15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/10

(1)

Šis sprendimas priimtas dėl šešių atskirų dvišalio antikonkurencinio elgesio atvejų, susijusių su Japonijos jenos palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (toliau – jenos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės, YIRD), susietomis su Japonijos jenos tarpbankine palūkanų norma LIBOR (toliau – JPY LIBOR); darant šiuos pažeidimus šio sprendimo adresatai dalyvavo kaip tarpininkai.

(2)

Antikonkurencinis dalyvavusių bankų elgesys buvo susijęs su diskusijomis dėl būsimų JPY LIBOR įverčių dydžio, jie atskleidė savo pageidavimus dėl būsimų JPY LIBOR pokyčių ir keitėsi neskelbtina komercine informacija (2). Tarpininkas ICAP palengvino tokį elgesį atlikdamas slaptų ryšių kanalo funkciją (vienu atveju) ir susisiekdamas su kitais JPY LIBOR grupės bankais arba skleisdamas informaciją per kasdienį aplinkraštį „Run Thrus“ (3), kuriuo buvo manipuliuojama, siekiant paveikti bankų teikiamus JPY LIBOR duomenis šio slapto susitarimo dalyviams palankia linkme (kitais penkiais atvejais).

(3)

JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR yra pagrindinės palūkanų normos (taip pat vadinamos palūkanų normų lyginamaisiais indeksais), svarbios daugeliui finansinių priemonių, išreikštų Japonijos jenomis. JPY LIBOR buvo nustatyta Britanijos bankininkų asociacijos (BBA), o eurojenos TIBOR – Japonijos bankininkų asociacijos (JBA). Įvairių terminų (paskolų terminų) normos buvo kasdien nustatomos pagal JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR grupių narių bankų pateiktus duomenis. Šių bankų buvo prašoma kiekvieną darbo dieną iki tam tikro laiko pateikti įvertintas palūkanų normas, už kurias, jų manymu, jie būtų galėję gauti neužtikrintas paskolas esant pagrįsto dydžio rinkai Londono tarpbankinėje pinigų rinkoje (JPY LIBOR atveju), arba pateikti įverčius, kokios, jų manymu, yra rinkoje vyraujančios normos sudarant sandorius tarp pagrindinių bankų Japonijos lengvatinio apmokestinimo rinkoje (eurojenos TIBOR atveju) pagal įvairius terminus. Tada BBA ir JBA, atmetusios 4 (BBA atveju) ir 2 (JBA atveju) didžiausius ir mažiausius įverčius, pagal šių pateiktų įverčių vidurkį apskaičiuodavo tos dienos JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR normas iki kiekvieno termino. Taip gautos normos būdavo iškart paskelbiamos ir prieinamos visuomenei kiekvieną darbo dieną.

(4)

Į JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR normas, be kita ko, atsižvelgiama įkainojant jenos palūkanų normos išvestines finansines priemones (YIRD) – jos yra finansiniai produktai, kuriais prekiaujama visame pasaulyje ir kuriuos korporacijos, finansų įstaigos, rizikos draudimo fondai ir kitos įmonės naudoja valdydami palūkanų normos riziką savo pozicijai (tiek paskolų gavėjų, tiek investuotojų rizikai drausti) arba spekuliavimo tikslais.

(5)

Labiausiai paplitusios YIRD yra: i) išankstiniai palūkanų normų sandoriai; ii) palūkanų normų apsikeitimo sandoriai; iii) palūkanų normų pasirinkimo sandoriai ir iv) palūkanų normų ateities sandoriai. YIRD gali būti prekiaujama ir nebiržinėje rinkoje, ir biržoje (palūkanų normų ateities sandorių atveju). Visi šie produktai paprastai susideda iš kintamosios palūkanų normos (pagrindinė palūkanų norma sutartyje) ir fiksuotosios palūkanų normos. Fiksuotosios normos parodo rinkos lūkesčius dėl ateities pagrindinių palūkanų normų ir paprastai yra apskaičiuojamos finansų įstaigų, kurios dalyvauja YIRD prekyboje remdamosi vadinamosiomis pelningumo kreivėmis.

(6)

Šis sprendimas skirtas šiems juridiniams asmenims, priklausantiems įmonei ICAP (toliau – adresatai):

(7)

Byla pradėta remiantis įmonės UBS 2010 m. gruodžio 17 d. pateiktu prašymu neskirti baudos. 2011 m. balandžio 20 d. Komisija nusiuntė kelioms YIRD sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms prašymus pateikti informaciją. […] „Citigroup“ pateikė prašymą neskirti baudos arba ją sumažinti. […] „Deutsche Bank“ pateikė prašymą sumažinti baudas. […] „RP Martin“ pateikė prašymą sumažinti baudas. […] RBS pateikė prašymą sumažinti baudas.

(8)

2013 m. vasario 12 d. Komisija pradėjo bylą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį prieš įmones UBS AG ir „UBS Securities Japan Co. Ltd“, „The Royal Bank of Scotland Group plc“ ir „The Royal Bank of Scotland plc“; „Deutsche Bank Aktiengesellschaft“; „Citigroup Inc.“ ir „Citigroup Global Markets Japan Inc.“; „JPMorgan Chase & Co.“ ir „JPMorgan Chase Bank, National Association“ ir „J.P. Morgan Europe Limited“; taip pat „R.P. Martin Holdings Ltd“ ir „Martin Brokers (UK) Ltd“. 2013 m. spalio 29 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą (nuoroda C(2013)7395), skirtą šioms įmonėms.

(9)

2013 m. spalio 29 d. Komisija pradėjo bylą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį prieš įmones „ICAP plc“, „ICAP Management Services Ltd“ ir „ICAP New Zealand Limited“.

(10)

2013 m. spalio 31 d. surengtas susitikimas dėl susitarimo su ICAP. 2013 m. lapkričio 12 d. ICAP pranešė Komisijai apie savo pageidavimą diskusijas dėl susitarimo nutraukti.

(11)

2013 m. gruodžio 4 d. Komisija priėmė sprendimą dėl uždraudimo ir baudos skyrimo (nuoroda C(2013) 8602/7, toliau – sprendimas dėl susitarimo), skirtą (8) konstatuojamojoje dalyje nurodytoms įmonėms.

(12)

2014 m. birželio 6 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą „ICAP plc“, „ICAP Management Services Ltd“ ir „ICAP New Zealand Limited“ (nuoroda C(2014) 3768 final). ICAP pranešė Komisijai apie savo nuomonę dėl jai pareikštų prieštaravimų, kurią išdėstė raštu 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir žodžiu per 2014 m. rugsėjo 12 d. vykusį svarstymą.

(13)

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas 2015 m. sausio 30 d. pateikė palankią nuomonę ir Komisija 2015 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą.

(14)

Šioje byloje Komisija nustatė šešis toliau nurodytus dvišalius pažeidimus (4); įmonių dalyvavimo darant kiekvieną iš pažeidimų trukmė:

(15)

Darant atitinkamus pažeidimus dalyvavusios šalys (bankai) vykdė šiuos antikonkurencinius veiksmus:

(16)

[Ne adresatas] tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2008–2009 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d.: [ne adresato] prašymu [ne adresatas] pažadėjo susisiekti ir bent keletą kartų iš tiesų susisiekė su keliais JPY LIBOR grupės bankais, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, siekdamas paveikti jų teikiamus JPY LIBOR duomenis. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(17)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2007 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(18)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2008 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. lapkričio 3 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(19)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2008–2009 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(20)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2010 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. birželio 22 d., atlikdama ryšių kanalo tarp [ne adresato] prekiautojo ir [ne adresato] prekiautojo funkciją, taip padėdama jiems koordinuoti antikonkurencinius veiksmus.

(21)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2010 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. birželio 7 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(22)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2010 m. pažeidimą dėl YIRD, susietų su JPY LIBOR (5), laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. birželio 2 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(23)

Kiekvieno iš šešių pažeidimų ir visų atitinkamų jų dalyvių veiklos geografinė aprėptis – visa EEE.

(24)

Sprendime taikomos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės (6). Komisija skiria baudas įmonėms, kurioms skirtas šis sprendimas.

(25)

Baudų apskaičiavimo gairėse pateikta nedaug nurodymų dėl baudų, kurios gali būti skiriamos tokiems tarpininkams kaip ICAP, apskaičiavimo: ICAP tiesiogiai nedalyvavo kartelio kontroliuotame sektoriuje, t. y. palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sektoriuje, darant atitinkamus pažeidimus. Todėl ICAP skiriamos baudos už kiekvieną pažeidimą bazinis dydis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 reikalavimus, Teismo praktiką ir 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą, trukmę ir ICAP dalyvavimo pobūdį, taip pat į poreikį užtikrinti, kad baudos turėtų pakankamai atgrasomą poveikį.

(26)

Vertindama pažeidimų sunkumą Komisija atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienas iš šių pažeidimų iš esmės priskiriamas prie kenksmingiausių konkurencijos apribojimų, į tai, kad kiekvieno pažeidimo aprėptis buvo visa EEE, ir į tai, kad slaptai sutarti veiksmai buvo susiję su finansiniais lyginamaisiais dydžiais.

(27)

Apskaičiuodama šio sprendimo adresatams skiriamas baudas Komisija taip pat atsižvelgia į ICAP dalyvavimo darant kiekvieną iš šešių pažeidimų trukmę.

(28)

Vertindama kiekvieną pažeidimą Komisija atsižvelgia į tai, kad darant šiuos pažeidimus ICAP dalyvavo kaip tarpininkas, kurio vaidmuo nebuvo toks pats kaip bankų, dalyvavusių darant tuos pažeidimus. Taigi, nustatydama ICAP už kiekvieną pažeidimą skiriamos baudos bazinį dydį Komisija taiko atitinkamą mažinimo koeficientą.

(29)

Šio sprendimo adresatų atsakomybę už kuriuos nors iš atitinkamų pažeidimų sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

(30)

Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną pažeidimą skiriama bauda neturi viršyti 10 % visos ICAP apyvartos praėjusiais finansiniais metais prieš tuos metus, kuriais priimtas Komisijos sprendimas.

(31)

Šiuo atveju nė viena iš baudų neviršija 10 % visos ICAP apyvartos praėjusiais finansiniais metais prieš tuos metus, kuriais priimtas Komisijos sprendimas.

(32)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį skiriamos šios baudos: