P7_TC1-COD(2011)0399

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. lapkričio 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAI

Pareiškimas dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo

Reaguodama i į suinteresuotųjų šalių prašymus, Komisija įsipareigoja patikslinti didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo klausimą, kaip aprašyta šiame pareiškime.

Programoje „Horizontas 2020“ rekomendacijos dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo bus taikomos didelėms mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų sąnaudoms, kurių bendra suma vienam konkrečiam gavėjui sudaro bent 20 mln. eurų, apskaičiuota kaip paskutiniame užbaigtame balanse iki dotacijos susitarimo pasirašymo datos nurodytų atskirų infrastruktūros objektų istorinės turto vertės suma, arba kaip nuspręsta remiantis didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų nuomos ar išperkamosios nuomos sąnaudomis.

Programoje „Horizontas 2020“ rekomendacijos šios ribos nesiekiančioms didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginėms sąnaudoms nebus taikomos. Atskiri išlaidų punktai gali būti pateikiami kaip finansuoti tinkamos tiesioginės išlaidos pagal taikytinas dotacijos susitarimo nuostatas.

Apskritai bus įmanoma kaip tiesiogines sąnaudas pateikti visas sąnaudas, kurios atitinka bendrus tinkamumo kriterijus ir yra tiesiogiai susijusios su veiksmų įgyvendinimu, taigi gali būti jam tiesiogiai priskirtos.

Projekto reikmėms naudojamo didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto atveju tai paprastai būtų kapitalizuotos sąnaudos ir veiklos išlaidos.

„Kapitalizuotos sąnaudos“ – tai didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto steigimo ir (arba) atnaujinimo sąnaudos, taip pat kai kurios didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto konkretaus remonto ir priežiūros sąnaudos kartu su esminių integruotų komponentų dalimis.

„Veiklos išlaidos“ – gavėjo patiriamos išlaidos, būtent susijusios su didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto eksploatavimu.

Priešingai, tam tikros išlaidos paprastai negalės būti pateikiamos kaip tiesioginės sąnaudos, tačiau būtų kompensuojamos fiksuoto dydžio sumomis už netiesiogines išlaidas, pvz., administracinių pastatų ir pagrindinių buveinių nuomos, išperkamosios nuomos ar turto nusidėvėjimo sąnaudos.

Jei sąnaudos tik iš dalies susijusios su projekto veiksmais, gali būti pateikta tik tiesiogiai su projekto vykdymu susijusi sąnaudų dalis.

Šiuo tikslu gavėjo apskaičiavimo sistemoje turi būti numatyta tikslus faktinės tikros projekto sąnaudų vertės (t.y. parodant realų vartojimą ir (arba) naudojimą projekto tikslais) kiekybinis įvertinimas. Tai užtikrinama, jei apskaičiavimas paimtas iš tiekėjo sąskaitos faktūros.

Sąnaudų apskaičiavimas apskritai siejamas su naudojimo projekto tikslais laiku, kuris turi atitikti faktinį mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto naudojimo projekto tikslais laiką, išreikštą valandomis, dienomis ar mėnesiais. Bendras darbo valandų, dienų ar mėnesių skaičius turi atitikti visas mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto naudojimo galimybes (visiškas pajėgumas). Apskaičiuojant visišką pajėgumą įtraukiamas visas laikas, kai infrastruktūros objektas gali būti naudojamas, tačiau jo nenaudoja. Tačiau, apskaičiuojant visišką pajėgumą atsižvelgiama į realias kliūtis, pvz., subjekto darbo valandas, remonto ir priežiūros darbų (įskaitant kalibravimą ir testavimą) trukmę.

Jei dėl techninių apribojimų neįmanoma tiesiogiai apskaičiuoti projekto išlaidų, bet galima jas priskirti mokslinių tyrimų infrastruktūros objektui, priimtina alternatyva būtų apskaičiuoti šias išlaidas realaus naudojimo projekto tikslais vienetais kartu su tiksliomis techninėmis specifikacijomis ir realiais duomenimis, nustatytais analitine gavėjo sąnaudų apskaitos sistema.

Sąnaudos ir jų tiesioginis apskaičiavimas turi būti pagrįstas atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentuotas, kad atliekant auditą būtų galima pakankamai atsekti.

Gavėjas gali įrodyti tiesioginį ryšį, pateikdamas įtikinamus alternatyvius įrodymus.

Komisijos tarnybos rekomenduos geriausią praktiką, kaip parodyti tiesioginį ryšį ir kokius patvirtinamuosius dokumentus teikti, pvz., kapitalizuotų išlaidų atveju: apskaitos dokumentai kartu su gavėjo nusidėvėjimo skaičiavimo metodais, kurie sudaro įprastų apskaitos principų dalį, pateikiant galimo turto naudojimo ir jo trukmės apskaičiavimą bei faktinio panaudojimo projekto tikslais įrodymus; veiklos išlaidų atveju: konkreti aiškiai pažymėta sąskaita-faktūra, susijusi su dideliu mokslinių tyrimų infrastruktūros objektu, sutartimi, projekto laiku ir t.t.

Gavėjui, turinčiam didelį mokslinių tyrimų infrastruktūros objektą, paprašius ir atsižvelgiant į turimus išteklius ir į ekonominio efektyvumo principą, Komisija pasirengusi atlikti gavėjo tiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodikos ex-ante vertinimą paprastu ir skaidriu būdu, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą. Į šiuos ex-ante vertinimus bus visapusiškai atsižvelgiama atliekant ex-post auditus.

be to, Komisija suskurs grupę, kurią sudarys atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovai, siekiant įvertinti šių rekomendacijų taikymą.

Komisija patvirtina, kad ji priims rekomendacijas dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo, kai tik bus patvirtinti programos „Horizontas 2020“ reglamentai.

Pareiškimas dėl rekomendacijų dėl „premijų“ skyrimo kriterijų

Kalbant apie papildomą atlyginimą, Komisija ketina nedelsiant parengti gaires dėl jo taikymo kriterijų, iškart po programos „Horizontas 2020“ Dalyvavimo ir sklaidos taisyklių patvirtinimo.

Pareiškimas dėl Spartaus inovacijų diegimo

Komisija ketina užtikrinti tinkamą Spartaus inovacijų diegimo matomumą mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėje, rengdama informuotumo didinimo ir komunikacijos veiksmus prieš bandomojo konkurso paskelbimą 2015 m.

Komisija neketina iš anksto apriboti Spartaus inovacijų diegimo veiksmų trukmės. Vertinant pasiūlymo poveikį turi būti tinkamai atsižvelgta į laiko aspektą ir tarptautinę konkurencingumo padėtį, siekiant skirtingose taikomųjų mokslinių tyrimų srityse suteikti lankstumo pagal jų specifiką.

Be išsamaus tyrimo, atliekamo per tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą, bandomajam Sparčiam inovacijų diegimui bus taikoma nuolatinė visų praktinių aspektų, susijusių su projektų pasiūlymų, pateiktų pagal Spartaus inovacijų diegimo konkursą nuo pirmos paskelbimo datos 2015 m., pateikimu, vertinimu, atranka ir biudžeto sudarymu stebėsena.

Norint, kad bandomasis konkursas būtų veiksmingas, ir siekiant užtikrinti tinkamo įvertinimo atlikimą, galbūt prireiks finansuoti iki šimto projektų.

Pareiškimas dėl 3 ir 4 straipsnių

Komisija ketina į dotacijų susitarimą įtraukti nuorodas į nacionalinę teisę, susijusias su galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais ir konfidencialumu siekiant rasti tinkamą skirtingų interesų pusiausvyrą.

Pareiškimas dėl 28 straipsnio

(galimybė taikyti ne pelno teisės subjektams 100 proc. kompensavimo normą už inovacijų veiksmus):

Komisija pažymi, kad net ne pelno teisės subjektai gali vykdyti ekonominę veiklą, kuri yra artima rinkai ir dėl kurios subsidijavimo gali būti vidaus rinkos iškraipymų. Todėl Komisija atliks ex-ante vertinimą, ar ši veikla yra ekonominio pobūdžio, ar užkertamas kelias kryžminių subsidijų skyrimui, ir ar finansavimo lygis ekonominiu požiūriu finansuoti tinkamiems veiksmams turės neigiamą poveikį vidaus rinkai, kurio neatsvers jo teigiamas poveikis.

Pareiškimas dėl 42 straipsnio

Komisija ketina dotacijos susitarimo modelyje nustatyti laiko apribojimus, susijusiu su projekto rezultatų apsauga, atsižvelgiant į 7BP taikomus laiko apribojimus.