Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018AE2955

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nupmonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018) 324 final – 2018/0136 (COD))

EESC 2018/02955

OL C 62, 2019 2 15, p. 173–177 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.2.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/173


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nupmonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

(COM(2018) 324 final – 2018/0136 (COD))

(2019/C 62/28)

Pranešėjas

Jukka AHTELA

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 6 18

Teisinis pagrindas

SESV 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2018 9 26

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 10 17

Plenarinė sesija Nr.

538

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

156/2/7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama nauja priemonė, kuria Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje išdėstytų vertybių sunkius ir nuolatinius pažeidimus darančioms valstybėms narėms būtų galima taikyti ekonomines taisomąsias priemones. EESRK pažymi, kad Komisija jau turi panašių taisomųjų įgaliojimų, kad paskatintų laikytis gero ekonomikos valdymo taisyklių (1), ir palankiai vertina dabartinį pasiūlymą taikyti taisomąsias priemones, kuriomis būtų apsaugotas teisinės valstybės principo taikymas. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria tam, kad pagal šį reglamentą Komisijos pasiūlyti įgyvendinimo aktai būtų priimti Taryboje taikant atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į teisinės valstybės principo svarbą piliečiams, taip pat verslo iniciatyvoms, inovacijoms ir investicijoms. Vis dėlto jis rekomenduoja iš dalies pakeisti pasiūlymą ir į jį įtraukti platesnę teisinės valstybės principo sąvoką, kuri apima pagrindinių teisių apsaugą ir kuria užtikrinama pliuralistinės demokratijos apsauga. Teisinės valstybės principas – viena iš vertybių, kuriomis grindžiama ES, kaip nurodyta ES sutarties 2 straipsnyje. Teisinės valstybės principo santykis su pagrindinėmis teisėmis ir demokratija yra tarpusavyje priklausomas, neatskiriamas ir trišalis. Tik kartu užtikrinant šias tris vertybes įmanoma užkirsti kelią piktnaudžiavimui valstybės valdžia.

1.3.

EESRK sutinka, kad veiksmingas teisinės valstybės principo taikymas yra visuomenės pasitikėjimo, kad ES lėšų naudojimas valstybėse narėse bus pakankamai apsaugotas, prielaida. EERSK palankiai vertina tai, kad šiuo pasiūlymu bus toliau stiprinama ES finansinių interesų apsauga. Vis dėlto EESRK primygnitai prašo, kad Komisijos siūlomas mechanizmas būtų automatiškai aktyvuojamas, kai kyla grėsmė, kad su teisinės valstybės principu susijęs visuotinis trūkumas pakenks ES finansiniams interesams.

1.4.

Be to, EESRK mano, kad pagrindinis pasiūlymo tikslas turėtų būti 2 straipsnyje nurodytų vertybių apsauga apsaugant ES finansus. Todėl EESRK rekomenduoja iš dalies pakeisti pasiūlymą, kad Komisija galėtų pasiūlyti reglamento įgyvendinimo aktą, kai esama rimtos, nuolatinės ir sisteminės grėsmės teisinės valstybės principui, pagrindinėms teisėms ar standartams, kuriais užtikrinama pliuralistinė demokratija, nes dėl tokių priemonių pobūdžio gali kilti tiesioginė grėsmė ES finansiniams interesams.

1.5.

EESRK ragina Komisiją prevenciniais tikslais toliau plėtoti politinių diskusijų apie 2 straipsnyje nurodytas vertybes kanalus valstybėse narėse. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti sukurti nuolatinės ir nepriklausomos šių vertybių įgyvendinimo valstybėse narėse stebėsenos sistemą, atsižvelgiant į ankstesnius EESRK ir Europos Parlamento pasiūlymus.

1.6.

EESRK rekomenduoja jį įtraukti tarp organizacijų, kurias Komisija informuos apie priemones, siūlomas ar priimtas pagal šį teisės aktą, ir kad jis būtų konkrečiai įvardytas tarp atitinkamų informacijos šaltinių, kad Komisija galėtų nustatyti, ar esama rimtų trūkumų kalbant apie teisinę valstybę. Tai suteiktų galimybę EESRK reikšmingai ir veiksmingai prisidėti prie 2 straipsnio vertybių apsaugos ir užtikrinti, kad bus atsvaujama organizuotos pilietinės visuomenės nuomonei.

2.   Įžanga ir pasiūlymo apžvalga

2.1.

Dabartinis Komisijos pasiūlymas skirtas apsaugoti Sąjungos biudžetą esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų. Komisija savo pasiūlymą grindžia poreikiu apsaugoti Sąjungos finansus reikalaujant, kad valstybės narės išsaugotų pakankamai griežtas ES lėšų valdymo ir panaudojimo apsaugos priemones. Jau reikalaujama, kad valstybės narės įrodytų turinčios tinkamas institucines ir procedūrines priemones, kad galėtų užtikrinti veiksmingą ir teisėtą ES lėšų naudojimą. Vis dėlto negalima užtikrinti tinkamo šių nacionalinių tikrinimo mechanizmų veikimo be apsaugos, kurią vykdo nepriklausomos teisminės institucijos, prokuratūra ir sukčiavimo bei korupcijos atvejus nagrinėjančios tyrimo įstaigos.

2.2.

Pagal Komisijos pasiūlymą būtų įmanoma sustabdyti arba koreguoti mokėjimus, uždrausti naujus teisinius įsipareigojimus, sumažinti įsipareigojimus arba nutraukti mokėjimo terminus reaguojant į su teisinės valstybės principu susijusių visuotinių trūkumų nustatymą. Tai bus taikoma visoms ES lėšoms. Komisija gali nustatyti, kad visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas visų pirma atsiranda, kai kyla grėsmė teisminių institucijų nepriklausomumui, neužkertamas kelias valdžios institucijų savavališkam ar neteisėtam elgesiui, jis neištaisomas ar jam netaikomos sankcijos, ištekliai neteikiami valdžios institucijoms ir tai kenkia jų veikimui, nesiimama jokių priemonių, kad būtų išvengta valdžios institucijų interesų konfliktų, šalis riboja teisių gynimo priemonių prieinamumą ir veiksmingumą.

2.3.

Remiantis pasiūlymu, pirmiau minėti trūkumai paskatintų taikyti taisomąsias priemones, kai kyla grėsmė, kad jais bus pakenkta finansų valdymui ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai, kenkiant ES biudžetą vykdančioms nacionalinėms valdžios institucijoms, sukčiavimo ir korupcijos tyrimui ar patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už tai, veiksmingai nacionalinių valdžios institucijų teisminei peržiūrai, sukčiavimo ir korupcijos prevencijai ir veiksmingų ir atgrasančių nuobaudų skyrimui, neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimui, bendradarbiaujant OLAF ir Europos prokuratūros tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo srityje.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

ES pagrįsta bendromis visų jos valstybių narių vertybėmis, įskaitant teisinės valstybės principą, kaip nurodyta ES sutarties 2 straipsnyje. Taikant teisinės valstybės principą taip pat užtikrinamas teisinis tikrumas ir vienodos sąlygos verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms ir sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje vartotojų ir piliečių labui. Tai tarpusavio pasitikėjimo, būtino sklandžiam ES veikimui, prielaida. Teisinės valstybės principo netaikymas kenkia suderintam ekonomikos ir socialiniam vystymuisi, atitinkančiam darnaus vystymosi tikslus, kuriuo ES ir jos Vyriausybėms sudaroma galimybė siekti visa apimančio Sąjungos tikslo „skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje.

3.2.

EESRK apgailestauja, kad ES sutartyse nėra aiškiai nurodyta, kad valstybės narės ir po įstojimo turi tenkinti Kopenhagos kriterijus (2). EESRK pažymi, kad ES institucijos pastaruoju metu neturi pakankamai griežtų ir gerai pritaikytų priemonių, galinčių apsaugoti teisinės valstybės principą, pagrindines teises ir pliuralistinę demokratiją valstybėse narėse.

3.3.

Teisinės valstybės principas yra priklausomas ir neatsiejamas nuo pliuralistinės demokratijos apsaugos ir pagarbos pagrindinėms teisėms. Teisinės valstybės principu užtikrinama, kad Vyriausybės laikytųsi pagrindinių teisių standartų, o pliuralistine demokratija užtikrinama, kad Vyriausybės vykdytų politiką, kuria didinama jų žmonių gerovė. Taikant teisinės valstybės principą savaime neužtikrinama, kad įstatymais būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir kad įstatymai būtų parengti atsižvelgiant į įtraukų ir teisėtą procesą, paremtą informacija pagrįstomis, pliuralistinėmis ir suderintomis viešomis diskusijomis ir dalyvavimu. Siekiant išvengti tiesiog „valdymo pagal įstatymą“, be teisinės valstybės principo, reikia laikytis pagrindinių teisių ir pliuralistinės demokratijos standartų.

3.4.

Komisija siūlomą reglamentą laiko ES biudžeto apsaugos priemone, kuria kartu saugomas teisinės valstybės principas. EESRK sutinka, kad veiksmingas teisinės valstybės principo taikymas yra visuomenės pasitikėjimo, kad ES lėšų naudojimas valstybėse narėse bus pakankamai apsaugotas, prielaida. Vis dėlto, EESRK mano, kad pasiūlymas – ne vien galima visų 2 straipsnyje išdėstytų vertybių apsaugos priemonė, naudojama pasitelkiant ES biudžetą.

3.5.

EESRK pabrėžia, jog svarbu parodyti Europos piliečiams, kad ES lėšos valdomos nekorumpuotai ir laikantis ES teisės. Lygiai taip pat svarbu, kad ES saugotų savo pamatines vertybes, kurios sukurtos Europos piliečių labui. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis veiksmų pagal šį reglamentą, kai 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms kyla rimta, sisteminė ir nuolatinė grėsmė, nes tokia grėsmė dėl savo pobūdžio gali kelti tiesioginę grėsmę ES finansams.

3.6.

Naujausiose Europos Parlamento rezoliucijose ir Europos Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimuose nurodyta, kad ES kyla vis didesnė grėsmė teisinės valstybės principui, pagrindinėms teisėms ir pliuralistinės demokratijos standartams. Nors padėtis tam tikrose valstybėse narėse kelia didžiausių rūpesčių, visose valstybėse narėse stiprėja populistinis autoritarizmas, kuriuo nepritariama ES pagrindinėms vertybėms ir dažnai pačiai Sąjungai.

3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į dabartinių ES institucijų turimų priemonių 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms apsaugoti trūkumus. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros paprastai per siaurai sutelktos į techninius teisinius klausimus, kad jomis būtų išvengta suderintų veiksmų, nukreiptų prieš teisinės valstybės principo taikymą, arba jie būtų ištaisyti. Nors ES sutarties 7 straipsniu Tarybai leidžiama visapusiškai spręsti klausimus, susijusius su priemonėmis, kenkiančiomis teisinės valstybės principui, itin sudėtinga sutelkti pakankamą politinę valią šiai procedūrai vykdyti.

3.8.

Kalbant apie teisinės valstybės principo sistemą, nors ją lengviau aktyvuoti nei 7 straipsnį, tai nėra privaloma procedūra ir abejojama dėl jos veiksmingumo, kai susiduriama su Vyriausybėmis, kurios nenori sąžiningai bendradarbiauti su Komisija. Be to, teisinės valstybės principo sistemai ir 7 straipsniui panaudoti reikalingos ribos tokios aukštos, kad tol, kol panaudojamos šios priemonės, 2 straipsnyje nurodytų vertybių įgyvendinimo trūkumai jau tampa itin dideli, todėl juos sudėtingiau panaikinti.

3.9.

Atsižvelgdamas į didėjančius iššūkius ir tinkamų ir veikksmingų priemonių nebuvimą, EESRK ragina Europos Komisiją turėtų kuo skubiau rengti institucijų ir valstybių narių politines diskusijas dėl to, kaip ES gali geriau apsaugoti 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir parengti papildomas teisinės valstybės principo, pagrindinių teisių ir demokratinio pliuralizmo garantijų apsaugos priemones.

3.10.

EESRK primena savo nuomonę dėl teisinės valstybės ir pagrindinių piliečių teisių ES kontrolės mechanizmo, kurioje pritariama sprendimui kurti ES lygmens mechanizmą, kuriuo bus stebimas teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių laikymasis, pasitelkiant nepriklausomą priežiūrą ir valstybių narių ir ES institucijų dialogą (3).

3.11.

EESRK laikosi pozicijos, kad sukūrus tokį prevencinį mechanizmą, atsižvelgiant į Europos Parlamento pateiktą rezoliuciją, būtų papildytos dabartinės 2 straipsnyje nurodytų vertybių apsaugos ES priemonės (4). Sukūrus prevencinį mechanizmą būtų nustatyti šių vertybių įgyvendinimo trūkumai, atsirandantys nacionaliniu lygmeniu, ir būtų suteikta galimybė juos išspręsti anktyvuoju etapu.

3.12.

Be to, EESRK siūlo Europos lygmeniu sukurti pilietinės visuomenės platformą arba metinį forumą, kuriame dalyvautų EESRK, kad visų pirma ES sprendimus priimantys asmenys tiesiogiai iš vietos organizacijų iš anksto gautų įspėjimą dėl ES sutarties 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms kylančios grėsmės ir, antra, kad supaprastintų pilietinės visuomenės organizacijų, daugiausia veikiančių nacionaliniu lygmeniu, tarpusavio mokymąsi ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

3.13.

Svarbu, kad ES apsvarstytų būdus, kaip remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą, kurie stebi dėl 2 straipsnio kylančius sunkumus ir apie juos praneša. EESRK mano, kad organizacijų, skatinančių 2 straipsnyje išdėstytų vertybių laikymąsi valstybėse narėse, finansavimo priemonė svariai prisidėtų prie dabartinio pasiūlymo, nes ja būtų didinama vietos mastu visuomenei teikiama parama šių vertybių laikymuisi. Atsižvelgdamas į tai, EESRK atkreipia dėmesį į savo nuomonę dėl pasiūlymų dėl naujo Teisingumo, teisių ir vertybių fondo (5) ir prašo Tarybos ir Europos Parlamento pagal sprendimą dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m.reikšmingai padidinti šio fondo lėšas.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK mano, kad būtina užtikrinti nepriklausomų teismų atliekamos valdžios institucijų veiksmų ir neveikimo veiksmingos teisminės peržiūros prieinamumą ne tik tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas ES lėšų naudojimas, atitinkantis ES teisę. Taip pat ši peržiūra – vienintelė priemonė, kuria užtikrinama visų ES piliečių ES teisės aktais suteiktų teisių apsauga ir vienodas ES teisės aiškinimas visose valstybėse narėse, nuo kurių priklauso bendra rinka ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.

4.2.

EESRK pritaria atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės taikymui Taryboje, nes šia priemone užtikrinama, kad bus priimtas įgyvendinimo aktas dėl atitinkamų priemonių, kurių reikia imtis. Taip bus suteikta galimybė objektyviai imtis priemonių, kai Komisija nustatys, jog valstybėse narėse esama visuotinio trūkumo, ir sumažinti neveikimo ar politinio atrankumo grėsmę, kuri galėtų kilti dėl poreikio balsuoti Taryboje.

4.3.

EESRK supranta, kad sunku nustatyti išsamesnius visuotinio trūkumo nustatymo kriterijus. Vis dėlto EESRK abejoja, ar įtraukus tokius išsamius kriterijus būtų galima sustiprinti pasiūlymą. Nustačius išsamesnius kriterijus būtų galima užtikrinti, kad Komisijos sprendimo teisėtumui nekenktų įtarimai dėl šališkumo ar nepakankamo objektyvumo. Tokius kriterijus būtų galima įtraukti į gaires, kurias Komisija parengs po pasiūlymo priėmimo, ir jie galėtų būti grindžiami Komisijos nustatytais kriterijais pagal teisinės valstybės principo sistemą, taip pat Europos Sąjungos teisinės valstybės principo kontroliniu sąrašu, kuriuo siekiama teisės aktais užtikrinti demokratiją (Venecijos komisija).

4.4.

EESRK pabrėžė, kad teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės priklauso vieni nuo kitų, kaip nurodyta Komisijos pasiūlymo 2 straipsnyje. Be išsamesnių teisinės valstybės principo kriterijų į pasiūlymą taip pat reikėtų įtraukti kriterijus, kurie Komisijai suteiktų galimybę nustatyti didelę, sisteminę ir nuolatinę grėsmę pagrindinių teisių ar pliuralistinės demokratijos garantijų laikymuisi. Kai padėtis valstybėje narėje atitinka šiuos kriterijus, Komisija taip pat turėtų turėti teisę pagal šį reglamentą priimti taisomąsias priemones.

4.5.

EESRK pažymi, kad Komisija atsižvelgia į visą reikšmingą informaciją, įskaitant Teisingumo Teismo sprendimus, Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų išvadas ir rekomendacijas. Tam tikros Europos Tarybos priežiūros institucijos, pvz., Venecijos komisija ir Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO), atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint teisinės valstybės principo taikymą valstybėse narėse. Venecijos komisija paskelbė keletą nuomonių dėl teisinės valstybės principo padėties įvairiose ES valstybėse narėse, o GRECO periodiškai teikia rekomendacijas valstybėms narėms. Panašiai, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), nacionalinės ombudsmenų tarnybos ir teisėjų bei teisminių tinklų asociacijos reguliariai teikia ataskaitas apie nacionalinių teisminių, kovos su korupcija ir kovos su sukčiavimu mechanizmų padėtį.

4.6.

Kitos tarptautinės institucijos, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarą, Europos Žmogaus Teisių Teismą, JT Žmogaus teisių tarybą ir JT žmogaus teisių sutarčių priežiūros institucijas, reguliariai prižiūri ir vertina pagrindinių teisių standartų ir pliuralistinės demokratijos garantijų įgyvendinimą valstybėse narėse. Be to, nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos taip pat dažnai tampa patikimu informacijos ir analizės šaltiniu. Jeigu pasiūlyme būtų aiškiai nurodyti šie subjektai, būtų atspindėtas konkretus jų vaidmuo saugant ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytas vertybes.

4.7.

Be to, EESRK mano, kad pilietinei visuomenei atstovaujanti ES institucija, jos analizė ir pastabos itin svarbios Komisijai, kai pastaroji, remdamasi šiuo reglamentu ir kitomis priemonėmis, nustato su teisinės valstybės principo taikymu susijusius didelius trūkumus tam tikroje valstybėje narėje. Šiuo atžvilgiu EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į EESRK pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo darbo grupės kūrimą, nes taip bus užtikrintas konkretus dėmesys ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių apsaugai.

4.8.

Įtraukus EESRK tarp įstaigų, kurioms Komisija praneš apie pagal šį teisės aktą siūlomas arba priimtas priemones, ir tarp atitinkamų informacijos šaltinių, kuriais remdamasi Komisija nustato su teisinės valstybės principo taikymu susijusius didelius trūkumus, EESRK galėtų reikšmingai ir veiksmingai prisidėti prie 2 straipsnyje išdėstytų vertybių apsaugos ir užtikrinti, kad būtų atstovaujama organizuotai pilietinei visuomenei.

4.9.

EESRK visiškai pritaria Komisijos tikslui, kad siūlomo mechanizmo naudojimo pasekmės turėtų tekti už trūkumus atsakingiems subjektams, o ne pavieniams ES finansavimo gavėjams, pvz., „Erasmus“ studentams, mokslininkams ar pilietinės visuomenės organizacijoms (6).

4.10.

EESRK pažymi, kad, remiantis pasiūlymu, jeigu bus imtasi priemonių, už atitinkamų lėšų paskirstymą ir toliau bus atsakinga valstybė narė. EESRK mano, kad nors tai teisiškai pagrįsta priemonė, ja praktiškai būtų menkai prisidedama užkertant kelią valstybių narių atsisakymui paskirstyti atitinkamas lėšas ir kaltinant Komisiją dėl politinės naudos siekimo. Kadangi visuomenė veikiausiai neįvertins menkesnių ES teisės aktų aspektų, valstybės narės galėtų nustatyti tiesioginį finansavimo mažinimo ir Komisijos sprendimo ryšį. Dėl galimos neigiamos viešosios nuomonės Komisija galėtų būti atgrasyta nuo priemonių ėmimosi prieš valstybę narę. Tokia grėsmė pirmiausia kyla tose valstybėse narėse, kurių Vyriausybė kontroliuoja viešąją ir privačią žiniasklaidą arba daro jai įtaką; daugeliu atvejų tai vyksta valstybėse narėse, kuriose esama didelių trūkumų, susijusių su teisinės valstybės principo taikymu.

4.11.

EESRK ragina Komisiją apsvarstyti galimybę rasti būdą sumažinti riziką, kad bus padarytas neigiamas poveikis atskiriems ES finansavimo gavėjams ir kad šiame reglamente numatytos priemonės negalėtų būti pasitelktos tam, kad Vyriausybės, pažeisdamos 2 straipsnyje nurodytas vertybes, gautų politinės naudos. Komisija galėtų apsvarstyti alternatyvius būdus, kuriais būtų užtikrinta, kad ES lėšos pasiektų numatytus gavėjus. Viena iš galimybių – sukurti vykdomąją įstaigą, kuri perimtų atitinkamų lėšų tiesioginį valdymą.

4.12.

Sieikiant pašalinti visuotinį trūkumą, kad būtų atšauktos bet kokios priemonės, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, EESRK pabrėžia atitinkamų valstybių narių ir ES institucijų atviro dialogo svarbą, kaip siūloma šiame pasiūlyme. Institucijos ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę apie padėtį atitinkamoje valstybėje narėje, į priemonių, kurių imtasi siekiant pašalinti visuotinį trūkumą, tinkamumą ir į priemonių, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje tinkamumą.

2018 m. spalio 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  OL L 347, 20.12.2013, p. 320, 23 straipsnis.

(2)  Nustatyti Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje 1993 m.

(3)  OL C 34, 2017 2 2, p. 8

(4)  (2015/2254(INL))

(5)  SOC/599 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 178) dėl COM(2018) 383 final ir COM(2018) 384 final

(6)  COM(2018) 98 final, p. 16.


Top