10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/111

Pranešėjas

Raymond HENCKS

Bendrapranešėjis

Stefan BACK

1.1.

EESRK palankiai vertina naująjį rizikos vertinimu ir veiklos rezultatais grindžiamą metodą, jeigu prireikus tebebus taikomos griežtos taisyklės saugai užtikrinti. EESRK mano, kad šiems darbo metodų ir kultūros pokyčiams sėkmingai įgyvendinti reikia laiko ir pakankamų išteklių. EESRK taip pat pabrėžia, kad šis perėjimas turi būti vykdomas aktyviai dalyvaujant darbuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams.

1.2.

EESRK pritaria tam, kad, bendradarbiaudama ir derindama veiksmus su valstybėmis narėmis, EASA turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą, taip pat už specialiųjų avarinių situacijų valdymo taisyklių taikymą, jeigu jai bus skirta pakankamai išteklių jos užduotims šioje srityje sėkmingai vykdyti. EESRK taip pat mano, kad, atsižvelgiant į pokyčius, įvykusius nuo 2008 m., reikėtų peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 300/2008.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į civilinės aviacijos veiklos sąlygas, kurios sparčiai kinta ir dėl sparčios techninės raidos, įskaitant skaitmeninimą, ir dėl naujų verslo modelių bei naujų užimtumo ir paslaugų teikimo modelių kūrimo. EESRK labai svarbiu laiko pasiūlyme numatytą reguliarų naujojo reglamento vertinimą, atliekamą kas penkerius metus. Svarbu, kad galimi tokių pokyčių saugos ir saugumo aspektai būtų išsamiai įvertinti atliekant poveikio vertinimą ir kad būtų numatytos bei laiku įgyvendinamos atitinkamos priemonės.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktos antžeminės paslaugos, ir siūlo apsvarstyti galimybę antžeminių paslaugų teikėjams ir darbuotojams, atliekantiems saugai itin svarbias funkcijas, taikyti sertifikavimo reikalavimą.

1.5.

EESRK palankiai vertina keleivių salono įgulos sertifikavimo standartų rengimą, tačiau apgailestauja, kad Komisija nesiūlo licencijų keleivių salono įgulai išdavimo sistemos.

1.6.

EESRK pritaria tam, kad bepiločiai orlaiviai būtų įtraukti į pasiūlymo taikymo sritį, ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti aukštus standartus.

1.7.

EESRK įspėja, kad aerodromų įrangos sertifikavimo ar kontrolės reikalavimai neturi būti pernelyg sudėtingi ir dubliuotis, išskyrus atvejus, kai tai yra aiškiai pateisinama dėl saugos priežasčių.

1.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme numatyta nacionalinėms institucijoms paskirti vykdyti priežiūros, bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo užduotis, ir tikisi, kad atitinkamai bus toliau taikomi aukšti, suderinti ir veiksmingi saugos standartai, intensyviau keičiamasi informacija bei geriau atliekama lyginamoji analizė ir taip bus užtikrintas veiksmingesnis išteklių panaudojimas. Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į Europos aviacijos saugos planą bei Europos aviacijos saugos programą ir į juose numatytą galimybę parengti ir įdiegti aukštesnius ir suderintus saugos standartus.

1.9.

EESRK pritaria siūlomam savanoriško nacionalinių institucijų funkcijų perdavimo EASA mechanizmui, įskaitant specialiųjų avarinių situacijų valdymo taisyklių taikymą.

1.10.

EESRK laikosi požiūrio, kad reglamente numatytai galimybei leisti keliose ES valstybėse veikiančioms Europos organizacijoms pasirinkti EASA savo kompetentinga institucija turi būti galima tik pranešus kompetentingai nacionalinei institucijai ar institucijoms. Pirmiau minėtų organizacijų galimybė pasirinkti EASA savo kompetentinga institucija negali būti taikoma 59 ir 60 straipsniuose numatytoms priemonėms.

1.11.

EESRK atkreipia dėmesį į keitimosi informacija svarbą ir pabrėžia, kad saugos gerinimo tikslais gauta informacija neturėtų būti naudojama teismų sistemoje, išskyrus išimtines aplinkybes, pvz., tyčinio nusižengimo atveju. Turi būti puoselėjama teisingumo kultūra, todėl EESRK pakartoja savo pasiūlymą parengti ir įgyvendinti Teisingumo kultūros chartiją.

1.12.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymą įtraukti nuostatą dėl mokesčių už Bendro Europos dangaus paslaugas kaip EASA veiklos finansavimo priemonę, nepaisant to, kad esminės šių mokesčių taikymo taisyklės bus įtrauktos į nuostatas, kurios dar nėra nustatytos. Be to, neaišku, kaip planuojami mokesčiai turės būti susiję su maršrutų apmokestinimo sistema, kurią šiuo metu daugiašalį susitarimą pasirašiusių šalių vardu valdo Eurokontrolė. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad būtų per anksti teisės aktais reglamentuoti mokestį, kurio dar nėra, bet yra keli jo sandaros variantai. Todėl EESRK siūlo šį pasiūlymą atmesti.

1.13.

Atsižvelgdamas į tai, kad EASA ketina nustatyti sertifikavimo ir saugos kriterijų taikymo taisykles, kurios gali dominti ir plačiąją visuomenę, EESRK siūlo tokio pobūdžio dokumentus versti į visas oficialiąsias ES kalbas. Siekiant skaidrumo, EASA svetainės informacija taip pat turėtų būti pateikiama ne tik anglų kalba. Šiomis aplinkybėmis EESRK taip pat norėtų atkreipti dėmesį į ES pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 21 straipsnį.

1.14.

Dėl siūlymo mažinti orlaivių nuomos su įgula formalumus EESRK nurodo, kad pasiūlyme visų pirma sprendžiami su sauga susiję klausimai, o nuomos su įgula klausimai yra susiję su naudojimu komerciniais tikslais, patekimu į rinką ir konkurencija. Jiems taip pat gali būti būdingas reikšmingas socialinis ir ekonominis aspektas. Todėl EESRK pataria šiame etape nekeisti esminių nuomos su įgula nuostatų ir mano, kad šį klausimą reikėtų spręsti atliekant Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 peržiūrą.

1.15.

Kalbant apie šiuo metu atliekamą Reglamento (ES) Nr. 996/2010 vertinimą, EESRK atkreipia dėmesį į Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklo (ENCASIA) reikšmę ir mano, jog itin svarbu, kad šiai svarbiai veiklai būtų skirta pakankamai išteklių. EESRK taip pat remiasi savo teiginiu dėl teisingumo kultūros, pateiktu 1.11 punkte.

2.1.

Pasiūlymu dėl saugos reglamento (1) (pasiūlymu) bus pakeistas 2008 m. reglamentas (2). Pasiūlymu paliekamos ir (arba) atnaujinamos tam tikros 2008 m. reglamento nuostatos ir nustatomos naujos priemonės. Pasiūlymas grindžiamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartais ir valstybių narių bei suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, viešomis konsultacijomis. Jis taip pat grindžiamas Komisijos ataskaita dėl Europos aviacijos saugos programos (3) ir įvairiais tyrimais. Tai yra žingsnis komunikato „Europos aviacijos strategija“ (4) įgyvendinimo link.

2.2.

Kad būtų efektyviau naudojami ištekliai, o priežiūros veikla būtų tikslingiau vykdoma visais lygmenimis, pasiūlyme nustatomas prognozavimu, rizikos vertinimu ir veiklos rezultatais pagrįstas požiūris į saugos taisykles. Jo tikslas – panaikinti saugos spragas ir labiau atsižvelgti į aviacijos saugos ir kitų sričių, pvz., aviacijos saugumo ir aplinkos apsaugos, sąryšį.

2.3.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad, Europos Sąjungos ir nacionalinėms institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant, taip pat keičiantis informacija ir užtikrinant veiksmingą kontrolę bei stebėseną, reikalavimų vykdymo užtikrinimas ir priežiūra visoje ES būtų vienodai patikimi. Juo, siekiant atsižvelgti į technikos raidą, pvz., bepiločius orlaivius, atnaujinamas 2008 m. reglamentas.

2.4.

Komisija ketina atlikti Reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos (reglamento) vertinimą ir prašo EESRK pateikti savo nuomonę (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Reglamento (ES) Nr. 996/2010 įgyvendinimo). 2010 m. EESRK paskelbė nuomonę dėl pasiūlymo dėl šio reglamento (5).

3.1.

EESRK pritaria pasiūlymo tikslams stiprinti civilinės aviacijos saugos ir saugumo taisykles ir paaiškinti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) vaidmenį saugumo srityje. EESRK taip pat pritaria pasiūlymui, kad EASA turėtų teikti Komisijai techninę pagalbą įgyvendinant saugos teisės aktus ir, pritarus Komisijai ir pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, turėtų būti įgaliota imtis susijusių priemonių.

3.2.

EESRK pritaria tam, kad, bendradarbiaudama ir derindama veiksmus su valstybėmis narėmis, EASA turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą, taip pat už specialiųjų avarinių situacijų valdymo taisyklių taikymą, jeigu jai bus skirta pakankamai išteklių jos užduotims šioje srityje sėkmingai vykdyti. EESRK taip pat mano, kad dėl pokyčių, įvykusių nuo 2008 m., Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių neteko aktualumo, todėl turėtų būti peržiūrėtas.

3.3.

Pasiūlymo tikslas – ES aviacijos saugos reguliavimo sistemą parengti ateinančių dešimties ar penkiolikos metų iššūkiams. EESRK mano, kad prognozių tokiam ilgam laikotarpiui tikslumą iškreips technologinė raida ir nuolatiniai saugos rizikos pokyčiai, pvz., bepiločių orlaivių atsiradimas, naujos kibernetinių nusikaltimų formos, rizika, kad orlaiviams nusileisti gali trukdyti lazeriai ir t. t. Todėl EESRK mano, kad civilinės aviacijos saugos taisykles reikėtų nuolat ir dažnai peržiūrėti. Taigi EESRK pritaria pasiūlymui kas penkerius metus atlikti naujojo reglamento vertinimą.

3.4.

EESRK dar kartą patvirtina (6), kad sauga yra tvarios aviacijos strategijos pagrindas ir kad šioje srityje pasiektų rezultatų nepakanka. Todėl, visų pirma atsižvelgiant į Komisijos siekį (7) greičiau ir veiksmingiau nustatyti ir pašalinti saugos riziką pereinant prie rizika ir veiklos rezultatais pagrįstos mąstysenos ir kartu išlaikant bent tokį pat bendros saugos lygį, būtina įvertinti, ar šiame reglamente siūlomas metodas atitinka šiuos reikalavimus.

3.5.

Siūlomas metodas yra proporcingesnis ir lankstesnis požiūris į saugos reglamentavimą. Siekiama greičiau ir veiksmingiau nustatyti ir sumažinti saugos riziką taikant rizikos vertinimu ir veiklos rezultatais grindžiamą metodą aukštesniam bendros saugos lygiui užtikrinti. EESRK palankiai vertina šį metodą, tačiau nurodo, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas turi būti toliau taikomos tam tikros esminės taisyklės. Be to, tokiems dideliems pokyčiams reikia skirti pakankamai išteklių, taip pat reikia užtikrinti, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant darbuotojus, pereinamasis laikotarpis būtų skaidrus, ir skirti pakankamai laiko, kad būtų galima pakeisti kultūrą ir visiškai įgyvendinti naująjį metodą.

3.6.

Komisijos užsakytame tyrime, kuriame nagrinėta, kokių žmogiškųjų išteklių turi aviacijos institucijos, kaip našiai jos jais naudojasi ir kaip tie ištekliai kinta, taip pat nagrinėtas Europos aviacijos saugos sistemos finansavimas (pagalbinis išteklių tyrimas), nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį išteklių ir darbo krūvio pusiausvyra pablogėjo, ir nurodyti darbuotojų kvalifikacijos trūkumai. Tyrime nurodyta keletas galimybių, kaip spręsti šią dilemą. EESRK pabrėžia, kad reikia ieškoti sprendimo pasitelkiant socialinį dialogą.

3.7.

Per antrąjį tyrimą, skirtą veiklos rezultatų planams ir tais rezultatais grindžiamiems metodams, išnagrinėtos galimybės veiklos rezultatų elementus įtraukti į aviacijos saugos valdymo sistemą (pagalbinis veiklos rezultatų tyrimas). Prieita prie išvados, kad tai yra įmanoma, tačiau įspėta, kad dėl techninių priežasčių to nereikėtų daryti greitai. Tyrimu nustatyta, kad neįmanoma kiekybiškai įvertinti veiklos rezultatais grindžiamo metodo naudos, kol jis neįgyvendintas. EESRK nuomone, šio tyrimo išvadomis pabrėžiama, kaip svarbu apdairiai ir nuosekliai įgyvendinti naująjį metodą.

3.8.

Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į visuomeninių ir socialinių pokyčių klausimą, įskaitant naujas užimtumo formas ir naujas verslo modelių formas, dažnai susijusias su skaitmenine ekonomika, taip pat aviacijos rinkoje, ir į šių pokyčių poveikį saugai. Komunikate „Europos aviacijos strategija“ (8) ir keliose EESRK nuomonėse (9) išreiškiamas požiūris, kad šiuos klausimus reikia deramai apsvarstyti. EESRK mano, kad į juos taip pat reikia atsižvelgti įgyvendinant pasiūlymą ir vertinant įgyvendinimo priemonių poveikį.

3.9.

Vadovaudamasi Europos aviacijos saugos planu (EASP), EASA turi įvertinti įstaigų veiklos rezultatus, tačiau dar nenustatė saugos veiksmingumo tikslų įstaigoms, už kurias ji yra atsakinga. Tuo dar kartą pabrėžiama, kaip svarbu greitai ir veiksmingai išspręsti 3.6 punkte minimas su ištekliais susijusias problemas.

3.10.

Europos aviacijos saugos programoje (EASP) nurodytų taisyklių, veiklos ir procedūrų vykdymas turėtų būti stebimas, siekiant įvertinti jų tinkamumą ir veiksmingumą. Stebėsena turėtų būti grindžiama tokiais rodikliais kaip reikalavimų laikymasis, tam tikrų saugai įtakos turinčių įvykių dažnumas, avarijų bei žuvusiųjų skaičius ir saugos valdymo sistemų tinkamumas. Tokius rodiklius valstybės naudoja „priimtinam saugos veiksmingumui lygiui“ savo šalyje nustatyti, laikantis ICAO reikalavimų. Pasiūlyme daug dėmesio skiriama EASA ir nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimui, taip pat EASA vaidmeniui valdant 61–63 straipsniuose minimą naująją informacijos saugyklą. EESRK pabrėžia šios priemonės svarbą siekiant pagerinti priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemą.

4.3.1.

EESRK teigiamai vertina tai, kad antžeminės paslaugos, kaip svarbi civilinės aviacijos saugos grandinės dalis, įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį.

4.3.2.

Tačiau EESRK siūlytų apsvarstyti galimybę antžeminių paslaugų teikėjams ir darbuotojams, atliekantiems saugai itin svarbias funkcijas, taikyti sertifikavimo reikalavimą. Pasiūlymo VII priede išdėstyti esminiai reikalavimai turėtų būti aiškiau suformuluoti ir išsamesni, visų pirma mokymo standartų ir kvalifikacijos srityje.

4.3.3.

Kiti klausimai, kuriuos reikėtų nagrinėti:

4.4.1.

Kalbant apie reglamento 31 straipsnyje nustatytą aerodromų įrangos sertifikavimo reikalavimą, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad aerodromų įranga paprastai sertifikuojama pagal elektros įrangos sertifikavimo ir kitas sistemas. Papildoma sertifikavimo sistema gali reikšti dvigubą reguliavimą ir iš to nebūtų jokios naudos arba ji būtų nereikšminga. Todėl EESRK siūlo pasiūlymo 31 straipsnį pakeisti tekstu, kuriame būtų nurodoma, kad EASA tinkamai reaguos, jeigu iš saugos duomenų bus matyti, kad aerodromuose naudojama arba numatoma naudoti įranga, kuriai taikomas naujasis reglamentas, kelia pavojų saugai.

4.6.1.

EESRK atkreipia dėmesį į šio pasiūlymo 59 ir 60 straipsniuose nustatytų neatidėliotinų priemonių ir lankstumo nuostatų išplėstą taikymo sritį, palyginti su dabartinėmis Reglamento (EB) Nr. 216/2008 14 ir 22 straipsnių nuostatomis, ypač kiek tai yra susiję su skrydžio laiko apribojimais ir kitomis darbuotojų darbo sąlygoms įtakos turinčiomis priemonėmis.

4.6.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį EASA nepranešama apie įgyvendintas apsaugos priemones (59 straipsnis) arba lankstumo nuostatas (60 straipsnis), neturi būti pratęstas. Analogiškai EESRK nepritaria tam, kad 65 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurių imasi agentūra, taikymo terminas būtų pratęstas iki aštuonių mėnesių.

4.6.3.

EESRK mano, kad, prieš priimant sprendimą dėl skubių ir lankstumo priemonių, turinčių įtakos darbuotojų darbo sąlygoms, turėtų būti privalu siekti gauti atitinkamų darbuotojų sutikimą. Jeigu sprendimas priimamas negavus tokio sutikimo, EASA turėtų nedelsdama pradėti 59 straipsnio 2 dalyje ir 60 straipsnio 2 dalyje numatytą vertinimo procedūrą.

4.7.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos ir EASA bendradarbiavimą sertifikavimo, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo srityse. Komitetas pritaria tam tikroms priemonėms, pvz., inspektorių grupės formavimui ir pareigų perdavimui EASA nepaprastosios padėties atvejais, jeigu tai neturi neigiamos įtakos susijusių darbuotojų darbo sąlygoms. Ir pareigų perdavimo nepaprastosios padėties atvejais kriterijai, ir priežiūros įgaliojimų grąžinimo valstybei narei reikalavimai turi būti aiškiai užregistruoti dokumentuose.

4.7.2.

EESRK pabrėžia, kad pagal 53 straipsnį valstybė narė pareigas EASA perduoda savanoriškai, išskyrus 55 straipsnyje numatytą pareigų perdavimą nepaprastosios padėties atvejais, kai siekiama skubiai pašalinti saugos trūkumus. 53 straipsnio 2 dalies paskutine pastraipa užtikrinama, kad pareigų perdavimas būtų atliekamas deramai laikantis atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatų ir gavus jos sutikimą. EESRK nuomone, procedūrinėmis ir kitomis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad toks perkėlimas būtų vykdomas tinkamai, deramai atsižvelgiant į teisinį saugumą. Todėl EESRK pritaria siūlomam perdavimo mechanizmui.

4.7.3.

Valstybės narės ir toliau turi turėti galimybę savo priežiūros įgaliojimus savanoriškai perduoti kitai valstybei narei ir atitinkamai galimybę susigrąžinti perduotą įgaliojimą.

4.7.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad numatyta galimybė leisti keliose valstybėse veikiančioms organizacijoms pasirinkti EASA savo kompetentinga institucija. Vadovaudamasis savo požiūriu į savanorišką pareigų perdavimą, EESRK gali patvirtinti šį pasiūlymą, jeigu jam pritars atitinkama nacionalinė institucija ar institucijos ir jeigu ši priemonė neturės neigiamos įtakos susijusių darbuotojų darbo sąlygoms.

4.8.1.

EESRK remia ne tik pasiūlymus stiprinti EASA ir nacionalinių aviacijos institucijų bendradarbiavimą, bet ir taikyti griežtesnes nuostatas dėl informacijos rinkimo, keitimosi ja ir jos analizės. Tačiau jis prašo, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų asmens duomenų apsaugai užtikrinti, pvz., įtraukti šį punktą į IT audito sistemą arba didinti renkamų duomenų anonimiškumą. Siekiant didinti skaidrumą, visiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su duomenimis, iš kurių pašalinta visa asmeninė informacija.

4.8.2.

EESRK taip pat teigiamai vertina tai, kad sukurta saugykla, kurioje saugomi sertifikatai, akreditavimo dokumentai, priemonės, Komisijos sprendimai, valstybių narių sprendimai, pareigų perdavimo dokumentai, pranešimai, prašymai ir kita informacija.

4.9.1.

Nors EESRK pritaria tam, kad į šį pasiūlymą būtų įtraukta nuoroda į EASP, taip pat į nacionalines aviacijos saugos programas, jis atkreipia dėmesį į tai, kaip sunku užtikrinti, kad priemonės ir medžiaga būtų suprantamos tiesiogiai su klientais dirbantiems darbuotojams. Todėl labai svarbu, kad EASP ir nacionaliniai planai, jeigu įmanoma, būtų grindžiami principu „iš apačios į viršų“. Priešingu atveju šie dokumentai gali nebūti naudingi siekiant norimų pokyčių.

4.10.1.

EESRK pritaria tam, kad bepiločiai orlaiviai būtų įtraukti į pasiūlymo taikymo sritį, tačiau dar kartą ragina apdairiai įgyvendinti veiklos rezultatais grindžiamą metodą.

4.10.2.

Todėl siekiant užtikrinti tinkamą saugą būtina parengti išsamias taisykles. EESRK mano, kad sunku užtikrinti šios naujos aviacijos veiklos, susijusios su bepiločiais orlaiviais, ir bendrojo oro eismo suderinamumą; šią sritį būtina reglamentuoti. Oro eismo valdymas jau ir taip yra sudėtinga sritis, kurioje skrydžių vadovams tenka didelė atsakomybė, todėl EESRK reikalauja, kad, siekiant prisitaikyti prie bepiločių orlaivių skraidinimo aplinkybių, šiems darbuotojams nebūtų nepagrįstai skiriama papildomų pareigų. Turi būti įdiegtas nuoseklus licencijų turėti ir naudoti bepiločius orlaivius išdavimo, taip pat jų registravimo metodas. Nustačius prievolę gauti licenciją (atsižvelgiant į bepiločio orlaivio charakteristikas), būtų didinamas informuotumas, reikėtų žinių apie taikytinas taisykles ir apribojimus ir būtų padedama įgyti reikalingus įgūdžius.

4.11.1.

EESRK yra ypač susirūpinęs dėl kibernetinio saugumo. Nepaisant skaitmeninimo, žmogiškasis faktorius išliks vienu svarbiausių aspektų tikrinant duomenis ir apsaugant juos nuo neteisėtų veiksmų. Nors užtikrinant galimybę naudotis atitinkamais duomenimis gerinama sauga, EESRK nurodo, kad priimti sprendimus dėl lėktuvo valdymo turi skrydžio įgula. Taip pat turi būti sukurta patikima bepiločių orlaivių apsaugos nuo kibernetinių grėsmių sistema.

4.12.1.

Vienas didžiausių reikalavimų laikymusi grindžiamos sistemos pranašumų yra vienodo požiūrio į naudotojus užtikrinimas. EESRK mano, kad prie rizikos vertinimu ir veiklos rezultatais grindžiamos sistemos turi būti pereinama taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisitaikyti prie naujos kultūros ir išsaugotas pasitikėjimas saugos sistema bei jos pajėgumu užtikrinti nuolatinį veiklos rezultatais grindžiamos sistemos saugos gerinimą. Todėl visuose lygmenyse reikia koreguoti ir pritaikyti tam tikrus dalykus. Papildydamas 3.4 ir 3.5 punktuose pateiktas pastabas, EESRK mano, kad sėkmingam perėjimui užtikrinti būtini šie elementai:

4.12.2.

EESRK mano, kad laipsniškam perėjimui prie naujos sistemos ir naujos kultūros prireiks laiko. Kol kas abejotina, ar sauga kada nors bus visapusiškai reglamentuojama veiklos rezultatais grindžiamu reglamentu.

4.13.1.

Kaip ir savo ankstesnėse nuomonėse (10), EESRK teigia, kad teisingumo kultūra turi būti diegiama visoje aviacijos pramonėje. EESRK abejoja, ar vien pasiūlymo ar kitų esamų ES teisės aktų pakanka teisingumo kultūros principų taikymui užtikrinti. Valstybėse narėse dar reikia daug nuveikti skatinant taikyti teisingumo kultūros principus ir užtikrinant, kad būtų išlaikyta aiški ir nuspėjama riba tarp su sauga susijusių pranešimų teikimo ir teismų sistemos. Todėl EESRK pakartoja savo pasiūlymą parengti chartiją ar elgesio kodeksą gerajai patirčiai skatinti.

4.14.1.

EESRK nuomone, paaiškėjo, kad dabartinė baudų ir reguliariai mokamų baudų sistema yra neveiksminga. 72 straipsnio 1 dalies formuluotė „Komisija <…> juridiniam ar fiziniam asmeniui <…> gali <…> skirti baudą“ turėtų būti pakeista į „Komisija skiria <…> …. Vertėtų priminti, kad 72 straipsnio 3 dalyje vis dėlto paliekama tam tikra pasirinkimo laisvė. Spręsdama, ar taikyti sankciją, Komisija turi palaikyti ryšius su atitinkamomis nacionalinės valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti, kad būtų taikomas su nacionalinės teisės aktų vykdymu suderintas požiūris.

4.16.1.

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra esminis EASA darbo ypatumas ir turi toks likti. Todėl siūlome pakeisti 104 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotę ir išbraukti žodį „prireikus“, kad nebūtų priimami savavališki sprendimai dėl to, ar suinteresuotieji subjektai turi dalyvauti agentūros veikloje.