52018AE5386

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE5386 - EN

Document 52018AE5386

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Suderintas dirbtinio intelekto planas“(COM(2018) 795 final)

EESC 2018/05386

OL C 240, 2019 7 16, p. 51–56 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

16.7.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 240/51

(COM(2018) 795 final)

(2019/C 240/12)

Pranešėja Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Konsultavimasis	Komisija, 2019 2 18
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 4 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 5 15
Plenarinė sesija Nr.	543
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	210 / 2 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina suderintą dirbtinio intelekto (DI) planą ir ragina jį įgyvendinti skubiai, atsižvelgiant į sparčią DI kūrimo ir diegimo pažangą už ES ribų. Kad ES pajėgtų konkuruoti pasaulyje, ji turi pirmauti inovacijų ir investicijų srityje, laikydamasi „valdo žmogus“ir dirbtinio intelekto patikimumo principų.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad dirbtinio intelekto plėtra ir diegimas turi būti įtraukūs, kiek tai susiję su pilietinės visuomenės veikėjais, įskaitant įmones, darbuotojus ir vartotojus. Todėl įgyvendinant dirbtinio intelekto strategiją didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip kuo geriau išnaudoti visai visuomenei teikiamas dirbtinio intelekto galimybes.

1.3.

EESRK pritaria iniciatyvoms, kuriomis, pasitelkus ES finansavimo priemones, būtų galima skirti daugiau lėšų su dirbtiniu intelektu susijusioms inovacijoms, infrastruktūrai, švietimui ir mokymui. Komitetas taip pat ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant bendrų tikslų.

1.4.

Siekdamas stiprinti dirbtinio intelekto kūrimą ir diegimą privačiajame sektoriuje, EESRK ragina sukurti palankią verslo aplinką, įskaitant palankią ir stabilią politikos ir reglamentavimo sistemą, kuri skatintų dirbtinio intelekto inovacijas ir investicijas, atsižvelgiant į ypatingus MVĮ, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių poreikius.

1.5.

EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti duomenų kokybę, prieinamumą, sąveikumą ir sklandų judėjimą bendrojoje rinkoje, kartu užtikrinant duomenų apsaugą ir privatumą. Komitetas primygtinai ragina palengvinti prieigą prie viešųjų duomenų ir ragina sudaryti palankias sąlygas kurti Europos skaitmenines platformas.

1.6.

EESRK pritaria tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, partnerystei ir tinklams skirtoms iniciatyvoms skatinti inovacijas ir diegti dirbtinį intelektą bei pabrėžia plataus masto įvairių visuomenės subjektų bendradarbiavimo svarbą.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares savo švietimo sistemas pritaikyti prie naujų įgūdžių poreikio, o tam reikia reformų, pradedant pradinėmis mokyklomis ir baigiant universitetais. Be to, mokymasis visą gyvenimą ir tęstinis mokymas yra būtinybė ir vis dažniau vyks darbo vietoje. Socialinis dialogas yra labai svarbus iš anksto numatant su darbu susijusius pokyčius ir poreikius.

1.8.

Kalbant apie su dirbtiniu intelektu susijusių struktūrinių pokyčių valdymą, EESRK svarstė galimybę sustiprinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą kaip žingsnį siekiant sukurti visavertį Europos pereinamojo laikotarpio fondą, padėsiantį valdyti skaitmeninę transformaciją.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad dirbtinio intelekto plėtra ir diegimas turi vykti laikantis ES vertybių ir su vartotojais, darbu ar įmonėmis susijusių teisės aktų. Rengiant su dirbtiniu intelektu susijusią politiką ir priemones turi dalyvauti pilietinės visuomenės atstovai ir socialiniai partneriai. Žinių apie dirbtinį intelektą teikimas taip pat būtinas siekiant sustiprinti žmonių pasitikėjimą.

1.10.

Kadangi dirbtinis intelektas turi tarnauti plačiajai visuomenei, kartu atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, EESRK siūlo ES patvirtinti darnaus vystymosi programą kaip pagrindines būsimos dirbtinio intelekto raidos gaires. EESRK taip pat ragina atskiras organizacijas tvariai diegti dirbtinį intelektą, įskaitant tinkamą informavimo ir konsultavimo praktiką.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Atsižvelgdama į 2018 m. balandžio mėn. paskelbtą strategiją „Dirbtinis intelektas Europai“, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengė suderintą dirbtinio intelekto planą, kurio tikslas – kuo labiau padidinti priemonių, ypač investicijų, poveikį ES ir nacionaliniu lygmenimis ir užtikrinti, kad ES pajėgtų konkuruoti pasauliniu mastu.

2.2.

Suderintame plane siūloma imtis bendrų veiksmų keturiose srityse: didinti investicijas, gerinti duomenų prieinamumą ir prieigą prie jų, telkti talentingus žmones ir ugdyti įgūdžius bei užtikrinti pasitikėjimą. Suderintame plane valstybės narės taip pat raginamos iki 2019 m. vidurio įgyvendinti savo nacionalines dirbtinio intelekto strategijas.

2.3.

EESRK palankiai vertina suderintą planą kaip svarbų žingsnį stiprinant strategijos įgyvendinimą. Ankstesnėje nuomonėje (1) Komitetas pateikė savo pastabas dėl strategijos. Komitetas taip pat pateikė nuomonę dėl Skaitmeninės Europos programos (2). Be to, EESRK parengė nuomonių savo iniciatyva dėl įvairių dirbtinio intelekto aspektų (3), taip pat keletą kitų su dirbtiniu intelektu susijusių nuomonių.

2.4.

EESRK mano, kad svarbu įgyvendinimo priemones planuoti ir ES, ir valstybių narių lygmenimis, atsižvelgiant į tai, kad ES ir valstybių narių kompetencijos įvairiose politikos srityse skiriasi. Taip pat būtinas bendradarbiavimas ir derinimas, kad visos ES rezultatai ir veiksmingumas būtų kuo geresni. EESRK ragina visas valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant bendrų tikslų, kartu pripažįstant skirtingas sąlygas skirtingose šalyse.

2.5.

Be politikos formuotojų bendradarbiavimo ir koordinavimo įvairiais lygmenimis, būtinas visų visuomenės subjektų bendradarbiavimas. Jis reikalingas siekiant išvengti nenuoseklumo, veiksmų dubliavimo ir spragų, taip norint padidinti priemonių veiksmingumą ir poveikį.

2.6.

EESRK ragina kuo skubiau įgyvendinti šią strategiją, kadangi dirbtinis intelektas už ES ribų yra sparčiai kuriamas ir diegiamas. Be to, ES ir valstybės narės turėtų tvirtai laikytis ilgalaikių strategijos tikslų. EESRK remia Europos siekį „tapti pirmaujančiu pasaulyje pažangiausio, etiško ir saugaus DI plėtojimo ir diegimo regionu, skatinančiu pasauliniu mastu laikytis požiūrio, kurio centre yra žmogus“ (4).

2.7.

Kad ES pajėgtų konkuruoti pasaulyje, ji turi ryžtingai veikti laikydamasi savo kurso, tuo pat metu pripažindama išorės pokyčius ir tendencijas. EESRK nuomone, svarbu, kad konkurencingumas ir pasitikėjimas būtų vertinami kartu. Patikimumas gali tapti ES konkurenciniu pranašumu, nors turi būti ir kitų konkurencingumo elementų.

2.8.

Kadangi dirbtinis intelektas turi tarnauti plačiajai visuomenei, EESRK siūlo ES darnaus vystymosi programą laikyti pagrindinėmis būsimos dirbtinio intelekto raidos gairėmis. Darniam vystymuisi pagal tris aspektus reikalinga politika ir priemonės, stiprinančios ekonomiką ir kuriančios visuomenės gerovę, kartu padedančios mažinti poveikį klimatui ir aplinkai.

2.9.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad su dirbtiniu intelektu susijusi politika turi būti kuriama iš pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant įmones, darbuotojus ir vartotojus, perspektyvos. Deramas dėmesys turi būti skiriamas tam, kaip kuo geriau išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes visai visuomenei ir kaip kuo labiau sumažinti riziką, įskaitant manipuliavimą demokratiniais procesais.

2.10.

EESRK pabrėžia, kad kuriant ir diegiant dirbtinį intelektą svarbu užtikrinti įtrauktį ir principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“. Tai pasakytina apie duomenų ir infrastruktūros prieinamumą, galimybę naudotis vartotojui pritaikytais produktais ir prieigą prie žinių ir įgūdžių. Įtrauktis yra svarbi tiek žmonėms, tiek įmonėms, visų pirma MVĮ. Reikėtų imtis specialių priemonių siekiant padidinti moterų įgūdžius dirbtinio intelekto srityje ir paskatinti jas imtis su DI sritimi susijusio darbo ir užduočių, taip pat ir pramonėje.

2.11.

Atsižvelgiant į didžiulius visuomenės uždavinius ir itin spartų technologijų vystymąsi, ES turėtų visapusiškai pasinaudoti dirbtiniu intelektu prognozės testuose, atliekamuose tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra ir transportas, taip pat ir darbo jėgos požiūriu. Be to, ES turėtų numatyti revoliucingų technologijų, pavyzdžiui, kvantinių technologijų, galimybes.

3. Palankių sąlygų sudarymas inovacijų ir verslo plėtrai

3.1.

Dirbtinis intelektas ne tik užtikrina efektyvesnę ir našesnę įmonių veiklą, bet ir atveria naujų verslo galimybių įvairioms pramonės šakoms ir paslaugoms. Tai pasakytina tiek apie dideles įmones, tiek apie MVĮ, startuolius ir veiklą plečiančias įmones. Be to, bus sukurtos visiškai naujos įmonės.

3.2.

Atsižvelgiant į didelę DI kūrimo ir diegimo pažangą už ES ribų, ES taip pat turi dėti daugiau pastangų savo konkurencingumui padidinti. Kalbama ne apie „nugalėtojų atranką“, bet apie spręstinų problemų ir uždavinių nustatymą, siekiant sukurti ir išlaikyti tinkamas sąlygas pasinaudoti galimybėmis ir kuo labiau sumažinti su dirbtiniu intelektu susijusią riziką.

3.3.

Investicijos į inovacijas ir infrastruktūrą bei tolesnis bendrosios rinkos kūrimas yra pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų. Be to, EESRK pabrėžia bendros verslo aplinkos, pavyzdžiui, apmokestinimo, reguliavimo ir gamybos veiksnių buvimo svarbą įmonių inovacijų veiklai ir jų sprendimams dėl investicijų.

3.4.

EESRK pritaria iniciatyvoms, kuriomis siekiama daugiau lėšų skirti dirbtinio intelekto kūrimui ir diegimui. Visos tokios priemonės kaip, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, „Skaitmeninė Europa“, „InvestEU“ir Europos strateginių investicijų fondas, yra vertingos ir būtinos inovacijoms ir investicijoms į dirbtinį intelektą skatinti.

3.5.

Nors viešajam sektoriui tenka svarbus vaidmuo investuojant į dirbtinį intelektą ir viešuosius pirkimus, reikia daug privačių investicijų pakankamai pažangai pasiekti tiek kuriant, tiek diegiant dirbtinį intelektą kelete sektorių. Viešasis finansavimas suteikia galimybę pritraukti privačių investicijų ir pats savaime yra labai svarbus. Vis dėlto finansavimo praktika turėtų tapti patogesnė naudoti. Taip pat reikėtų parengti finansavimo taisykles, kad būtų skatinama prisiimti riziką.

3.6.

Verslo ekosistemos, kurias sudaro įvairių dydžių įmonės iš skirtingų sektorių ir skirtingų vertės grandinės dalių, yra būtinos ne tik dirbtinio intelekto kūrimui ir diegimui, bet ir įmonių ir įvairių suinteresuotųjų subjektų tarpusavio bendradarbiavimui. EESRK pritaria Komisijos planams stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, partnerystes ir tinklus, pasitelkiant susietus mokslinių tyrimų kompetencijos centrus, bandymų centrus ir skaitmeninių inovacijų centrus. EESRK pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas užmegzti ryšius su MVĮ, ir ragina įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius į skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimo sistemą.

3.7.

Kompetencijos ir įgūdžiai atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijas ir su dirbtiniu intelektu susijusią verslo plėtrą. Paklausūs ne tik konkretūs „dirbtinio intelekto įgūdžiai“, bet ir įgūdžiai taikyti DI konkrečiose įmonėse, taip pat ir verslumo įgūdžiai. Kadangi nauji talentai verslui ir pramonei geriausiai atsiskleidžia vykdant mokslinių tyrimų projektus, EESRK ragina ES ir valstybes nares užtikrinti pakankamą tokių mokslinių tyrimų finansavimą.

3.8.

Spartūs pokyčiai skatina kuo greičiau padėti kurti dirbtinio intelekto inovacijas. Tam reikalinga bandymų infrastruktūra ir bandomosios reglamentavimo aplinkos (angl. sandboxes)) sąlygos, palankios eksperimentuoti su naujomis idėjomis ir jas išbandyti. Be to, svarbu užtikrinti, kad bandymų rezultatais būtų dalijamasi ir jie būtų tarpusavyje pripažįstami.

3.9.

EESRK ragina daugiau investuoti į tas technologijas ir infrastruktūrą, kurios reikalingos dirbtinio intelekto ir dirbtiniu intelektu pagrįstoms prietaikoms, įskaitant itin našias kompiuterines sistemas ir 5G mobiliojo ryšio tinklus, kartu su priemonėmis kibernetiniam saugumui didinti. Be to, ES turėtų lyderiauti plėtojant kvantines technologijas, ypač kvantinę kompiuteriją ir kvantinę komunikaciją.

3.10.

Kadangi dirbtinis intelektas visų pirma grindžiamas duomenimis, EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti duomenų kokybę, prieinamumą, sąveikumą ir sklandų srautą, kartu užtikrinant duomenų apsaugą ir privatumą. Tinkamai veikianti bendra duomenų rinka tampa vis svarbesnė, atsižvelgiant į tai, kad ji susijusi su bendra prekių, kapitalo ir paslaugų rinka.

3.11.

EESRK remia Komisijos iniciatyvas sukurti bendrą Europos duomenų erdvę. Komitetas ragina nedelsiant pradėti leisti naudoti didelius duomenų kiekius, kuriuos sukuria viešasis sektorius visiems naudotojams, palengvinti prieigą prie jų ir gerinti programų sąsajas (API). EESRK taip pat ragina sudaryti palankias sąlygas kurti Europos dalijimosi duomenimis platformas. Duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo gerinimas turi būti suderintas su sąžininga konkurencija ir tinkama duomenų bei intelektinės nuosavybės apsauga.

3.12.

Verslo modeliai, grindžiami duomenimis, platformomis ir ekosistemomis, tampa „nauju standartu“. Nors įmonių santykių su vartotojais platformose šiuo metu iš esmės dominuoja didelės įmonės ne iš Europos, ES galėtų sėkmingai konkuruoti tokiose srityse kaip viešojo administravimo institucijų piliečiams ir verslo verslui platformos. Bet kuriuo atveju labai svarbu, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir užsienio konkurentams.

3.13.

EESRK ragina sukurti palankią sistemą, kuri skatintų inovacijas ir padėtų išvengti kliūčių vystymuisi nustačius pernelyg išsamias taisykles ir reikalavimus, kartu užtikrinant dirbtinio intelekto patikimumą. EESRK taip pat ragina Komisiją, kartu su pramonės atstovais ir suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti, ar yra tokių teisės aktų, kurie galėtų trukdyti patikimo dirbtinio intelekto kūrimui ar diegimui, įskaitant konkurencijos teisės tinkamumo peržiūrą.

3.14.

EESRK taip pat ragina politikos formuotojus apsvarstyti politikos priemones atitinkamo sektoriaus požiūriu. Nėra vieno visiems tinkančio sprendimo – skirtingi sektoriai turi skirtingų poreikių ir spręstinų uždavinių. Reikėtų visapusiškai išnaudoti standartizacijos teikiamas galimybes, pavyzdžiui, skatinant sąveikumą, atsižvelgiant į pokyčių tempą ir poreikį nuolat tobulėti.

4. Sudaryti sąlygas žmonėms pasirengti ateičiai

4.1.

Akivaizdu, kad žmonės iš esmės nežino tų dirbtinio intelekto galimybių, kurios jiems gali padėti, o abejonės dėl mašinų kontrolės yra akivaizdžios. Todėl EESRK mano, kad būtina didinti informuotumą apie dirbtinio intelekto plačiajai visuomenei teikiamas galimybes. Be to, reikia daugiau žinių ir supratimo apie dirbtinio intelekto pobūdį ir veikimą, kad žmonės, pasitelkdami kritinį mąstymą, labiau pasitikėtų. Be to, EESRK ragina geriau rinkti statistinius duomenis ir atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie dirbtinio intelekto poveikį užimtumui ir darbui, įskaitant poveikio konkretiems sektoriams tyrimus.

4.2.

Kadangi dirbtinis intelektas gali turėti didelės įtakos kasdieniam žmonių kaip vartotojų gyvenimui, taip pat darbo vietų kūrimui ir darbo ateičiai, gyvybiškai svarbu suteikti žmonėms būtinų žinių ir įgūdžių pasirengti pokyčiams. Socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį iš anksto numatant darbo pokyčius, remiant skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir gerinant darbuotojų galimybes įsidarbinti darbo rinkoje.

4.3.

Dirbtinio intelekto diegimas reiškia didelius įgūdžių paklausos pokyčius. Dėl didelio masto ir sparčios dirbtinio intelekto plėtros turi būti nustatyti neatidėliotini ir ilgalaikiai mokymo ir švietimo poreikiai. Švietimas turi atliepti tiek pagrindinių, tiek specialiųjų skaitmeninių įgūdžių poreikius. Be bazinio raštingumo dirbtinio intelekto srityje, bendrieji įgūdžiai turėtų suteikti žmonėms galimybę taikyti DI kuriant ir naudojant novatoriškus sprendimus kasdieniame gyvenime ir darbe, susijusius, pavyzdžiui, su žmogaus ir roboto bendradarbiavimo sistemomis.

4.4.

EESRK ragina valstybes nares prisitaikyti prie naujų įgūdžių paklausos pritaikant savo švietimo sistemas. EESRK taip pat pabrėžia Vyriausybių, švietimo įstaigų, socialinių partnerių, vartotojų organizacijų ir kitų atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo svarbą rengiant ir įgyvendinant naujas švietimo ir mokymo programas, siekiant ugdyti darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje svarbius įgūdžius. Dirbtinis intelektas taip pat turėtų būti naudojamas įgūdžių poreikiams įvertinti, taip pat švietimo ir mokymo turiniui organizuoti ir teikti.

4.5.

Reikia reformuoti mokymo programas, pradedant pradinėmis mokyklomis ir baigiant universitetais. Būtina tvirta mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos bazė, kartu pripažįstant, kad ir dirbtinio intelekto kūrimui, ir jo naudojimui reikia plačios kompetencijos. Tai, be kita ko, rodo švietimo socialinių mokslų ir meno srityse svarbą.

4.6.

Reikia ne tik plėtoti pagrindinį ugdymą, bet ir akivaizdžiai būtina kelti žmonių, įskaitant mokytojus, kvalifikaciją ir užtikrinti jų perkvalifikavimą. Mokymasis visą gyvenimą ir tęstinis mokymas yra būtinybė visiems siekiant prisitaikyti prie dabartinių ir būsimų pokyčių. Mokymasis vis dažniau vyks darbe ir bus grindžiamas individualiais siekiais.

4.7.

EESRK mano, kad investicijos į švietimą ir mokymą turėtų būti pagrindinė nacionalinių dirbtinio intelekto strategijų dalis ir kad gera nacionalinių iniciatyvų praktika reikėtų dalytis Europos lygmeniu. EESRK ragina daugiau ES lėšų skirti būtinoms reformoms ir naujoms švietimo ir mokymo iniciatyvoms remti.

4.8.

Taip pat svarbu spręsti su dirbtiniu intelektu susijusių struktūrinių pokyčių regionuose ir sektoriuose, kuriems dirbtinis intelektas daro didžiausią poveikį, problemas. Valstybės narės turėtų parengti metodus, kaip sumažinti įgūdžių spragas ir neigiamą socialinį poveikį, įskaitant užimtumo galimybių neturinčių žmonių apsaugą. Siekiant išvengti skaitmeninės atskirties, visose srityse taip pat turi būti užtikrinta prieiga prie interneto. EESRK mano, kad Komisijos siūlomas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo stiprinimas yra žingsnis siekiant sukurti visavertį Europos pereinamojo laikotarpio fondą, kuris padėtų socialiai atsakingai valdyti skaitmeninę transformaciją.

5. Pasitikėjimo dirbtiniu intelektu didinimas

5.1.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad sėkmingas dirbtinio intelekto teikiamų galimybių išnaudojimas reikalauja nemenko pasitikėjimo juo. Patikimumo tikisi vartotojai ir darbuotojai, taip pat įmonės – darbdaviai, verslininkai, investuotojai ir finansuotojai.

5.2.

Su dirbtiniu intelektu susijusių problemų tikriausiai sumažės, jei bus daugiau žinių ir supratimo apie tai, ką reiškia dirbtinis intelektas, kaip jį galima panaudoti ir kaip priimami DI sprendimai. Tai sustiprins pasitikėjimą dirbtiniu intelektu, nes bus sudarytos sąlygos kritiškai mąstyti ir atsižvelgti į esminius klausimus, kaip antai „žmogus valdo“principą ir perspektyvas žmonėms, ir toliau patiems kontroliuoti savo gyvenimą. Kita vertus, pasitikėjimas priklauso nuo tokių labai praktinių aspektų kaip patogumas vartotojui.

5.3.

Europos aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais neseniai pradėjo rengti patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires. EESRK atkreipia dėmesį į šias gaires ir pabrėžia didžiulę atvirų, tinkamų ir patikimų duomenų, taip pat DI sprendimų skaidrumo svarbą ir tai, kad dirbtinis intelektas turi būti kuriamas ir diegiamas įtraukiai. EESRK taip pat ragina surengti plataus masto diskusijas tokiais klausimais kaip asmenų profiliavimo poveikis ir būtinos dirbtinio intelekto sprendimų ginčijimo sąlygos.

5.4.

Atsižvelgiant į darnaus vystymosi programą, svarstomi etiniai aspektai daugiausia apima su žmonėmis susijusius aspektus, todėl priklauso socialiniam tvarumo aspektui. Be to, dirbtinis intelektas turėtų apimti tokius aplinkosaugos aspektus, kurie susiję su klimato kaita ir gamtiniais ištekliais, įskaitant tausų energijos ir žaliavų naudojimą ir, be kita ko, produktų priešlaikinio nusidėvėjimo vengimą. Be to, pagal ekonominio tvarumo principą būtina, kad sprendimai dėl dirbtinio intelekto būtų ekonomiškai pagrįsti, t. y. našūs, pelningi ir konkurencingi.

5.5.

Dar vienas pasitikėjimo elementas – dirbtinio intelekto prietaikų poveikis. Jei dirbtinis intelektas yra naudingas visuomenei (laikantis darnaus vystymosi tikslų) ir kuria ekonominę ir socialinę gerovę, gerina sveikatą ir didina naudą aplinkai, galima teigti, kad jis yra „naudingas“.

5.6.

EESRK mano, kad pasitikėjimą dirbtiniu intelektu galima padidinti į piliečius orientuota viešąja politika, įtraukiant pilietinės visuomenės atstovus į su dirbtiniu intelektu susijusios politikos ir priemonių rengimą. Viešasis sektorius gali padidinti pasitikėjimą dirbtiniu intelektu, be kita ko, pasitelkdamas į piliečius orientuotą administravimą – tokiu atveju dirbtinis intelektas galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant sklandesnius ir labiau pritaikytus administravimo procesus. Be to, reikėtų apsvarstyti blokų grandinės technologijų teikiamas galimybes, pavyzdžiui, patikimoms skaitmeninėms paslaugoms stiprinti.

5.7.

Dirbtinis intelektas turi būti kuriamas ir diegiamas visapusiškai laikantis įstatymų, nesvarbu, ar tai būtų vartotojų, darbo ar su įmonės veikla susiję teisės aktai. Yra daug su dirbtinio intelekto kūrimu ir naudojimu susijusių teisės aktų. EESRK ragina Komisiją užbaigti ir papildyti atitinkamų teisės aktų vertinimą, pavyzdžiui, saugos ir atsakomybės srityje, atsižvelgiant į jų tinkamumą užtikrinti patikimą dirbtinį intelektą. Taip pat reikėtų peržiūrėti atitinkamų sektorių teisės aktų įgyvendinamumą.

5.8.

Tačiau svarbiausia, kad patikimo dirbtinio intelekto metodas ir principai būtų priimami ir įdiegiami kaip neatsiejama kiekvienos organizacijos, tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje, kultūros dalis. Dirbtinio intelekto etika neturėtų būti laikoma atskira arba kitokia nei įprasta etika. Organizacijos dirbtinio intelekto etiką turėtų įtraukti į savo bendras strategijas, bendruosius elgesio kodeksus ir įprastą valdymo praktiką, įskaitant darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais, taip pat į stebėsenos ir audito sistemas.

5.9.

Iniciatyvų patikimo dirbtinio intelekto diegimą galima sustiprinti etikos aspektus įtraukiant į dirbtinio intelekto kūrėjų ir naudotojų švietimą ir mokymą, taip pat rengiant ir įgyvendinant etikos gaires. EESRK savo ruožtu yra pasirengęs pilietinės visuomenės subjektams skleisti informaciją apie etinius aspektus.

2019 m. gegužės 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 51.

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

(3) OL C 288, 2017 8 31, p. 43; OL C 440, 2018 12 6, p. 1; OL C 345, 2017 10 13, p. 52; OL C 190, 2019 6 5, p. 17.

(4) COM(2018) 795 final, PRIEDAS.

Top