valstybes nares nustatyti politikos priemones, kuriomis būtų siekiama sukurti palankias mokesčių sąlygas socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti kiekybinius ir kokybinius duomenis ir ištirti, kokį įnašą socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės įneša į nacionalinio ir tarptautinio lygmens viešąją politiką, atsižvelgiant į tokių įmonių ypatybes ir patvirtinant tinkamus ir pritaikytus kriterijus, kad būtų galima gerinti politikos ir strategijos kūrimo procesą ir parengti priemones jų vystymuisi remti;

39.

prašo Komisijos, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl socialinėms ir solidarumu pagrįstoms įmonėms skirto Europos socialinės ekonomikos ženklo sukūrimo, laikantis rezoliucijos priede pateiktų rekomendacijų;

40.

mano, kad finansinius padarinius, susijusius su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų kompensuoti Sąjunga ir valstybės narės;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0062.

(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0429.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.

(4) 13766/15 SOC 643 EMPL 423.

(5) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

(6) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

(7) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(8) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).

(9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0094.

(10) http://ec.europa.eu/growth/content/social-enterprises-and-social-economy-going-forward-0_lt

(11) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

(12) https://ec.europa.eu/growth/sectors/social-economy_lt

(13) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=7523,%20p.%2047

(14) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija (Europos socialinio ženklo sukūrimas ir reikalavimus atitinkančios įmonės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu, kurį prašoma priimti, turėtų būti siekiama sukurti Europos socialinės ekonomikos ženklą, kuris bus neprivalomas socialine ekonomika ir solidarumu grindžiamoms įmonėms (socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms), nepriklausomai nuo to, kokią teisinę formą jos nusprendžia pasirinkti pagal nacionalinius teisės aktus.

Europos Parlamentas mano, kad Europos socialinės ekonomikos ženklas turėtų būti suteikiamas tik toms įmonėms, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

a)	organizacija turėtų būti privatinės teisės subjektas, įsteigtas bet kuria valstybėse narėse ir pagal ES teisę galima forma, ir ji turėtų būti nepriklausoma nuo valstybės ir viešojo sektoriaus institucijų;

b)	iš esmės jos tikslas yra tenkinti bendrąjį interesą arba teikti naudą visuomenei;

ji turėtų iš esmės vykdyti visuomenei naudingą ir solidarumu grindžiamą veiklą, tai yra, savo veikla ji turėtų siekti teikti paramą pažeidžiamoms grupėms, kovoti su socialine atskirtimi, nelygybe ir pagrindinių teisių pažeidimais, taip pat ir tarptautiniu lygiu, arba padėti saugoti aplinką, biologinę įvairovę, klimatą ir gamtos išteklius;

jai turėtų būti taikomas bent dalinis pelno paskirstymo apribojimas ir konkrečios taisyklės dėl pelno ir turto paskirstymo visą įmonės gyvavimo laikotarpį, įskaitant paskirstymą likvidavimo atveju; bet kuriuo atveju didžioji įmonių pelno dalis turėtų būti reinvestuojama ar kitaip naudojama jos socialiniams tikslams pasiekti; bet kuriuo atveju didžiausia įmonės pelno dalis turėtų būti reinvestuojama arba kitaip naudojama jos socialiniams tikslams siekti;

e)	ji valdoma pagal demokratinio valdymo modelį, pagal kurį į valdymą įtraukiami jos darbuotojai, klientai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, kuriems jos veikla daro poveikį; narių įtaka ir kompetencija priimant sprendimus negali priklausyti nuo kapitalo dalies, kurią jie gali turėti.

Europos Parlamentas mano, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių įprastinėms įmonėms nebūtų galima suteikti Europos socialinės ekonomikos ženklo, jeigu jos atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus, visų pirma susijusius su jų tikslu, pelno paskirstymu, valdymu ir sprendimų priėmimu.

2 rekomendacija (Europos socialinės ekonomikos ženklo sertifikavimo, priežiūros ir stebėsenos mechanizmas)

Teisėkūros procedūra priimamu teisės aktu turėtų būti sukurtas teisinio ženklo sertifikavimo, priežiūros ir stebėsenos mechanizmas, dalyvaujant valstybėms narėms ir socialinės ekonomikos atstovams. Toks mechanizmas būtinas siekiant apsaugoti teisinę socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės ženklo vertę ir išsaugoti jo vidinę vertę. Europos Parlamentas mano, kad tokia kontrolė turėtų būti vykdoma dalyvaujant socialinių įmonių sektoriaus organizacijoms.

Už susijusių taisyklių pažeidimą galėtų būti taikomos įvairios sankcijos nuo paprasto įspėjimo iki ženklo atėmimo.

3 rekomendacija (Europos socialinės ekonomikos ženklo pripažinimas)

Europos socialinės ekonomikos ženklas turėtų galioti visose valstybėse narėse. Ženklą turinti įmonė turėtų būti pripažįstama kaip socialinė ir solidarumu grindžiama įmonė visose valstybėse narėse. Ženklas visoms jį turinčioms įmonėms turėtų suteikti galimybę vykdyti savo pagrindinę veiklą kitose valstybėse narėse pagal tokius pačius reikalavimus kaip ir tą ženklą turinčios nacionalinės įmonės. Jos turėtų gauti tokias pačias lengvatas ir turėti tokias pačias teises ir pareigas kaip ir socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, įsteigtos pagal valstybės narės, kurioje jos vykdo savo veiklą, teisę.

4 rekomendacija (atskaitomybės įpareigojimai)

Pagal teisėkūros procedūra priimamą aktą turėtų būti reikalaujama, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės, norinčios išlaikyti ženklą, kasmet teiktų socialinę ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija apie jų veiklą, rezultatus, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, pelno paskirstymą, darbo užmokestį, subsidijas ir kitas gautas išmokas. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų būti įgaliota parengti pavyzdį, siekiant padėti socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms šią ataskaitą rengti.

5 rekomendacija (gerosios praktikos gairės)

Teisėkūros procedūra priimamu aktu Komisija taip pat turėtų būti įgaliota parengti Europos socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms skirtas gerosios praktikos gaires. Tokiose gerosios praktikos gairėse visų pirma turėtų būti pateikta informacija apie šiuos elementus:

a)	veiksmingo demokratinio valdymo modelius;

b)	konsultavimosi kuriant veiksmingą verslo strategiją procesus;

c)	prisitaikymą prie socialinių poreikių ir darbo rinkos, ypač vietos lygiu;

d)	darbo užmokesčio organizavimo politiką, profesinį mokymą, darbuotojų sveikatą ir saugą ir užimtumo kokybę;

e)	santykius su naudotojais ir klientais ir atsaką į socialinius poreikius, kurių rinka ar valstybė netenkina;

f)	įmonės padėtį, susijusią su įvairove, nediskriminavimu ir lygiomis vyrų ir moterų galimybėmis tarp jos narių, įkaitant atsakingas ir vadovaujamas pareigas;

6 rekomendacija (teisinių formų sąrašas)

Teisėkūros procedūra priimame akte turėtų būti pateiktas Europos socialinės ekonomikos ženklui gauti keliamus reikalavimus atitinkančių įmonių teisinių formų valstybėse narėse sąrašas. Toks sąrašas turėtų būti reguliariai peržiūrimas. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą, tas sąrašas turėtų būti skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje.

7 rekomendacija (galiojančių teisės aktų peržiūra)

Komisija raginama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų nustatyta nuoseklesnė ir išsamesnė socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių rėmimo teisinė sistema.

8 rekomendacija (dėl ekosistemos socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms ir valstybių narių bendradarbiavimo)

Komisija turėtų užtikrinti, kad jos politika atspindėtų įsipareigojimą kurti ekosistemą socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms. Komisija raginama atsižvelgti į tai, kad socialinės ir solidarumu grindžiamos įmonės daro didelį poveikį vietos ir regionų mastu, ir tai suteikia joms pranašumą – jos geriau žino, kokių esama konkrečių poreikių, ir gali tiekti tuos poreikius atitinkančius produktus ir teikti paslaugas, visų pirma, bendruomenėse, ir taip didinama socialinė ir teritorinė sanglauda. Komisija raginama imtis veiksmų siekiant aktyvinti socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių bendradarbiavimą nepaisant nacionalinių ir sektorinių apribojimų, kad būtų galima skatinti keitimąsi žiniomis ir praktikos pavyzdžiais taip, kad būtų remiama tokių įmonių plėtra.

Top

Choose the experimental features you want to try