Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“

(COM(2018) 772 final)

(2019/C 240/11)

Pranešėjas Gonçalo LOBO XAVIER

Bendrapranešėjis Juan MENDOZA CASTRO

Konsultavimasis	Komisija, 2019 2 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 4 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 5 15
Plenarinė sesija Nr.	543
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	153/1/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos tvirtai išsakytą poziciją, kad reikia stiprinti bendrąją rinką ir kad įsipareigojimus turi prisiimti visos valstybės narės ir piliečiai. Bendrojoje rinkoje turi būti rasta žmonių lūkesčių ir koordinuojamos politikos pusiausvyra, kad Europa būtų pajėgi prisitaikyti prie įvairių globalizacijos keliamų iššūkių, naujų tendencijų ir technologijų pažangos.

1.2.

EESRK ragina kurti tokią bendrąją rinką, kuri būtų vienoda visoms ES šalims ir kuri būtų suvokiama kaip galimybė įtvirtinti Europos vertybes, pagrindines teises ir pareigas siekiant daryti pažangą ir užtikrinti gerovę visoms valstybėms narėms ir piliečiams.

1.3.

Sklandus, bet konkretus integracijos procesas – svarbi priežastis vengti protekcionizmo, individualizmo ir ekstremistų grupuočių keliamos grėsmės ir su ja kovoti. Valstybės narės ir piliečiai turi būti geriau informuojami apie pagrindinius su bendrosios rinkos kūrimu susijusius laimėjimus.

1.4.

Esama gerų pavyzdžių, kaip Europos piliečiai, dėl įvairių subjektų pastangų ir įsipareigojimų, gali pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Dėl prieš 60 metų prasidėjusio proceso, piliečių mąstysenoje turi būti įtvirtintos tam tikros vertybės, pavyzdžiui, laisvės, ekonomikos augimo, demokratijos, taikos, mokslo ir inovacijų, politinio stabilumo, vartotojų ir socialinių teisių. Negalima pamiršti sunkumų, su kuriais buvo susidurta jų siekiant. Ateityje reikia iš jų pasimokyti.

1.5.

EESRK dar kartą reiškia savo paramą tam, kad reikia apriboti valstybės pagalbą ir kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, atkreipdamas dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria Europos bendrovės pasaulinėse rinkose konkuruodamos su oligopoliais arba monopoliais, kurie kai kuriais atvejais yra valdomi valstybės.

1.6.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į itin svarbų bendrosios rinkos, kaip priemonės skatinti įgyvendinti platesnio užmojo Europos pramonės strategiją su aiškiais tikslais 2030 m., vaidmenį. Įtraukesnė ir platesnė bendrosios rinkos integracija, papildanti tikrai europietišką pramonės strategiją, taip pat turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų naujos sudėties Europos Komisijai, daugiausia dėmesio skiriant didesnėms investicijoms į inovacijas ir technologijas, lankstesnei ir naudotojams palankesnei reglamentavimo sistemai, kad būtų galima konkuruoti pasauliniu mastu, kartu nepamirštant laikytis sveikos pasaulinės konkurencijos taisyklių ir tvarių procedūrų.

1.7.

EESRK dar kartą ragina plėtoti socialinį Europos Sąjungos aspektą siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus, didinti socialines investicijas ir vystyti socialinę ekonomiką ypatingą dėmesį atkreipiant į socialiai atsakingas įmones, užkirsti kelią skurdui, nelygybei, diskriminacijai ir socialinei atskirčiai, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo integracijai į visuomenę. EESRK mano, kad siekiant ištaisyti šią padėtį, dėl kurios kyla nepasitenkinimas Europos Sąjunga, didėja populizmas, o tam tikruose gyventojų sluoksniuose plinta ksenofobija, būtų tikslinga įgyvendinti socialinę politiką.

1.8.

EESRK pažymi, kad nepaisant didžiulių pastangų, dedamų įgyvendinant ir taikant bendrosios rinkos taisykles, faktai rodo (1), kad nacionalinės priemonės gali sudaryti neproporcingą naštą įmonėms ir piliečiams. EESRK nuomone, būtina raginti valstybes nares vengti tokios praktikos.

1.9.

Komitetas jau daugelį metų remia skaitmeninę ekonomiką, žinodamas, kad su ja yra susijusi bendrosios rinkos ateitis. EESRK pritaria Komisijai, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (2) yra labai svarbus siekiant užtikrinti pasitikėjimą bendrąja rinka asmens duomenų atžvilgiu, tačiau norint išvengti nereikalingos naštos ir nesusipratimų būtinos papildomos priemonės geresnei, aiškesnei ir naudotojams palankesnei sistemai sukurti. Taip pat nepaprastai svarbu didinti judumą siekiant geresnio paslaugų sektoriaus, kuris auga ir turi didelės reikšmės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Augant paslaugų sektoriui ir didėjant įgūdžių stygiui būtina geriau veikianti bendroji rinka.

1.10.

EESRK pritaria siekiui sukurti palankią sistemą perėjimui prie žiedinio modelio ir kartoja, kad patikima darnaus augimo finansavimo sistema, turinti ilgalaikę perspektyvą, yra svarbus veiksnys siekiant atkurti pasitikėjimą rinkomis ir santaupas susieti su tvariomis investicijomis.

1.11.

EESRK palankiai vertina aiškią pažangą, padarytą Europos stabilumo mechanizmą (ESM) pertvarkant į Europos valiutos fondą, kuris galėtų prevenciškai užtikrinti likvidumą, tokiu būdu rečiau taikant sąlygų programas. Tačiau siekiant įveikti būsimus finansų sistemos pavojus, EESRK pritaria tam, kad reikia ieškoti valstybių narių bendro sutarimo dėl bankų sąjungos užbaigimo. Visiškai integruotų finansų rinkų ir kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas taip pat turėtų išlikti svarbiu darbotvarkės punktu.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Bendrosios rinkos strategija (3), Kapitalo rinkų sąjunga (4) ir Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija (5) yra per pastaruosius ketverius metus Komisijos pateiktos plataus užmojo subalansuotos priemonės, kuriomis siekiama dar labiau sustiprinti bendrąją rinką ir užtikrinti didesnį jos sąžiningumą.

2.2.

Keletas pasiūlymų jau priimta, tačiau Europos Parlamentas ir Taryba dar turi susitarti dėl 20 iš 67 pasiūlymų, kurie išdėstyti tose strategijose.

2.3.

2018 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos įvertinti esamą bendrosios rinkos padėtį, galiojančių teisės aktų įgyvendinimo, taikymo ir vykdymo užtikrinimo požiūriu, taip pat įvertinti likusias kliūtis ir galimybes sukurti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką.

2.4.

Šis komunikatas yra priimtas kartu su metine augimo apžvalga (6), taip pat komunikatu dėl investicijų plano Europai apžvalgos (7).

2.5.

Atsižvelgdama į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją Komisija pasiūlė įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama šalinti didžiausias e. prekybos kliūtis. Kai kurios iš jų jau priimtos – tai iniciatyvos dėl geografinio blokavimo (8), tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų (9), e. -prekybai taikomo pridėtinės vertės mokesčio (10) ir bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (11).

2.6.

Svarbiais bendrosios rinkos subjektais tapo interneto platformos – daugiau kaip vienam milijonui įmonių jos suteikia galimybę pasiekti klientus visoje Sąjungoje. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų suderintų taisyklių dėl platformų ir įmonių santykių (12), dėl kurio 2019 m. vasario mėn. politiniu lygmeniu susitarė Europos Parlamentas ir Taryba.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos tvirtai išsakytą poziciją, kad reikia stiprinti bendrąją rinką, kuri yra didelis laimėjimas ir svarbus Europos integracijos proceso aspektas. Ji turėtų būti Europos klestėjimo kertinis akmuo.

3.2.

euro įvedimas ir Šengeno susitarimas buvo labai svarbūs baigiant kurti bendrąją rinką. Tuo pat metu vis dar yra daug skirtumų tarp valstybių narių, kuriuos reikia mažinti. Visos valstybės narės turi tvirtai įsipareigoti keisti šią padėtį ir laikytis išvien.

3.3.

Bendrojoje rinkoje turi būti rasta žmonių lūkesčių ir koordinuojamos politikos pusiausvyra, kad būtų galima patenkinti nuolatinį poreikį Europai prisitaikyti prie įvairių globalizacijos keliamų iššūkių, naujų tendencijų, technologijų pažangos ir skaitmeninimo.

3.4.

Bendroji rinka, į kurią gali patekti daugiau kaip 512 mln. vartotojų, yra akivaizdus laimėjimas. Priėmus bendras taisykles pašalinta daugiau kaip 80 % su pramonės gaminiais susijusių reglamentavimo kliūčių, bet šis procesas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Politinį prioritetą reikėtų teikti valstybių narių įsipareigojimų skirtumams ir būtinybei geriau įgyvendinti susijusius teisės aktus. Bendroji rinka turi apimti ir internetu prekiaujančius mažmenininkus.

3.5.

Tai, kad Komisija pripažįsta, jog reikia susitarti dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir panaikinti atotrūkį tarp kalbų ir darbų, yra geras ženklas. Valstybės narės turi tai įgyvendinti kaip „kasdienį procesą“.

3.6.

Visiška bendrosios rinkos integracija niekada nebus užbaigta, jei valstybės narės nesuvoks tikrosios šio proceso vertės ir nepraneš apie ją savo piliečiams. Politikos lyderiai šiuos laimėjimus turi pabrėžti kaip piliečių gerovei teigiamą dalyką.

3.7.

Europos projektas grindžiamas taika, klestėjimu ir socialiniu vystymusi. ES nebuvimo kaina turintiems abejonių turi išlikti kaip priminimas. Europos Sąjungos piliečiai turi vertinti laimėjimus, kad galėtų aktyviai dalyvauti šiame procese išvengiant nesusipratimų ir radikalizmo. Bendrosios rinkos procesas prisidėjo prie Europos kūrimo ir gali būti teikiamas kaip geras pavyzdys propaguojant Europos vertybes.

3.8.

Negali būti bendrosios rinkos, jei joje esama dvejopos kokybės produktų, t. y. jei neseniai į ES įstojusiose šalyse tuo pačiu prekės ženklu parduodami kitokios kokybės produktai (mažiau kokybiškų žaliavų), palyginti su produktais, parduodamais senbuvėse ES valstybėse narėse. EESRK nuomone, tokia praktika yra nepriimtina.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Bendroji rinka kaip komunikacijos apie Europos vertybes ir laimėjimus priemonė

4.1.1.

EESRK mano, kad siekiant geriau informuoti apie bendrosios rinkos laimėjimus reikia vartoti bendrą kalbą. Esama faktų, kuriuos reikėtų labiau vertinti, pavyzdžiui, piliečių judumas laisvalaikio ir darbo tikslais, finansinės paslaugos ar net su saugumu ir galimybėmis įsidarbinti susiję socialiniai aspektai ar vartotojų apsauga.

4.1.2.

EESRK mano, kad keleto tų, kurie menkina Europos plėtros procesą, naratyvas yra tas pats. Jo esmė – atkreipti dėmesį į valstybių narių skirtumus ir pavienius faktus, kurie nevisiškai atspindi bendrosios rinkos tikrovę. Itin svarbu vengti tokio pobūdžio kalbų tarp piliečių ir su jomis kovoti, nes integracijos politika yra labai dinamiška ir įgyvendinama skirtingu tempu. Reikia atkreipti dėmesį į bendrą rezultatą, o pirmenybę reikėtų teikti būtinybei vengti nelygybės skirtingais lygmenimis (ekonominiu, socialiniu, švietimo ir kt.).

4.2.   Daugiau galimybių ir naudos piliečiams

4.2.1.

Kuriant bendrąją rinką svarbus vaidmuo tenka ES konkurencijos politikai ir ES vartotojų politikai. Tam, kad vartotojai galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais, ji turėtų būti veiksminga, o vartotojams turėtų kelti pasitikėjimą prekės ir paslaugos, įsigyjamos internetu ir įprastu būdu, parduodamos vietoje ar kitoje valstybėje narėje. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad įmonės laikytųsi konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisyklių ir kad konkurentai nebūtų diskriminuojami vartotojų gerovės sąskaita.

4.2.2.

Plėtojant bendrąją rinką svarbus vaidmuo tenka ES konkurencijos politikai, kuri įgijo pasaulinį pripažinimą. Kaip EESRK jau keletą metų pabrėžia, valstybės pagalbos ribojimas ir kova su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi skatina ES rinkos dinamiką ir yra naudingi vartotojams ir įmonėms.

4.2.3.

Vadovaujantis konkurencijos taisyklėmis bendrosios rinkos principų turi laikytis ir pardavėjai internetu, taip pat reikėtų nustatyti tarptautinių įmonių poziciją.

4.3.   Nauda įmonėms

4.3.1.

Bendrojoje rinkoje verslininkams siūloma taisyklėmis grindžiama, atvira ir daugiašalė prekybos sistema, užtikrinant galimybę naudotis tarptautinėmis vertės grandinėmis.

4.3.2.

Kapitalo rinkų sąjungos tikslas yra telkti kapitalą Europoje ir nukreipti jį į visas bendroves, infrastruktūrą ir tvarius ilgalaikius projektus, darančius teigiamą poveikį užimtumui (13).

4.3.3.

Vis dėlto dar reikia daug nuveikti, nes Europos bendrovės yra daug labiau priklausomos nuo bankų skolinimo nei JAV bendrovės.

4.3.4.

Bendroji rinka yra tokio dydžio, kad Sąjunga gali formuoti taisyklėmis grindžiamą, atvirą ir daugiašalę prekybos sistemą. Kad trečiųjų šalių įmonės galėtų patekti į bendrąją rinką, jos turi laikytis Sąjungos teisės aktų, be kita ko, sveikatos, aplinkos, maisto ir produktų saugos, taip pat vartotojų apsaugos srityse.

4.3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria Europos bendrovės pasaulinėse rinkose konkuruodamos su oligopoliais arba monopoliais, kurie kai kuriais atvejais yra valdomi valstybės. Pavyzdžiu galima pateikti geležinkelių pramonę, oro transportą, vėjo elektrines ir kt. sritis, kuriose Europos įmonės susiduria su aršia konkurencija (konkuruodamos su trečiųjų šalių bendrovėmis, visų pirma Kinijos).

4.4.   Socialinis aspektas

4.4.1.

EESRK jau ragino Komisiją plėtoti ES socialinį aspektą siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus, didinti socialines investicijas ir vystyti socialinę ekonomiką, užkirsti kelią skurdui, nelygybei, diskriminacijai ir socialinei atskirčiai, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo integracijai į visuomenę.

4.4.2.

Vyrauja tam tikra nuomonė, kad darbuotojai labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, dėl to padidėjo nedarbas ir skurdas, prasidėjo sąstingis arba sumažėjo realus darbo užmokestis ir socialinės išmokos. EESRK mano, kad siekiant ištaisyti šią padėtį, dėl kurios kyla nepasitenkinimas Europos Sąjunga, didėja populizmas, o tam tikruose gyventojų sluoksniuose plinta ksenofobija, būtų tikslinga įgyvendinti socialinę politiką. Nors šios krizės padariniai dar juntami, remiantis Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) atliktu moksliniu tyrimu (14), 2017 m. devyniose valstybėse narėse darbuotojai uždirbo mažiau nei 2010 m. EESRK primena, kad šešiose ES valstybėse narėse nėra nustatyta jokio privalomo minimalaus darbo užmokesčio, o kitose valstybėse narėse jis yra labai mažas (15).

4.4.3.

EESRK palankiai vertina pažangą, pasiektą pritaikant Europos prieinamumo aktą, skirtą propaguoti neįgalių žmonių teises, ir ragina valstybes nares imtis platesnio užmojo ir labiau subalansuotų veiksmų perkėlimo į nacionalinę teisę etapu. EESRK taip pat ragina kitos kadencijos Komisiją pateikti Europos socialinės ekonomikos sektoriaus veiksmų planą, kuriuo būtų sudarytos vienodos sąlygos socialinės ekonomikos įmonėms ir skatinama sektoriaus plėtra.

4.5.   Veiksmingesnis bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimas ir taikymas

4.5.1.

EESRK pažymi, kad nepaisant didžiulių pastangų, dedamų įgyvendinant bendrosios rinkos direktyvas, faktai rodo (16), kad nacionalinės priemonės gali sudaryti neproporcingą naštą įmonėms ir piliečiams (17). Šį klausimą turi spręsti būtent valstybės narės, o naujoms priemonėms, kuriomis siekiama to išvengti, turi būti teikiama pirmenybė.

4.5.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo meto ženklai, susiję su ES teisės aktų įgyvendinimu, „ne visada buvo teikiantys vilčių“, todėl valstybės narės turi prisiimti daugiau įsipareigojimų.

4.6.   Viso bendrosios rinkos potencialo išnaudojimas

4.6.1.   Bendroji skaitmeninė rinka ir paslaugų ekonomika

4.6.1.1.

Komitetas jau daugelį metų remia skaitmeninę ekonomiką, žinodamas, kad su ja yra susijusi bendrosios rinkos ateitis (18).

4.6.1.2.

Dėl šios priežasties EESRK labai palankiai vertina politinį susitarimą (19) dėl pirmosios istorijoje 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos (20), kurios bendras biudžetas siekia 9,2 mlrd. EUR ir yra skirtas formuoti ir remti skaitmeninę Europos visuomenės ir ekonomikos pertvarką, užtikrinant platų skaitmeninių technologijų naudojimą ir diegimą visoje ekonomikoje ir visuomenėje, kad būtų stiprinama Europos lyderystė pramonės technologijų srityje.

4.6.1.3.

Kadangi paslaugų sektorius vis labiau prisideda prie visos ES ekonomikos (21) ir darbo vietų kūrimo ES, labiau nei bet kada būtina visapusiškai išnaudoti sektoriaus potencialą, visų pirma todėl, kad galima tikėtis didžiulio šio sektoriaus pelno (22).

4.6.2.   Europos duomenų ekonomika

4.6.2.1.

Bendrajai rinkai svarbu sukurti europinę duomenų ekosistemą kaip būtiną ekonominės ir socialinės pažangos, taip pat tvirto konkurencingumo pasaulyje, kuris šiuo metu drastiškai kinta dėl stiprių konkurentų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Azijoje, veiksnį. Siekiant skatinti junglumo ir saugojimo galimybes, visame žemyne labai reikalingos viešojo ir privataus sektorių investicijos į infrastruktūrą (23).

4.6.2.2.

EESRK pritaria Komisijai, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (24) yra labai svarbus siekiant užtikrinti pasitikėjimą bendrąja rinka asmens duomenų atžvilgiu (25), tačiau, siekiant užtikrinti, kad būtų taikoma ES pagrindinių teisių chartija ir nepažeidžiamos žmogaus teisės (5, 8 ir 11 straipsniai), taip pat sudaryti galimybes pagal nacionalinę teisę taikomiems apribojimams (26), reikia patikslinti siūlomą Reglamentą dėl privatumo ir elektroninių ryšių (27).

4.6.3.   Žiedinė ekonomika ir tvarūs finansai

4.6.3.1.

Komitetas pritaria siekiui sukurti palankią sistemą perėjimui prie žiedinės ekonomikos modelio, kuri apimtų visą produktų gyvavimo ciklą (28).

4.6.3.2.

Patikima darnaus augimo finansavimo sistema, turinti ilgalaikę perspektyvą, yra svarbus veiksnys siekiant atkurti pasitikėjimą rinkomis ir santaupas susieti su tvariomis investicijomis. Pagal ES veiksmų planą (29) dėl šio klausimo turi būti skatinamas ilgalaikis, integracinis ir tvarus ekonomikos augimas, visiškas ir našus užimtumas ir deramas darbas visiems (8 darnaus vystymosi tikslas) (30).

4.6.4.   Produktų ir paslaugų rinkos

4.6.4.1.

Taikant standartizacijos modelį ES suteikiama galimybė pirmauti pasaulyje. EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos darbą šioje srityje. Europos standartų vienodumas ir nuoseklumas užtikrinamas taikant esminį principą „vienas standartas, vienas bandymas – pripažįstamas visoje Europoje“. Tai suteikia įmonėms investicinį, taip pat teisinį ir finansinį saugumą (31).

4.6.4.2.

Dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“siekiama paspartinti, pertvarkyti ir sustiprinti ES ekonomikos perėjimą prie švarios energijos, taip pat toliau siekti svarbių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų (32).

4.6.4.3.

Paskelbus ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį (2013 m.) (33), šeštosios geležinkelių rinkos stebėsenos ataskaitos (34) duomenimis, padidėjo bendras ES geležinkelių tinklo ilgis.

4.6.4.4.

Europos 5G ryšio veiksmų plane (35) nagrinėjami vieni svarbiausių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės aspektų; komercinės paslaugos bus teikiamos 2020 m. EESRK nuomone, lemiami veiksniai bus sėkmingai įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių 5G infrastruktūros projektai (PPP-5G) mokslinių tyrimų etape ir duomenų perdavimo jungiamųjų tinklų (angl. fronthaul) bei tranzitinių tinklų (angl. backhaul) integravimas sukuriant didelio pajėgumo komutatorius, įvairias perdavimo jungtis ir debesijos serverius, sudarančius galimybę naudotis keleto interneto prieigos teikėjų paslaugomis. (36)

4.6.5.   Labiau integruotos kapitalo rinkos ir visavertė bankų sąjunga

4.6.5.1.

Dėl priemonių, kurių buvo imtasi dėl finansų krizės, Europos bankai dabar yra geriau pasirengę susidurti su galimais neramumais ateityje. EESRK palankiai vertina aiškią pažangą, padarytą ESM pertvarkant į Europos valiutos fondą, kuris galėtų prevenciškai užtikrinti likvidumą, tokiu būdu rečiau taikant sąlygų programas. Tačiau siekiant įveikti būsimus finansų sistemos pavojus, EESRK pritaria tam, kad reikia ieškoti valstybių narių bendro sutarimo dėl tvirtos bankų sąjungos, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas priemonėms, galinčioms suteikti daugiau pasitikėjimo įmonėms ir piliečiams.

4.6.6.   Administracinės naštos mažinimas ir palankesnių sąlygų vykdyti mokestines prievoles sudarymas

4.6.6.1.

Bendrajai rinkai nepaprastai svarbios šiuolaikinės Europos Sąjungoje taikomos bendrovių teisės taisyklės. Šiuo požiūriu Europos bendrovių teisės dokumentų rinkinys atspindi visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama suderinti ir apsaugoti teisėtus visų suinteresuotųjų subjektų, MVĮ, smulkiųjų akcininkų, kreditorių ir darbuotojų interesus bei poreikius (37).

4.6.6.2.

Dėl vienbalsiškumo reikalavimo Taryboje yra sunkiau priimti bendras taisykles dėl tam tikrų apmokestinimo aspektų, visų pirma susijusių su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze (BKPMB) ir bendru ES pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). EESRK taip pat pritaria PVM reformos dokumentų rinkiniui (38).

4.6.7.   Tvarus judumas

4.6.7.1.

Keturi iš dešimties apklaustų Europos vairuotojų teigė, (39) jog tikisi, kad kitas automobilis, kurį jie įsigis, bus elektromobilis. Netaršių automobilių standartai ir elektromobiliams skirtos paskatos padės Europos automobilių gamintojams sparčiai elektrifikuojamoje pasaulinėje rinkoje išlikti konkurencingiems.

4.6.7.2.

EESRK palankiai vertina Europos baterijų aljansą kaip tinkamą Europos strateginės vertės grandinės pavyzdį. Vis dėlto reikia daug daugiau pastangų, nes Europos gamintojai, siekdami pristatyti masinės prekybos prie elektros tinklo jungiamas transporto priemones, labai atsilieka nuo Azijos ir JAV gamintojų.

4.7.   Tolesni veiksmai

4.7.1.

Kai tinkama, Europos semestro procesą reikia naudoti kaip vieną iš priemonių veiksmingai ir sparčiai pereiti prie geresnės bendrosios rinkos.

4.7.2.

Valstybėms narėms gali būti naudingas įtraukesnis dialogas, grindžiamas pilietinės visuomenės lūkesčiais. Europos semestras yra šio dialogo dalis, o valstybių narių gebėjimas naudotis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurios gali padėti patobulinti (o ne liepti vykdyti) nacionalines reformas, regis, yra itin svarbus žingsnis siekiant sėkmės ir įtraukiant visuomenę.

4.7.3.

Pastangos remti bendrosios rinkos laimėjimus dalyvaujant piliečiams ir įmonėms turi būti įtrauktos į visas valstybių narių politikos sritis ir įsipareigojimus. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad veiksminga piliečių komunikacija ir bendrąja rinka grindžiamas Europos projektas būtų valstybių narių prioritetai. Tokiu būdu Europos vadovai padės išvengti ekstremizmo ir radikalių veiksmų prieš bendrąją rinką.

4.7.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos raginimus ir kvietimus, skirtus Europos Vadovų Tarybai, visų pirma raginimą užtikrinti, kad Taryba kartu su Europos Parlamentu skubiai imtųsi priemonių, kad būtų priimtos su bendrosios rinkos strategija ir kapitalo rinkų sąjunga bei bankų sąjunga susijusios teisėkūros iniciatyvos (40).

---

(1)  COM(2018) 772 final, 2.1 skyrius.

(2)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(3)  COM(2015) 550 final, OL C 177, 2016 5 18, p. 1.

(4)  COM(2015) 468 final, OL C 133, 2016 4 14, p. 17.

(5)  COM(2015) 192 final, OL C 71, 2016 2 24, p. 65.

(6)  COM(2018) 770 final.

(7)  COM(2018) 771 final.

(8)  Reglamentas (ES) 2018/302.

(9)  Reglamentas (ES) 2018/644.

(10)  Direktyva (ES) 2017/2455.

(11)  Reglamentas (ES) 2017/2394.

(12)  COM(2018) 238 final.

(13)  OL C 81, 2018 3 2, p. 117.

(14)  Ataskaita „Benchmarking Working Europe 2018“.

(15)  Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas.

(16)  COM(2018) 772 final, 2.1 skyrius.

(17)  Žr. Prancūzijos iniciatyvą https://ue.delegfrance.org/suppression-de-sur-transpositions.

(18)  OL C 71, 2016 2 24, p. 65; OL C 440, 2018 12 6, p. 57; OL C 75, 2017 3 10, p. 119; OL C 125, 2017 4 21, p. 51; OL C 288, 2017 8 31, p. 1; OL C 81, 2018 3 2, p. 102.

(19)  IP/19/528.

(20)  COM(2018) 434 final, OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

(21)  Paslaugų sektorius, šiuo metu sukurdamas apie 75 % ES BVP, yra didžiausias ES.

(22)  Žr. Komisijos komunikato Bendroji rinka kintančiame pasaulyje (COM(2018) 772 final) 3.4 punktą.

(23)  OL C 345, 2017 10 13, p. 130.

(24)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(25)  OL C 229, 2012 7 31, p. 90.

(26)  OL C 345, 2017 10 13, p. 138.

(27)  COM(2017) 010 final.

(28)  OL C 230, 2015 7 14, p. 91.

(29)  COM(2018) 97 final; OL C 62, 2019 2 15, p. 73; OL C 62, 2019 2 15, p. 103; OL C 62, 2019 2 15, p. 97.

(30)  OL C 62, 2019 2 15, p. 73.

(31)  OL C 197, 2018 6 8, p.17.

(32)  OL C 246, 2017 7 28, p. 64.

(33)  OL C 327, 2013 11 12, p. 122.

(34)  COM(2019) 51 final.

(35)  COM(2016) 588 final.

(36)  OL C 125, 2017 4 21, p. 74.

(37)  OL C 62, 2019 2 15, p. 24.

(38)  OL C 237, 2018 7 6, p. 40.

(39)  https://www.euractiv.com/section/electric-cars/opinion/dont-let-european-automakers-lose-the-race-to-electrification

(40)  COM(2018) 772 final.