17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/57

Pranešėjas:

Ronny LANNOO

1.1.

Šioje nuomonėje EESRK pateikia rekomendacijas dėl Sutartyje numatytų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis siekiant pagerinti šių konsultacijų kokybę ir sumažinti atotrūkį tarp Europos ir jos piliečių. Tokį darbą taip pat atliko Europos Komisija surengdama plačias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl konsultavimosi procedūrų, kurio rezultatus įtraukė į Komisijos pirmininko pavaduotojo Frans Timmermans pateiktą dokumentų rinkinį dėl geresnio reglamentavimo. Vėliau Komisijos prašymu EESRK parengs nuomonę dėl viso geresnio reglamentavimo dokumento rinkinio.

1.2.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis formos, taigi ir dėl rezultatų kokybės. Todėl Komitetas prašo rengti konsultacijas nuolat ir užtikrinant atstovavimą bei pridėtinę vertę susijusioms organizacijoms ir interesų grupėms.

1.3.

EESRK išnagrinėti pirmojo 2014 m. pusmečio konsultacijų rezultatai leidžia daryti šias išvadas: konsultacijų kokybė keičiasi priklausomai nuo atitinkamo generalinio direktorato, pateikiama nepakankamai atsakymų, todėl trūksta reprezentatyvumo, kalba ir terminai nepritaikyti susijusioms tikslinėms grupėms, trūksta rezultatų ir tolesnių veiksmų ataskaitų. Apibendrinant galima teigti, kad nepakankamai vadovaujamasi šiuo metu galiojančiomis gairėmis.

1.4.

Suprasdamas, kad dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir organizacijų įvairovės sunku tinkamai konsultuotis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas toliau pateikia keletą konkrečių ir realių struktūrinių pasiūlymų ir ragina Europos Komisiją konstruktyviai bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant naujas priemones.

1.5.

EESRK prašo Komisijos visus savo generalinius direktoratus įpareigoti laikytis konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairių ir kokybės standartų. Siekiant užtikrinti šių gairių taikymą, Komitetas siūlo Generaliniame sekretoriate sukurti koordinavimo padalinį, kuris galėtų teikti pagalbą generaliniams direktoratams konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis.

1.6.

Strategiškesnis požiūris į konsultacijų procesą nuo jo rengimo iki vertinimo numatant susijusių struktūrų (tikslinėms grupėms atstovaujančių organizacijų ir konsultacinių ir patariamųjų struktūrų) sistemingą dalyvavimą turėtų užtikrinti aukštesnę konsultacijų kokybę ir daugiau atsakymų. Geriau planuojant konsultacijas ir informuojant apie jų tikslus būtų galima pritraukti suinteresuotąsias šalis.

1.7.

Komitetas pabrėžia, kad tinkamas suinteresuotųjų subjektų atstovavimas yra svarbiausias konsultacijų kokybės veiksnys. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai pasinaudoti jau esamomis struktūromis, pavyzdžiui, EESRK ir atstovaujamosiomis organizacijomis ir vadovautis skaidrumo registru. Taigi nebūtina kurti naujas struktūras.

1.8.

EESRK mano, kad reikėtų dar kartą patobulinti konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis metodus ir priemones. Yra du pagrindiniai konsultacijų metodai: konsultacijos raštu internetu ir žodinės interaktyvios diskusijos. Metodus ir priemones reikia pasirinkti atsižvelgiant į konsultacijų tikslą, tikslinę auditoriją ir t. t. ir vadovautis bendru strateginiu požiūriu į konsultavimosi procesą. Be to, rekomenduotina veiksmingai naudotis naujomis technologijomis, visų pirma siekiant užtikrinti tam tikrų tikslinių grupių, pavyzdžiui, jaunimo dalyvavimą.

1.9.

Taip pat reikėtų atskirti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir su plačiąja visuomene. Šios konsultacijos skiriasi ne tik savo metodu, bet ir tikslu, kadangi pirmuoju atveju būtina užtikrinti reprezentatyvumą, o antruoju – skatinti susidomėjimą ir dalyvavimą.

1.10.

EESRK mano, kad parengtas rašytinis klausimynas turėtų būti skelbiamas visomis oficialiomis ES kalbomis. EESRK taip pat mano, kad klausimyną iš anksto reikėtų pateikti atitinkamoms tikslinių grupių atstovaujamosioms organizacijoms, kad būtų išvengta pernelyg specializuotos terminologijos, kuri trukdytų tikslinei auditorijai suprasti klausimyną.

1.11.

Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu apdorojant rezultatus numatyti galimybę taikyti kokybinį ir kiekybinį indeksus atsižvelgiant į tai, ar atsakymą pateikė atskiras asmuo ar pilietinei visuomenei atstovaujanti organizacija arba į atitinkamos organizacijos reprezentatyvumą ir dalyvavimą. Atsakymui, kurį pateikia atstovaujamoji organizacija, būtų taikomas didesnis indeksas.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad siekiant pagerinti dalyvavimą konsultacijose labai svarbu po kiekvienos konsultacijos parengti gautus atsakymus apibendrinančią ataskaitą ir joje paaiškinti, kodėl į kai kuriuos atsiliepimus buvo atsižvelgta toliau rengiant pasiūlymą, o į kitus – ne.

1.13.

Atsižvelgdamas į sutartimis jam suteiktus įgaliojimus Komitetas norėtų atlikti pagalbininko vaidmenį ir padėti sėkmingai organizuoti konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Jis gali dalyvauti ir bendradarbiauti visais svarbiais proceso etapais (suinteresuotųjų šalių nustatymas, klausimynų rengimas, rezultatų santrauka ir tolesni su konsultacija susiję veiksmai). Siekiant sukurti konsultacijų proceso struktūrą, užtikrinti jo stabilumą ir atstovavimą, Komitetas gali, kaip ir anksčiau, rengti klausymus ir konferencijas, taip pat kurti platformas ir rengti diskusijų forumus.

1.14.

Rengdama konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis Europos Komisija turėtų labiau pasinaudoti glaudesnio bendradarbiavimo su Komitetu galimybėmis, kaip numatyta 2012 m. vasario 22 d. pasirašytame Komiteto ir Komisijos bendradarbiavimo protokole (1). Tai leistų – visų pirma siekiant kuo geriau panaudoti išteklius ir užtikrinti institucijų bendradarbiavimą – geriau pasinaudoti suinteresuotųjų subjektų įgūdžiais ir konkrečiomis žiniomis, patirtimi ir kompetencija konsultacijų srityje.

1.15.

Rengiant interaktyvius susitikimus-diskusijas, EESRK galėtų bendradarbiauti su Komisija ir būti jų organizatoriumi, kaip tai jau reguliariai daro dalyvaudamas struktūrinio dialogo (pvz., dėl imigracijos, vartojimo ir pan.) platformų veikloje.

1.16.

Galiausiai EESRK ragina organizuoti plataus masto informavimo kampaniją apie konsultacijų procesą ir konsultacijas. Komitetas norėtų aktyviai dalyvauti kartu su jo atstovaujamomis organizacijomis.

1.17.

Be to, būdamas struktūrinio pilietinio dialogo, esminės dalyvaujamosios demokratijos priemonės, iniciatorius, EESRK ragina Komisiją daugiau naudotis struktūrinio dialogo platformomis. Tai, viena vertus, leistų suinteresuotiesiems subjektams nuolat dalyvauti visuose politikos proceso etapuose, ir, antra vertus, darytų teigiamą poveikį sąnaudų ir laiko požiūriu.

2.1.1.

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis.“

2.1.2.

Konsultacija yra toks procesas, kurio metu Komisija susipažįsta su piliečių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis ir požiūriais. Šis papildomasis procesas vyksta nepažeidžiant ir jokiu atveju nepakeičiant struktūruoto pilietinio dialogo (SESV 11 straipsnio 2 dalis) arba konsultavimosi konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, konsultacijų su socialiniais partneriais palaikant socialinį dialogą (darbdavių ir profesinių sąjungų, SESV 154 straipsnis), arba konsultavimosi su patariamaisiais organais, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (SESV 304 straipsnis) (2).

2.1.3.

Be konsultacijų, vykdomų pagal SESV 154 straipsnį, socialiniai partneriai, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos visapusiškai dalyvauja 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodytose konsultacijose, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos, aplinkos teisės, prekybos politikos ir kt. klausimais.

2.2.1.

2002 m. Europos Komisija nustatė būtiniausius konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais standartus (4), kurie turi būti taikomi konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis dėl visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų ir ne teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų. Komisija paskelbė, kad įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) bus konsultuojamasi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų vertinimo, kokybės ir rengimo (5).

2.2.2.

Europos Komisija savo 2002 m. gairėse generaliniams direktoratams dėl konsultacijų, be kita ko, numatė, kad turi būti skelbiamos atitinkamos konsultacijos temą, turinį ir tikslą aiškinančios pastabos. Taip pat numatyta, kad, pasibaigus konsultacijoms, turi būti skelbiamas pateiktų atsakymų skaičius, respondentų pobūdis ir taip pat rezultatų santrauka.

2.2.3.

Šiuo metu nėra galiojančios oficialios taisyklės dėl daugiakalbystės.

2.2.4.

2002 m. konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairėse ir būtiniausiuose standartuose nustatyti 10 konsultacijos proceso etapų, kurie savo ruožtu suskirstyti į tris blokus: strategijos nustatymas (6), konsultavimasis (7) ir rezultatų analizė (8).

2.2.5.

Europos Komisija nustatė 12 skirtingų parengiamųjų konsultacijų metodų, kurie taikomi atsižvelgiant į konsultacijos tikslus ir tikslinę auditoriją. Šie 12 metodų yra: viešoji atvira konsultacija internetu; tyrimai; eurobarametras; konferencijos, viešieji klausymai, susitikimai su tiesiogiai susijusiomis šalimis; posėdžiai, praktiniai seminarai, seminarai su tiesiogiai susijusiomis šalimis; tikslinės grupės; individualūs pokalbiai; Europos Komisijos ekspertų grupės; MVĮ grupės; konsultavimasis su vietos ir regionų valdžios institucijomis; diskusijų forumai internete.

2.3.1.

Nepaisant šių gairių ir didelio skaičiaus metodų ir priemonių, daugelis suinteresuotųjų šalių kritikuoja dabartinės konsultacijų sistemos veiksmingumą. Vienos iš konkrečių kliūčių yra šios: sunkumai gauti informaciją apie konsultaciją (galimybės lengvai rasti informaciją ES interneto puslapiuose ir konsultacijų viešinimas), kalba ir terminija, informavimas apie rezultatus ir, galiausiai, tolesni su konsultacija susiję veiksmai.

2.3.2.

Be to, konsultacijų kokybė ir metodai labai skiriasi priklausomai nuo generalinio direktorato, pasigendama koordinavimo ir suderintos metodikos.

2.3.3.

Taikydamas imties metodą EESRK išnagrinėjo, kaip buvo laikomasi gairių 2014 m. pirmosiose 25 konsultacijose. Remiantis šiomis imtimis, galima pateikti tokias pastabas:

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad trūksta reprezentatyvumo, kokybės ir informacijos apie rezultatus ir tolesnius veiksmus.

3.1.

Naujosiose Europos Komisijos politinėse gairėse demokratijos stiprinimas yra vienas iš dešimties Europos Sąjungos prioritetų. Tikslas įvesti privalomą registraciją visoms organizacijoms ir asmenims, užsiimantiems lobistine veikla Komisijoje ir Europos Parlamente yra svarbiausias šio prioriteto aspektas.

3.2.

2015 m. gegužės 19 d. Komisija paskelbė „Geresnio reglamentavimo“ priemonių rinkinį (10), dėl kuriuo EESRK, Komisijos prašymu, parengs nuomonę. Numatytos priemonės bus įgyvendinamos keturiomis veiklos kryptimis: skaidrumas ir konsultavimasis, nuolatinis galiojančių teisės aktų persvarstymas, geresni poveikio vertinimai ir kokybės kontrolė ir naujas tarpinstitucinis susitarimas.

3.3.

Atsižvelgiant į tai pateikiamos ir iš dalies pakeistos konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairės. Rengiant šias gaires buvo konsultuojamasi (11) su suinteresuotosiomis šalimis dėl „Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairių“ Šioje nuomonėje atsižvelgiama į konsultacijos rezultatus (12).

4.1.1.

EESRK prašo Europos Komisijos reikalauti generalinių direktoratų laikytis galiojančių vidaus gairių ir taikyti nuobaudas už jų nesilaikymą (pvz., tuo atveju, jei trūksta skaidrumo pateikiant atsakymus ar neparengiama ataskaita), kaip tai daro Poveikio vertinimo valdyba, jei poveikio vertinimas yra atliktas nekokybiškai.

4.1.2.

Šiuo tikslu EESRK siūlo Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate sukurti koordinavimo padalinį, kuriam tiesiogiai vadovautų kompetentingas Komisijos pirmininko pavaduotojas. Šis padalinys taip pat teiktų pagalbą visiems generaliniams direktoratams bendros konsultacijų metodikos ir strategijos, kokybės reikalavimų ir procedūrų rengimo ir taikymo, kokybės užtikrinimo, informavimo ir tolesnių su konsultacijomis susijusių veiksmų klausimais.

4.1.3.

Koordinavimo padaliniui padėtų ekspertų grupė, į kurią būtų įtraukti tikslinių grupių, su kuriomis rengiamos konsultacijos, atstovai. EESRK prašo Komisijos organizuojant šio padalinio darbą pasinaudoti Komiteto patirtimi nustatant tikslines grupes, tvirtinant klausimynus, rengiant rezultatų santraukas ir stebėseną.

4.1.4.

Sistemingesnis konsultacijų organizavimas, iš anksto nustatytas tikslus jų tvarkaraštis turi padėti suinteresuotosioms šalims pasirengti dalyvauti konsultacijose. Todėl būtina nustatyti preliminarų patikimą ir reguliariai atnaujinamą konsultacijų tvarkaraštį. Apskritai EESRK siūlo Komisijai parengti labiau struktūruotą šių konsultacijų institucinį ir atstovavimo pagrindą pasinaudojant patariamųjų organų ar panašių valstybių narių, regionų ir vietos lygmens institucijų ištekliais.

4.1.5.

EESRK prašo Komisijos kasmet skelbti konsultacijų strategijos ir jos rezultatų vertinimą.

4.2.1.

Nustatyti tinkamą tikslinę grupę yra labai svarbu siekiant gauti reikalingą informaciją. Būtinos profesionalios priemonės, kurių patikimumas yra įrodytas. Taip pat labai svarbu užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su esamomis struktūromis, Komitetu ir teisėtomis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis. EESRK pagal savo kompetenciją ir glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamomis organizacijomis ir Komisija gali padėti nustatyti atstovaujamąsias organizacijas tikslinėse grupėse.

4.2.2.

Atliekant pirmiau minėtą atstovaujamųjų organizacijų atranką būtų galima remtis EESRK vykdoma veikla (16) nustatant organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų reprezentatyvumo kriterijus. Todėl EESRK norėtų dar labiau sustiprinti šių organizacijų poveikį konsultacijų procesui ir bendradarbiavimą su jomis.

4.2.3.

Turi būti nuolat stengiamasi gerai paskirstyti suinteresuotąsias šalis geografiniu požiūriu ir pagal tikslines grupes. Be to, nustatant suinteresuotąsias šalis reikėtų labiau atkreipti dėmesį į nepakankamai atstovaujamas arba mažiau išteklių turinčias grupes.

4.2.4.

EESRK pabrėžia, kad svarbu analizuojant konsultacijose pateiktus atsakymus taikyti indeksų sistemą, kuri leistų pirmenybę teikti atstovaujančiosioms ir tiesiogiai susijusioms organizacijoms.

4.2.5.

Norint pagerinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą konsultacijose, labai svarbu tai, kokia grįžtamoji informacija pateikiama pasibaigus konsultacijai. Suinteresuotosioms šalims turi būti sudaryta galimybė sužinoti, koks buvo jų indėlis ir reali jo įtaka pateiktam pasiūlymui arba, priešingai, paaiškinti, kodėl į tam tikrus aspektus nebuvo atsižvelgta.

4.3.1.

EESRK gali atlikti „tinklų tinklo“ funkciją ir informuoti apie konsultacijas raštu (internetu) įvairias suinteresuotąsias šalis (kaip tai daro Regionų komitetas informuodamas vietos valdžios institucijas). EESRK gali organizuoti interaktyvius susitikimus, nes palaiko plačius ryšius ir turi atitinkamos patirties.

4.3.2.

Internete skelbiamą konsultacijos klausimyną turi įvertinti tikslinės (-ių) grupės (-ių) pilietinės visuomenės organizacijos, be to klausimynas turi būti parengtas auditorijai, kuriai jis skirtas, suprantama kalba. Taip pat rekomenduojama prieš paskelbiant klausimyną jį pateikti bandymui suinteresuotųjų šalių atstovų grupei. Šiuo tikslu preliminarus suinteresuotųjų šalių nustatymas ir skaidrumo registras galėtų būti priemonės nustatyti pirmiau minėtas organizacijas (žr. 4.2 punktą). EESRK galėtų atlikti tarpininko vaidmenį.

4.4.1.

Gairėse numatyta, kad rengiant konsultacijas internetu tikslinga numatyti bent 12 savaičių ir 20 darbo dienų interaktyviems susitikimams. EESRK rekomenduoja nerengti konsultacijų vasarą. Be to, reikėtų geriau laikytis preliminaraus tvarkaraščio (žr. 4.1.4 punktą).

4.5.1.

EESRK prašo Komisijos, įskaitant jos delegacijas valstybėse narėse, organizuoti veiksmingą ir plačią informavimo kampaniją apie konsultacijas ir jos metu skatinti suinteresuotąsias šalis dalyvauti. Komitetas taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje ir savo narių paprašyti skleisti informaciją savo tinkluose.

4.5.2.

Kiekviena konsultacija turi būti aiškiai„ tinkamu būdu ir laiku paskelbta Komisijos, valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų žiniasklaidos priemonėse. Komisijos atstovai valstybėse narėse taip pat turėtų būti įtraukti į šią bendrą veiklą.

4.6.1.

EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad Komisiją atsižvelgtų į konsultacijų metu išdėstytas nuomones ir paaiškinti, kaip buvo į jas atsižvelgta.

4.6.2.

Rezultatų vertinimui taikant indeksų sistemą (žr. 4.2.3 punktą) organizuotos pilietinės visuomenės subjektų turi būti proporcingai daugiau.

4.7.1.

EESRK pritaria, kad kartu su visų atsakymų apžvalga būtų skelbiama apibendrinamoji ataskaita. Taip būtų padidintas skaidrumas.

4.7.2.

Be to, EESRK siūlo informuoti apie tolesnę procedūrą, visų pirma pranešti dalyviams, kokie pakeitimai buvo atlikti pasiūlyme, ir apie tolesnius sprendimo priėmimo proceso etapus.

5.1.1.

Komitetas mano, kad siekiant kuo geriau panaudoti išteklius ir užtikrinti institucijų bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procesui galėtų būti naudinga jo turima informacija apie įvairiose ES politikos srityse veikiančias suinteresuotąsias šalis, taip pat jo patirtis, įgūdžiai ir kompetencija, susiję su konsultacijų rengimu.

5.1.2.

EESRK, atsižvelgdamas į savo veiklos prioritetus ir bendradarbiaudamas su Komisija, norėtų stebėti ir vertinti kai kurias konsultacijas, parengti šiuo klausimu nuomonę ir, jei reikėtų, surengti viešą klausymą.

5.1.3.

Komitetas norėtų, glaudžiai bendradarbiaudamas su susijusiomis organizacijomis, prisidėti savo patirtimi ir dalyvauti svarbiausiuose konsultacijos proceso etapuose, visų pirma nustatant tikslinę grupę, rengiant klausimyną, apžvalgą ir stebėseną.

5.1.4.

Be to, EESRK gali atlikti „tinklų tinklo“ ir tarpininko funkciją ir informuoti apie konsultacijas raštu (internetu) įvairias suinteresuotąsias šalis (kaip tai daro Regionų komitetas informuodamas vietos valdžios institucijas).

5.1.5.

Rengiant interaktyvius susitikimus-diskusijas, EESRK galėtų bendradarbiauti su Komisija ir būti jų organizatoriumi, kaip tai jau reguliariai daro dalyvaudamas struktūriniame dialoge (pvz., dėl imigracijos, vartojimo ir pan.) platformų veikloje.

5.1.6.

Komitetas gali dalyvauti vykdant veiksmingą ir plačią informavimo kampaniją ir savo narių paprašyti skleisti informaciją savo tinkluose.

5.2.1.

EESRK gali užtikrinti komunikaciją tarp Europos Komisijos ir organizuotos pilietinės visuomenės įvairiais konsultacijos rengimo, vykdymo ir stebėsenos etapais.

5.2.2.

Tam tikros veiklos atvejais, pavyzdžiui, interaktyvių susitikimų, EESRK ir Komisija galėtų plėtoti bendrus veiksmus.