Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;

todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso.

Siekiant nuoseklumo su Paryžiaus susitarimu, reikės, kad valstybės narės nusistatytų privalomus didesnės atsinaujinančių išteklių energijos dalies tikslus;

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios;

Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms ir vietos valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios;

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;

įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų ir dėl to būtina skatinti atsinaujinančios energijos išteklių gamintojus reaguoti į rinkos signalus;

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą.

nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą.

kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą.

Nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu turi būti skatinamas tokių bendruomenių kūrimasis.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

vietinėms atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būdingos ypatybės (dydis, nuosavybės struktūra ir projektų skaičius) gali trukdyti joms vienodomis sąlygomis varžytis su dideliais konkurentais, turinčiais daugiau projektų arba veikiančių įvairesnėse srityse. Šiuos neigiamus veiksnius galima kompensuoti sudarius sąlygas energetikos bendruomenėms veikti energijos sistemoje ir palengvinus jų integravimąsi į rinką.

vietinėms atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būdingos ypatybės (dydis, nuosavybės struktūra ir projektų skaičius) gali trukdyti joms vienodomis sąlygomis varžytis su dideliais konkurentais, turinčiais daugiau projektų arba veikiančių įvairesnėse srityse. Šiuos neigiamus veiksnius galima kompensuoti sudarius sąlygas energetikos bendruomenėms veikti energijos sistemoje ir palengvinus jų integravimąsi į rinką. Valstybėms narėms rekomenduojama bendradarbiaujant su Europos Komisija ir savo vietos bei regionų valdžios institucijomis parengti rekomendacijas, kuriose būtų išdėstyti pagrindiniai bendruomenių kūrimosi ir veiklos principai.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.

1.   Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %. Įvertinusios vietos reikalavimus ir aplinkybes valstybės narės gali nustatyti savo privalomus tikslus, kuriais siekiama didesnės atsinaujinančių šaltinių energijos dalies.

2.   Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai , kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.

2.   Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius valstybių narių metodai , kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.

4.   Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas.

4.   Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos projektų ekonomines sąnaudas, taip pat tobulinti technologinius pajėgumus, didinti Europos gamintojų bei montuotojų konkurencingumą ir skatinti vartotojų susidomėjimą pirkti atsinaujinančių išteklių energiją. Be to, ES lėšų naudojimo srityje Komisija gali nustatyti mechanizmus, kurie, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius ir aplinkybes, skatins regionus ar valstybes nares, galinčius atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje pasiekti didesnę nei vidutinę pažangą.

6.     Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, apskaičiuota taip, kaip nurodyta šioje direktyvoje, 2030 m. pasiektų bent bendrą jos nacionalinį tiems metams nustatytą atsinaujinančių išteklių energijos dalies planinį rodiklį (suskirstytą pagal elektros energiją, šilumos suvartojimą ir transportą), kaip nurodyta I priede.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.

1.   Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos (ir atitinkamai visos taisyklės, susijusios su jų rinka) rengiamos taip, kad nebūtų iškraipomos elektros energijos rinkos (atsižvelgiant į visų sąnaudų internalizavimą ir įskaitant aplinkosauginę riziką), tiekimo patikimumas ir kokybė, konkurencingumas ir įperkamumas , ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.

2.   Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus.

2.   Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai.

4.   Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.

4.     Valstybės narės gali pritaikyti finansinės paramos priemones atokiausiuose regionuose atsižvelgdamos į faktines gamybos sąnaudas, patiriamas dėl konkrečių ypatybių ar priklausomybės nuo išorės šaltinių, siekiant padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių ir kitų vidaus rinkoje pagamintos švarios energijos šaltinių.

5.   Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos. Investavimas pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kai numatomas tinkamo lygio tinklų sujungimas, taip pat turėtų būti skatinamas.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.

Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles arba susiklosčiusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju kartu nustato valstybės narės ir Europos Komisija, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8  %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.

Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, išskyrus nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, kaip nurodyta 2 straipsnio u punkte, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8  %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdydamos visų tipų bendrus projektus, susijusius su elektros energijos, šilumos arba vėsumos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tą bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

1.   Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdydamos visų tipų bendrus projektus, susijusius su elektros energijos, šilumos arba vėsumos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tą bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai. Išskirtinai pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo nauda.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

Atsinaujinančios energijos gamybos įrenginiai trečiosiose šalyse, kurios yra įtrauktos į bendrus projektus, per savo gyvavimo ciklą turi atitikti aplinkos, socialinius, darbo ir saugumo standartus, taikomus Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, kurios ketina pasinaudoti šia energijos gamyba savo nacionalinėse sąskaitose.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės iki 2021 m. sausio 1 d. įsteigia vieną arba kelis bendruosius administracinius punktus ryšiams, koordinuosiančius visą leidimų išdavimą pareiškėjams, kurie kreipiasi leidimo statyti arba eksploatuoti įrenginius ir susijusią perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių.

Valstybės narės iki 2021 m. sausio 1 d. įsteigia vieną arba kelis bendruosius administracinius punktus ryšiams, koordinuosiančius visą leidimų išdavimą pareiškėjams, kurie kreipiasi leidimo statyti arba eksploatuoti įrenginius ir susijusią perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių. Šie punktai ryšiams gali būti valdomi regionų ar vietos valdžios institucijų jų kompetencijos srityje.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   […]

2.   […]

Valstybės narės užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti.

Valstybės narės užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.

7.   Kilmės garantijoje nurodoma bent tokia informacija:

7.   Kilmės garantijoje nurodoma bent tokia informacija:

Supaprastinta informacija gali būti pateikiama apie kilmės garantijas, išduodamas energijai iš mažų įrenginių.

Supaprastinta informacija gali būti pateikiama apie kilmės garantijas, išduodamas energijai iš mažų įrenginių.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 .   Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.

1.     Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos apibrėžia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos:

2 .   Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.

3 .   Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.

3.     Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia plėtoti egzistuojančią transporto kuro tinklo infrastruktūrą.

4 .   Vadovaudamosi savo atliktu galimybių ir suinteresuotumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų infrastruktūrą, skirtą šiluminei energijai naudoti (pavyzdžiui, per centralizuoto šilumos tiekimo sistemas) , siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Dėl verslo ir technologinės plėtros

1.     Šiuo metu Europos Sąjunga pirmauja pasaulyje atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir verslo, grindžiamų mūsų produktų ir paslaugų įmonių (įrangos gamintojų, montuotojų, konsultantų, prižiūrėtojų ar finansų įstaigų) konkurencingumu, srityje.

Komisijos prioritetinis tikslas konsoliduoti ir išplėsti šią lyderės poziciją iki 2030 m.

2.     Ir Komisija, ir valstybės narės ne mažiau kaip 15 % savo lėšų skiria atsinaujinančiajai energijai remti ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti pajėgumus, įmonių konkurencingumą ir, ypač, jų technologinę plėtrą.

Be to, ESI fondų atveju, Europos Komisija turėtų nustatyti priemones, kurios, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius ir aplinkybes, leistų regionams arba valstybėms narėms, kurių pažanga šioje konkrečioje srityje yra didesnė nei vidutinė, skatinti atsinaujinančius energijos išteklius tose vietovėse.

3.     Tam, kad išlaikytų šią lyderės poziciją, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti šias prioritetines kryptis, nedarant poveikio kitiems prioritetams:

4.     Komisija kartu su valstybėmis narėmis iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengs konkrečią strategiją šioje srityje ir nustatys prioritetines kryptis atsižvelgdama į pažangą skirtinguose atsinaujinančių išteklių sektoriuose ir geografinėse vietovėse, kliūtis, galimybes ir viešąsias priemones, kurių galima imtis kitą dešimtmetį.

5.     Prireikus valstybės narės įvertina būtinybę plėtoti elektros energijos kaupimo infrastruktūrą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas integruoti energiją iš atsinaujinančių išteklių.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.

Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.

Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų:

Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.

1.   Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai ir (arba) atliekinei šilumai ar vėsumai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos ir (arba) atliekinės šilumos ir vėsumos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.

2.   Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.

2.   Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir bendradarbiaujančių subjektų, pavyzdžiui, energijos tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų įgyvendinti ir vertinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.

3.   1 dalyje nustatytą prieaugį galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų :

3.   3. 1 dalyje nustatytas prieaugis bus įgyvendintas:

4 .   2 dalyje nurodytas priemones įgyvendinti ir stebėti valstybės narės gali naudodamosi struktūromis sukurtomis pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnyje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas.

4.     Įgyvendinant įvairias priemones bus atsižvelgiama į tai, kad:

Tokiu būdu valstybės narės gali pasinaudoti arba kurti:

5.   Pagal 2 dalį paskirti subjektai užtikrina, kad jų įnašą būtų galima išmatuoti bei patikrinti, ir įstaigai, kurią paskyrė valstybė narė, nuo 2021 m. birželio 30 d. praneša apie:

5.   Pagal 2 dalį paskirti subjektai užtikrina, kad jų įnašą būtų galima išmatuoti bei patikrinti, ir įstaigai, kurią paskyrė valstybė narė, nuo 2021 m. birželio 30 d. praneša apie:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma ir vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų vienodomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas. Laikydamiesi vienodų tiekimo sąlygų , tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiesiogiai tiekti klientams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų.

Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma ir vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų reguliuojamomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas. Tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiekti centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

dėl didesnės rinkos integracijos ir nepastovios elektros energijos gamybos reikia daugiau pastangų koordinuoti nacionalinę energetikos politiką su kaimynais ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes.

dėl didesnės rinkos integracijos ir nepastovios elektros energijos gamybos reikia daugiau pastangų koordinuoti nacionalinę energetikos politiką su kaimynais ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas ir abipusiškumo principą .

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

turėtų būti nustatyti pagrindiniai rinkos principai, kad elektros kainas nulemia paklausa ir pasiūla. Tos kainos turėtų rodyti, kada reikia elektros, ir taip užtikrinti rinkos paskatas investuoti į lankstumą užtikrinančius šaltinius, kaip antai lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova ar energijos kaupimą.

turėtų būti nustatyti pagrindiniai rinkos principai, kad elektros kainas nulemia paklausa ir pasiūla. Tos kainos turėtų rodyti, kada reikia elektros, ir taip užtikrinti rinkos paskatas investuoti į lankstumą užtikrinančius šaltinius, kaip antai lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova ar energijos kaupimą. Siekiant šių tikslų valstybės narės turėtų palaipsniui atsisakyti kainų reguliavimo.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

visi vartotojai turėtų galėti pasinaudoti tiesioginio dalyvavimo rinkoje pranašumais – visų pirma savo vartojimo įpročius koreguoti pagal rinkos signalus ir savo ruožtu naudotis žemesnėmis elektros energijos kainomis ar kitomis finansinėmis lengvatomis. Tokio aktyvaus dalyvavimo privalumai greičiausiai didės laikui bėgant, kai elektros energija varomos transporto priemonės, šilumos siurbliai ir kiti lanksčios apkrovos veiksniai taps konkurencingesni. Vartotojai turėtų galėti dalyvauti visų formų reguliavimo apkrova procesuose, todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė rinktis pažangiąją matavimo sistemą ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartį. Tokiu būdu jie turėtų galėti koreguoti savo suvartojimą pagal tikralaikius kainų signalus, kurie rodo elektros energijos arba jos tiekimo vertę ir išlaidas įvairiais laikotarpiais, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmeninės kainos rizika vartotojams būtų pamatuota. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tie vartotojai, kurie nenori aktyviai dalyvauti rinkoje, būtų ne baudžiami, o galėtų apgalvotai rinktis iš jiems prieinamų galimybių tokiomis sąlygomis, kurios kuo labiau atitinka šalies rinkos aplinkybes;

visi vartotojai turėtų galėti pasinaudoti tiesioginio dalyvavimo rinkoje pranašumais – visų pirma savo vartojimo įpročius koreguoti pagal rinkos signalus ir savo ruožtu naudotis žemesnėmis elektros energijos kainomis ar kitomis finansinėmis lengvatomis. Tokio aktyvaus dalyvavimo privalumai greičiausiai didės laikui bėgant, kai elektros energija varomos transporto priemonės, šilumos siurbliai ir kiti lanksčios apkrovos veiksniai taps konkurencingesni. Vartotojai turėtų galėti dalyvauti visų formų reguliavimo apkrova procesuose, todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė rinktis pažangiąją matavimo sistemą ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartį. Tokiu būdu jie turėtų galėti koreguoti savo suvartojimą pagal tikralaikius kainų signalus, kurie rodo elektros energijos arba jos tiekimo vertę ir išlaidas įvairiais laikotarpiais, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmeninės kainos rizika vartotojams būtų pamatuota. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tie vartotojai, kurie nenori aktyviai dalyvauti rinkoje, būtų ne baudžiami, o galėtų apgalvotai rinktis iš jiems prieinamų galimybių tokiomis sąlygomis, kurios kuo labiau atitinka šalies rinkos aplinkybes. Nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos turi sudaryti sąlygas vartotojams gauti išsamią informaciją apie dalyvavimo rinkoje sąlygas ir galimybes. Valstybės narės taip pat turėtų pasirūpinti konkrečiomis priemonėmis, skirtomis tiems vartotojams, kurie yra pažeidžiamiausi energijos nepritekliaus požiūriu, kad užtikrintų jų aktyvų dalyvavimą rinkoje, apsaugotų jų teisę į prieigą prie energijos ir suteiktų jiems galimybę pasinaudoti novatoriškomis technologijomis, kurios sumažintų jų suvartojamą energijos kiekį.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pritaikius paskirstytosios energijos gamybos technologijas ir vartotojams įgijus naujų galių veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami vartotojų poreikiai ir pateisinami lūkesčiai dėl energijos šaltinių, paslaugų ir vietos lygmens dalyvavimo, tapo bendruomeninė energetika ir energetikos kooperatyvai. Bendruomeninė energetika yra įtrauki galimybė visiems vartotojams tiesiogiai dalyvauti gaminant, vartojant energiją arba dalijantis ja tarpusavyje geografiškai apibrėžtame bendruomeniniame tinkle, kuris gali veikti atskirai arba būti prijungtas prie viešo skirstymo tinklo. Bendruomeninės energetikos iniciatyvų svarbiausias tikslas yra tiekti įperkamą konkrečios rūšies, pvz., atsinaujinančių išteklių, energiją savo nariams arba akcininkams, o ne visų pirma siekti pelno, kaip tradicinėse energetikos bendrovėse. Pagal bendruomeninės energetikos iniciatyvas mezgami tiesioginiai ryšiai su vartotojais ir taip rodomas iniciatyvų potencialas lengviau integruotai įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir šalinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Bendruomeninė energetika taip pat suteikia galimybę dalyvauti energijos rinkoje toms namų ūkių vartotojų grupėms, kurios šiaip tokios galimybės neturėtų. Tais atvejais, kai tokios iniciatyvos sėkmingos įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės vertės, kuri viršija vien tiesioginę naudą, gautą teikiant energetines paslaugas. Vietos energetikos bendruomenėms turėtų būti leidžiama rinkoje veikti vienodomis sąlygomis neiškreipiant konkurencijos. Namų ūkių vartotojams turėtų būti leidžiama savanoriškai dalyvauti bendruomeninės energetikos iniciatyvoje, taip pat pasitraukti iš jos neprarandant nei prieigos prie tinklo, eksploatuojamo pagal tą iniciatyvą, nei vartotojų teisių. Prieiga prie vietos energetikos bendruomenės tinklo turėtų būti suteikiama sąžiningomis ir išlaidas atspindinčiomis sąlygomis;

pritaikius paskirstytosios energijos gamybos technologijas ir vartotojams įgijus naujų galių veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami vartotojų poreikiai ir pateisinami lūkesčiai dėl energijos šaltinių, paslaugų ir vietos lygmens dalyvavimo, tapo bendruomeninė energetika ir energetikos kooperatyvai. Bendruomeninė energetika yra įtrauki galimybė visiems vartotojams tiesiogiai dalyvauti gaminant, vartojant energiją arba dalijantis ja tarpusavyje geografiškai apibrėžtame bendruomeniniame tinkle, kuris gali veikti atskirai arba būti prijungtas prie viešo skirstymo tinklo. Bendruomeninės energetikos iniciatyvų svarbiausias tikslas yra tiekti įperkamą konkrečios rūšies, pvz., atsinaujinančių išteklių, energiją savo nariams arba akcininkams, o ne visų pirma siekti pelno, kaip tradicinėse energetikos bendrovėse. Pagal bendruomeninės energetikos iniciatyvas mezgami tiesioginiai ryšiai su vartotojais ir taip rodomas iniciatyvų potencialas lengviau integruotai įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir šalinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Bendruomeninė energetika taip pat suteikia galimybę dalyvauti energijos rinkoje toms namų ūkių vartotojų grupėms, kurios šiaip tokios galimybės neturėtų. Tais atvejais, kai tokios iniciatyvos sėkmingos įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės vertės, kuri viršija vien tiesioginę naudą, gautą teikiant energetines paslaugas. Vietos energetikos bendruomenėms pagal aiškiai nustatytas taisykles turėtų būti leidžiama rinkoje veikti vienodomis sąlygomis neiškreipiant konkurencijos. Namų ūkių vartotojams turėtų būti leidžiama savanoriškai dalyvauti bendruomeninės energetikos iniciatyvoje, taip pat pasitraukti iš jos neprarandant nei prieigos prie tinklo, eksploatuojamo pagal tą iniciatyvą, nei vartotojų teisių. Prieiga prie vietos energetikos bendruomenės tinklo turėtų būti suteikiama sąžiningomis ir išlaidas atspindinčiomis sąlygomis;

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šiuo metu valstybėse narėse, įdiegus pažangiąsias matavimo sistemas, yra sukurta arba kuriama įvairių duomenų valdymo modelių. Nepriklausomai nuo duomenų valdymo modelio svarbu, kad valstybės narės nustatytų skaidrias taisykles, pagal kurias būtų galima nediskriminacinėmis sąlygomis prieiti prie duomenų, ir užtikrina aukščiausio lygio kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir duomenis tvarkančių subjektų nešališkumą;

šiuo metu valstybėse narėse, įdiegus pažangiąsias matavimo sistemas, yra sukurta arba kuriama įvairių duomenų valdymo modelių. Nepriklausomai nuo duomenų valdymo modelio svarbu, kad valstybės narės nustatytų skaidrias taisykles, pagal kurias būtų galima nediskriminacinėmis sąlygomis prieiti prie duomenų, ir užtikrina aukščiausio lygio kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir duomenis tvarkančių subjektų nešališkumą; Siekiant, kad vartotojai reaguotų į paklausą ir turėtų dinamiškų kainų sistemos galimybę, tiekėjai jiems turi suteikti galimybę sužinoti, kiek elektros energijos jie suvartoja kas valandą. Šią informaciją rekomenduojama pateikti visuose išmaniuosiuose elektros skaitikliuose ir įdiegti visam sutartam galios intervalui.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Numatoma, kad būtinybė koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmus ateinančiais metais dar labiau didės. Europos energetikos sistemoje vyksta didžiausi per kelis dešimtmečius pokyčiai. Dėl didesnės rinkos integracijos ir perėjimo prie labiau kintamos elektros energijos gamybos būtina dėti daugiau pastangų siekiant nacionalinę energetikos politiką koordinuoti su kaimyninėmis šalimis ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes.

Numatoma, kad būtinybė koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmus ateinančiais metais dar labiau didės. Europos energetikos sistemoje vyksta didžiausi per kelis dešimtmečius pokyčiai. Dėl didesnės rinkos integracijos ir perėjimo prie labiau kintamos elektros energijos gamybos būtina dėti daugiau pastangų siekiant nacionalinę energetikos politiką koordinuoti su kaimyninėmis šalimis ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes. Taip pat svarbu stiprinti nacionalines reguliavimo institucijas (NRI). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) būtų nepriklausomos ir kad nebūtų ribojamas jų vaidmuo. Turėtų būti skiriama pakankamai NRI veiklai reikalingų išteklių, taip pat joms turėtų būti leidžiama visomis teisėmis dalyvauti ES lygmens bendradarbiavimo veikloje.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Aplinkybėmis, kurias aiškiai apibrėžė Komisija gairėse, priimtose pagal [naujoje Elektros energijos reglamento redakcijoje, parengtoje pagal pasiūlymą COM(2016) 861/2] 57 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnį ir sprendžiant klausimus, kuriuos spręsti ji buvo įsteigta, Agentūrai laikantis Sąjungos agentūroms suteikiamų vykdomųjų įgaliojimų apribojimų gali būti pavestos papildomos užduotys, kurios nesusijusios su sprendžiamosiomis galiomis.

Aplinkybėmis, kurias aiškiai apibrėžė Komisija gairėse, priimtose pagal [naujoje Elektros energijos reglamento redakcijoje, parengtoje pagal pasiūlymą COM(2016) 861/2] 57 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnį ir sprendžiant klausimus, kuriuos spręsti ji buvo įsteigta, Agentūrai laikantis Sąjungos agentūroms suteikiamų vykdomųjų įgaliojimų apribojimų gali būti pavestos papildomos užduotys.

Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) būtų suteikti reikiami įgaliojimai, kad ji galėtų prašyti pagrindinių valstybių narių institucijų suteikti informaciją, kurios jai reikia pavestoms užduotims vykdyti.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Agentūra kasmet skelbia 1 dalyje nustatytos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje ji nurodo visas kliūtis, trukdančias baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas.

Agentūra kasmet skelbia 1 dalyje nustatytos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje ji nurodo visas kliūtis, trukdančias baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas bei pateikia rekomendacijas .

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

remdamasis bendra metodika, ENTSO-E turėtų reguliariai rengti ir atnaujinti regioninius krizės scenarijus ir nustatyti kiekvienam regionui aktualiausią riziką, tokią, kaip ekstremalios oro sąlygos, stichinės nelaimės, kuro trūkumas arba piktavališki išpuoliai. Nagrinėjant krizės dėl dujų trūkumo scenarijų, dujų tiekimo sutrikimo riziką reikėtų įvertinti remiantis dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijais, kuriuos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas parengė pagal Dujų tiekimo saugumo reglamento [siūlomo Dujų tiekimo saugumo reglamento] 6 straipsnio 6 dalį. Valstybės narės turėtų jais remtis rengdamos ir atnaujindamos (paprastai kas trejus metus) savo nacionalinius krizės scenarijus. Šiais scenarijais reikėtų remtis rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Nustatydamos riziką nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų aprašyti ir galimą riziką, susijusią su energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, ir galimas priemones (jei tokių yra), kurių imamasi tokiai rizikai pašalinti (pvz., bendrąsias arba sektoriaus investicijų atrankos taisykles, specialias tam tikrų akcininkų teises ir t. t.), kartu nurodydamos, kodėl, jų manymu, tokios priemonės yra pagrįstos;

remdamasis bendra metodika, ENTSO-E turėtų reguliariai rengti ir atnaujinti regioninius krizės scenarijus ir nustatyti kiekvienam regionui aktualiausią riziką, tokią, kaip ekstremalios oro sąlygos, stichinės nelaimės, kuro trūkumas arba piktavališki išpuoliai. Nagrinėjant krizės dėl dujų trūkumo scenarijų, dujų tiekimo sutrikimo riziką reikėtų įvertinti remiantis dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijais, kuriuos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas parengė pagal Dujų tiekimo saugumo reglamento [siūlomo Dujų tiekimo saugumo reglamento] 6 straipsnio 6 dalį. Rekomenduojama regioniniuose bendradarbiavimo formatuose pristatyti ir aptarti regiono energetikos situaciją, identifikuojant galimybes ir grėsmes. Valstybės narės turėtų remtis šia informacija rengdamos ir atnaujindamos (paprastai kas trejus metus) savo nacionalinius krizės scenarijus. Šiais scenarijais reikėtų remtis rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Nustatydamos riziką nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų aprašyti ir galimą riziką, susijusią su energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, ir galimas priemones (jei tokių yra), kurių imamasi tokiai rizikai pašalinti (pvz., bendrąsias arba sektoriaus investicijų atrankos taisykles, specialias tam tikrų akcininkų teises ir t. t.), kartu nurodydamos, kodėl, jų manymu, tokios priemonės yra pagrįstos;

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į krizių prevenciją ir valdymą, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų parengti pasirengimo valdyti riziką planą. Planuose turėtų būti aprašytos veiksmingos, proporcingos ir nediskriminacinės priemonės, tinkamos visiems nustatytiems krizės scenarijams. Planais turėtų būti užtikrintas skaidrumas, ypač sąlygų, kuriomis galima taikyti ne rinkos priemones krizinei padėčiai sušvelninti. Visos numatomos ne rinkos priemonės turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas taisykles;

siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į krizių prevenciją ir valdymą, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant, kai įmanoma, vietos ir regionų valdžios institucijas , turėtų parengti pasirengimo valdyti riziką planą. Planuose turėtų būti aprašytos veiksmingos, proporcingos ir nediskriminacinės priemonės, tinkamos visiems nustatytiems krizės scenarijams. Planais turėtų būti užtikrintas skaidrumas, ypač sąlygų, kuriomis galima taikyti ne rinkos priemones krizinei padėčiai sušvelninti. Visos numatomos ne rinkos priemonės turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas taisykles;

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kuo skubiau ir ne vėliau kaip per šešias savaites po krizinės elektros energijos sektoriaus padėties paskelbimo, atitinkamos kompetentinga institucijos, pasikonsultavusios su savo nacionaline reguliavimo institucija (jei ji nėra kompetentinga institucija), Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir Komisijai pateikia vertinimo ataskaitą.

Kuo skubiau ir ne vėliau kaip per keturias savaites po krizinės elektros energijos sektoriaus padėties paskelbimo, atitinkamos kompetentinga institucijos, pasikonsultavusios su savo nacionaline reguliavimo institucija (jei ji nėra kompetentinga institucija), Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir Komisijai pateikia vertinimo ataskaitą.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų imamasi priemonių, galinčių kelti pavojų valstybių narių, susitariančiųjų šalių arba Sąjungos energijos tiekimo saugumui, valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys raginamos glaudžiai bendradarbiauti nustatant elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir rengiant pasirengimo valdyti riziką planus.

Šiuo tikslu Energijos bendrijos susitariančiosios šalys, gavusios Komisijos kvietimą, gali dalyvauti Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupės veikloje visais joms rūpimais klausimais.

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų imamasi priemonių, galinčių kelti pavojų valstybių narių, susitariančiųjų šalių arba Sąjungos energijos tiekimo saugumui, valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys raginamos glaudžiai bendradarbiauti nustatant elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Ypač pabrėžiamas ir rekomenduojamas regioninis bendradarbiavimas efektyvesniam energijos sektoriaus valdymui užtikrinti. Šiuo tikslu Energijos bendrijos susitariančiosios šalys, gavusios Komisijos kvietimą, gali dalyvauti Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupės veikloje visais joms rūpimais klausimais.