14.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 429/3

1.

asmens lygmeniu aukštasis mokslas prisideda prie besimokančiųjų asmeninio ir profesinio tobulėjimo ir padeda asmenims prisiimti atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą ir savo karjerą. Visuomenės lygmeniu jis padeda pagrindą darniam vystymuisi, ekonomikos augimui, inovacijoms ir socialinei sanglaudai ir atlieka svarbų vaidmenį nustatant visuomenei kylančius iššūkius ir į juos reaguojant;

2.

reikia stiprinti bendradarbiavimą ir sinergiją tiek pačiuose švietimo sektoriuose, tiek tarp aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų, inovacijų sektorių ir darbo rinkos;

3.

reikia padėti aukštosioms mokykloms vykdyti piliečių įtraukimo vaidmenį ir imtis veiksmų užtikrinti, kad jų studentų ir darbuotojų korpuso sudėtis geriau atspindėtų visus gyventojus;

4.

aukštosios mokyklos turėtų būti skatinamos persvarstyti požiūrį į mokymąsi bei mokymą ir visų pirma propaguoti į studentus orientuotą požiūrį, mokymąsi bendradarbiaujant ir informacijos teiravimusi grindžiamą mokymąsi, įtraukią mokymosi aplinką ir skaitmeninių technologijų naudojimą;

5.

nors padaryta įspūdinga pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo – užtikrinti, kad iki 2020 m. bent 40 % 30–34 metų amžiaus grupės asmenų turėtų tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, labai svarbu užtikrinti, kad aukštasis mokslas būtų aukštos kokybės ir būtų aktualus, kad absolventai galėtų klestėti tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmenimis;

6.

šiame kontekste vis dar reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti kokybiškesnius duomenis apie aukštąjį mokslą, pavyzdžiui, duomenis apie aukštąsias mokyklas baigusių asmenų rezultatus socialinėje bei užimtumo srityse ir jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, taip pat duomenis apie tarpvalstybinį judumą ir šio reiškinio keliamus iššūkius;

7.

tarptautinis bendradarbiavimas ir judumas mokymosi tikslais aukštojo mokslo srityje, visų pirma įgyvendinant programą „Erasmus+“, sudarė sąlygas kurti naujas tarpvalstybines partnerystes, keistis gerąja patirtimi, didinti kultūrų tarpusavio supratimą ir kurti bendras vertybes, taip pat atverti ir panaudotu naujas žinias, siekiant padidinti Europos aukštojo mokslo sistemos patrauklumą ir konkurencingumą visame pasaulyje;

8.

Europos aukštojo mokslo sektoriui kyla šie konkretūs iššūkiai:

9.

Komisijos komunikatą dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės (1), kuri grindžiama ankstesniu bendradarbiavimu ir kuria siekiama užtikrinti, kad ES priemonėmis ir programomis būtų remiamas tarpusavio mokymasis ir bendradarbiavimas aukštojo mokslo politikos srityje,

10.

skatinti aukštąsias mokyklas ugdyti visų besimokančiųjų talentą bei potencialą ir suteikti jiems geresnių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių jiems reikia siekiant būti aktyviais bei atsakingais piliečiais visuomenėje ir dalyvauti darbo rinkoje ir mokymosi visą gyvenimą sistemoje;

11.

spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, taip pat numatyti būsimų įgūdžių poreikius, paskatinant aukštąsias mokyklas:

12.

kurti stipresnius ryšius su vietos bendruomenėmis, pavyzdžiui, jei tikslinga, geriau įtraukiant bendruomenę ir savanorišką veiklą į programas, taip pat skatinant verslumo kultūrą ir įgūdžius tiek aukštosiose mokyklose, tiek už jų ribų;

13.

skatinti aukštąsias mokyklas įgyvendinti naujovišką požiūrį į mokymą ir mokymąsi, visų pirma plėtojant strateginį požiūrį į skaitmeninimą ir didinant visų besimokančiųjų skaitmeninį raštingumą,

14.

siekti didesnės lygybės gerinant aukštojo mokslo prieinamumą naudojantis įvairiausiomis priemonėmis, be kita ko, stengtis užtikrinti didesnį prieinamumą regioniniu lygmeniu, taip pat sukurti geresnes sėkmės sąlygas ir užtikrinti aukštos kokybės švietimą ir orientavimą visiems studentams, neatsižvelgiant į jų socialinę kilmę;

15.

stengtis atverti aukštojo mokslo sistemas žmonėms bet kuriame jų gyvenimo etape, palengvinant perėjimą nuo vieno kvalifikacijos lygmens prie kito ir iš vienos švietimo trajektorijos į kitą, gerinant savaiminio ir neformaliojo mokymosi pripažinimą ir plėtojant lankstesnius aukštojo mokslo programų pateikimo būdus, pavyzdžiui, taikant mišrųjį mokymąsi ir atviruosius švietimo išteklius;

16.

raginti aukštąsias mokyklas remti ir skatinti akademinių darbuotojų pirminį profesinį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą, kad jie turėtų tinkamus pedagoginius gebėjimus, būtinus siekiant patenkinti įvairialypio studentų korpuso poreikius, sukurti veiksmingas mokymosi bendradarbiaujant sąlygas, įtraukti studentus į mokslinių tyrimų veiklą, skatinti disciplinų sąveiką ir geriau taikyti naujovišką pedagoginę praktiką;

17.

imtis priemonių siekiant gerinti akademinių darbuotojų skaitmeninius įgūdžius, įskaitant skaitmeninę pedagogiką ir konkrečiai disciplinai reikalingus skaitmeninius įgūdžius;

18.

dėti pastangas įvertinti meistriškumą ir naujoves mokymo srityje, pavyzdžiui, plėtojant akademiniams darbuotojams skirtas atlygio sistemas ir karjeros galimybes, atsižvelgiant į mokymo ir mokslinių tyrimų veikos pusiausvyrą;

19.

skatinti studentų ir akademinių darbuotojų judumą mokymosi tikslais ir kitą atitinkamą tarptautinę patirtį, pavyzdžiui, virtualųjį ir mišrųjį judumą ar tarptautinimą namuose, ir sistemiškiau integruoti į programas judumą mokymosi ir mokymo tikslais,

20.

padėti aukštosioms mokykloms didinti jų poveikį makroregioninėms strategijoms, regionų ekonomikai ir inovaciniams pajėgumams, taip pat prisidėti prie technologijų perdavimo ir regioninės pažangiosios specializacijos politikos;

21.

padėti aukštosioms mokykloms kurti veiksmingus bendradarbiavimo tinklus tarp įvairių organizacijų ir įvairiuose sektoriuose;

22.

skatinti aukštąsias mokyklas sukurti palankias sąlygas versliam mąstymui ir kūrybiškumui ir laikytis holistinio požiūrio mokslinius tyrimus ir inovacijas įtraukiant į studijų programas;

23.

remti doktorantūros programų raidą siekiant geriau parengti absolventus karjerai tiek neakademinėje, tiek akademinėje srityje, be kita ko, didinti perkeliamųjų kompetencijų matomumą, ir padėti atskleisti jų visą potencialą, kartu prisidedant prie inovacijų ir vystymosi platesnėje ekonomikoje ir visuomenėje,

24.

siekti tinkamo, sąžiningo ir tvaraus aukštojo mokslo sistemų finansavimo ir veiksmingo valdymo siekiant pagerinti mokymo bei mokymosi kokybę ir aktualumą ir skatinti įtraukumą ir meistriškumą;

25.

skatinti vidaus suinteresuotųjų subjektų aktyvų dalyvavimą aukštųjų mokyklų valdyme ir išorės suinteresuotųjų subjektų aktyvų įtraukimą į šį valdymą;

26.

toliau didinti kokybės užtikrinimo veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą siekiant didinti tarpusavio pasitikėjimą, stiprinti akademinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras ir skatinti tarptautinį judumą,

27.

stiprinti bendradarbiavimą pagal programą „Erasmus+“ ir bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, be kita ko, propaguojant įtraukumą, meistriškumą ir naujoves mokymo srityje, skatinant studentų ir aukštųjų mokyklų pilietinę ir socialinę atsakomybę, skatinant atitinkamą savanorišką ir bendruomenės darbą ir plėtojant bendradarbiavimą su verslo sektoriumi;

28.

remti priemones (ir skatinti rezultatų sklaidą), kuriomis gerinama akademinio judumo kokybė, pavyzdžiui, didinamas profesinių kvalifikacijų, be kita ko, pabėgėlių ir migrantų kvalifikacijų, skaidrumas, ir remti skaitmeninius duomenų apie studentus mainus, kartu visiškai laikantis nacionalinių ir Europos duomenų apsaugos taisyklių;

29.

pasiūlyti ES lygmens paramą STE(A)M sričių propagavimo koalicijoms ir keistis gerąja patirtimi;

30.

skatinti naujoviškų pedagogikos metodų plėtojimą siekiant padėti aukštosioms mokykloms įgyvendinti visapusiškas skaitmeninio mokymosi strategijas, pavyzdžiui, išnagrinėjant pasirengimo skaitmeniniam mokymuisi modelį;

31.

kurti paskatas ir užtikrinti pajėgumus aukštajam mokslui ieškoti socialinių ir ekonominių iššūkių sprendimų ir labiau prisidėti prie novatoriško ir verslumo tendencijų augimo regionuose, visų pirma palengvinant ryšius su valdžios institucijomis, mokslinių tyrimų institucijomis ir verslo sektoriumi;

32.

prisidėti prie Europos aukštojo mokslo erdvės, Europos mokslinių tyrimų erdvės, iniciatyvų inovacijų srityje ir kitų atitinkamų tarptautinių švietimo forumų ryšių ir veiksmų koordinavimo stiprinimo;

33.

optimizuoti ir kurti ES įrodymų kaupimo priemonių sinergiją, taip pat stiprinti tinklo „Eurydice“ darbą ir bendradarbiavimą su EBPO siekiant užtikrinti veiklos sinergiją, išvengti pastangų dubliavimo ir pasinaudoti bendro darbo nauda;

34.

prisidėti prie finansavimo ir valdymo struktūrų nagrinėjimo bendradarbiavimo su EBPO kontekste, daugiausia dėmesio skiriant mokymo ir mokslinių tyrimų pusiausvyrai, siekiant užtikrinti geresnius absolventų rezultatus ir veiksmingesnių ir efektyvesnių aukštojo mokslo sistemų plėtojimą,

35.

visapusiškai atsižvelgti į šias išvadas rengiant savo pasiūlymus dėl būsimos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos, Sąjungos švietimo ir mokymo programos laikotarpiu po 2020 m. ir kitų finansinių priemonių, ir rengiant tokius pasiūlymus deramai atsižvelgti į strateginius, finansinius ir kokybės aspektus.