14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/1

1.

politinį šio klausimo kontekstą, nurodytą šių išvadų priede,

2.

jaunimas, jų vertybės ir pažiūros, taip pat įgūdžiai ir gebėjimai yra svarbus mūsų šalių visuomenės potencialas. Dėl nuolat vykstančių pokyčių ir visuomeninių bei ekonominių iššūkių tampa dar svarbiau dalytis demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti jaunimo socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą;

3.

neseniai įvykdyti teroro išpuoliai Belgijoje, Prancūzijoje ir Danijoje, taip pat panašūs ankstesni žiaurumo aktai Europoje ir tai, kad Europoje daugėja neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų (1) atvejų, propagandos ir smurtinės ksenofobijos, rodo, kad visi visuomenės sektoriai, įskaitant jaunimo sektorių, turi skubiai prisidėti prie kovos su smurtiniu radikalėjimu (2), socialinio stabilumo išlaikymo ir teigiamos bei saugios aplinkos, kurioje užaugama, užtikrinimo;

4.

nors smurtiniam radikalėjimui reikia priešintis ir su juo kovoti įvairiose srityse, itin svarbu, kad grėsmė ir pavojai, kuriuos jis kelia jaunimui, būtų pripažįstami, jiems būtų užkertamas kelias ir atitinkamų veiksmų būtų imamasi taikant ankstyvas ir veiksmingas poveikio priemones, atsižvelgiant į jaunimo kultūrinę įvairovę;

5.

identiteto formavimosi procesą gali veikti daug veiksnių, pavyzdžiui, šeimos aplinka, kurioje daug problemų, bendraamžiai, internetas ir socialinė žiniasklaida, politinė aplinka, jaunimo grupių, dažnai susiduriančių su diskriminacija, žeminimu, atskirtimi, neteisybe, perspektyvų trūkumu, frustracijos jausmu, padėtis visuomenėje; visa tai galėtų vesti prie smurtinio radikalėjimo;

6.

tėvai, broliai ir seserys, bendraamžiai ir kiti atitinkami subjektai (3) yra itin svarbūs užtikrinant teigiamą identiteto formavimąsi. Tai gali apimti kultūrinį sąmoningumą ir pagarbą kitiems, aktyvų dalyvavimą visuomenėje, tačiau taip pat dvasingumo, religijos ar tikėjimo aspektus ir yra susiję su bendrumo jausmo stiprinimu, būtinu siekiant atsverti informaciją ir ekstremistines idėjas, kurios gali daryti poveikį jauniems žmonėms;

7.

jaunimas turėtų būti skatinamas užsiimti savistaba, plėtoti empatiją, mokytis kritinio mąstymo, kaip gyventi susiduriant su iššūkiais bei netikrumu ir ką daryti, kai situacija arba emocijos sukelia diskomfortą, kad taptų atsparesni, ir palaikyti konstruktyvius santykius tarp socialinių grupių;

8.

jaunimas turėtų būti informuotas apie demokratiją, lygybę, pagarbą žmogaus orumui, žmogaus teises, pliuralizmą ir įvairovę, ir visa tai suprasti, taip pat mokėti naudotis žiniasklaida ir informacija. Tai prisideda prie kritinio mąstymo, padeda suprasti ir žinoti, kaip smurtinių ekstremistų grupės gali šališkai pateikti informaciją ir ją naudoti propagandai platinti;

9.

smurtinio radikalėjimo prevencijos priemonės neturėtų tapti stigmatizacijos, diskriminacijos ar ksenofobijos jaunimo grupių atžvilgiu priežastimi;

10.

darbas su jaunimu yra prieinama informuojamoji paslauga, metodas ir priemonė, kuria siekiama teigiamo visų jaunų žmonių identiteto formavimosi, suteikiant neformaliąją ir savišvietos aplinką vertybių, įgūdžių, gebėjimų, talentų ir atvirų pažiūrų formavimui, kuris taip pat suteikia jiems galimybę atpažinti ir valdyti riziką, su kuria jie gali susidurti, įskaitant smurtinį radikalėjimą;

11.

darbe su jaunimu laikomasi plataus ir holistinio požiūrio, aktyviai įtraukiamas jaunimas ir dirbama su jaunais asmenimis ir jų grupėmis ieškant atsakymų į jų klausimus ir jų problemų sprendimų. Tokiu būdu darbas su jaunimu suteikia saugią aplinką augimui, identiteto formavimuisi, priklausomybės jausmo ugdymui ir teigiamam bendraamžių poveikiui, taip pat galėtų užkirsti kelią bendraamžių spaudimui, vedančiam prie smurtinio radikalėjimo;

12.

jaunimo sektoriui, bendradarbiaujant su švietimo sektoriumi ir kitais atitinkamais sektoriais bei subjektais, gali tekti esminis vaidmuo nustatant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį smurtinio radikalėjimo problemai spręsti, ypač ankstyvuose jos etapuose, remiant jaunimo formavimąsi ir veiklą, propaguojant demokratijos ir pliuralizmo principus, įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą, taip pat šalinant neigiamus jaunų žmonių gyvenimui poveikį darančius veiksnius, pavyzdžiui, diskriminaciją ir perspektyvų nebuvimą;

13.

dėl skirtingų susijusių elementų, smurtinio radikalėjimo reiškinio sudėtingumo ir jo didelio poveikio visuomenei reikia integruoto ir įvairius sektorius apimančio požiūrio vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Šis požiūris apima įvairius sektorius ir subjektus, įskaitant darbą su jaunimu, jaunimo vadovaujamas organizacijas ir švietimą;

14.

laikantis integruoto ir įvairius sektorius apimančio požiūrio, jaunimo politika ir darbas su jaunimu, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama saugiai ir įtraukiai aplinkai, neformaliajam mokymuisi ir savišvietai, taip pat prevencijai, turėtų būti derinami su kitų susijusių sektorių politika, priemonėmis ir veikla, pavyzdžiui, kuo anksčiau pranešant apie smurtinį radikalėjimą, imantis veiksmingų priemonių ir kovojant su juo. Tokiu būdu gali būti užtikrinamas darnus, struktūrinis, abipusiai susietas ir abipusiai remiamas požiūris į jaunimą, bendraamžius, šeimas ir jų socialinius tinklus;

15.

laikantis tokio požiūrio turėtų būti naudojamasi skirtingomis strategijomis, atsižvelgiant į radikalizacijos lygį: pradedant bendro pobūdžio prevencijos strategijomis (4) ankstyvaisiais radikalizacijos etapais ir baigiant labiau tiksliniu požiūriu, pritaikytu konkrečioms grupėms ar asmenims, kai faktiškai vyksta smurtinis radikalėjimas. Tai papildo pagrindinį darbo su jaunimu vaidmenį įgyvendinant įvairių sektorių pastangas padėti jaunimui rasti savo kelią visuomenėje ir apsaugoti jį nuo smurtinio ekstremizmo pavojų;

16.

formuoti integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, kad visi jauni žmonės, kuriems kyla smurtinio radikalėjimo rizika, būtų pasiekti šiomis priemonėmis:

17.

prireikus pripažinti ir stiprinti jaunimo sektoriaus:

18.

toliau taikyti esamas tvarias priemones bei praktiką, kurios yra sėkmingos, ir įgyvendinti novatoriškas ir tvarias priemones ir praktiką, prireikus specialiai pritaikytas jaunimui, vietos veiklos, demokratinio dalyvavimo, tarpkultūrinio mokymosi ir dialogo, aktyvaus pilietiškumo ir pozityvaus tarpusavio mokymosi srityse;

19.

didinti bendradarbiavimą Europos lygmeniu keitimosi žiniomis ir praktikos pavyzdžiais srityje, darbuojantis drauge ES kontekste, be kita ko, Ekspertų grupėje aktyvaus pilietiškumo ir marginalizacijos bei smurtinio radikalėjimo prevencijos klausimais, Ekspertų grupėje skaitmeninimo klausimais ir Informacijos apie radikalizaciją tinkle, taip pat su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis ir Europos Taryba (7) siekiant keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais smurtinio radikalėjimo prevencijos srityje, įskaitant socialinės žiniasklaidos ir priešingų idėjų (8) naudojimą bei skaitmeninės srities darbą su jaunimu;

20.

keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir prireikus parengti pagrindinius principus, kaip sudaryti koalicijas ar tinklus siekiant integruoto ir įvairius sektorius apimančio požiūrio, mokantis, kaip veiksmingai, darniai ir glaudžiai bendradarbiauti, atsižvelgiant į įvairialypes ES kultūrines sąlygas;

21.

puoselėti dialogo ir veiksmingų priešingų idėjų plėtojimą siekiant remti tėvus, brolius ir seseris, bendraamžius ir kitus, kurie palaiko ryšius su jaunais žmonėmis, kuriems gresia smurtinis radikalėjimas, ir informacijos apie esamas paramos sistemas ir konsultavimo galimybes teikimą;

22.

prireikus plėtoti mokymo ir švietimo modulius, skirtus jaunimo darbuotojams kaip pagrindą šviečiamajai medžiagai, naudotinai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad darbas su jaunimu taptų grindžiamas pakankamai naujomis žiniomis, informuotumu, priemonėmis ir įgūdžiais, susijusiais su:

23.

skatinti ir remti jaunimo darbuotojų, ekspertų, politikos formuotojų ir mokslininkų tarpusavio seminarus, siekiant sudaryti sąlygas keistis geriausia patirtimi ir informacija apie tai, kaip geriausiai spręsti smurtinio radikalėjimo problemą;

24.

skatinti, inicijuoti, koordinuoti, remti tolesnius mokslinius tyrimus smurtinio radikalėjimo srityje, kuriais siekiama gerinti žinias tokiais klausimais kaip smurtinio radikalėjimo apimtis, kilmė, apsaugos veiksniai, priežastys ir kognityvinė bei emocinė dinamika, ir teikti tokių mokslinių tyrimų rezultatus, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga galėtų plėtoti faktais grindžiamą politiką ir praktiką;

25.

užtikrinti optimalią Ekspertų grupės aktyvaus pilietiškumo ir marginalizacijos bei smurtinio radikalėjimo prevencijos klausimais veiklos rezultatų sklaidą, nes taip bus teikiamos naudingos gairės jaunimo darbuotojams, socialinio darbo organizacijoms ir specialistams integruotame bendradarbiavimo kontekste dėl to, kaip užmegzti ryšius ir dirbti su jaunimu, kuriam gresia smurtinis radikalėjimas;

26.

apsvarstyti, kaip esamos ES programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir programa „Europa piliečiams“, galėtų būti geriausiai panaudotos įvairių socialinių grupių jaunimo socialinei įtraukčiai skatinti, taip prisidedant prie radikalizacijos prevencijos ir užtikrinant, kad būtų sustiprinti darbo su jaunimu gebėjimai, bendradarbiavimas su švietimo ir kitais atitinkamais sektoriais šia tema, taip pat paties jaunimo įgalėjimas.