Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62016CN0219

    Byla C-219/16 P: 2016 m. balandžio 19 d. GFKL Financial Services GmbH, buvusios GFKL Financial Services AG, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-620/11 GFKL Financial Services AG/Europos Komisija

    OL C 222, 2016 6 20, p. 8–9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2016 6 20   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 222/8

    2016 m. balandžio 19 d.GFKL Financial Services GmbH, buvusios GFKL Financial Services AG, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-620/11 GFKL Financial Services AG/Europos Komisija

    (Byla C-219/16 P)

    (2016/C 222/10)

    Proceso kalba: vokiečių

    Šalys

    Apeliantė: GFKL Financial Services GmbH, buvusi GFKL Financial Services AG, atstovaujama advokatų Dr. M. Schweda, J. Eggers, Dr. M. Knebelsberger, Dr. F. Loose

    Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

    Apeliantės reikalavimai

    Apeliantė prašo:

    1.

    panaikinti 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimą byloje T-620/11 tiek, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas,

    panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10), kurią Vokietija suteikė pagal sanavimo sąlygą, numatytą Pelno mokesčio įstatyme (KStG, Sanierungsklausel) (pranešta dokumentu C(2011) 275)

    2.

    nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimą byloje T-620/11 tiek, kiek juo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

    3.

    priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Apeliantė savo apeliaciniame skunde ginčija Pelno mokesčio įstatymo 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtintos sanavimo sąlygos kvalifikavimą kaip atrankinio pobūdžio pagalbos.

    Apeliantė apeliacinį skundą grindžia dviem apeliacinio skundo pagrindais.

    Pirmasis apliacinio skundo pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas

    Sanavimo sąlyga nėra atrankinio pobūdžio priemonė ir nėra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

    —

    Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad Pelno mokesčio įstatymo 8c straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią tam tikrais atvejais įsigyjant akcijų iš esmės perkeliami nuostoliai yra nurašomi, yra referencinės sistemos dalis. Iš tikrųjų ši norma yra nuo referencinės sistemos nukrypstanti nuostata. Referencinėje sistemoje yra bendra galimybė nuostolius perkelti į vėlesnius mokestinius laikotarpius.

    —

    Be to, sanavimo sąlyga yra bendro pobūdžio, nes ji nesuteikia atrankinio pobūdžio pranašumo. Sunkumus patiriančios įmonės, kurioms taikoma sanavimo sąlyga, labai skiriasi nuo visų kitų, ypač ekonomiškai stabilių įmonių, todėl šių dviejų įmonių grupių situacija nėra panaši. Be to, nagrinėdamas, ar nėra pažeistas vienodo požiūrio principas, Bendrasis Teismas rėmėsi grynai teoriniu scenarijumi; Bendrojo Teismo lyginamos grupės praktiškai neegzistuoja teisinėje realybėje.

    —

    Sanavimo sąlyga nėra palaikomos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“. Ji yra potencialiai atvira visoms įmonėms ir automatiškai neužkerta kelio ja pasinaudoti jokioms įmonių grupėms. Ji nėra siejama su „specifiniu įmonės pobūdžiu“, o tik su ekonomine operacija – vadinamuoju įsigijimu sanavimo tikslais.

    —

    Be to, sanavimo sąlygą gali pateisinti Vokietijos mokesčių sistemos esmė ir bendrieji tikslai. Ji padeda įgyvendinti Vokietijos pelno mokesčio teisės pagrindinius principus, konkrečiai nuostolių perkėlimo principą, apmokestinimo pagal ekonominį pajėgumą principą ir bendrą mokestinį tikslą užtikrinti stabilų mokesčių surinkimą.

    Antrasis apliacinio skundo pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

    Bendrojo Teismo sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Joks rūpestingas ūkio subjektas negalėjo suvokti, kad sanavimo sąlyga yra pagalbos pobūdžio priemonė. Komisija niekada nėra pripažinusi panašių taisyklių Vokietijoje ar kitose Sąjungos valstybėse narėse pažeidžiančiomis valstybės pagalbos teisę.

    Top