5.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/6

1.

pabrėžia būtinybę vyresnio amžiaus žmonių bendruomenėje nustatyti skirtingas grupes atsižvelgiant į tai, kam jie teikia pirmenybę rinkoje ir kokie yra jų pomėgiai, kad būtų galima parengti pritaikytus verslo planus, geriausiai užtikrinančius vyresnio amžiaus žmonių turizmo vystymą ES, skirtą tiek grupiniam, tiek individualiam turizmui; taip pat pabrėžia būtinybę nustatyti, su kokiomis įvairiomis kliūtimis gali susidurti vyresnio amžiaus turistai (pvz.: kalba, informacijos prieinamumas, organizacinės problemos, diskriminacija dėl amžiaus, sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos paslaugų pasiūla) ir pasiūlyti būdų ir priemonių šioms kliūtims įveikti;

2.

pabrėžia, kad ateityje bus itin svarbu susitarti dėl amžiaus grupės arba naudoti vienodą apibrėžtį senjorų turizmui apibūdinti, kad būtų galima vykdyti stebėseną ir atlikti lyginamąsias studijas siekiant kuo geriau pasinaudoti šia sparčiai augančia rinkos niša;

3.

pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti plataus masto pirminę rinką su sparčiuoju internetu visoje Europoje, siekiant susijusiems regionams suteikti visas galimybes plėtoti strateginį ir tvarų konkurencinį pranašumą turizmo srityje ir juo pasinaudoti. Tai galėtų būti ypač naudinga mažosioms ir vidutinėms turizmo sektoriaus įmonėms;

4.

prašo Komisiją senjorų turizmui skirti daugiausia dėmesio Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri yra skaitmeninės atskirties mažinimo priemonė;

5.

mano, kad vyresnio amžiaus žmonėms pritaikyto turizmo politikoje būtina laikytis integruoto požiūrio. Visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę taikyti įvairius sektorius apimantį požiūrį, kuris leistų įtraukti įvairias organizacijas, vykdančias veiklą, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, prieinamumo ir transporto srityse;

6.

pripažįsta, kad svarbu sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami duomenys apie dideles finansines galimybes turinčius ir daugeliu atvejų savarankiškus vyresnio amžiaus žmones. Pagal šią standartizuotą sistemą būtų galima parengti tyrimus ir rodiklius, kurie veiksmingai paaiškintų vis didėjantį vyresnio amžiaus žmonių domėjimąsi turizmo paslaugų operatorių teikiamomis paslaugomis, t. y. lankytinomis turistinėmis vietomis, vežėjais, pramogomis, apgyvendinimo galimybėmis, prekybos infrastruktūra, informacijos teikėjais ir žiniasklaida, kurie suteikia turistams idėjų ir žinių, galinčių gerokai praturtinti jų asmeninę turistinę patirtį. Atsižvelgiant į didėjantį vyresnio amžiaus žmonių domėjimąsi turizmu bus vis svarbiau turėti tokią duomenų bazę;

7.

atkreipia dėmesį į 2010 m. Europos turizmo politikos tikslus (1) – „skatinti tausaus, atsakingo ir kokybiško turizmo vystymąsi“, taip pat su juo susijusį užimtumą ir socialinį vystymąsi;

8.

ragina Europos Komisiją suteikti daugiau galimybių turizmo plėtojimui pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) ir įvertinus vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius. Be to, Komisija galėtų skirti finansinę pagalbą toliau vykdant programą „Calypso“, užtikrindama, kad turizmo įmonėms bus skiriamas ypatingas dėmesys įgyvendinant programą COSME, taip pat parengiant vyresnio amžiaus žmonėms skirtą programą „Erasmus+“. Atsižvelgiant į šio sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialą, turizmo, ypač susijusio su MVĮ, skatinimas turėtų tapti vienu svarbiausių daugiametės finansinės programos po 2021 m. aspektų;

9.

pabrėžia, kad prieinamumas yra esminės svarbos siekiant užtikrinti be kokios turizmo veiklos, visų pirma skirtos vyresnio amžiaus žmonėms, sklandų veikimą, kadangi lankytinų turistinių vietų (viešbučių, SPA ir kt.) prieinamumas tvariu, patogiu, skirtingiems amžiaus segmentams priklausančių turistų poreikiams pritaikytu transportu yra būtina jų keliavimo apskritai sąlyga. Todėl būtų patartina, kad vežimo paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, oro transporto bendrovės, keleivinės laivybos bendrovės, geležinkelių operatoriai ir kruizinių laivų bendrovės, bendradarbiautų tarpusavyje siekdami užtikrinti įvairių transporto rūšių intermodalumą, kad pagyvenę žmonės galėtų lengvai ir patogiai vykti į turistines keliones, įskaitant atokius regionus;

10.

todėl pritaria Europos Parlamento Jungtinės grupės dėl Europos turizmo plėtros pasiūlymui 2018 m. paskelbti Europos turizmo metais. Šiuo požiūriu būtina reikalauti daugiau dėmesio pagyvenusiems žmonėms skirtai infrastruktūrai ir skatinti turizmą ne sezono arba vidutinio turistinio sezono metu;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad turizmo sektorius dėl gaunamų pajamų ir sukuriamų darbo vietų yra ypač svarbus daugeliui Europos regionų, ir pabrėžia, kad kai kuriems regionams turizmas yra gyvybiškai svarbus, kad jie galėtų skatinti ir išsaugoti savo konkurencinį pranašumą. Turizmo sektoriuje glūdi didelis augimo potencialas ir jis yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su daugeliu ekonomikos sektorių ir įvairiais visuomenės gyvenimo ir kultūros aspektais. Dažnai turizmas yra variklis, sudarantis galimybę visapusiškai, strategiškai ir tvariai plėtoti ir stiprinti regionų konkurencingumą. Vietos ir regionų valdžios institucijos šioje srityje atlieka labai svarbų vaidmenį. Todėl būtina kuo geriau pasinaudoti jų žiniomis ir patirtimi ir šiuo tikslu skatinti Europoje vietos ir regionų lygmens bendradarbiavimą;

12.

dar kartą atkreipia dėmesį į nemažą vyresnio amžiaus žmonių indėlį į Europos turizmo sektoriaus augimą ir į tai, kad jie sudaro didžiulį šios rinkos potencialą. Be to, pažymėtina, kad vyresnių nei 65 metų amžiaus europiečių perkamoji galia viršija 3 000 mlrd. EUR, o su amžiumi susijusių problemų turinčių žmonių skaičius nuo 68 mln. 2005 m. turėtų išaugti iki 84 mln. 2020 m. Šiuo metu daugiau nei 128 mln. Europos Sąjungos piliečių yra 55–80 metų amžiaus ir sudaro apie 25 % visų gyventojų. Tačiau 41 % Europos piliečių iš 28 valstybių narių niekada nebuvo išvykę iš savo šalies, o 7 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių keliauja tik po savo šalį;

13.

pažymi, kad demografinė raida daro didelį poveikį turizmo paslaugų paklausai ir kartu darbo rinkai. Turizmo sektorius pasirodė esantis gerokai atsparesnis išorės sukrėtimams ir krizėms, nei manyta. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis su laisvalaikiu ir turizmu susijusios išlaidos ir toliau yra didelės. Turizmas – daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Jis labai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir socialinio vystymosi, todėl kitoje daugiametėje programoje turizmui derėtų skirti daugiau dėmesio;

14.

atkreipia dėmesį į daugelį turizmo pramonei kylančių iššūkių: a) demografiniai pokyčiai, b) skaitmeninės technologijos ir c) turizmo pasiūlos įvairovė. Pasaulinė konkurencija lėmė, kad atsisakyta tradicinių verslo strategijų pirmenybę teikiant strategijoms, kuriomis lanksčiai užtikrinamas didesnis paslaugų prieinamumas turistams;

15.

yra įsitikinęs, kad aukšta kokybė, tvarumas, nuolatinės naujovės ir gerai parengti darbuotojai yra svarbiausi veiksniai, padėsiantys plėtoti vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytą turizmą;

16.

todėl siūlo nurodyti demografinių iššūkių svarbą nacionaliniu ir regionų lygmeniu regioninėse veiklos programose, kuriose, be kita ko, nagrinėjami mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo, užimtumo, darbo rinkos ir socialinės įtraukties klausimai. Tai gali būti ypač svarbu sprendžiant sezoninio nedarbo problemas ir daryti sverto poveikį užimtumui turizmo sektoriuje;

17.

pabrėžia, kad siekiant pratęsti vietos ir regionų turizmo sezoną konkrečioms amžiaus grupėms ir ne tik, politikos formuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tam tikras grupes, kurias motyvuoja bendri interesai, pavyzdžiui, kultūros paveldas, istorija, švietimas, religija, sportas ir poilsis;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos turizmas yra augantis ES turizmo sektoriaus segmentas ir turi būti remiami du jo aspektai – sveikatos priežiūra ir sveikatingumas. Labai svarbu, ypač regionų požiūriu, skatinti konkurencingumą ir paversti turistines Europos vietas sveikatos turizmo vietomis, siūlančiomis didelę pridėtinę vertę turinčias paslaugas. Sveikatos turizmas tampa rinkos segmentu, pasižyminčiu didžiausiu augimu turizmo pramonėje; jis ypač populiarus tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurių pagrindinė motyvacija keliauti yra sveikatos priežiūra;

19.

yra įsitikinęs, kad skaitmeninių technologijų tobulinimas sudarant galimybę greičiau pasinaudoti IRT leidžia pasiekti keletą tikslų, įskaitant vyresnio amžiaus žmonėms pritaikyto turizmo tikslą, ir gali būti susietas su svarbiausiais Europos Sąjungos prioritetais. Palankesnės sąlygos naudotis technologijų infrastruktūra labai padės didinti vyresnio amžiaus žmonių perkamąją galią, kurią šiuo metu daugiausia turi vyresni nei 50 metų asmenys (senjorų ekonomikos potencialas);

20.

atkreipia dėmesį į gastronominio turizmo svarbą tvarių darbo vietų kūrimui, regioninės ekonomikos augimui ir sanglaudai, nes daugiau kaip trečdalis turistų išleidžiamų pinigų skiriama maistui.

21.

siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinant veiksmų programas skirti dėmesio šiems veiksmams: atlikti dalyvaujamąjį vaidmenį, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kurti tinklus bei skatinti ir plėtoti vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytą turizmą. Komunikacijos veiklos, kuria siekiama plačiau informuoti apie vyresnio amžiaus žmonėms pritaikyto turizmo komercinį potencialą, organizavimas taip pat turėtų būti vienas pagrindinių vietos ir regionų valdžios institucijų prioritetų;

22.

atkreipia dėmesį, kad senjorų turizmo rinka nėra vienalytė. Vyresnio amžiaus žmonės – tai įvairių asmenų grupė, kurios narių poreikiai, motyvacija ir lūkesčiai skiriasi. Senjorai susiduria su socialinės izoliacijos grėsme, o turizmas jiems suteikia galimybę užmegzti naujus socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie dalyvauja turizmo veikloje, yra ne tik sveikesni ir todėl mažiau priklausomi nuo priežiūros paslaugų, bet ir aktyviai renkasi kelionės vietas, kad galėtų pasinaudoti kokybiškomis sveikatos priežiūros ir sveikatingumo paslaugomis;

23.

rekomenduoja užtikrinti ilgalaikes sąsajas su Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo iniciatyvomis, visų pirma susijusiomis su judumo, saugos, viešųjų erdvių prieinamumo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų skatinimu;

24.

primena ES institucijoms ir valstybėms narėms, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant sektorių politiką, pavyzdžiui, transporto, sveikatos priežiūros, miesto ir kaimo teritorijų planavimo srityse. Šie sektoriai yra tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su vietos turizmu, kurį vykdo šeimos verslo mažosios ir vidutinės įmonės;

25.

pritaria, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi išnaudoti turizmo potencialą kuriant pažangiuosius miestus ir kad svarbu pasinaudoti atskirų mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimais ir jas remti. Viena iš paramos sričių galėtų būti šių įmonių geresnis informavimas. Būtų galima pagalvoti, kaip stiprinti gebėjimus gauti informaciją apie finansavimo galimybes, taip pat koordinuoti partnerystes, susijusias su Europos projektais, pavyzdžiui, skatinant porines programas, bei kurti bendras įmones remiantis vietos ir regionų geriausia patirtimi dėl paprastesnės prieigos prie informacijos, transporto infrastruktūros ir produktų, pritaikytų visoms amžiaus grupėms;

26.

ragina politikos formuotojus sudaryti būtinas sąlygas, kad turizmo sektoriuje būtų galima:

27.

pabrėžia, kad elektroninės užsakymo sistemos, socialinė žiniasklaida ir elektroninės prekyvietės yra tik keletas dažniausiai internetu naudojamų turizmo taikomųjų programų pavyzdžių. Vietos valdžios institucijos taip pat gali pasinaudoti šiuolaikinių ryšių technologijų privalumais, įskaitant paieškos sistemas, kurios užtikrina vartotojams informacijos skaidrumą, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų suprasti, kokio kokybės ir kainos santykio tikėtis. Tačiau ne visi vyresnio amžiaus žmonės yra gerai susipažinę su elektroninėmis užsakymo sistemomis ir interneto svetainėmis, kuriose vertinama paslaugų kokybė. Dėl skaitmeninės atskirties vyresnio amžiaus žmonės kartais labiau pasitiki tradiciniais rezervavimo būdais ir tiesioginiu bendravimu su kelionių agentais. Kad šie žmonės galėtų geriau pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų, pavyzdžiui, rengti vyresnio amžiaus žmonėms skirtus mokymus;

28.

mano, kad palaikydami socialinius ryšius vyresnio amžiaus žmonės gali ir toliau būti aktyvūs ir nepriklausomi darbe arba savo bendruomenėje. To galima pasiekti skatinant socialinius tinklus ir suinteresuotuosius subjektus (pvz., mokslinių tyrimų centrus ir institutus, privačias IT įmones, pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenę) dalyvauti kuriant ir vystant technologines sąsajas bei universalų dizainą vyresniems žmonėms palankioms bendruomenėms;

29.

supranta, kad skaitmeninės sąveikos tarp suinteresuotųjų subjektų poveikis labai pasikeitė, ir pabrėžia, kad labai svarbu sukurti Europos duomenų bazę. Siekiant visapusiškai panaudoti turimas priemones Virtualus turizmo stebėsenos centras galėtų sukurti vyresnio amžiaus žmonių turizmo duomenų bazę, tačiau dar reikia nustatyti, kas parengs duomenų rinkimo modelį ir rinks duomenis;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulės sveikatos priežiūros išlaidos privertė daugiau dėmesio skirti visuomenės senėjimo klausimui ir tarpsektorinių partnerysčių kūrimui. E. sveikatos darbotvarkės iniciatyvos taip pat gali būti labai naudingos senjorų turizmo plėtrai. Vyresnio amžiaus žmonės sveikatą nuolat nurodo kaip antrąją priežastį, dėl kurios jie atsisako keliauti. Vyresnio amžiaus žmonėms suteikus (elektroninę) prieigą prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų išvykus iš jų gyvenamosios vietos, išsisklaidytų arba sumažėtų jų nuogąstavimai. Tokiu būdu jie galėtų drąsiau organizuoti savo laisvalaikį. Kelionės į švelnesnio klimato šalis ir nauja patirtis gali padėti ištrūkti iš rutinos ir daryti teigiamą poveikį sveikatai;

31.

pabrėžia Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos svarbą ir ragina regionų ir nacionalines valdžios institucijas gerinti vyresnio amžiaus žmonių prieigą prie informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl gydymo ir priežiūros paslaugų ir keliauti po ES nesibaimindami dėl savo sveikatos;

32.

siūlo gerinti judumą, įgyvendinti saugumo iniciatyvas ir padaryti viešąsias erdves geriau prieinamas visoms amžiaus grupėms. Labai svarbu sukurti stiprias vyresnio amžiaus žmonėms skirto turizmo ir Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo iniciatyvų sąsajas;

33.

pritaria idėjai parengti Europos merų paktą dėl demografinių pokyčių ir prašo turizmą pripažinti svarbia politikos sritimi, galinčia padėti skatinti inovacijas, populiarinti sveiką ir aktyvią gyvenseną ir stiprinti kartų solidarumą.