30.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/62

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Viešieji finansai EPS 2011 m.“ (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Viešieji finansai EPS 2011 m.“ (2),

—

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (8),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų I priedą „Paktas „Euro plius“. Tvirtesnis ekonominės politikos koordinavimas siekiant didinti konkurencingumą ir konvergenciją“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir ypač į jų priedą „Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl dokumento „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“ (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą (11),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasaulio ekonomikos perspektyvas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0425/2012),

A.

kadangi ekonomikos, finansų ir bankininkystės krizė nesumažėjo ir parodė, kad viešųjų finansų problemos neigiamai veikia socialinį ir ekonominį vystymąsi ir politinį stabilumą;

B.

kadangi euro zonoje valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo nuo 86,2 proc. pirmąjį 2011 m. ketvirtį iki 88,2 proc. pirmąjį 2012 m. ketvirtį;

C.

kadangi krizės negalima įveikti vien tik pastarojo meto Europos Sąjungos ekonomikos ir biudžeto valdymo sistemos reformomis; kadangi reikia visapusiškų priemonių, siekiant simetriškai spręsti perviršinio makrofinansinio disbalanso problemą ir gerinti bendros socialinės ir ekonominės konvergencijos bei solidarumo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) lygį;

D.

kadangi patikimi įsipareigojimai imtis augimui palankių konsolidavimo priemonių yra būtina sąlyga norint tvariai spręsti daugelio euro zonos valstybių narių perviršinės skolos ir deficito problemas;

E.

kadangi ES šalyse buvo imtasi svarbių priemonių siekiant konsoliduoti viešuosius finansus, tačiau, kalbant apie padėties pagerėjimą, daugelis problemų išlieka; kadangi didelis dabartinis ekonomikos nuosmukis kelia susirūpinimą, keldamas grėsmę didelėms valstybių narių pastangoms įgyvendinti savo biudžeto konsolidavimo strategijas;

F.

kadangi ne visos valstybės narės yra toje pačioje padėtyje, ir todėl jos turi įgyvendinti tvariam ekonomikos augimui palankias diferencijuotas strategijas laikantis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, kurias priėmė Taryba ir kuriose atspindima konkrečiai šaliai kylanti fiskalinė ir makrofinansinė rizika, taip pat ekonominės ir socialinės aplinkybės, turėtų būti taikomos diferencijuotos strategijos;

G.

kadangi naujausiose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pernelyg daug dėmesio skiriama poreikiui mažinti atlyginimus, socialinės apsaugos išlaidas ir pertvarkyti valstybinių pensijų sistemas; kadangi dažniausiai nepakankamai dėmesio skiriama konkrečioms rekomendacijoms dėl kitų sričių, pvz., kapitalo prieaugio, vartojimo, nekilnojamojo turto ir taršos apmokestinimo;

H.

kadangi visų pirma tos valstybės narės, kurios gauna paramą pagal finansinės paramos programas ir kuriose raida atidžiai stebima rinkų, turėtų įgyvendinti patikimas ilgalaikes biudžeto konsolidavimo strategijas; kadangi reikia skubiai spręsti neigiamo šalutinio poveikio visai ekonominei ir pinigų sąjungai problemą, siekiant atkurti balansą ir suderinti visų valstybių narių pastangas įveikti krizę;

I.

kadangi demokratinėse valstybėse reikalinga intensyvi visuomenės vykdoma visų lygių sprendimus priimančių institucijų, atsakingų už ekonomiką ir susijusią politiką, taip pat atskaitomybę ir teisėtumo mechanizmus, kontrolė;

1.

palankiai vertina numatomą ES valstybių narių fiskalinės padėties pagerėjimą ir jų pastangas siekiant jų fiskalinių tikslų; apgailestauja dėl to, kad numatoma, jog prasidėjęs ciklinis nuosmukis užsitęs; pažymi, kad didelis dabartinis ekonomikos nuosmukis kelia susirūpinimą, nes kelia grėsmę didelėms valstybių narių pastangoms siekiant konsoliduoti savo biudžetus;

2.

mano, kad ilgalaikės fiskalinio konsolidavimo strategijos ir toliau būtinos, turint mintyje aukštą kai kurių valstybių narių valstybės skolos ir deficito lygį ir sunkumus, su kuriais jos susiduria siekdamos atkurti viešųjų finansų tvarumą, nes tai sukelia didelį finansų rinkų spaudimą; primena, kad dėl didelių konsolidavimo pastangų iki šiol bendras valstybių biudžeto deficitas sumažėjo; pažymi, kad Komisija šiuo metu EPS prognozuoja neigiamą BVP augimą 2013 m. ir blogesnius fiskalinius balansus septyniose EPS valstybėse narėse 2013 ir 2014 m.; taigi mano, kad nuolatinį poreikį rimtai koreguoti biudžetą reikia derinti su tvaraus augimo, ekonominės plėtros ir socialinės apsaugos stiprinimu;

3.

labai nerimauja, kad, nors valstybės narės ir deda pastangas reformų ir konsolidacijos srityje, euro zonos vyriausybės obligacijų rinkoje ir toliau susiduriama su sunkumais, kurie pasireiškia dideliais pirkimo ir pardavimo kainų skirtumais ir palūkanų normų svyravimais; pažymi, kad tiesioginė šių skirtumų didėjimo paskata ir pagrindinė priežastis buvo finansų rinkų susirūpinimas dėl kai kurių euro zonos šalių viešojo ir privačiojo sektorių finansų tvirtumo;

4.

mano, kad pastangomis gerinti koordinavimą ir konsoliduoti biudžetą nebus pasiekta norimų rezultatų, jei nebus kreipiamas dėmesys į valstybių narių makroekonominį disbalansą ir jo poveikį ekonomikos atgaivinimo procesui;

5.

pažymi, kad ilgalaikis viešųjų ir privačiųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga siekiant stabilumo ir augimo, taip pat siekiant išlaikyti tinkamą valstybės išlaidų, įskaitant investicijas, dydį; pabrėžia, kad aukštas įsiskolinimo lygis turi neigiamą poveikį sveikatos priežiūrai, pensijoms, užimtumui, teisingumui tarp kartų, taip pat lemia mažą ekonomikos augimą;

6.

pabrėžia, kad esant aukštam jaunimo nedarbo lygiui ir ateityje bus kenkiama ekonomikos augimui ir kad dėl to valstybės narės turėtų jau dabar imtis konkrečių priemonių jam mažinti;

7.

ragina valstybes nares laikytis Tarybos priimtų rekomendacijų dėl Komisijos rekomendacijų drauge su taisyklėmis, nustatytomis Stabilumo ir augimo paktu, iš dalies pakeistu šešių teisės aktų rinkiniu dėl ekonomikos valdymo, kad fiskalinis konsolidavimas būtų vykdomas tvirčiau, įtikinamai, laiku ir diferencijuotai, atsižvelgiant į skirtingoms šalims būdingas aplinkybes; ragina Tarybą persvarstyti prireikus šias rekomendacijas, siekiant deramai atsižvelgti į makroekonominę aplinką;

8.

ragina valstybes nares skatinti susitarimą su Parlamentu siekiant kuo greičiau, ne vėliau kaip iki metų pabaigos, susitarti ir priimti dviejų teisės aktų rinkinį;

9.

ragina Komisiją teikti tiek neigiamą, tiek teigiamą grįžtamąją informaciją valstybėms narėms teikiant aiškias ir išsamias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir pripažinti dėmesio vertas pastangas ir geriausios patirties pavyzdžius;

10.

ragina Komisiją ir toliau stengtis pateikti savo tradicinę tvarumo analizę taikant alternatyvią metodiką; ragina Komisiją reguliariai skelbti rodiklius, kurie atspindėtų šią tvarumo analizę, būsimuose ataskaitų „Viešieji finansai ekonominėje ir pinigų sąjungoje“ leidimuose ir paskelbti prielaidas, kuriomis grindžiami jų modeliai vertinant viešųjų išlaidų lygio didinamąjį poveikį BVP augimui;

11.

pabrėžia, kad Sąjungos biudžetui turi tekti labai svarbus vaidmuo siekiant visoje Sąjungoje sėkmingai sumažinti makroekonominį ir socialinį disbalansą ir taip atkurti sąlygas siekti tvarios pinigų sąjungos;

12.

palankiai vertina 2012 m. ataskaitoje dėl viešųjų finansų ekonominėje ir pinigų sąjungoje fiskalinei decentralizacijai skiriamą dėmesį ir siūlo, kad būsimuose leidimuose visuomet būtų įtraukiamas vietos ir regionų viešiesiems finansams skirtas skyrius;

13.

mano, kad biudžeto konsolidavimas gali būti vykdomas veiksmingai ir gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį, jeigu jį palaikančios priemonės palankios augimui, jeigu jomis skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimo perspektyvos ir jeigu jomis paisoma teisingumo tarp piliečių;

14.

ragina valstybes nares vykdyti į augimą orientuotą politiką ir reformas pagal strategiją „Europa 2020“ atsižvelgiant į socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį ir valstybės investicijas; primena savo reikalavimus, kad reikia suteikti daugiau lankstumo darbo rinkai, visų pirma sumažinti darbo jėgos apmokestinimą; tobulinti mokymo programas, kuriomis vyresni darbuotojai skatinami dirbti ilgiau; mažinti jaunimo nedarbą, geriau suderinant jaunimo kvalifikaciją su darbo jėgos paklausa; užtikrinti, kad darbo užmokesčiai atitiktų našumą; sumažinti darbo jėgos, ypač mažas pajamas gaunančių darbuotojų kategorijų, apmokestinimą, vietoj to apmokestinti aplinkai kenksmingą veiklą; ragina valstybes nares vykdyti inovacijų politiką, kuria siekiama didinti našumą ir jį susieti su darbo užmokesčio pokyčiais, ir kurti konkurencingesnę verslo aplinką, liberalizuojant tam tikrus pramonės sektorius, pašalinant nepagrįstus reglamentuojamiems amatams ir profesijoms taikomus apribojimus, užtikrinant geresnes galimybes gauti kreditų ir sukurti palankesnę aplinką naujam verslui kurti; galiausiai ragina reformuoti viešojo administravimo sektorių, panaikinant biurokratizmą, mažinant išlaidas ir pašalinant nereikalingus valdžios lygius;

15.

primena, kad pagrindinis augimo ir konsolidavimo sąsajos aspektas yra konsolidavimo sudėtis; pabrėžia, kad atitinkamas išlaidų ir įplaukų priemonių derinys priklauso nuo aplinkybių ir turėtų būti kruopščiai įvertintas; tačiau šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad veikiau neproduktyvių išlaidų mažinimu, o ne įplaukų didinimu grindžiamas konsolidavimas vidutinės trukmės laikotarpiu paprastai būna tvaresnis ir labiau skatina augimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu jam labiau būdingas nuosmukis; laikosi nuomonės, kad konsolidavimo strategijomis reikia sušvelninti trumpalaikį recesyvinį poveikį kartu siekiant skatinti augimą vidutiniu laikotarpiu; mano, kad galimas neigiamas konsolidavimo poveikis trumpuoju laikotarpiu gali būti sušvelnintas, ypač tuo atveju, jei konsolidavimo priemonės, kurių imamasi, yra įtikimos, ilgalaikės ir jomis vengiama mažinti valstybės investicijas į produktyvius ekonomikos sektorius;

16.

ragina valstybes nares sutelkti konsolidavimo pastangas į nuo aplinkybių priklausomą atitinkamą išlaidų ir įplaukų priemonių derinį ir drauge išsaugoti su strategija „Europa 2020“ susijusius ir tvarų augimą didinančius dalykus, pvz., investicijas į MTTP, švietimą, sveikatos apsaugą ir energijos vartojimo efektyvumą; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti įdarbinimo tarnybų aprėpties ir efektyvumo išlaikymui arba stiprinimui ir aktyviai darbo rinkos politikai, pavyzdžiui, darbo ieškantiems asmenims skirtoms mokymo programoms ir tolesnėms priemonėms, įskaitant Europos jaunimo darbo garantiją bedarbiams ir naujiems verslininkams;

17.

ragina Komisiją įvertinti visos euro zonos fiskalinio konsolidavimo padėtį, kurioje derinamos nacionaliniu lygmeniu pasirinktos biudžeto priemonės, ir numatomą jo šalutinio poveikio įtaką kiekvienai euro zonai priklausančiai valstybei narei;

18.

ragina Komisiją paskelbti savo metodiką, kuria grindžiamas valstybių narių struktūrinio balanso vertinimas, taip pat šioje metodikoje pateikiamus pokyčius nuo 2008 m. ir tų pokyčių poveikį vertinant valstybių narių struktūrinį balansą;

19.

pabrėžia, kad konsolidavimo strategijoje dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas valstybių narių biudžetų įplaukoms; visų pirma pabrėžia, kad taikant konsolidavimo priemones įplaukų srityje reikėtų susitelkti į mokesčių išlaidų, dėl kurių atsiranda neproduktyvių nišų arba neveiksmingų rentos siekimo atvejų, mažinimą, aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimą, taip pat į aplinkosaugos mokesčių, skirtų neigiamų išorinių veiksnių šaltiniams, nustatymą, tokiu būdu būtų galima gauti dvejopos naudos, nes šiomis priemonėmis gerinama biudžeto padėtis ir padedama siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų;

20.

pritaria tam, kad būtų vykdoma pensijų sistemų reforma ir jos būtų modernizuojamos ir kad drauge būtų visapusiškai paisoma socialinių partnerių nepriklausomybės ir vaidmens bei atskiroms valstybėms būdingų aplinkybių, kartu užtikrinant pensijų finansinį stabilumą ir tinkamumą ilgalaikiu laikotarpiu; pažymi, kad tokios reformos taip pat padeda išlaikyti jų, kaip automatinių stabilizavimo priemonių ir kaip socialinės sanglaudos bei solidarumo priemonių, įnašą; visų pirma remia priemones, skirtas faktiniam pensiniam amžiui didinti; remia politines priemones, kuriomis siekiama didinti žmonių, nusprendžiančių likti darbo rinkoje pirmaisiais savo pensinio amžiaus metais, skaičių;

21.

ragina valstybes nares vykdyti su pajamomis susijusias konsolidavimo procedūras, kuriomis susitelkiama į tai, kad būtų geriau vykdomos mokestinės prievolės, didinamas teisingumas tarp piliečių, visų pirma kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse; mano, kad jei to neužteks, turėtų būti išnagrinėta galimybė išplėsti mokesčio bazę, taip pat tam, kad būtų mažiau ekonomikos ir socialinių iškraipymų; mano, kad būtina dėti daugiau pastangų kovojant su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu;

22.

mano, kad, siekiant subalansuotų viešųjų finansų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, svarbu taikyti sąnaudų ir naudos analizę visiems biudžetui reikšmingiems infrastruktūros projektams;

23.

primena, kad valstybės narės įsipareigojo vykdyti reformų politiką pagal paktą „Euro plius“ ir reguliariai rengti diskusijas dėl geriausios praktikos taikymo;

24.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį remiant viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas; pabrėžia į augimą orientuotų investicijų svarbą greitam ekonomikos atgaivinimui;

25.

ragina valstybes nares išaiškinti įvairių vyriausybės lygmenų (nacionalinio, regioninio ir vietos) atsakomybę, vaidmenį, biudžeto lėšų perkėlimą ir įplaukų šaltinius užtikrinant patikimą ir tvarią viešųjų finansų sistemą, visų pirma atsižvelgiant į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje poveikį vietos ir regionų biudžeto nepriklausomumui;

26.

yra susirūpinęs, kad nustačius centrinių ir subnacionalinių valdžios institucijų santykius galima pakenkti fiskalinio konsolidavimo įgyvendinimui, ypač kai decentralizacija daugiausia finansuojama perkeliant lėšas iš centrinės valdžios institucijos ir nėra suderinta su subnacionalinių valdžios institucijų atsakomybe dėl pajamų;

27.

yra susirūpinęs tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse vyriausybės ir ministerijų pasektoriai gali egzistuoti neturėdami konkrečių įgaliojimų ir užduočių; dėl šių vyriausybės pasektorių bendras administravimas nėra toks efektyvus ir iššvaistoma daugiau lėšų, todėl dedant fiskalinio konsolidavimo pastangas juos reikėtų pašalinti;

28.

pažymi, kad fiskalinio konsolidavimo pastangas skirtingos administracijos institucijos turėtų pasiskirstyti sąžiningai, atsižvelgdamos į teikiamas paslaugas;

29.

pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse, kurių skolos lygis didelis, vis dar didėja bendras valstybės tarnautojų skaičius, nors šios valstybės narės yra įsipareigojusios įšaldyti arba sumažinti valstybės tarnautojų dalį darbo rinkoje;

30.

ragina valstybes nares, turinčias biudžeto problemų, teikti pirmenybę fiskalinio konsolidavimo priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti nereikalingas gynybos išlaidas, pvz., naujai bei brangiai karinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas;

31.

teigiamai vertina įvairias krizės sprendimo pastangas, įskaitant tvarias ir augimą skatinančias struktūrines reformas; pabrėžia neseniai patvirtintą naują sustiprintą ES valdysenos sistemą; mano, kad nors šios reformos negali staiga įveikti krizės, jomis turėtų būti siekiama didinti fiskalinio koregavimo įtikimumą ir mažinti neigiamą trumpalaikį jo poveikį augimui, taip pat kurti geresnio politikos formavimo sistemą tais metais, kai ekonomikos augimas atsigauna;

32.

ragina rengti teisėkūros galią turinčių regionų parlamentų, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento ekonominį dialogą ir bendradarbiavimą, ypač Europos semestro kontekste siekiant apsvarstyti metinėje augimo apžvalgoje ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose pateiktas ekonomines gaires;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.