18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/235

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą, taip pat į Konstitucinių reikalų komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0038/2017),

A.

kadangi dėl dabartinės politinės aplinkos ir esamų pasaulinio masto ekonominių ir politinių problemų reikia, kad ES priimtų nuoseklius ir apibrėžtus sprendimus ir imtųsi veiksmų tam tikrose srityse, pvz., vidaus ir išorės saugumo, sienų apsaugos ir migrantų politikos, stabilumo kaimyninėse šalyse, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ypač kovojant su jaunimo nedarbu, ir kad įgyvendintų 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje priimtus susitarimus;

B.

kadangi po sėkmingo euro įvedimo euro zonoje ėmė trūkti konvergencijos, politinio bendradarbiavimo ir atsakomybės;

C.

kadangi dėl įvairių krizių ir pasaulinio masto problemų reikia kuo greičiau padaryti kokybinį integracijos šuolį euro zonoje;

D.

kadangi narystė bendros valiutos zonoje reikalauja bendrų priemonių ir solidarumo Europos lygmeniu, taip pat kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės įsipareigojimų laikymosi ir atsakomybės;

E.

kadangi reikia atkurti pasitikėjimą euro zonoje;

F.

kadangi norint visapusiškai pasinaudoti bendros valiutos teikiama nauda ir kartu užtikrinti jos tvarumą ir stabilumo bei visiško užimtumo tikslų įgyvendinimą reikalingos aiškiai apibrėžtos gairės, atspindinčios visapusišką požiūrį;

G.

kadangi tai apima susitarimą užbaigti kurti bankų sąjungą, sukurti sustiprintą fiskalinę sistemą, galinčią atremti sukrėtimus, ir užbaigti vykdyti ekonominiam augimui palankias struktūrines reformas, kuriomis bus papildytos dabartinės pinigų politikos priemonės;

H.

kadangi fiskalinis pajėgumas ir su juo susijęs konvergencijos kodeksas yra gyvybiškai svarbūs šio tikslo, kuris gali būti sėkmingai pasiektas tik tuomet, jei atsakomybė ir solidarumas bus glaudžiai susiję, elementai;

I.

kadangi euro zonos fiskalinio pajėgumo nustatymas yra tik viena dėlionės detalė, kuri turi aiškiai atspindėti jos valstybių narių ir būsimų narių europinę atsinaujinimo dvasią;

1.

i.    Bendrieji principai

Norint perduoti suverenitetą per pinigų politiką, reikia įdiegti alternatyvius koregavimo mechanizmus, pvz., įgyvendinti ekonomikos augimą skatinančias struktūrines reformas, sukurti bendrąją rinką, bankų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą, sukurti saugesnį finansų sektorių ir fiskalinį pajėgumą, kad būtų galima atremti makroekonominius sukrėtimus bei padidinti konkurencingumą ir valstybių narių ekonomikos stabilumą siekiant padaryti euro zoną palankiausia valiutos zona.

Konvergencija, geras valdymas ir sąlygos, kuriuos užtikrina euro zonos ir (arba) nacionalinio lygmens demokratiškai atskaitingos institucijos, yra labai svarbūs, visų pirma siekiant išvengti nuolatinių perkėlimų, neatsakingo elgesio ir netvarios viešosios rizikos pasidalijimo.

Kai fiskalinio pajėgumo mastas ir patikimumas padidės, tai padės atkurti pasitikėjimą finansų rinkos viešųjų finansų tvarumu euro zonoje ir iš esmės padės geriau apsaugoti ES mokesčių mokėtojus ir sumažinti viešojo ir privačiojo sektorių riziką.

Fiskalinis pajėgumas apima Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir konkretų euro zonos biudžeto pajėgumą. Biudžeto pajėgumas formavimas papildo ESM ir nedaro jam poveikio.

Pirmiausia konkretus euro zonos biudžeto pajėgumas turėtų būti Sąjungos biudžeto dalis, viršijant esamas daugiametės finansinės programos viršutines ribas, taip pat turėtų būti finansuojamas euro zonos valstybių ir kitų dalyvaujančių narių iš pajamų šaltinių, dėl kurių turėtų susitarti dalyvaujančios valstybės narės ir kurie būtų laikomi asignuotosiomis įplaukomis ir garantijomis; esant stabiliai padėčiai, fiskalinis pajėgumas galėtų būti finansuojamas iš nuosavų išteklių, vadovaujantis M. Monti ataskaita dėl būsimo ES finansavimo.

ESM, vykdant jo užduotis, turėtų būti toliau vystomas ir virsti Europos valiutos fondu (EVF), turinčiu pakankamus skolinimo ir skolinimosi pajėgumus ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, padėsiančius sušvelninti asimetrinių ir simetrinių sukrėtimų padarinius.

ii.    Trys fiskalinio pajėgumo ramsčiai siekiant konvergencijos ir euro zonos stabilizavimo

Fiskalinis pajėgumas turėtų atlikti tris skirtingas funkcijas:

Siekiant šių tikslų reikės apsvarstyti, kurias funkcijas galima įgyvendinti vadovaujantis esama Sąjungos teisine sistema ir dėl kurių funkcijų reikės pakoreguoti arba pakeisti sutartį.

1 ramstis. Konvergencijos kodeksas

Esant dabartinei ekonominei padėčiai, greta fiskalinio konsolidavimo bei atsakomybės laikantis ekonomikos valdymo sistemos reikalinga ir investicijų strategija.

Kartu su Stabilumo ir augimo paktu turėtų būti taikomas konvergencijos kodeksas, priimtas taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; jame pagrindinis dėmesys per penkerius metus turėtų būti skiriamas galiojančiose sutartyse numatytiems konvergencijos kriterijams, susijusiems su apmokestinimo, darbo rinkos, investicijų, našumo, socialinės sanglaudos, viešojo administravimo ir gero valdymo pajėgumais.

Vadovaujantis ekonomikos valdymo sistema, konvergencijos kodekso laikymasis turėtų būti visapusiško dalyvavimo kuriant fiskalinį pajėgumą sąlyga, todėl kiekviena valstybė narė turėtų pateikti pasiūlymų, kaip pasiekti konvergencijos kodekso kriterijus.

Euro zonos fiskalinis pajėgumas turėtų būti papildytas ilgalaike skolos tvarumo, skolos sumažinimo ir augimo bei investavimo stiprinimo euro zonos valstybėse strategija – tai turėtų sumažinti bendras refinansavimo išlaidas ir skolos bei BVP santykį.

2 ramstis. Asimetrinių sukrėtimų padarinių švelninimas

Dėl stiprios euro zonos valstybių narių integracijos neįmanoma visiškai išvengti asimetrinių sukrėtimų poveikio visai euro zonai, nepaisant visų priemonių, kurių imasi valstybės narės, norėdamos užtikrinti politikos koordinavimą, konvergenciją ir tvarias struktūrines reformas.

ESM ir EVF užtikrintos stabilizacijos priemonės turėtų būti papildytos automatiniais sukrėtimų padarinių švelninimo mechanizmais.

Taikant stabilizacijos priemones turėtų būti skatinama geroji patirtis ir vengiama neatsakingo elgesio.

Tokia sistema turi apimti aiškias taisykles dėl galimų mokesčių ir mokesčių grąžinimo laikotarpių, taip pat turi būti aiškiai apibrėžtos jos taikymo sritys ir finansavimo mechanizmai ir užtikrinta, kad sistema nedarys poveikio biudžetui per ilgesnį ciklą.

3 ramstis. Simetrinių sukrėtimų padarinių švelninimas

Būsimi simetriniai sukrėtimai gali destabilizuoti visą euro zoną, nes šioje valiutos zonoje dar nėra priemonių, kurios padėtų įveikti kitą tokio pat masto krizę kaip ankstesnioji.

Dėl simetrinių sukrėtimų, galinčių kilti dėl nepakankamos vidaus paklausos, vien tik pinigų politika negalėtų atgaivinti ekonomikos augimo, ypač kai taikomos žemesnės už nulį palūkanos. Euro zonos biudžetas turėtų būti pakankamo dydžio, kad būtų galima atremti šiuos simetrinius sukrėtimus finansuojant investicijas, kuriomis siekiama padidinti bendrą paklausą ir užtikrinti visišką užimtumą pagal ES sutarties 3 straipsnį.

iii.    Valdymas, demokratinė atskaitomybė ir kontrolė

Vykdant euro zonos ekonomikos valdymas turėtų vyrauti Bendrijos metodas.

Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų sustiprinti savo vaidmenį atnaujintoje ekonomikos valdymo sistemoje, kad būtų sustiprinta demokratinė atskaitomybė. Tam reikėtų padidinti valstybių narių atsakomybę dėl Europos semestro, reformuoti tarpparlamentinę konferenciją, numatytą fiskalinio susitarimo 13 straipsnyje, ir suteikti jai daugiau įtakos, siekiant formuoti stipresnę parlamentinę ir viešąją nuomonę. Siekiant pagerinti atsakomybę nacionaliniai parlamentai turėtų kontroliuoti nacionalines vyriausybes, o Europos Parlamentas – Europos Sąjungos vykdomąją valdžią.

Euro grupės pirmininko ir Komisijos nario, atsakingo už ekonomikos ir finansų reikalus, pareigos galėtų būti sujungtos ir tokiu atveju Komisijos pirmininkas turėtų paskirti šį Komisijos narį Komisijos pirmininko pavaduotoju.

Komisijos finansų ministras ir iždininkas turėtų būti demokratiškai atskaitingi ir jiems turėtų būti suteiktos visos būtinos priemonės ir pajėgumai, padedantys taikyti dabartinę ekonomikos valdymo sistemą ir užtikrinti jos veikimą ir optimizuoti euro zonos plėtrą bendradarbiaujant su euro zonos valstybių narių finansų ministrais.

Europos Parlamentas turėtų persvarstyti savo taisykles ir tvarką, siekdamas užtikrinti visapusišką demokratinę atskaitomybę fiskalinio pajėgumo klausimais EP nariams iš euro zonos valstybių narių;

2.

3.

4.