52017IP0315

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52017IP0315 - EN

Document 52017IP0315

Help

2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo (2017/2009(INI))

OL C 334, 2018 9 19, p. 151–167 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

19.9.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 334/151

P8_TA(2017)0315

ES veiksmai siekiant tvarumo

2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo (2017/2009(INI))

(2018/C 334/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. 21-ojoje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 21) Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 ir 5 dalis,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“, ir į SESV 11 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio mėn. ES ratifikuotą JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (2),

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 30/2016 „2016 m. aplinkos rodiklių ataskaita“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros (3),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos Europos politinės strategijos centro strateginį pranešimą „Darnumas dabar! Europos pozicija darnumo klausimu“ (4),

—	atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (5), į jos laikotarpio vidurio peržiūrą (6) ir į 2016 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl laikotarpio vidurio peržiūros (7);

—

atsižvelgdamas į JT aplinkosaugos programos (UNEP) Tarptautinės išteklių darbo grupės ataskaitas „Darnaus vystymosi tikslų politikos suderinamumas (2015 m.)“, „Pasauliniai medžiagų srautai ir išteklių našumas“ (2016 m.) ir „Efektyvus išteklių naudojimas: galimybės ir ekonominiai padariniai“ (2017 m.),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 20 d. Kite priimtą „Habitat III“ Naujosios miestų darbotvarkės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0239/2017),

A.	kadangi ES ir jos valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), į kurią įtraukti ir darnaus vystymosi tikslai (DVT);

kadangi septyniolika JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) nubrėžia geresnės visuomenės ir geresnio pasaulio kontūrus, juos galima pasiekti imantis praktinių ir išmatuojamų veiksmų ir jie apima įvairius klausimus, įskaitant pastangas pasiekti geresnių ir vienodesnių rezultatų sveikatos srityje, užtikrinti didesnę piliečių gerovę, geresnį švietimą ir bendrą klestėjimą, imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir išsaugoti aplinką ateities kartoms, todėl jie visada turi būti vertinami horizontaliai visose Sąjungos veiklos srityse;

C.	kadangi siekiant užtikrinti visų galimybę gyventi oriai ekonomikos augimas ateityje bus galimas tik visapusiškai atsižvelgiant į planetos galimybių ribas;

kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. turi galimybių užtikrinti permainas ir joje nustatomi visuotiniai, plataus užmojo, visapusiški, nedalomi ir tarpusavyje susiję tikslai, kuriais siekiama panaikinti skurdą, kovoti su diskriminacija ir skatinti gerovę, atsakomybę už aplinką, socialinę įtrauktį ir žmogaus teisių paisymą, taip pat stiprinti taiką ir saugumą; kadangi norint juos visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti reikia nedelsiant imtis veiksmų;

kadangi Komisija dar nenumatė visapusiškos Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategijos, kuri apimtų vidaus ir išorės politikos sritis ir išsamų tvarkaraštį iki 2030 m., kaip prašė Europos Parlamentas savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų dėl darbotvarkės ir jos peržiūros, ir ne iki galo ėmėsi bendro veiksmų, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, koordinavimo vaidmens; kadangi veiksminga įgyvendinimo strategija ir stebėsenos bei peržiūros mechanizmas yra nepaprastai svarbūs siekiant DVT;

F.	kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 pamatiniai uždaviniai yra susiję su visais Sąjungos politikos aspektais;

G.	kadangi daugelis DVT yra tiesiogiai susiję su ES galiomis, papildančiomis nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijų galias, jų įgyvendinimui reikia iš tikrųjų laikytis daugiapakopio valdymo principo, aktyviai ir plačiai įtraukiant pilietinę visuomenę;

kadangi klimato kaita nėra atskira problema, bet, anot Jungtinių Tautų (8), yra vienas iš didžiausių mūsų laikų iššūkių ir kelia didelę grėsmę darniam vystymuisi, o dėl jos plačiai paplitusio, precedento neturinčio poveikio neproporcinga našta tenka labiausiai skurstantiems ir pažeidžiamiausiems asmenims ir didina nelygybę tarp šalių ir jų viduje; kadangi norint sėkmingai pasiekti DVT būtina nedelsiant imtis kovos su klimato kaita veiksmų;

kadangi strategijoje „Europa 2020“ numatyti kovos su klimato kaita ir energetikos tvarumo tikslai yra: sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., užtikrinti, kad 20 proc. ES energijos poreikių patenkintų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc., kadangi ES įsipareigojusi iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu, – šis tikslas įtrauktas į Paryžiaus susitarimą, kuriame nustatytas griežtesnis mechanizmas; kadangi Parlamentas paragino nustatyti privalomą 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą (40 proc.) ir privalomą atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą (30 proc.) ir pabrėžia, kad šie tikslai turėtų būti pasiekti nustačius kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

kadangi ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą ir taip yra įsipareigojusios bendradarbiaujant su kitomis šalimis apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau kaip 2 oC ir deda pastangas apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5 oC ir tokiu būdu sumažinti didžiausius su klimato kaita susijusius pavojus, kurie trukdo užtikrinti darnų vystymąsi;

K.	kadangi gera jūrų ir vandenynų būklė yra itin svarbi užtikrinant didelę bioįvairovę, aprūpinimo maistu saugumą ir tvarų pragyvenimą;

L.	kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamo maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu;

kadangi atliekant bet kokius DVT darbotvarkės efektyvumo Europoje dabar ir ateityje vertinimus turėtų būti kalbama ne tik apie šiandieninius pasiekimus, bet ir atsižvelgiama į būsimas pastangas bei planus, todėl vertinimas turėtų būti pagrįstas išsamiu ES politikos trūkumų darnaus vystymosi tikslų srityje vertinimu, įskaitant sritis, kuriose ES nepasiekė DVT, kuriose silpnai įgyvendinama dabartinė politika ir kuriose gali kilti prieštaravimų tarp politikos sričių;

N.	kadangi, EAA nuomone, labai tikėtina, kad 11 iš 30 prioritetinių aplinkosaugos veiksmų programos tikslų iki 2020 m. termino nebus pasiekti;

kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, kuriam atremti būtina numatyti tvirtą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei novatoriškais šaltiniais) ir nefinansinėmis priemonėmis; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

P.	kadangi siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų būtina veiksmingai mobilizuoti vidaus išteklius; kadangi besivystančioms šalims itin didelį poveikį daro pelno mokesčio slėpimas ir mokesčių vengimas;

kadangi siekiant skatinti darnų vystymąsi reikalingas atsparumas, kuris turėtų būti puoselėjamas taikant daugialypį požiūrį į ES išorės veiksmus ir laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo; kadangi valstybių narių ir ES politikos priemonės daro tiek numatomą, tiek nenumatytą poveikį besivystančioms šalims, ir darnaus vystymosi tikslai suteikia ypatingą galimybę užtikrinti daugiau suderinamumo ir sąžiningesnę politiką besivystančių šalių atžvilgiu;

R.	kadangi tarptautinė prekyba gali būti stiprus vystymąsi ir ekonomikos augimą skatinantis veiksnys, nes didelė dalis ES importo įvežama iš besivystančių šalių; kadangi Darbotvarkėje iki 2030 m. prekyba pripažįstama kaip priemonė DVT siekti;

kadangi siekiant užtikrinti darnų vystymąsi būtina spręsti migracijos problemą ir tenkinti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus poreikius; kadangi Darbotvarkėje iki 2030 m. pabrėžiamas migracijos kaip galimo vystymąsi skatinančio veiksnio vaidmuo; kadangi SESV 208 straipsnyje skurdo panaikinimas nurodomas kaip pirminis ES vystymosi politikos tikslas;

atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo, kuriame pateikiamos esamos Europos lygmens politikos iniciatyvos ir priemonės ir kuris yra atsakas į darbotvarkę iki 2030 m.; vis dėlto pabrėžia, kad būtina atlikti išsamų visų sričių esamos ES politikos ir visų sektorių teisės aktų vertinimą, įskaitant politikos trūkumus ir tendencijas, nenuoseklumo atvejus ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat galimą naudą ir sąveiką; pabrėžia, kad šį vertinimą bus galima atlikti tik pasitelkus koordinuotus veiksmus Europos ir valstybių narių lygmenimis; todėl ragina Komisiją, visų sudėčių Tarybą ir ES agentūras bei įstaigas nedelsiant imtis šio darbo;

pabrėžia, kad Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas – siekti didesnės gerovės visiems, ir kad trys vienodai svarbūs darnaus vystymosi ramsčiai (socialinė, aplinkos ir ekonominė plėtra) yra itin svarbūs norint pasiekti DVT; pabrėžia, kad darnus vystymasis yra pagrindinis Sąjungos tikslas, nustatytas Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, ir jis turėtų atlikti svarbų vaidmenį diskusijose dėl Europos ateities;

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įtraukti DVT į visų sričių ES politiką ir iniciatyvas, vadovaujantis universalumo ir integracijos principais; ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio nuoseklią, suderintą visa apimančią pagrindų strategiją dėl 17 DVT ir 169 pamatinių ES uždavinių įvykdymo pripažįstant abipuses skirtingų DVT sąsajas ir jų lygybę, taikant įvairius sektorius apimantį politikos požiūrį; be to, pabrėžia, kad būtina įtraukti visus 2030 m. darbotvarkės aspektus į Europos semestrą ir užtikrinti visapusišką Parlamento dalyvavimą procese; ragina pirmąjį Komisijos pirmininko pavaduotoją, atsakingą už tvarų vystymąsi, imtis vadovaujamo vaidmens šiuo klausimu; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės įsipareigojo praktiškai ir entuziastingai visapusiškai įgyvendinti visus tikslus ir uždavinius;

primena pagrindinio Darbotvarkės iki 2030 m. principo „niekas neturi likti nuošalyje“ svarbą; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis ryžtingų veiksmų siekiant panaikinti nelygybę šalyse ir tarp jų, nes dėl jos didėja kitų pasaulinių problemų poveikis ir trukdoma daryti pažangą siekiant darnaus vystymosi; prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinant savo politikos priemones skatinti mokslinius tyrimus ir duomenų išskaidymą, kad būtų užtikrinta pažeidžiamiausių ir marginalizuotų asmenų įtrauktis ir jiems teikiama pirmenybė;

džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu įtraukti DVT į savo Geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir pabrėžia Geresnio reglamentavimo priemonių strateginio naudojimo potencialą vertinant ES politikos nuoseklumą įgyvendinant 2030 m. darbotvarkę; ragina Komisiją formuojant visų sričių naują politiką ir rengiant teisės aktus patikrinti, ar jie atitinka DVT, ir užtikrinti visiškai nuoseklią politiką įgyvendinant DVT drauge skatinant sąveiką, kuriant papildomą naudą ir vengiant kompromisų tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu; pabrėžia, kad reikia įtraukti tvarų vystymąsi kaip neatsiejamą poveikio vertinimų tvarkos dalį, o ne vykdyti poveikio vertinimą jam atskirai, kaip tai daroma dabar, vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu; ragina patobulinti priemones, skirtas vidutinės trukmės ir ilgalaikiam poveikiui aplinkai matuoti ir jo kiekinei išraiškai nustatyti atliekant poveikio vertinimus; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant vertinimus ir tinkamumo patikras pagal reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) būtų įvertinama, ar atitinkama politika arba teisės aktais prisidedama prie plataus užmojo DVT įgyvendinimo, ar jam trukdoma; ragina aiškiai nustatyti ir išskirti valdymo lygmenį, kuriuo tikslai turėtų būti įgyvendinami, kartu pabrėžiant, kad reikia laikytis subsidiarumo principo; ragina nacionaliniu, ir, jei būtina, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis valstybėse narėse, kurios dar to nepadarė, sukurti aiškių ir nuoseklių tvaraus vystymosi galimybių; pabrėžia, kad Komisija turėtų vadovauti šiam procesui siekdama užtikrinti tam tikrą suderinamumą;

pabrėžia, kad 7-oji AVP yra tinkamiausia priemonė DVT įgyvendinti, nors kai kuriuose sektoriuose vykdomų veiksmų dar nepakanka, kad būtų užtikrinta, jog DVT bus pasiekti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų visapusiškai įgyvendinta 7-oji AVP, į 7-osios AVP vertinimą įtraukti ir vertinimą, kaip šios programos tikslai atitinka DVT, ir, atsižvelgiant į rezultatus, pateikti rekomendaciją dėl vėlesnio laikotarpio programos; ragina Komisiją laiku pasiūlyti Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą laikotarpiui po 2020 m., kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 3 dalyje, kadangi tokia programa padės Europoje siekti DVT;

primygtinai ragina Komisiją laikytis valdymo darbotvarkės, dėl kurios susitarta sudarant Rio deklaraciją ir Darbotvarkę iki 2030 m., taip pat kuri numatyta 2002 m. Johanesburgo įgyvendinimo plane ir 2012 m. JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“ baigiamajame dokumente;

mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares skatinti nacionaliniu bei vietos lygmenimis steigti arba plėtoti darnaus vystymosi tarybas; taip pat užtikrinti pilietinės visuomenės ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų aktyvesnį ir veiksmingą dalyvavimą susijusiuose tarptautiniuose forumuose ir šioje srityje skatinti skaidrumą ir platų visuomenės dalyvavimą bei partnerystes siekiant užtikrinti darnų vystymąsi;

pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti DVT, bus reikalingas įvairių suinteresuotųjų subjektų iš ES, valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, gyventojų, verslo įmonių ir trečiųjų šalių partnerių dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad daugiašalė suinteresuotųjų subjektų platforma, apie kurią paskelbta komunikate, taptų Darbotvarkės iki 2030 m. planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros geriausios praktikos pavyzdžiu; pabrėžia, kad platforma turėtų naudoti įvairių pagrindinių sektorių praktines žinias, skatinti inovacijas ir padėti užtikrinti veiksmingus ryšius su suinteresuotaisiais subjektais, skatindama darnų vystymąsi vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“; be to, pabrėžia, kad platforma turėtų būti daug platesnės apimties nei savitarpio mokymosi platforma, ir turėtų sudaryti galimybes realiam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui planuojant ir stebint DVT įgyvendinimą; ragina Komisiją skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis platformomis, pvz., REFIT platforma, Žiedinės ekonomikos platforma, Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio darbo grupe ir Aukšto lygio ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip bus vadovaujamasi platformos rekomendacijomis;

10.

todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti DVT valdymą, kad būtų užtikrinama, jog jis:

i)	apims įvairius sektorius, įsteigus už Darbotvarkės 21 stebėjimą atsakingą nacionalinę koordinavimo struktūrą, kuri naudotųsi NVO patirtimi;

ii)	apims įvairius lygmenis, įsteigus veiksmingą darnaus vystymosi institucinę struktūrą visais lygmenimis;

iii)	apims įvairius veikėjus, sudarius palankias sąlygas ir skatinant visuomenės informuotumą ir dalyvavimą užtikrinus, kad informacija būtų plačiai prieinama;

iv)	juo bus siekiama gerinti mokslo ir politikos sąveiką;

v)	jį taikant bus vadovaujamasi aiškiu tvarkaraščiu, kuriame suderinama trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyva;

todėl prašo, kad Komisija užtikrintų, jog daugiašalė suinteresuotųjų subjektų platforma ne tik telktų, bet ir skleistų praktines žinias apie DVT, taip pat užtikrintų, kad platforma darytų poveikį politikos darbotvarkei; dėl to prašo, kad Komisija, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, sukurtų daugiašalę suinteresuotųjų šalių platformą, kurioje dalyvautų subjektai iš visų susijusių sektorių; forume turėtų būti atstovaujama ne mažiau kaip 30 verslo ir pramonės subjektų, vartotojų organizacijų, profesinių sąjungų, socialinės srities NVO, aplinkos ir klimato sričių NVO, vystomojo bendradarbiavimo NVO, vietos valdžios ir miestų atstovų; posėdžiai turėtų būti atviri kuo didesniam veikėjų skaičiui ir juos turėtų būti galima išplėsti, jei laikui bėgant susidomėjimas padidėtų; platforma kas ketvirtį rengiamuose posėdžiuose turėtų nustatyti problemas, kurios trukdo siekti DVT; Parlamentas turėtų apsvarstyti galimybę sukurti darbo grupę dėl DVT, kad Parlamente šiuo klausimu būtų užtikrintas horizontalusis darbas; šį forumą turėtų sudaryti Parlamento nariai iš kuo įvairesnių komitetų; Komisija ir Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti daugiašalės suinteresuotųjų subjektų platformos posėdžiuose; Komisija turėtų kasmet informuoti platformą apie savo ateities planus, siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, taip pat prieš JT aukšto lygio susitikimus DVT klausimais birželio – liepos mėn. pateikti visose valstybėse narėse visais lygmenimis prieinamą dokumentą dėl geriausios praktikos įgyvendinant DVT; Regionų komitetas turėtų veikti kaip vietos ir nacionalinius subjektus jungiantis tiltas;

11.

palankiai vertina tai, kad vis daugiau institucijų ir privataus kapitalo skiriama DVT įgyvendinimui finansuoti, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ES institucijų išlaidų darnaus vystymosi kriterijus, nustatyti galimas reguliavimo kliūtis ir investavimo į DVT paskatas ir ieškoti galimybių viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų konvergencijai ir bendradarbiavimui;

12.

palankiai vertina galimą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros indėlį siekiant DVT, pagerinus acquis įgyvendinimą valstybėse narėse; vis dėlto įspėja, kad ši peržiūra neturėtų būti laikoma kitų priemonių, pvz., pažeidimo procedūrų, pakaitalu;

13.

primygtinai ragina Komisiją sukurti veiksmingus DVT įgyvendinimo ir įtraukimo į ES 2030 m. darbotvarkę stebėsenos, atsekamumo ir peržiūros mechanizmus ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Eurostatu, nustatyti konkrečius viduje taikomus ES lygmens DVT pažangos rodiklius; ragina Komisiją parengti ES pažangos įgyvendinant DVT metinę ataskaitą; pabrėžia, kad Komisija turėtų padėti valstybėms narėms nuosekliai teikti ataskaitas; ragina Parlamentą tapti partneriu šiame procese, ypač kai bus imtasi veiksmų pagal antrą veiklos kryptį po 2020 m., ir ragina numatyti Parlamento, Tarybos ir Komisijos metinį dialogą ir informacijos teikimą, galiausiai parengiant ataskaitą; primygtinai ragina užtikrinti, kad rezultatai būtų skaidrūs ir lengvai suprantami ir būtų perduodami įvairiai auditorijai; pabrėžia skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės svarbą vykdant ES 2030 m. darbotvarkės stebėseną ir todėl pabrėžia teisės aktų leidėjų vaidmenį šiame procese; mano, kad sudarius privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal SESV 295 straipsnį būtų sukurta tinkama bendradarbiavimo šioje srityje struktūra;

14.

primena, kad valstybės narės privalo pranešti JT apie savo veiklos rezultatus siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); pabrėžia, kad šios valstybių narių ataskaitos turėtų būti parengtos bendradarbiaujant su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis; pabrėžia, kad valstybėse narėse, kurios valdomos federalinės arba decentralizuotos valdžios lygmenimis, būtina pateikti išsamią informaciją apie konkrečius uždavinius ir pareigas, pavestus šiems deleguotiems valdymo lygmenims siekiant darnaus vystymosi tikslų;

15.

ragina Komisiją skatinti tvarias pasaulines vertės grandines, įdiegiant įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, daugiausia dėmesio skiriant jų visai tiekimo grandinei, o tai padrąsintų įmones atsakingiau investuoti ir paskatintų veiksmingesnį tvarumo skyrių laisvos prekybos susitarimuose, įskaitant kovos su korupcija, skaidrumo, kovos su mokesčių vengimu ir atsakingo įmonių elgesio nuostatas, įgyvendinimą;

16.

mano, kad Europos ateities vizijos turi apimti DVT kaip pagrindinį principą ir kad šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų siekti taikyti tvarius ekonomikos modelius, todėl paskelbus 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities (COM(2017)2025) prasidėjusiuose svarstymuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ES vaidmeniui siekiant darnaus vystymosi, taigi ekonomikos augimo aplinkybėmis reikia daugiau dėmesio skirti tvarumo aspektui; mano, kad ES itin svarbu įgyvendinti DVT ir Darbotvarkę iki 2030 m. ir kad pasiekimai įgyvendinant DVT turėtų būti Europos palikimas ateities kartoms; pripažįsta, kad Darbotvarkė iki 2030 m. suderinama su Sąjungos principais ir vertybėmis ir todėl DVT siekimas natūraliai siejasi su Europos Sąjungos planais sukurti geresnę, klestinčią ir tvaresnę Europos ateitį;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti integruoto vertinimo, technologijų bei institucinių inovacijų ir finansinių lėšų mobilizavimo pajėgumus siekiant įgyvendinti DVT;

18.

pripažįsta, kad daugelis Europos šalių, tiek ES, tiek ne ES, yra pasirašiusios susitarimą dėl DVT; mano, kad plėtojant diskusijas apie Europos ateitį dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų sukurta visą Europą apimanti sistema darnaus vystymosi tikslams pasiekti, kuri apimtų ES ir EEE valstybes nares, ES asociacijos susitarimus pasirašiusias šalis, ES šalis kandidates ir Jungtinę Karalystę, jai išstojus;

19.

akcentuoja Aukšto lygio politinio forumo vaidmenį vykdant su darnaus vystymosi tikslais susijusius tolesnius veiksmus ir jų peržiūrą ir ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad ES atlieka lyderės vaidmenį Darbotvarkės iki 2030 m. rengimo ir įgyvendinimo procese, susitardama dėl bendrų ES pozicijų ir teikdama bendras ES ataskaitas, pagrįstas koordinuotomis valstybių narių ir ES institucijų ataskaitomis, dar iki Generalinės Asamblėjos remiamo Aukšto lygio politinio forumo; ragina Komisiją per būsimą Aukšto lygio politinį forumą įvertinti esamus veiksmus ir konkrečius darnaus vystymosi tikslus, kurie bus persvarstomi;

20.

mano, kad ES turėtų būti pasaulinė lyderė perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir tvarios gamybos ir vartojimo sistemos srityje; prašo Komisijos mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos sritis nukreipti į DVT ir ragina Komisiją parengti komunikatą dėl MTI darniam vystymuisi (toliau – STI4SD), kaip rekomendavo Komisijos ekspertų grupė „Tolesnė veikla, susijusi su „Rio+20, ypač DVT“, kad būtų galima suformuluoti ir remti ilgalaikį politikos koordinavimą ir sanglaudą;

21.

pabrėžia, kad mokslas, technologijos ir naujovės yra itin svarbios priemonės siekiant įgyvendinti DVT; pabrėžia, jog būtina, kad į programas „Horizontas 2020“ ir būsimas bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukta darnaus vystymosi sąvoka ir visuomenės uždaviniai;

22.

primena, kad, kaip išdėstyta 2016 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje, Parlamentas turėtų atlikti aiškų vaidmenį ES įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.;

23.

palankiai vertina pastarojo meto iniciatyvas skatinti išteklių naudojimo efektyvumą, be kita ko, skatinant atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, energijos gavybai naudoti tik perdirbti netinkamas medžiagas ir sąvartynuose laipsniškai nebešalinti perdirbti arba naudoti tinkamų atliekų, kaip pabrėžta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir pasiūlyme dėl naujų, plataus užmojo ES su atliekomis susijusių tikslų, kuriais, be kita ko, prisidedama prie 12 DVT ir mažinamas į jūrą išmetamų šiukšlių kiekis; pripažįsta, kad norint išteklių naudojimo požiūriu efektyviai pasiekti DVT ir su klimato kaita susijusius tikslus reikia padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir iki 2050 m. 19 proc. sumažinti pasaulyje išmetamą ŠESD kiekį ir 25 proc. sumažinti vien tik G7 šalių išmetamą ŠESD kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad 12 iš 17 DVT priklauso nuo tvaraus gamtos išteklių naudojimo; pabrėžia, kad svarbūs yra tvarus vartojimas ir gamyba didinant efektyvumą ir mažinant taršą, išteklių paklausą ir atliekas; pabrėžia, kad būtina atsieti ekonomikos augimą, išteklių naudojimą ir poveikį aplinkai; ragina Komisiją rengti reguliarią ataskaitą dėl žiedinės ekonomikos būklės, kurioje būtų išsamiai apibūdinama jos padėtis ir tendencijos, ir sudaryti galimybę keisti esamą politiką remiantis objektyvia, patikima ir palyginama informacija; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad plėtojant žiedinę ekonomiką smarkiai sumažėtų grynųjų medžiagų naudojimas ir sumažėtų medžiagų atliekų, būtų gaminami patvaresni produktai ir būtų naudojami šalutiniai gamybos produktai ir perteklinės medžiagos, kurios anksčiau buvo laikomos atliekų srautais; ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir išsamią strategiją dėl plastiko, kartu laikantis 2020 m. tikslo, kad cheminės medžiagos ir atliekos būtų tvarkomos ekologiškai tvariu būdu, ir atsižvelgiant į tikslą dėl netoksiškų medžiagų ciklų, kaip nustatyta 7-oje aplinkosaugos veiksmų programoje; mano, kad siekiant 2-ojo DVT lemiamą svarbą turi Europos lygmeniu koordinuoti kovos su maisto švaistymu veiksmai; pabrėžia ES tikslą iki 2030 m. maisto švaistymą sumažinti 50 proc.;

24.

pabrėžia, kad Sprendime Nr. 1386/2013/ES nurodoma, kad dabar naudojamos pasaulinės ekonomikos gamybos ir vartojimo sistemos sukuria daugybę atliekų, kurios kartu su augančia prekių ir paslaugų paklausa eikvoja išteklius ir prisideda prie svarbiausių žaliavų, mineralų ir energijos kainos augimo, dėl to taip pat didėja tarša ir atliekų kiekis, pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis, blogėja žemės būklė, mažėja miškų ir nyksta biologinė įvairovė; todėl ES ir jos valstybėms narėms būtina dėti pastangas, siekiant užtikrinti prekių ir paslaugų gyvavimo ciklo poveikio įvertinimą ir taip realiai įvertinti jų poveikį tvarumui;

25.

primena, kad ekonomikos augimo atsiejimas nuo išteklių naudojimo yra būtinas siekiant apriboti poveikį aplinkai ir didinti Europos konkurencingumą bei mažinti jos priklausomumą nuo išteklių;

26.

pabrėžia, kad ES norint pasiekti strategijos „Europa 2030“ tikslus labai svarbu, kad jie būtų visapusiškai atspindėti Europos semestro veiksmuose, be kita ko, kuriant ekologiškas darbo vietas, užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir tvarias investicijas bei inovacijas; pažymi, kad efektyviu išteklių naudojimu grindžiama ekonomika turi didelį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą, nes iki 2050 m. ji pasaulio ekonomiką papildys 2 trln. JAV dolerių ir G7 šalyse generuos papildomus 600 mlrd. JAV dolerių;

27.

ragina Komisiją atkreipti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant investuotojus, profesines sąjungas ir piliečius, dėmesį į netvarios gamybos transformavimo į veiklą, kuri užtikrina galimybę įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, naudą ir nuolatinio darbo jėgos perkvalifikavimo siekiant ekologiškų, aplinkai nekenkiančių ir aukštos kokybės darbo vietų privalumus;

28.

pabrėžia, kad svarbu pasiekti DVT 2 dėl tvaraus žemės ūkio ir DVT dėl vandens taršos ir pereikvojimo prevencijos (6.3 & 6.4), dirvožemio kokybės gerinimo (2.4 & 15.3) ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo (15);

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares išspręsti didelių vėlavimų problemą siekiant geros vandens būklės pagal Vandens pagrindų direktyvą ir užtikrinti, kad būtų pasiektas 6-asis DVT; atkreipia dėmesį į Europos aplinkos agentūros vertinimą, kad daugiau nei pusės upių ir ežerų vandens telkinių Europoje ekologinė būklė yra klasifikuojama kaip prastesnė nei gera ir kad vandens ekosistemos vis dar patiria patį didžiausią blogėjimą ir biologinės įvairovės mažėjimą; ragina Komisiją remti novatoriškus tvarios vandentvarkos metodus, be kita ko, atskleidžiant visą pakartotinio nuotekų naudojimo potencialą vandens išteklių valdymo srityje ir taikant žiedinės ekonomikos principus, įgyvendinant priemones, skirtas saugiam pakartotiniam vandens nuotekų naudojimui žemės ūkio, pramonės ir savivaldos sektoriuose skatinti; pabrėžia, kad apie 70 mln. Europos gyventojų vasaros mėnesiais patiria vandens trūkumą; be to, pabrėžia, kad apytiksliai 2 proc. visų ES gyventojų neturi visiškos prieigos prie geriamojo vandens ir tai neproporcingai veikia pažeidžiamas, marginalizuotas grupes; be to, primena, kad Europoje dėl nesaugaus vandens ir prastų sanitarinių sąlygų ir higienos kasdien miršta 10 Europos gyventojų;

30.

palankiai vertina Komisijos bendrą komunikatą dėl vandenynų ateities, kuriame siūloma 50 veiksmų, skirtų užtikrinti, kad Europoje ir visame pasaulyje vandenynai būtų saugūs, švarūs ir subalansuotai valdomi siekiant pasiekti 14-ąjį DVT – skubų tikslą, atsižvelgiant į poreikį, kad Europos jūros ir pasaulio vandenynai sparčiai atsigautų;

31.

pabrėžia biologinės įvairovės svarbą aplinkai ir socialinę bei ekonominę naudą ir pažymi, kad pagal naujausią ataskaitą dėl planetos galimybių ribų dabartiniai biologinės įvairovės nykimo mastai kirto ribą, nes biosferos vientisumas po su klimato kaita susijusių planetos galimybių ribų laikoma viena svarbiausių riba, kurią smarkiai pakeitus Žemės sistema pereis į naują būklę; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslai nebus pasiekti be didelių papildomų pastangų; atkreipia dėmesį, kad apie 60 proc. gyvūnų rūšių ir 77 proc. saugomų buveinių yra blogesnėse nei optimalios sąlygos (9); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti šie tikslai, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Gamtos direktyvas, ir pripažįstant Europos aplinkos ekosistemų ir biologinės įvairovės pridėtinę vertę ir skiriant pakankamai išteklių, taip pat ir būsimuose biudžetuose biologinės įvairovės išsaugojimui, visų pirma atsižvelgiant į tinklą „Natura 2000“ ir programą LIFE; dar kartą pakartoja, jog reikia taikyti bendrą atsekamumo metodiką, kuria būtų atsižvelgta į visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas biologinei įvairovei ir jų veiksmingumą, taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bendros ES išlaidos neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir padėtų siekti Europos biologinės įvairovės tikslų;

32.

pabrėžia, kad visapusiškas vadinamųjų Gamtos direktyvų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas bei deramas finansavimas – gyvybiškai svarbi prielaida visos biologinės įvairovės strategijos sėkmei užtikrinti ir jos pagrindiniam tikslui pasiekti; teigiamai vertina Komisijos sprendimą neperžiūrėti vadinamųjų Gamtos direktyvų;

33.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares galutinai užbaigti ir palaikyti tinklą „Natura 2000“, sustiprinant pastangas, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų nustatomas pakankamas specialiųjų saugomų teritorijų (SST) skaičius, vadovaujantis Buveinių direktyva, ir kad šių teritorijų nustatymą taip pat papildytų veiksmingos biologinės įvairovės Europoje apsaugos priemonės;

34.

pažymi, kad, mokslinių tyrimų duomenimis, netvari žemdirbystė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mažėja dirvožemio organinės anglies kiekis ir dirvožemio biologinė įvairovė; ragina ES skatinti taikyti metodus, kurie gerina dirvožemio kokybę, pavyzdžiui, rotaciją, įskaitant ankštinius augalus ir galvijus, ir tokiu būdu suteikti ES galimybę pasiekti 2.4 ir 15.3 darnaus vystymosi tikslus;

35.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų daug daugiau prisidėti siekiant įgyvendinti 15 DVT; ragina Europos Komisiją ypač skirti pirmenybę aplinkos valymui, parengiant suderintus standartus, skirtus dirvožemio naudojimui ir jo blogėjimui, ir kuo skubiau pateikti kovos su miškų naikinimu ir jų alinimu veiksmų planą, apie kurį jau buvo keletą kartų paskelbta, ir pristatyti šio plano įgyvendinimo kalendorių;

36.

pripažįsta, kad dirvožemio biologinė įvairovė ir dirvožemio organinės anglies kiekis daugiausia kinta dėl žemės valdymo ir žemės naudojimo paskirties keitimo bei dėl klimato kaitos, ir tai daro neigiamą poveikį ištisoms ekosistemoms ir visuomenei; taigi ragina Komisiją būsimojoje 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (AVP) ypatingą dėmesį skirti su dirvožemiu susijusiems klausimams;

37.

pabrėžia, kad ES sojų miltų importu gyvūnų pašarams prisidedama prie miškų naikinimo Pietų Amerikoje ir trukdoma siekti su miškų naikinimu, klimato kaita ir biologine įvairove susijusių DVT;

38.

ragina Komisiją, kaip pasaulinio masto veikėją, dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti svarbią Arkties regiono ekosistemą ir aplinką; tvirtai ragina Komisiją neleisti vykdyti jokios politikos, kuria būtų skatinamas Arkties regiono eksploatavimas iškastiniam kurui gauti;

39.

palankiai vertina tai, kad biologinei įvairovei, gamtiniams ištekliams ir ekosistemoms skiriamas didelis dėmesys, ir tai, kad pripažįstamas ryšys tarp šių elementų, žmonių sveikatos ir gerovės; pabrėžia, kad reikia laikytis „vienos sveikatos“ požiūrio, apimančio žmonių bei gyvūnų sveikatą ir aplinkos būklę, ir primena, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas naujoms sveikatos srities technologijoms plėtoti yra esminė būtina sąlyga norint pasiekti DVT; ragina Komisiją skubiai atlikti analizę siekiant reaguoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtą publikaciją „Glaustai apie sveikatą ES“ (angl. „EU Health at a glance“), kuri parodo, kad daugelyje ES valstybių narių gyvenimo trukmė nepadidėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad vienodos galimybės naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūra yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis darnias sveikatos priežiūros sistemas, nes tokiu būdu būtų galima sumažinti nelygybę; pabrėžia, kad reikia daugiau pastangų siekiant kovoti su daugialypėmis kliūtimis, su kuriomis susiduriama pavienio asmens, paslaugų teikėjo ir sveikatos priežiūros sistemos lygmenimis, ir reikia toliau investuoti į naujoves ir medicinos mokslinius tyrimus bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) siekiant rasti sprendimus sveikatos srityje, kurie būtų prieinami, tvarūs ir orientuoti į kovą su pasaulinio masto problemomis – ŽIV/AIDS, tuberkulioze, hepatitu C ir kitomis apleistomis infekcinėmis ligomis, kurios dažnai siejamos su skurdu; primena, kad labai svarbu investuoti į medicinos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą pasauliniu mastu siekiant spręsti tokias kylančias sveikatos problemas kaip epidemijos ir atsparumas antibiotikams;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad vandenynų ekonomika, arba „mėlynoji ekonomika“, suteikia didelių galimybių tvariai naudoti ir išsaugoti jūrų išteklius ir kad gebėjimų stiprinimo parama rengiant ir įgyvendinant planavimo priemones ir valdymo sistemas gali padėti besivystančioms šalims pasinaudoti šiomis galimybėmis; pabrėžia, kad Europos Sąjunga šiuo klausimu turi atlikti pagrindinį vaidmenį;

41.

pripažįsta, kad esama sąsajos tarp žuvininkystės išteklių gavybos, jų išsaugojimo ir prekybos jais; be to, pripažįsta, kad nesiimant veiksmų kovai su žalingomis žvejybos subsidijomis susidarytų itin didelės išlaidos, nes nesiimant veiksmų ištekliai bus išeikvoti, dėl to susidarys maisto stygius ir tie darbo vietų šaltiniai, kuriuos norėta išsaugoti, bus sunaikinti;

42.

primena, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą ir todėl yra įsipareigojusios siekti jo tikslų, o jiems įgyvendinti turi būti imamasi pasaulinio lygmens veiksmų; pabrėžia, kad reikia įtraukti ilgalaikį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau kaip 2 oC ir dėti pastangas apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5 oC;

43.

primena, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2030 m. klimato ir energetikos programos 2030 m. nustatomi trys pagrindiniai tikslai: ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., užtikrinti, kad bent 27 proc. ES reikiamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą ne mažiau kaip 30 proc.; primena Parlamento poziciją dėl šių tikslų; pabrėžia poreikį peržiūrėti šiuos tikslus ir parengti ES strategiją, pagal kurią iki šimtmečio vidurio būtų pasiekta nulinė tarša ir kurioje būtų pateiktas ekonomiškas planas, kaip siekti Paryžiaus susitarime nustatyto nulinio teršalų išmetimo tikslo, atsižvelgiant į ES regionų ir valstybių ypatumus;

44.

ragina ES ir valstybes nares veiksmingai integruoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektą į vystymosi politikos priemones; pabrėžia, kad reikia skatinti technologijų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu ir švariomis technologijomis, perdavimą ir remti investicijas į nedidelio masto, nuo elektros tinklų nepriklausomos ir decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos projektus; ragina ES didinti savo paramą tvariam žemės ūkiui siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, teikiant tikslinę paramą smukiesiems ūkininkams, pasėlių įvairinimo, agrarinės miškininkystės ir agroekologinei praktikai;

45.

pažymi, kad aplinkos būklės blogėjimas ir klimato pokyčiai kelia didelę grėsmę taikos ir teisingumo sukūrimui ir išlaikymui; pripažįsta, kad reikia atkreipti didesnį dėmesį į tai, kad klimato kaita ir aplinkos nykimas yra visuotinės migracijos, taip pat skurdo ir bado, priežastis; ragina ES ir valstybes nares klimato kaitos klausimą ir toliau laikyti strateginiu prioritetu pasaulinio lygmens diplomatiniuose dialoguose, įskaitant aukšto lygmens dvišalius ir dviejų regionų dialogus su G 7, G 20, dialogus Jungtinėse Tautose ir su šalimis partnerėmis, pavyzdžiui, Kinija, kad būtų tęsiamas pozityvus ir aktyvus dialogas, galintis paspartinti visuotinį perėjimą prie švarios energijos ir padėti užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai;

46.

pripažįsta JAV įsikūrusio Klimato ir saugumo centro (angl. Center for Climate and Security) pastangas nustatant sąryšį tarp klimato kaitos ir tarptautinio saugumo – klimato kaitą jis vadina „grėsmės daugikliu“, nes ji gali pareikalauti daugiau humanitarinio arba karinio įsikišimo ir sukelti dar didesnes audras, kurios kelia grėsmę miestams ir karinėms bazėms;

47.

pabrėžia, kad energijos nepriteklius, dažnai apibrėžiamas kaip padėtis, kai pavieniai asmenys arba namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų arba negauna kitų reikalingų energijos paslaugų už prieinamą kainą, yra problema daugelyje valstybių narių; pabrėžia, kad energijos nepriteklius susidaro dėl kylančių energijos kainų, ekonominio nuosmukio poveikio nacionalinei ir regionų ekonomikai ir netausiai energiją vartojančių būstų; primena, kad ES pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (SPGS) duomenimis, 2012 m. 54 mln. Europos piliečių (10,8 proc. ES gyventojų) negalėjo pakankamai apšildyti savo namų, panašūs skaičiai buvo susiję su vėluojančiomis apmokėti sąskaitomis už komunalines paslaugas ar prastomis būsto sąlygomis; ragina valstybes nares pripažinti ir spręsti šią problemą, nes pagrindinių energetikos paslaugų užtikrinimas bendruomenėms yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, kad jie netaptų dar skurdesni, kad galėtų išlaikyti gerą gyvenimo kokybę, taip pat siekiant užtikrinti, kad finansinės sąnaudos namų ūkiams, kuriems reikia pagalbos, netaptų pernelyg didele našta; pabrėžia, kad modernios energetikos paslaugos yra labai svarbios žmonių gerovei ir šalies ekonominiam vystymuisi; vis dėlto 1,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje neturi elektros ir daugiau kaip 2,7 mlrd. žmonių neturi galimybių švariai gaminti; taip pat primena, kad daugiau nei 95 proc. šių žmonių gyvena Užsachario Afrikoje arba besivystančiose Azijos šalyse ir apie 80 proc. jų gyvena kaimo vietovėse. pabrėžia, kad energija yra labai svarbi beveik visiems dideliems uždaviniams ir galimybėms, su kuriais susiduria šiandienos pasaulis; pabrėžia, kad visuotinė prieiga prie energijos išteklių yra labai svarbi – ar ji būtų reikalinga darbo vietoms, saugumui, klimato kaitai, maisto produktų gamybai, ar pajamoms didinti – ji keičia gyvenimus, šalių ekonomiką ir planetą;

48.

rekomenduoja visapusiškai integruoti kovos su klimato kaita veiksmus į visą ES biudžetą (klimato veiksmų aspekto integravimas) užtikrinant, kad priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų integruotos į visus investavimo sprendimus Europoje;

49.

ragina Komisiją kas penkerius metus parengti ataskaitą dėl ES klimato srities teisės aktų, įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, įskaitant Pastangų pasidalijimo reglamentą ir Apyvartinių taršos leidimų prekybos direktyvą (pirmoji ataskaita turėtų būti parengta per šešis mėnesius nuo 2018 m. vyksiančio sutarimą skatinančio dialogo JTBKKK pagrindu), siekiant įvertinti, ar šie teisės aktai iš tikrųjų padeda ES veiksmingai siekti susitarto anglies dvideginio išmetimo sumažinimo, ir nustatyti, ar dabartinės mažinimo trajektorijos pakaks siekiant padėti ES įgyvendinti DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslus; be to, prašo Komisijos ne vėliau kaip iki 2020 m. peržiūrėti ir išplėtoti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir ES nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad jie būtų tinkamai suderinti su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais ir DVT; ragina Komisiją skatinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijos potencialą skatinant plėtoti politiką, kuria remiamas miško įveisimas ir tinkama miško tvarkymo praktika, atsižvelgiant į tai, kad pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. įsipareigojo įgyvendinti tvarų miškų valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir iki 2020 m. pasauliniu mastu gerokai padidinti miškų įveisimą ir atkūrimą;

50.

pabrėžia, kad pastangos sušvelninti visuotinį atšilimą nėra kliūtis ekonomikos augimui ir užimtumui – priešingai, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų būti laikomas svarbiu šaltiniu naujam ir tvariam ekonomikos augimui ir užimtumui užtikrinti; vis dėlto pripažįsta, kad pereinant prie bet kokio naujo ekonominio ir socialinio modelio bendruomenės, kurios orientuojasi į tradicines pramonės šakas, gali patirti sunkumų; pabrėžia paramos svarbą vykstant šiam perėjimui ir ragina Komisiją skirti finansavimą iš tokių šaltinių kaip ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) vadinamajam teisingo perėjimo fondui paremti, siekiant skatinti modernizavimą ir teisingą perėjimą, kad būtų padedama tokioms bendruomenėms, ir siekiant skatinti pažangiausių technologijų ir gamybos praktikos rūšių taikymą, užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos standartus ir saugias, stabilias ir tvarias darbo vietas;

51.

pažymi, kad nuolatinis biologinės įvairovės nykimas, neigiamas miškų nykimo ir klimato kaitos poveikis gali lemti didėjančią konkurenciją dėl išteklių, pavyzdžiui, maisto ir energijos, didesnį skurdą ir politinį nestabilumą visame pasaulyje, gyventojų perkėlimus ir naujus pasaulinės migracijos modelius; pabrėžia, kad Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į šią padėtį visais išorės santykių ir tarptautinės diplomatijos aspektais ir ženkliai padidinti oficialios vystymosi pagalbos (OVP) finansavimą; prašo Komisijos, EIVT ir valstybių narių, imantis visų veiksmų ir sąveikos su trečiosiomis šalimis, toliau didinti pastangas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatinant naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, efektyvų išteklių naudojimą ir miškų apsaugą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;

52.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES išorės politika būtų suderinama su DVT, ir nustatyti, kuriose srityse reikalingi papildomi veiksmai ar įgyvendinimas siekiant užtikrinti, kad ES išorės politika padėtų veiksmingai įgyvendinti DVT ir netrukdytų siekti DVT ir jų įgyvendinti kituose regionuose, ypač besivystančiose šalyse; taigi ragina Komisiją imti vykdyti patikimą procesą, pradedant nuo numatymo ir (arba) ankstyvojo perspėjimo metodo naujoms iniciatyvoms ir pasiūlymams, įskaitant esamų teisės aktų persvarstymą, ir pateikti pasiūlymą dėl visa apimančios tvaraus vystymosi strategijos; atkreipia dėmesį į turimas priemones ir forumus, kaip antai Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), JT EEK regioninis forumas darnaus vystymosi klausimais ir Aukšto lygio politinis forumas bei JT centrinė platforma; ragina savanoriškai pagal Darbotvarkę iki 2030 m., pagal kurią valstybės narės skatinamos reguliariai atlikti įtraukias pažangos peržiūras, atlikti peržiūrą Aukšto lygio politiniame forume; atkreipia dėmesį į reguliarių ir tinkamų ex ante poveikio vertinimų vaidmenį šiuo klausimu; primena Sutartyje nustatytą įpareigojimą atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus visose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

53.

pabrėžia oficialios paramos vystymuisi (OPV) svarbą, nes ši parama – pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., panaikinti visų formų smurtą ir kovoti su nelygybe, tuo pačiu metu pakartoja, kad, norint ištraukti besivystančias šalis iš skurdo, vien tik paramos vystymuisi neužtenka; pabrėžia, kad būtina propaguoti priemones, kuriomis skatinama didesnė atskaitomybė, pvz., parama biudžetui; ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti įgyvendinti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų tikslą ir pateikti išsamius pasiūlymus dėl tvarkaraščio dėl laipsniško OPV didinimo, kad šis tikslas būtų pasiektas; primena ES įsipareigojimą bent 20 proc. savo OPV skirti žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai ir ragina iš naujo įsipareigoti siekti šio tikslo; ragina Komisiją įgyvendinti EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) rekomendaciją, kad metinis vidutinis dotacijos elementas turėtų siekti 86 proc. visų OPV įsipareigojimų; ragina apsaugoti OPV nuo lėšų nukreipimo ir laikytis tarptautiniu mastu sutartų vystymosi veiksmingumo principų, toliau siekiant pagrindinio OPV tikslo – panaikinti skurdą, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabiliems regionams; primena, kad įgyvendinant platesnio masto vystymosi darbotvarkę reikia remtis ne tik paramos teikėjo ir gavėjo santykiais;

54.

pažymi, kad, norint finansuoti Darbotvarkę iki 2030 m., itin svarbu užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą ir skaidrumą, kovoti su mokesčių vengimu, naikinti neteisėtus finansinius srautus ir mokesčių rojus, taip pat gerinti viešųjų finansų valdymą, tvarų ekonomikos augimą ir didinti sutelkiamus vidaus išteklius; ragina ES sukurti finansavimo programą (DEVETAX 2030), kuria būtų konkrečiai padedama sukurti mokesčių struktūras naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalyse, o besivystančioms šalims būtų padedama įsteigti naujus regioninės mokesčių inspekcijos biurus; pakartoja savo raginimą nustatyti pasaulinį finansinių sandorių mokestį, siekiant spręsti pasaulines skurdo problemas, ištirti visų nacionalinių ir ES mokesčių politikos priemonių šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo priimant teisės aktus šioje srityje;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares iš naujo pakoreguoti savo požiūrį į migraciją, siekiant parengti 10-ąjį darnaus vystymosi tikslą atitinkančią migracijos politiką ir faktais pagrįstą migrantų ir prieglobsčio prašytojų apibūdinimą ir siekiant kovoti su ksenofobija ir diskriminacija, nukreiptomis prieš migrantus, taip pat investuoti į pagrindinius žmogaus socialinę raidą skatinančius veiksnius; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl to, kad naujos politikos ir finansinės priemonės, kuriomis siekiama pašalinti pagrindines neteisėtos ir priverstinės migracijos priežastis, gali būti įgyvendintos pakenkiant vystymosi tikslams, ir prašo, kad Europos Parlamentui būtų suteiktas didesnis kontrolės vaidmuo šioje srityje siekiant užtikrinti, kad naujos finansavimo priemonės būtų suderinamos su ES teisiniu pagrindu, principais ir įsipareigojimais, ypač Darbotvarke iki 2030 m.; primena, kad pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – skurdo panaikinimas ir ilgalaikis ekonominis ir socialinis vystymasis;

56.

palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama investicijoms į jaunimą, kuris laikomas pagrindiniu darnaus vystymosi tikslų įgyvendintoju; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti besivystančių šalių demografiniais dividendais įgyvendinant tinkamą viešąją politiką ir investuojant į jaunimo švietimą bei sveikatos priežiūrą, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir švietimą; pabrėžia galimybę pagaliau daryti pažangą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje, nes tai pagrindinis politikos suderinamumo vystymosi labui elementas, ir primygtinai ragina ES integruoti šiuos aspektus į visas išorės veiksmų sritis; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti darnų vystymąsi prioritetą reikia teikti šiems pagrindiniams žmogaus socialinės raidos ir žmogiškojo kapitalo veiksniams;

57.

ragina ES ir jos valstybes nares skirti reikiamus išteklius ir politinį dėmesį siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės principas ir moterų bei mergaičių įgalinimas būtų svarbiausi dalykai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad valstybių biudžetai neprieštarautų DVT; mano, kad, siekiant laiku ir sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., reikia gerokai paspartinti žaliąsias investicijas, inovacijas ir augimą, ir pripažįsta, kad reikia naujų finansavimo priemonių ir skirtingo požiūrio į dabartinę investicijų politiką, pvz., laipsniškai atsisakant aplinkai kenksmingų subsidijų ir projektų, kurie skatina didelę taršą; ragina parengti strategiją, pagal kurią tarptautinės korporacijos ir verslo įmonės integruotų aplinkosaugos, socialinių ir valdymo veiksnius į savo įmonės verslo modelius arba instituciniai investuotojai – į savo investavimo strategijas, kad lėšos būtų nukreiptos į tvarų finansavimą ir nukreiptos nuo iškastinio kuro;

59.

ragina užtikrinti, kad daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. Sąjungos biudžetas būtų paskirtas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, užtikrinant pakankamą finansavimą veiksmingai siekti DVT; ragina užtikrinti labiau integruoti darnų vystymąsi į visas finansavimo priemones ir biudžeto eilutes, ir pakartoja, kad ilgalaikis politikos nuoseklumas atlieka svarbų vaidmenį mažinant sąnaudas; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos kaip pagrindinės ES investicijų politikos svarbą ir primena, kad, siekiant iš esmės pereiti prie tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, būtina, kad visi ES struktūriniai ir investicijų fondai, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą, horizontaliai taikytų tvarumo kriterijus ir veiklos efektyvumu pagrįstus tikslus;

60.

ragina Europos investicijų banką (EIB) užtikrinti, kad, savo skolinimo veikloje taikydamas griežtus tvarumo kriterijus, jis vadovautųsi Europos vertybėmis ir ypač kad energetikos ir transporto sektoriams teikiamos paskolos būtų skirtos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tvariems projektams;

61.

ragina EIB iki 2030 m. 40 proc. savo paskolų portfelio skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos augimui;

62.

prašo EIB skirti daugiau lėšų iniciatyvai ELENA, kad būtų teikiamos dotacijos techninei pagalbai, kuri labiausiai orientuota į energijos vartojimo efektyvumo, skirstomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir miesto transporto projektus ir programas;

63.

pripažįsta, kad lanksti ir tvari infrastruktūra yra pagrindinis principas kuriant darnią ateitį, kurioje sunaudojama mažai anglies dioksido, ir atneša nemažai papildomos naudos, kaip antai ilgaamžiškumą ir geresnę apsaugą nuo gaisrų ir potvynių; mano, kad perėjimas prie darnios visuomenės gali būti įmanomas laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir toliau stengiantis didinti prietaisų, energijos tinklų ir pastatų energijos vartojimo efektyvumą kartu kuriant saugojimo sistemas; pripažįsta, kad didžiausią energijos vartojimo efektyvumo potencialą turi pastatai, ir prašo ES įsipareigoti iki 2050 m. pasiekti, kad pastatai taptų visiškai tvarūs, nepriklausomi nuo iškastinio kuro ir taupiai vartojantys energiją; tai būtų pastatai, kuriuose energija beveik nevartojama, o ta energija, kuri vartojama, būtų iš įvairiausių atsinaujinančių energijos šaltinių; ragina sparčiau didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ES energijos rūšių derinyje; įspėja dėl susisaistymo su netausia infrastruktūra ir ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kaip sklandžiai pereiti prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir iš esmės perorientuoti infrastruktūros plėtrą, siekiant sumažinti sisteminę ekonominę riziką, susijusią su finansiniu turtu, kuriuo įtvirtinamos didelio anglies dioksido kiekio technologijos;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę suteikti tvariam judumui, vietos lygmeniu tobulinant viešojo transporto sistemas, atsižvelgiant į konkrečios šalies ypatumus ir vadovaujantis realiais piliečių poreikiais; mano, kad ES finansinė parama transporto sektoriaus ir infrastruktūros vystymuisi turėtų būti siekiama tikslų, kuriuos įgyvendinus, valstybėms narėms būtų sukurta tikroji pridėtinė vertė;

65.

pabrėžia, kad korupcija daro didelį poveikį aplinkai ir kad neteisėta prekyba nykstančių rūšių laukiniais gyvūnais, naudingosiomis iškasenomis ir brangakmeniais bei miško produktais, kaip antai mediena, taip pat yra neatskiriamai susijusi su korupcija; taip pat pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais gali kelti dar didesnę grėsmę nykstančioms rūšims, o neteisėtas miškų kirtimas gali lemti biologinės įvairovės nykimą ir padidinti išmetamą anglies junginių kiekį – visa tai prisideda prie klimato kaitos; pabrėžia, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės iš to labai gerai pasipelno ir mažai rizikuoja, kadangi už nusikaltimus miškui retai traukiama baudžiamojon atsakomybėn, o sankcijos dažnai neatitinka nusikaltimo sunkumo; primena, kad Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, kurioje daug dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, veiksmingai teisėsaugai, tarptautiniam bendradarbiavimui ir turto susigrąžinimui, gali būti veiksminga priemonė kovojant su korupcija aplinkosaugos srityje; ragina valstybes nares kovos su korupcija, pvz., skaidrumo ir atskaitomybės, strategijas integruoti į aplinkos teisės aktus ir politiką ir stiprinti demokratiją ir gerą valdymą; pabrėžia, kad kova su korupcija aplinkosaugos srityje padės sukurti vienodas galimybes naudotis pagrindiniais ištekliais, pavyzdžiui, vandeniu, ir švarios aplinkos, ir yra būtina siekiant apsaugoti mūsų aplinką ir užtikrinti darnų vystymąsi;

66.

pripažįsta kultūros ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime svarbą įgyvendinant DVT darbotvarkę, taip pat vaidmenį, kuris tenka kultūrai išorės santykių ir vystymosi politikos srityse; ragina deramai remti kultūros įstaigas ir organizacijas įgyvendinant DVT darbotvarkę ir toliau stiprinant mokslinių tyrimų, mokslo, inovacijų ir menų ryšius;

67.

primena, kad dalyvavimas kultūriniame gyvenime gerina fizinę ir psichikos sveikatą ir gerovę, daro teigiamą poveikį mokymosi ir profesinės veiklos rezultatams, padeda žmonėms, kuriems labiausiai gresia socialinės atskirties rizika, patekti į darbo rinką, todėl jis labai prisideda prie daugelio TVT įgyvendinimo;

68.

reiškia didžiulį susirūpinimą, kad, kaip parodė paskutinės PISA ataskaitos, valstybių narių švietimo sistemų rezultatai skiriasi; pabrėžia, kad tinkamai aprūpintos ištekliais ir visiems prieinamos viešojo švietimo ir mokymo sistemos labai svarbios siekiant lygybės ir socialinės įtraukties bei įgyvendinant uždavinius pagal 4-ąjį DVT ir kad kokybiškas švietimas gali įgalinti pažeidžiamus asmenis, mažumas, specialiųjų poreikių turinčius asmenis ir moteris bei mergaites; apgailestauja dėl tebesančios didelio jaunimo nedarbo problemos; pažymi, kad švietimas itin svarbus norint išugdyti visuomenes, kurios geba išsilaikyti pačios; ragina ES susieti kokybišką švietimą, techninį bei profesinį mokymą ir bendradarbiavimą su pramone, nes tai esminė jaunimo užimtumo ir galimybių gauti darbą, kuriam reikia kvalifikuotų darbuotojų, išankstinė sąlyga;

69.

ragina ES ir jos valstybes nares, įtraukiant DVT į Europos politikos sistemą ir dabartinius bei būsimus Komisijos prioritetus, apsaugoti regionines, mažumų ir rečiau vartojamas kalbas bei kalbinę įvairovę, taip pat užtikrinti kalbinės diskriminacijos nepriimtinumą;

70.

mano, kad visoje Europos politikos sistemoje, be kita ko, pasitelkiant švietimą, turėtų būti skatinama kultūrų įvairovė ir gamtos paveldo apsauga;

71.

ragina valstybes nares pirmenybę skirti pramonės objektų, kurie įvairiuose Europos regionuose ypač teršia įvairias aplinkos terpes ir kelia pavojų gyventojų sveikatai, ūkio ir aplinkos pertvarkymui;

72.

pabrėžia ES miestų darbotvarkės atliksimą vaidmenį įgyvendinant pasaulinę Naująją miestų darbotvarkę ir palankiai vertina politikos pokyčius, kai miestams ir regionams suteikiami įgaliojimai vykdyti žaliąsias investicijas, kurios turi sąveikos poveikį; taip pat palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip „Green Leaf“ apdovanojimą ir Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos ir dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu miestuose ir regionuose siekti darnaus vystymosi tikslų, nes tvarumui užtikrinti reikia bendradarbiavimo ir ilgalaikio požiūrio visais valdymo lygmenimis ir visuose sektoriuose;

73.

primena, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, jog nebegalime atskirai vertinti maisto, pragyvenimo šaltinių ir gamtos išteklių valdymo; pabrėžia, kad skirti pagrindinį dėmesį kaimo plėtrai ir investicijoms į žemės ūkį – augalininkystę ir gyvulininkystę, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą – tai galinga priemonė siekiant panaikinti skurdą ir badą bei užtikrinti darnų vystymąsi; pažymi, kad žemės ūkiui tenka labai svarbus vaidmuo kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad labai plataus užmojo darnaus vystymosi tikslai gali būti įgyvendinti tik bendradarbiaujant – sudarant Šiaurės ir Pietų, Pietų šalių ir trišales bei pasaulines partnerystes tarp įvairių veikėjų ir įvairiose srityse;

74.

palankiai vertina ketinimą susieti prekybos ir investicijų politiką, į kurią būtų integruotas tvarus vystymasis, ir ragina formuojant ES politiką atidžiau valdyti poveikį, kurį daro prekių ir gamtinių išteklių gavyba ES viduje ir už jos ribų; ragina persvarstyti investavimo politiką ir plačiai naudoti novatoriškas finansavimo priemones darnaus vystymosi tikslams pasiekti; ragina Komisiją užtikrinti, kad darnaus vystymosi patikrinimai būsimų prekybos susitarimų atžvilgiu būtų skaidrūs;

75.

ragina Komisiją, dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, parengti ir teikti konkrečią jų poreikiams pritaikytą paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, romams, siekiant užtikrinti sveiką gyvenimą ir galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir saugiais ir švariais gamtos ištekliais, kaip antai oru, vandeniu, įperkamomis ir šiuolaikinėmis energijos paslaugomis ir sveikai maitintis, o tai taip pat padėtų pasiekti 1, 10 ir 15 TVT – skurdo panaikinimo, nelygybės mažinimo ir taikių ir įtraukių visuomenių skatinimo;

76.

pripažįsta, kaip teigiama Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., kad neįgaliesiems gresia labai didelis pavojus gyventi skurde, nepakankamos galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis, kaip antai švietimas, sveikatos priežiūra ir užimtumas;

77.

mano, kad ES iniciatyvose dėl tvarumo ateities reikėtų išsamiai atsižvelgti į gyvulius kaip sutvėrimus, galinčius jausti, ir į jų gerovę, nes to dažnai nėra paisoma šiandien naudojamose gamybos ir vartojimo sistemose; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ištaisyti politikos ir teisės aktų spragas, susijusias su gyvūnų gerovės puoselėjimu, nes to reikalauja vis daugiau Europos piliečių;

78.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir skirti finansavimą informuotumo didinimo veiksmams, tikslinėms kampanijoms švietimo srityje ir piliečių įsipareigojimų ir dalyvavimo siekiant darnaus vystymosi skatinimui;

79.

ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2020 m. panaikinti paskatas palmių aliejaus ir sojos pagrindu pagamintiems biodegalams, dėl kurių naikinami miškai ir daroma žala durpynams; be to, ragina įdiegti vieną bendrą palmių aliejaus, patenkančio į ES rinką, sertifikavimo sistemą, kurią būtų sertifikuojama socialiniu požiūriu atsakingai pagaminto produkto kilmė;

80.

labai ragina Komisiją toliau aktyviai siekti išspręsti prastos oro kokybės problemą, kuri ES nulemia daugiau kaip 430 000 pirmalaikės mirties atvejų per metus; ragina Komisiją užtikrinti naujų ir esamų teisės aktų vykdymą siekiant paspartinti teisinius veiksmus prieš valstybes nares, nevykdančias oro taršos teisės aktų, ir pateikti pasiūlymų dėl naujų veiksmingų teisės aktų, įskaitant konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, siekiant išspręsti prastos oro kokybės ir įvairių taršos šaltinių problemą ir sumažinti išmetamo metano kiekį; pabrėžia, kad ES dar toli gražu nėra įvykdžiusi jai nustatyto oro kokybės reikalavimo, kuris nėra toks griežtas kaip tas, kurį rekomendavo PSO;

81.

pažymi, kad Komisiją, siekdama spręsti prastos oro kokybės problemą, inicijavo daugelį pažeidimo procedūrų, ypač tiems, kurie nuolat pažeisdavo NO2 normas, nustatytas Direktyvoje 2008/50/EB;

82.

pažymi, kad triukšmo mažinimo tikslo, t. y., vieno iš kokybės parametrų gerinimo, nepavyks pasiekti iki 2020 metų; pažymi, kad Europos Sąjungoje patiriamas triukšmas prisideda prie nemažiau kaip 10 tūkstančių žmonių priešlaikinės mirties per metus, susijusios koronarine širdies liga ir insultu, ir kad 2012 m. 1/4 Europos gyventojų patyrė triukšmo taršą, kuri viršijo numatytas ribas; ragina valstybes nares suteikti pirmenybę triukšmo mažinimui, užtikrinant, kad vidinio ir išorinio triukšmo normos nebūtų viršytos; be to, ragina imtis priemonių siekiant spręsti triukšmo taršos problemą;

83.

pažymi, jog tyrimai rodo, kad iš 100 kalorijų, kuriuos gyvuliai gauna iš grūdų, tik 17–30 kalorijų patenka į žmonių maisto grandinę kaip mėsa ir pienas; pabrėžia, jog FAO tyrimai teigia, kad gyvūnai turėtų būti šeriami medžiagomis, kurios negali būti vartojamos žmonių maistui, pvz., ganyklų žole, augalų liekanomis ir neišvengiamomis maisto atliekomis;

84.

pabrėžia gyvulininkystės sektoriaus indėlį į ES ekonomiką ir tvarų žemės ūkį, ypač jei jis integruojamas į lauko kultūrų auginimo sistemas; atkreipia dėmesį į aktyvaus maistinių medžiagų ciklo valdymo teikiamas galimybes gyvulininkystės sektoriuje, kai siekiama sumažinti išmetamo CO2, amoniako ir azoto kiekio poveikį aplinkai; be to, atkreipia dėmesį į darnaus ūkininkavimo potencialą siekiant prisidėti prie geresnio žemės ūkio ekosistemos veikimo ir klimatui palankesnio žemės ūkio sektoriaus;

85.

nurodo, kad besivystančių šalių žemės ūkio sektoriuje dirbančios moterys galėtų 20–30 proc. padidinti ūkininkavimo našumą, jei turėtų tokias pat galimybes naudotis ištekliais kaip vyrai; pabrėžia, kad pasiekus tokį našumą badaujančių žmonių skaičių pasaulyje būtų galima sumažinti 12–17 proc.;

86.

visų pirma pabrėžia, kad moterys atlieka esminį vaidmenį šeimų ūkiuose, kurie yra pagrindinis socialinis ir ekonominis kaimo vietovių elementas, – jos rūpinasi maisto gamyba, tradicinių žinių ir įgūdžių puoselėjimu, kultūrine tapatybe ir aplinkos apsauga, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad kaimo vietovėse taip pat susiduriama su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumais;

87.

primena, kad pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą Komisija turi įvertinti Sąjungos vartojimo poveikį aplinkai pasauliniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad darnus gyvenimo būdas gali turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui; primena Komisijai, kad pagal 12.8 darnaus vystymosi tikslą reikalaujama, kad visuomenė turėtų informacijos ir supratimą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo būdą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų didinamas visuomenės informuotumas apie įvairių vartojimo rūšių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, apsirūpinimui maistu ir klimato kaitai; ragina Komisiją nedelsiant paskelbti komunikatą dėl tvarios Europos maisto sistemos;

88.

pažymi, jog pagal 12-tojo darnaus vystymosi tikslo 8-tą uždavinį valdžios institucijos turi užtikrinti, kad žmonės visur turėtų tinkamos informacijos ir supratimą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo darnoje su gamta būdą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų didinamas visuomenės informuotumas apie suvartojamų mėsos kiekių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, apsirūpinimui maistu ir klimato kaitai;

89.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią ES politikos programą, pagal kurią būtų kovojama su visuotinėmis sveikatos problemomis, pvz., ŽIV / AIDS, tuberkulioze, hepatitu C ir atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, atsižvelgiant į skirtingą ES valstybių narių ir jų kaimyninių šalių, kuriose ŽIV ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės našta yra didžiausia, padėtį ir konkrečius joms kylančius uždavinius; ragina Komisiją ir Tarybą atlikti tvirtą politinį vaidmenį vedant dialogą su šalimis, kuriose ligų našta didelė, įskaitant kaimynines Afrikos, Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalis, užtikrinant, kad būtų vykdomi tvaraus perėjimo prie vidaus finansavimo planai, kad ŽIV ir tuberkuliozės programos būtų veiksmingos, toliau tęsiamos ir plėtojamos po to, kai bus nutraukta tarptautinių paramos teikėjų teikiama parama, ir toliau glaudžiai dirbti su šiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jos prisiimtų atsakomybę už veiksmus ŽIV ir tuberkuliozės srityje;

90.

pripažįsta, kad galimybių gydyti prevencinei profilaktikai skirtais vaistais sudarymas yra veiksminga ŽIV / AIDS prevencijos priemonė; be to, ragina Komisiją ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) pripažinti, kad ŽIV / AIDS gydymas gali būti ir prevencinis;

91.

pripažįsta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinis transformavimo potencialu pasižymintis varomasis veiksnys siekiant panaikinti daugialypį skurdą ir jos visada turėtų būti pripažįstamos kaip būtina sveiko gyvenimo ir lyčių lygybės sąlyga; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, kurios, deja, vis dar laikomos neesminės svarbos klausimu, nors yra ypač svarbios lyčių lygybei, jaunimo įgalinimui bei žmogaus socialinei raidai, ir, galiausiai, skurdo panaikinimui; pabrėžia, jog tai reiškia, kad padaryta nedidelė pažanga, palyginti su ankstesniais ES metodais, ir jog vis dar nepripažinta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinis darnaus vystymosi varomasis veiksnys; pažymi, kad šiuo klausimu ES pozicija nebuvo nuosekli, tai matyti iš šio derinio: komunikate dėl Darbotvarkės iki 2030 m. Komisija pripažįsta ES veiksmus šioje srityje tik kaip priklausančius sveikatos sričiai, tačiau komunikate dėl konsensuso juos laiko tik priklausančiais lygčių lygybės sričiai; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau prašyti, kad JAV persvarstytų savo poziciją dėl abortui pritariančių organizacijų nefinansavimo taisyklės (angl. „Global Gag Rule“);

92.

pabrėžia, kad reikia toliau skatinti mokslinius tyrimus sveikatos srityje siekiant parengti naujus, geresnius, prieinamus, įperkamus ir tinkamus ŽIV / AIDS, tuberkuliozei ir kitoms su skurdu susijusioms ir užleistoms ligoms, kylančioms epidemijoms ir atsparumui antimikrobinėms medžiagoms skirtus medicininius sprendimus;

93.

pabrėžia, kad ES žemės ūkio sektorius jau prisideda prie tvarumo; vis dėlto pažymi, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turi būt įgalinta geriau atsakyti į dabartinius ir būsimus iššūkius; ragina Komisiją ištirti, kaip BŽŪP ir tvaraus ūkininkavimo sistemos galėtų geriausiai prisidėti prie DVT įgyvendinimo siekiant užtikrinti stabiliai tiekiamą, saugų ir maistingą maistą ir apsaugoti bei išplėtoti gamtos išteklius kartu kovojant su klimato kaita; prašo Komisiją, rengiant komunikatą dėl BŽŪP po 2020 m., pateikti pasiūlymų dėl tolesnio žalinimo priemonių veiksmingumo didinimo ir DVT 2, 3, 6, 12, 13, 14 ir 15 įgyvendinimo; taip pat ragina Komisiją skatinti vietoje ekologiškai pagamintą maistą, kurio anglies dioksido išmetimo, žemės ir vandens naudojimo rodikliai nedideli; pabrėžia, kad svarbios yra agrarinės ekosistemos ir svarbu užtikrinti tvarią miškotvarką ir nebenaudojamų žemės ūkio teritorijų tvaraus atkūrimo paskatas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog įgyvendinant visas ES politikos priemones būtų veiksmingai įgyvendinti nustatyti tikslai griežtai laikantis reikalavimų ir užtikrinant didesnį nuoseklumą visose politikos srityse; pabrėžia, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į tvarų gamtos išteklių valdymą ir tam pagal BŽŪP skirtas priemones;

94.

ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę suteikti žemės ūkio ekologinei transformacijai, siekiant kuo labiau sumažinti pesticidų naudojimą, nes tai kenkia sveikatai ir aplinkai, ir BŽŪ politikoje skirti apsaugos priemones ir remti ekologinį žemės ūkį ir biodinaminį ūkininkavimą;

95.

ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant reformuoti ES pesticidų patvirtinimo taisykles ir nustatyti privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus;

96.

pažymi, kad Europos žemės ūkio sektorius sukuria milijonus darbo vietų kaimo vietovėse žemdirbystės ir kituose sektoriuose, užtikrina maisto tiekimą ir aprūpinimo maistu saugumą ir garantuoja kaimo vietovių, kaip gyvenimo, ekonomikos ir poilsio vietų, patrauklumą; taip pat pažymi, kad didelės biologinės įvairovės ir didelės gamtinės vertės kraštovaizdžiai pritraukia žmones į kaimo vietoves ir sukuria kaimo vietovių pridėtinę vertę; pažymi didelę kaimo plėtros politikos vertę kuriant perspektyvias, tvirtas ir gyvybingas kaimo bendruomenes ir ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad to siekiant labai svarbu ūkininkams suteikti geresnes galimybes naudotis ištekliais;

97.

ragina žemės ūkį plėtoti daugiausia orientuojantis į šeimos ūkius, geriau panaudojant Europos fondų, kaip antai Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), lėšas ir ypatingą dėmesį skiriant mažiems ir vidutiniams šeimos ūkiams, pasinaudojant vietos ir regioninės vertės ir gamybos grandinių privalumais, daugiau dėmesio skiriant miesto apylinkių ryšiams ir tiesioginei prekybai – šis modelis sėkmingai pritaikytas daugelyje ES vietų; laikosi nuomonės, kad ūkininkų pajėgumas užsitikrinti pajamas iš savo darbo yra Europos žemės ūkio tvarumo sąlyga ir ūkininkų gerovės garantija;

98.

primena, kad svarbu užtikrinti tinkamas viešąsias paslaugas, visų pirma vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrą – tokios paslaugos ypač svarbios moterims, nes jos tradiciškai atlieka pagrindinį vaidmenį prižiūrėdamos jaunus ir pagyvenusius šeimos narius;

99.

atkreipia dėmesį į svarbų tradicinių žinių ir maisto produktų, ypač ES atokiausiuose regionuose, kalnuotose vietovėse ir mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose, vaidmenį, taip pat ekonominę naudą, kurią Europos kokybės sistemos, pvz., saugomos geografinės nuorodos (SGN), teikia vietos regionams; primena, kad Parlamentas vienbalsiai pritaria tam, kad tokia apsauga būtų taikoma didesniam regioniniu lygmeniu gaminamų prekių asortimentui; šiuo atžvilgiu pabrėžia ES kokybės sistemų (SKVN, SGN, GTG) vaidmenį suteikiant ir išsaugant pragyvenimo šaltinį tose vietovėse; pripažįsta, kad tos sistemos yra plačiau žinomos tik kai kuriose valstybėse narėse ir ragina didinti informuotumą apie jų privalumus visoje Sąjungoje;

100.

atkreipia dėmesį į Viduržemio jūros regiono miškų ir agrarinės miškininkystės ganyklų sistemos, kurioje neperskiriamai susiejama ekstensyviosios gyvulininkystės ūkių priežiūra ir miškininkystės bei žemės ūkio veikla, indėlį siekiant tvarumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų, kad šioms sistemoms būtų suteiktas atitinkamas pripažinimas ir parama pagal BŽŪP;

101.

pabrėžia bioenergijos svarbą ūkiams ir bioekonomikai, taip pat atsinaujinančiosios energijos gavybos, akumuliavimo, paskirstymo ir naudojimo ūkiuose įrenginių svarbą, nes jie padeda užtikrinti ūkininkų pajamas už papildomą produktą, kurį galima parduoti, ir sukurti bei išlaikyti darbo vietas kaimo vietovėse; pabrėžia, kad bioenergija turi būti plėtojama tvariai ir neturi trukdyti maisto ir pašarų gamybai; pabrėžia, kad vietoj to energijos poreikiai turėtų būti tenkinami skatinant naudoti atliekas ir šalutinius produktus, kurie nėra naudingi jokiems kitiems procesams;

102.

pažymi, kad auginant ankštinius augalus taikant pasėlių sėjomainą galima sudaryti ir ūkininkams, ir gyvūnams, ir biologinei įvairovei bei klimato poreikiams palankią padėtį; ragina Komisiją parengti baltyminių augalų planą, pagal kurį į sėjomainą būtų įtraukti ankštiniai augalai;

103.

pritaria tam, kad toliau būtina siekti pažangos tiksliojo ūkininkavimo, skaitmeninimo, racionalaus energijos naudojimo, augalų ir gyvūnų veisimo ir integruotos augalų apsaugos taikymo srityse, nes didesnis DVT ir biologine įvairove pagrįstas veiksmingumas padės sumažinti žemės poreikį ir ūkininkavimo poveikį aplinkai; mano, kad užtikrinus biologinės įvairovės naudą ūkininkams, padidės jų pajamos, pagerės dirvožemio būklė ir derlingumas, bus lengviau kontroliuoti kenkėjus ir geriau vyks apdulkinimo procesas; todėl pabrėžia geresnės reglamentavimo sistemos svarbą siekiant užtikrinti laiku vykdomas, veiksmingas ir efektyvias sprendimų priėmimo procedūras; atkreipia dėmesį į tai, kad priimant šiuos pažangius sprendimus reikėtų skatinti bei remti iniciatyvas, pritaikytas prie mažųjų ūkių, kuriuose nėra masto ekonomijos, poreikių, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis;

104.

mano, kad labai svarbu išlaikyti ir plėtoti tradicinių ir vietos veislių galimybes atsižvelgiant į jų gebėjimą prisitaikyti prie jų natūralios aplinkos ypatumų, ir kad, siekiant užtikrinti žemės ūkio genetinę įvairovę, turi būti paisoma ūkininkų teisių savarankiškai veisti augalus ir saugoti skirtingų rūšių ir veislių sėklas ir jomis keistis; nepritaria jokiems mėginimams patentuoti gyvybę, augalus ir gyvūnus, genetinę medžiagą ar esminius biologinius procesus, visų pirma kai jie yra susiję su vietinėmis padermėmis ir rūšimis;

105.

ragina Komisiją pateikti veiksmų planą ir sudaryti ekspertų grupę, kuri parengtų tvaresnę integruotos augalų apsaugos valdymo sistemą; pabrėžia kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos būtinybę – taip būtų gerinama augalų veisimo, natūralių kovos su kenksmingaisiais organizmais sistemų ir pesticidų naudojimo sąveika;

106.

mano, kad būtina skatinti plačiajuosčio ryšio diegimą ir gerinti transporto jungtis kaimo vietovėse, kad būtų galima ne tik padėti siekti su tvaria aplinka susijusių tikslų, bet ir prisidėti skatinant augimą kaimo vietovėse, kuris būtų visiškai darnus aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialiniu požiūriais;

107.

pabrėžia, jog būtina, kad kultūra taptų neatsiejama Komisijos veiksmų tvarumo srityje dalimi, aiškiai iškeliant jos vaidmenį ekonominės plėtros, darbo vietų kūrimo, demokratijos skatinimo, socialinio teisingumo ir solidarumo, sanglaudos didinimo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir kartų bei demografiniais skirtumais srityse; ragina Komisiją integruoti kultūrą į savo strategijos dėl DVT tikslus, apibrėžtis, priemones ir vertinimo kriterijus;

108.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) A/RES/70/1.

(2) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0224.

(4) https://ec.europa.eu/epsc/sites/epsc/files/strategic_note_issue_18.pdf

(5) 2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatas „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244).

(6) 2015 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaita „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2015)0478).

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0034.

(8) https://unstats.un.org/sdgs/report/2016/goal-13/

(9) Europos aplinkos agentūros ataskaita Nr. 30/2016 (2016 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita remiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą): https://www.eea.europa.eu/publications/environmental-indicator-report-2016

Top