Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE4580

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (COM(2018) 639 final – 2018/0332 (COD))

EESC 2018/04580

OL C 62, 2019 2 15, p. 305–307 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.2.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/305

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB

(COM(2018) 639 final – 2018/0332 (COD))

(2019/C 62/49)

Pagrindinė pranešėja

Maria Nikolopoulou

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę, 2018 9 13

Tarybos prašymas pateikti nuomonę, 2018 9 19

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos Straipsnis 114 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis

 

 

Biuro sprendimas

2018 9 18

 

 

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

 

 

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 10 17

Plenarinė sesija Nr.

538

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

109/1/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymą panaikinti sezoninį laiko keitimą. Komitetas nurodo keletą svarbių trūkumų dėl metodo, grafikų ir turinio. Dėl šių priežasčių jis mano, kad būtina suteikti daugiau laiko debatams ir analizei. Labai svarbu pasiekti platų sutarimą tarp piliečių ir užsitikrinti vieningą visų valstybių narių pritarimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas, suderintas ir bendrai sutartas pasiūlymo įgyvendinamas.

1.2.

 EESRK pripažįsta kai kurių Europos piliečių suinteresuotumą atšaukti dabartinę tvarką, pagal kurią nustatytas suderintas laiko keitimas du kartus per metus, kaip rodo neseniai internetu atlikta viešoji konsultacija. Tinkamai surengtą viešąją apklausą internetu Komitetas laiko priemone, galinčia pateikti informacijos apie visuomenės pageidavimus ir papildyti nusistovėjusius demokratinius procesus. Apgailestauja, kad su nacionalinėmis Vyriausybėmis ir organizuota pilietine visuomene nebuvo pakankamai konsultuojamasi prieš skubotą pasiūlymo paskelbimą.

1.3.

 Komitetas mano, kad Komisijos viešosios konsultacijos iškėlė kai kuriems ES piliečiams svarbų klausimą, visų pirma dėl to, kad ši tema kai kuriose valstybėse narėse buvo aptarinėjama kelerius metus, tačiau kai kuriose kitose – ne. Nepaisant to, Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, kad didžioji dauguma dalyvių buvo iš vienos šalies, kad pasiūlymas kai kuriose valstybėse narėse buvo atmestas ir kad nėra aiškios vieningos nuomonės dėl realios dabartinės suderintos tvarkos panaikinimo naudos arba dėl to, kokį geriau pasirinkti laiką – žiemos ar vasaros.

1.4.

 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos skubota procedūra buvo kritikuojama kelete valstybių narių, kurių piliečiai mano, jog ES prioritetai yra kiti (ekonomikos krizė, nedarbas, imigracija ir kt.), ir dėl to gali kilti problemų, susijusių su iniciatyvos priimtinumu visuomenei.

1.5.

 Pagal pasiūlymą dėl direktyvos subsidiarumo principas reikštų, kad kiekviena šalis gali savo nuožiūra palikti vasaros arba žiemos laiką visus metus vietoj dabartinės suderintos sistemos, kurios neabejotinas efektyvumas yra įrodytas. EESRK, kaip ir Komisija, mano, kad jei norima užtikrinti dabartinį suderinimo lygį, būtina užtikrinti visų valstybių narių vieningą susitarimą, kurį laiką pasirinkti. Kitu atveju, gali atsirasti laiko skirtumas tarp šalių, kurios šiuo metu yra toje pačioje laiko juostoje, ir suskaidyti bei iškreipti vidaus rinką.

1.6.

 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl iniciatyvos įgyvendinimo tektų perprogramuoti visas skaitmenines sistemas ir prietaisus pasauliniu mastu, o tai turėtų akivaizdžių ekonominių padarinių įmonėms ir Vyriausybėms, galbūt poveikį patirtų ir gyventojai. Pereinant prie naujos laiko sistemos ir norint užtikrinti jos veiksmingą įgyvendinimą, reikės ilgo IRT išankstinio bandymo laikotarpio. Jei poveikio vertinimas, kurį planuojama atlikti 2024 m., būtų neigiamas, greitai grįžti prie buvusios sistemos būtų neįmanoma dėl papildomų išlaidų ir poveikio Europos Sąjungos institucijų patikimumui. Taigi tai rodo, jog prieš įgyvendinant tokį valstybėms, piliečiams ir verslui svarbų pakeitimą, reikia suteikti daugiau laiko išsamesnėms studijoms atlikti bei duomenims rinkti ir politinės valios bei piliečių pritarimo.

2.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

 ES teisės aktai dėl vasaros laiko tvarkos pirmą kartą priimti 1980 m., siekiant suvienodinti galiojančią skirtingą nacionalinę vasaros laiko tvarką bei grafikus ir taip užtikrinti suderintą požiūrį į laiko keitimą bendrojoje rinkoje.

2.2.

 Nuo 2001 m. ES vasaros laiko tvarka reglamentuojama Direktyva 2000/84/EB, kurioje visoms valstybėms narėms nustatyta įpareigojimas pereiti prie vasaros laiko paskutinį kovo sekmadienį ir grįžti prie savo standartinio laiko (žiemos laiko) paskutinį spalio sekmadienį.

2.3.

 Tačiau, remiantis subsidiarumo principu, sprendimus dėl standartinio laiko kiekviena valstybė narė priima pati ir jie taikomi visai jos teritorijai arba skirtingoms jos dalims.

2.4.

 Kaip rodo viešosios konsultacijos, kurias Komisija vykdė 2018 m. liepos 4 – rugpjūčio 16 d. laikotarpiu kelete Europos šalių, buvo pateikti klausimai apie laikrodžio sukiojimo du kartus per metus tvarką. Per viešąsias konsultacijas buvo gauta apie 4,6 mln. atsakymų, iš kurių 84 % pasisakė prieš laikrodžio sukiojimą du kartus per metus, o 16 % už tai, kad ir toliau būtų laikomasi šios tvarkos. Tie, kurie pasisakė prieš laikrodžio sukiojimą, norėtų, kad būtų taikomas vasaros laikas (60 %). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didžioji dauguma dalyvių buvo iš vienos šalies (3,1 mln. iš Vokietijos), ir kad šis pasiūlymas buvo atmestas kai kuriose šalyse (Graikijoje ir Kipre) arba kai kuriose nesusidarė akivaizdi dauguma (Maltoje).

2.5.

 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pritarė idėjai pakeisti dabartinę tvarką ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Transporto ministrai šį klausimą svarstė 2018 m. birželio mėn. ir 2017 m. gruodžio mėn. Tarybos posėdžiuose, tačiau nebuvo prieita prie vieningos nuomonės. Kiti atitinkami ministrai šio klausimo nesvarstė, jis nebuvo anksčiau aptartas ir per Ministrų Pirmininkų susitikimus. Iki šiol nebuvo dėl jo konsultuojamasi ir su EESRK.

2.6.

 Siūloma panaikinti dabartinę tvarką, kuria nustatomas suderintas laiko keitimas du kartus per metus, paliekant tą patį laiką visus metus. Laikantis subsidiarumo principo, laiką nusistatys kiekviena valstybė narė. Komisija tikisi, kad visos šalys, be jokių išimčių, priims tą patį vasaros arba žiemos laiką tam, kad būtų išlaikytas esamas suderinimas ir išvengta vidaus rinkos susiskaidymo. Pasiūlymas įsigaliotų 2019 m. balandžio 1 d.

2.7.

 Komisija pripažįsta, kad turimi mokslinių tyrimų duomenys dėl laiko keitimo naudingumo energetikos, sveikatos, kelių eismo saugos ir žemės ūkio srityse ne visada yra nenuginčijami. Aišku viena – laiko nederinimas gali daryti poveikį bendrajai rinkai, oro, jūrų ir kelių transportui ir žmonėms, keliaujantiems poilsio ar darbo tikslais (1).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

 EESRK sudomino Europos Komisijos pasiūlymas panaikinti sezoninį laiko keitimą, kaip nustatyta Direktyva 2000/84/EB, tačiau atkreipia dėmesį į keletą svarbių trūkumų, susijusių su metodais, grafiku ir turiniu. Komitetas mano, kad svarbu suteikti daugiau laiko debatams ir analizei, kad būtų pasiektas tikrai platus piliečių bendras sutarimas ir vieningas visų valstybių narių pritarimas. Šie veiksniai yra itin svarbūs norint užtikrinti veiksmingą ir suderintą pasiūlymo įgyvendinimą.

3.2.

 Komitetas mano, kad Komisijos taikytas metodas – viešosios konsultacijos internetu 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėn. suteikia įdomių duomenų apie dalies Europos gyventojų lūkesčius, tačiau tai nėra vienintelė turima priemonė viešajai nuomonei įvertinti. Atsižvelgiant į daugybę politinių, ekonominių ir socialinių padarinių, prieš pateikiant pasiūlymą turėjo būti deramai įtraukta organizuota pilietinė visuomenė bei daugiau valstybių narių ir su jomis turėjo būti tinkamai konsultuojamasi.

3.3.

 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios konsultacijos parodė, jog nėra realaus valstybių narių vieningumo (pasiūlymas buvo atmestas Graikijoje ir Kipre) o, svarbiausia, didžioji dauguma dalyvių buvo tik iš vienos šalies (Vokietijos). Tai rodo, jog šiuo klausimu realiai domimasi kai kuriose šalyse, bet ne visoje ES. Konkrečiau, Komitetas mano, kad viešosios konsultacijos internetu negali pakeisti demokratinių konsultacijų procesų visais lygmenimis ir kiekvienu teisėkūros etapu (prieš, per ir po).

3.4.

 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos skubota procedūra buvo kritikuojama kai kurių valstybių narių, kurių piliečiai mano, jog ES neatidėliotini prioritetai turėtų būti kiti (ekonomikos krizė, nedarbas, imigracija ir kt.) ir todėl visuomenė gali nepritarti šiai iniciatyvai. Be to, kai kurios nacionalinės Vyriausybės vis dar neturi aiškios pozicijos nei dėl dabartinių taisyklių panaikinimo, nei dėl laiko (vasaros arba žiemos) pasirinkimo ir nelaiko šio klausimo prioritetiniu.

3.5.

 Kalbant apie turinį, Komitetas mano, kad idėja pradėti diskusijas šia tema įdomi, tačiau nurodo tam tikrus dabartinio Komisijos pasiūlymo trūkumus, dėl kurių būtų galima pratęsti diskusijų laikotarpį, kad būtų galima pasiekti platų visų piliečių sutarimą ir valstybių narių vieningumą:

3.5.1.

 Teisė nustatyti laiką priklauso nacionalinei kompetencijai. Pagal naują pasiūlymą dėl direktyvos subsidiarumo principas reiškia, kad kiekviena šalis gali savo nuožiūra palikti vasaros arba žiemos laiką visus metus. Kyla pavojus, kad jei visos šalys nesuderins vieningai laiko, užtikrindamos tokį patį įgyvendinimo suderinimo lygį kaip šiuo metu, sąnaudos, atsirandančios dėl skirtingų šalių laikų, turėtų rimtą poveikį vidaus rinkai (susiskaidymas) ir sukeltų daugiau problemų nei duotų naudos. Komisija savo poveikio vertinime pripažįsta šią problemą, ir Komitetas mano, jog būtina iš anksto pasiekti platesnį bendrą sutarimą prieš pateikiant oficialų Komisijos pasiūlymą.

3.5.2.

 Komisija pati atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyva grindžiama daugeliu studijų, kurias atliko įvairios asociacijos ir valstybės narės, tačiau jų duomenys nėra patikimi arba yra prieštaringi. Komitetas rekomenduoja pradėti gilesnį poveikio vertinimą, apimantį visus ekonominius ir socialinius sektorius, kiekvienoje ES šalyje, kad būtų galima suprasti, kuri sistema yra tinkamesnė.

3.6.

 Technologinis sistemų pritaikymas pasauliniu lygmeniu turi akivaizdžią ekonominę kainą verslui ir Vyriausybėms bei galimą poveikį gyventojams. Be to, būtinas ilgas išankstinis IRT bandymas, siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos įgyvendinimą.

3.7.

 Nors Komisija įdiegia mechanizmą, kad būtų galima įvertinti direktyvos poveikį (2024 m.), Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad laiko keitimo kaina yra gana aukšta. Dėl šios priežasties, neigiamo poveikio vertinimo atveju, nerealistiška tikėtis, kad būtų įmanoma greitai grįžti prie ankstesnės tvarkos, turint omeny ekonomines sąnaudas ir poveikį Europos institucijų patikimumui.

2018 m. spalio 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1)  Mobilumo ir transporto GD užsakymu ICF International parengė studiją: The application of summer time in Europe (vasaros laiko taikymas Europoje), 2014 m. rugsėjo 19 d.

Top