18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/61

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrų ekonominės politikos gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2014 m. Italijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Italijos stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) pateikė savo nuomonę dėl Italijos 2015 m. biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Italija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, intensyvinti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. Italijos ataskaitą. Joje įvertinta Italijos pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas. Į šalies ataskaitą įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Italijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti. Visų pirma, būtina šalinti pagrindinę priežastį, lemiančią vyraujantį mažą darbo našumą ir silpną konkurencingumą, ir imtis veiksmų, kad valstybės skola mažėtų. Ypač reikia imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamų padarinių Italijos ekonomikai rizika ir, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį, neigiamo poveikio visai ekonominei ir pinigų sąjungai rizika;

(7)

2015 m. balandžio 28 d. Italija pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą ir 2015 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(8)

šiuo metu Italijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė 2013–2015 m. laikotarpiu. 2015 m. vasario 27 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, nes tapo aišku, kad Italija nepadarys pakankamos pažangos, kad 2014–2015 m. laikytųsi skolos taisyklės. Analizėje padaryta išvada, kad tuo metu skolos kriterijus laikytinas įvykdytu;

(9)

2015 m. balandžio 30 d., po pavasario ekonominės prognozės galutinės datos, Italijos Konstitucinis Teismas pripažino laikiną didesnių pensijų indeksavimo sustabdymą 2012–2013 m. prieštaraujančiu konstitucijai. 2015 m. gegužės 18 d. Vyriausybė priėmė potvarkį siekiant spręsti su šiuo teismo nutarimu susijusius klausimus ir patvirtino Stabilumo programos fiskalinius tikslus. Atsižvelgiant į šią informaciją, vasario mėn. ataskaitos pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį išvados šiame etape gali būti laikomos vis dar iš esmės galiojančiomis. Tikslus šio nutarimo poveikis biudžetui priklausys nuo to, kokių priemonių Vyriausybė dėl jo imsis, o tai dar turi būti paaiškinta. Atsižvelgiant į šią naują informaciją, vėliau gali kilti būtinybė paskelbti ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Kadangi šios naujos informacijos dar negauta ir laukiama papildomų paaiškinimų, šiuo metu vis dar iš esmės galiojančiomis galima laikyti vasario mėn. ataskaitos išvadas;

(10)

2015 m. stabilumo programoje Italija paprašė, atsižvelgiant į planuojamas esmines struktūrines reformas, kuriomis bus siekiama padaryti teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui, 2016 m. leisti 0,4 procentinio punkto BVP laikinai nukrypti nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Esminiai šių reformų duomenys pateikti 2015 m. Italijos nacionalinėje reformų programoje. Programoje pasiūlytos šios reformuotinos sritys, darančios poveikį viešųjų finansų tvarumui: i) viešasis administravimas ir racionalizavimas; ii) produktų ir paslaugų rinkos; iii) darbo rinka; iv) civilinė teisena; v) švietimas; vi) mokesčių perkėlimas ir vii) išlaidų peržiūra kaip finansavimo priemonė. Valdžios institucijų skaičiavimais, reformų poveikis realiajam BVP iki 2020 m. pasieks 1,8 procentinio punkto, ir šis rezultatas vertintinas kaip tikėtinas. Visiškai ir laiku įgyvendinus šias reformas, būtų padarytas teigiamas poveikis viešųjų finansų tvarumui. Priklausomai nuo to, ar Vyriausybė 2015 m. imsis reikiamų priemonių nuolatiniam minėtojo Konstitucinio Teismo nutarimo poveikiui tinkamai kompensuoti, užtikrindama, kad: i) Italijai ir toliau būtų taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis; ii) būtų išlaikyta tinkama patikimumo riba Sutartyje nustatytos pamatinės vertės atžvilgiu ir iii) vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių metų stabilumo programos laikotarpį. šiuo metu Italiją galima laikyti atitinkančia reikalavimus, kad būtų suteikta teisė laikinai nukrypti nuo tikslo 2016 m., su sąlyga, kad šalis tinkamai įgyvendins suderintas reformas, kurių pažanga bus stebima atsižvelgiant į Europos semestrą;

(11)

2015 m. stabilumo programoje planuojama 2015 m. nominalų deficitą laipsniškai sumažinti iki 2,6 % BVP ir toliau jį mažinti iki 1,8 % BVP 2016 m. Pagal 2015 m. stabilumo programą Vyriausybė planuoja vidutinio laikotarpio tikslą, t. y. struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, pasiekti iki 2017 m. Tačiau perskaičiuotas struktūrinis balansas (6) vidutinio laikotarpio tikslą pasiekia 2018 m. Atsižvelgiant į taikomą struktūrinių reformų sąlygą ir 2015 m. stabilumo programoje nustatytus įsipareigojimus, vidutinio laikotarpio tikslo įgyvendinimas iki 2017 m. atrodytų tinkamas;

(12)

2015 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP, prognozuojama, pašoks iki 132,5 %, tada laipsniškai mažės iki 120,0 % 2019 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas. Vyriausybei dar reikės sukonkretinti papildomą išlaidų mažinimą, leisiantį jai išvengti teisės aktais nustatyto PVM padidinimo 2016 m.;

(13)

2015 m. Italijai reikėtų pagerinti savo struktūrinį balansą 0,25 % BVP. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, numatytas 0,3 % BVP struktūrinis koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo 2015 m. atitinka Italijos įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį. Atsižvelgiant į leistą nuokrypį pagal struktūrinės reformos sąlygą, 2016 m. Italija savo struktūrinį balansą turėtų pagerinti bent 0,1 % BVP. Tačiau, laikantis prielaidos, kad politika nesikeis, iš Komisijos prognozės matyti 0,2 % BVP pablogėjimas, dėl kurio kyla rizika nukrypti nuo tikslo. Todėl reikės papildomų priemonių. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad yra rizika, jog Italija nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(14)

nors Italijos valdžios institucijų pristatyta plataus užmojo privatizavimo programa, kaip tikimasi, padės mažinti skolą, – t. y. vykdyti pagrindinį Italijos uždavinį, – jos įgyvendinimas 2014 m. strigo. Todėl 2014 m. privatizavimo pajamos buvo 0,2 % BVP ir nesiekė numatyto 0,7 % BVP per metus tikslo;

(15)

pastaraisiais metais Italija ėmėsi reikšmingų veiksmų mažindama darbuotojams tenkančią mokesčių naštą, tačiau šioji išlieka didelė. Mokesčių išlaidų, visų pirma lengvatinių PVM tarifų, įvairovė ir dydis vis dar yra labai dideli. Turto apmokestinimo srityje padaryta labai maža pažanga vykdant kadastro reformą, pagal kurią ypač svarbu peržiūrėti pasenusias kadastrines vertes. Be to, liko nespręstos aplinkosaugos mokesčių peržiūros ir aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimo problemos. Italija įsteigė Aplinkosaugos mokesčių komitetą. Šie įvairūs dalykai yra įtraukti į teisės aktą, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, tačiau jo įgyvendinimą vilkina tai, kad neišleidžiami įstatyminiai potvarkiai. Nepaisant kai kurių veiksmų, kurių imtasi šioje srityje, Italijos mokesčių sistemos veiksmingumą, be kita ko, menkina nuolat nepakankamas mokestinių prievolių vykdymas ir daug valstybei kainuojantis jo užtikrinimas, taip pat plataus masto mokesčių slėpimas (Vyriausybės skaičiavimais siekiantis 91 mlrd. EUR arba 5,6 % BVP per metus). Vyriausybė pasiūlė mokesčių deklaracijų tikslumą užtikrinančias priemones, kurias dabar būtina visiškai įgyvendinti;

(16)

siekiant tvariai pagerinti visų valdžios lygmenų viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę, imtasi mažokai veiksmų. Pagal teisės aktus sutaupytų biudžeto lėšų, įskaitant regiono ir savivaldybių lygmens lėšų, suma nesiekia numatytosios 2014 m. nacionalinėje reformų programoje. Tai, kad išlaidų peržiūra dar nėra neatsiejama biudžeto procedūros dalis, kenkia bendram ilgalaikiam šios procedūros veiksmingumui. ES fondų administravimui, ypač pietiniuose regionuose, ir toliau būdingi dideli trūkumai. Rengiamas nacionalinis uostų ir logistikos strateginis planas, tačiau siekiant gerinti uostų valdymą ir jų jungtis su atokiais regionais sausumoje veiksmų imtasi tik iš dalies;

(17)

Italijos viešasis administravimas ir toliau yra labai neveiksmingas – tai daro neigiamą poveikį verslo aplinkai ir šalies gebėjimui veiksmingai įgyvendinti reformas. Buvo ir tebėra dedamos nuolatinės pastangos gerinti institucinę struktūrą ir bendrą viešojo administravimo kokybę. Iki 2015 m. pabaigos planuojama įgyvendinti plataus užmojo konstitucijos reformą, kuria visų pirma siekiama aiškiai atskirti įvairių valdžios lygmenų atsakomybę. Numatoma išsami viešojo administravimo reforma, kuria sprendžiamos, be kita ko, darbuotojų kaitos, judumo ir atlyginimo problemos. Nors imtasi keleto veiksmų siekiant skatinti skaidrumą ir suteikti įgaliojimų nacionalinei kovos su korupcija institucijai, vis dar nepersvarstytas įstatymas dėl senaties terminų, kuris, kitų tarptautinių organizacijų nuomone, taip pat laikomas kovos su korupcija Italijoje ramsčiu. Pastaraisiais metais imtasi svarbių veiksmų, kuriais siekta tiek gerinti teisingumo vykdymą (peržiūrint teismų geografinį išsidėstymą ir steigiant specializuotus teismus), tiek mažinti jo poreikį (skatinant ginčų sprendimą neteisminėmis priemonėmis). Teismo procesų trukmė ir toliau yra pagrindinė problema, o vykdytų reformų rezultatų dar laukiama;

(18)

nuo 2008 m. pabaigos Italijos bankų sektoriaus neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis smarkiai išaugo, visų pirma dėl bankų įmonių pozicijų. Iki šiol blogo turto tvarkymo lygis buvo žemas ir jo realizuota nedaug. Iš esmės tokią padėtį lėmė neišsivysčiusi Italijos privačių nuvertėjusių paskolų rinka. Neseniai išleistais teisės aktais siekta spręsti didžiausių kooperatinių bankų (banche popolari) valdymo trūkumų problemą, o 2015 m. balandžio mėn. buvo pasiektas fondų ir Italijos valdžios institucijų susitarimas, kuriuo siekiama, be kita ko, sumažinti fondų įtaką bankų valdyme. Šiuo metu maži kooperatiniai bankai (banche di credito cooperativo) rengia neprivalomą valdymo reformą, kuri vėliau bus įgyvendinta teisės aktais. Siekiant didinti finansinio tarpininkavimo veiksmingumą ir remti ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų sektorių reikia toliau restruktūrizuoti ir konsoliduoti;

(19)

2014 m. gruodžio mėn. priimtas plataus masto teisės aktas, Darbo vietų įstatymas, kuriuo nustatyta darbo rinkos reforma ir laikomasi ankstesnių reformų kurso. Jame visų pirma numatyti darbuotojų apsaugos teisės aktų, bedarbio išmokų sistemos, aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos valdymo ir veikimo, profesinio ir šeimos gyvenimo derinimo pakeitimai. Veiksmingas šio teisės akto įgyvendinimas visiškai priklausys nuo to, ar bus priimti būtini įstatyminiai įgyvendinimo potvarkiai. Potvarkiais būtų nustatytas darbo užmokesčio priedų sistemų taikymas, sutartinių nuostatų peržiūra, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas ir aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas. Antro lygmens derybos, kurios galėtų padėti geriau suderinti darbo užmokestį su našumu ir skatinti inovatyvių sprendimų taikymą įmonėse, iki šiol taikomos mažumoje įmonių. 2014 m. sausio mėn. susitarimas, kuriuo nustatomos profesinių sąjungų atstovavimo apdirbamajai pramonei vertinimo procedūros, galėtų skatinti taikyti antro lygmens derybas, tačiau jis dar nepradėtas vykdyti. Nors ir augantis, moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas mažiausių Sąjungoje. Be to, jaunimo nedarbas per trečią 2014 m. ketvirtį pasiekė beveik 43 %, o nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–24 m. jaunimo dalis yra didžiausia Sąjungoje. Kai kurios to priežastys yra nulemtos švietimo sistemos, kuriai dar vis būdingi prastesni nei ES vidurkis mokyklų darbo rezultatai ir palyginti dideli mokyklos nebaigimo rodikliai. Iš 15–34 m. jaunuolių, kurie per praėjusius trejus metus baigė pirmos ir antros pakopos tretinį mokslą, įsidarbino tik 54,6 %, palyginti su 78,6 % ES vidurkiu. Italija yra viena iš šalių, kurioje skurdas ir socialinė atskirtis augo labiausiai Sąjungoje, ir tai ypač neigiamai paveikė vaikus. Socialinės paramos sistemos ir toliau yra suskaidytos ir šią problemą sprendžia neveiksmingai, todėl išlaidų veiksmingumas yra išties prastas;

(20)

daugybė konkurencijai taikomų apribojimų vis dar trukdo tinkamai veikti produktų ir paslaugų rinkoms. Parlamente numatoma svarstyti teisės aktą, kuriuo šalinamos tam tikros kliūtys kai kuriuose sektoriuose. Kai kuriuose sektoriuose, patenkančiuose į to įstatymo taikymo sritį (teisinių paslaugų ir vaistinių sektoriuose), taip pat kituose sektoriuose, įskaitant savivaldybių viešųjų paslaugų, oro uostų ir uostų, bankų ir sveikatos priežiūros sektorius, išlieka didelių kliūčių. Dideli trūkumai ir toliau būdingi viešiesiems pirkimams, nepaisant to, kad dažniau naudojamas centralizuotas pirkimas. Savivaldybių viešosios paslaugos, kurios akivaizdžiai yra neveiksmingos, neįsileidžia konkurencijos, o tai neigiamai veikia ir viešuosius finansus. Tik mažai daliai sutarčių sudaryti skelbiami atviri konkursai, absoliuti dauguma sutarčių yra pasirašomos įmonės viduje arba taikant panašią procedūrą;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įvertino veiksmus, kurių Italija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (7) pateikiama visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(23)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(24)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Italija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Užtikrinti bent 0,25 % BVP fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2015 m. ir 0,1 % BVP 2016 m., abejais metais imantis būtinų struktūrinių priemonių ir atsižvelgiant į leistiną nuokrypį įgyvendinant pagrindines struktūrines reformas. Užtikrinti, kad išlaidų peržiūra būtų neatsiejama biudžetinės procedūros dalis. Sparčiai ir nuodugniai įgyvendinti privatizavimo programą ir panaudoti nenumatytą pelną tolesnei pažangai siekiant deramai mažinti valdžios sektoriaus skolos santykį. Iki 2015 m. rugsėjo mėn. įgyvendinti teisės aktą, kuriuo nustatyta mokesčių reforma, visų pirma peržiūrint mokesčių išlaidas ir kadastrines vertes bei imantis priemonių mokestinių prievolių vykdymui gerinti.

2.

Priimti planuojamą nacionalinį uostų ir logistikos strateginį planą, ypač geresnėmis jungtimis siekiant skatinti įvairiarūšį vežimą. Siekiant smarkiai pagerinti ES fondų valdymą, užtikrinti pilnavertišką Teritorinės sanglaudos agentūros veiklą.

3.

Priimti ir įgyvendinti dar nepriimtus teisės aktus, kuriais siekiama tobulinti institucinę struktūrą ir modernizuoti viešąjį administravimą. Iki 2015 m. vidurio persvarstyti įstatymą dėl senaties terminų. Užtikrinti, kad įgyvendinus civilinės teisenos veiksmingumo didinimo reformas sutrumpėtų teismo procesų trukmė.

4.

Iki 2015 m. pabaigos nustatyti privalomas priemones, kuriomis būtų siekiama spręsti bankų valdymo likusių trūkumų problemą, įgyvendinti sutartą fondų reformą ir imtis priemonių kuo sparčiau iš esmės mažinti neveiksnių paskolų skaičiui.

5.

Priimti įstatyminius potvarkius, kuriais būtų nustatytas darbo užmokesčio priedų sistemų rengimas ir taikymas, sutartinių nuostatų peržiūra, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas ir aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas. Konsultuojantis su socialiniais partneriais pagal nacionalinę praktiką, propaguoti veiksmingą antro lygmens derybų dėl sutarčių sistemą. Siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą, priimti ir įgyvendinti planuojamą mokyklų reformą ir plėsti į profesinį mokymą orientuotą tretinį mokslą.

6.

Įgyvendinti 2015–2017 metams skirtą racionalizavimo planą, kuriuo būtų mažinama administravimo ir reguliavimo našta. Priimti konkurencijos skatinimo priemones, skirtas visiems sektoriams, kuriems taikomas konkurencijos įstatymas, ir imtis ryžtingų veiksmų likusioms kliūtims pašalinti. Užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2015 m. pabaigos būtų ištaisytos savivaldybių viešųjų paslaugų sutartys, neatitinkančios reikalavimų dėl vidaus sutarčių pasirašymo.