18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/51

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2014 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Prancūzijos stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5), Komisija pateikė nuomonę dėl 2015 m. Prancūzijos biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Prancūzija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, spartinti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė jos parengtą 2015 m. Prancūzijos ataskaitą. Joje įvertinta Prancūzijos pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas. Į šalies ataskaitą įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai. Atlikusi analizę Komisija daro išvadą, kad Prancūzijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti. Visų pirma esant mažam ekonomikos augimui ir mažai infliacijai, taip pat mažam įmonių pelningumui ir atsižvelgiant į tai, kad iki šiol atsakomieji politikos veiksmai buvo nepakankami, pastebimai išaugo su konkurencingumu (tiek susijusiu su sąnaudomis, tiek su jomis nesusijusiu) bei su dideliu ir toliau didėjančiu įsiskolinimu, visų pirma su valstybės skola, susijusi rizika. Ypač svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamų padarinių Prancūzijos ekonomikai rizika ir, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį, – neigiamų padarinių visai ekonominei ir pinigų sąjungai rizika;

(7)

2015 m. balandžio 30 d. Prancūzija pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą ir 2015 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

šiuo metu Prancūzijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis. Savo 2015 m. stabilumo programoje, atsižvelgdama į 2015 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją, Vyriausybė planuoja iki 2017 m. panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2018 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą – 0,4 % BVP struktūrinį deficitą (6). Nors Vyriausybė planuoja laikytis Tarybos nustatytų nominalaus deficito tikslų, 2015–2017 m. planuojamos fiskalinės pastangos (7) yra mažesnės už rekomenduotą lygį. 2015 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad valstybės skolos santykis su BVP 2016 m. bus didžiausias – 97 % BVP, o 2018 m. jis sumažės iki 95,5 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. 2015 m. birželio 10 d. Prancūzija pateikė ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi, pateikdama daugiau informacijos apie 2015–2017 m. planuojamas priemones. Atlikusi šios ataskaitos įvertinimą, 2015 m. liepos 1 d. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame pareiškė nuomonę, kad perviršinio deficito procedūra turi būti laikinai sustabdoma. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, kuri buvo atnaujinta siekiant atsižvelgti į Prancūzijos pateiktą ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi, 2015 m. numatomas nominalus deficitas turėtų būti 3,8 % BVP, taigi pagal perviršinio deficito procedūrą Tarybos nustatytas 4 % BVP tikslas bus įvykdytas. Tačiau tiems metams numatytos fiskalinės pastangos bus mažesnės, negu rekomendavo Taryba. Atsižvelgiant į Prancūzijos ataskaitoje dėl veiksmų, kurių imtasi, pateiktą papildomą informaciją, Komisijos atnaujintoje prognozėje numatoma, kad 2016 m. nominalus deficitas bus 3,4 % BVP, t. y. atitiks rekomenduojamą tikslą. Tačiau nesitikima, kad bus pasiektas Tarybos rekomenduojamas fiskalinių pastangų lygis. 2015 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje raginama įvertinti 2016 m. ir 2017 m. planuojamas pagrindines priemones, kas nebuvo padaryta atskaitoje dėl veiksmų, kurių imtasi.

Galiausiai, priešingai nei rekomendavo Taryba, „loi de programmation des finances publiques“ nebuvo atnaujintas. Apskritai, Prancūzijos vykdoma konsolidavimo strategija pirmiausia grindžiama ciklinių sąlygų gerinimu ir mažų palūkanų normų aplinkos išlaikymu, todėl yra rizikinga. Remdamasi stabilumo programos įvertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę bei 2015 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą, Taryba mano, kad Prancūzija iš esmės tenkina Stabilumo ir augimo pakto nuostatų reikalavimus. Tačiau siekiant užtikrinti, kad iki nustatyto termino perviršinis deficitas būtų tvariai panaikintas, biudžeto strategiją reikės sustiprinti, o tam reikės įgyvendinti visapusiškas ir plataus užmojo struktūrines reformas;

(9)

itin svarbu bus atlikti intensyvesnes išlaidų peržiūras ir nustatyti daugiau sričių, kurių išlaidas reikia sumažinti tiek, kad būtų galima pasiekti numatytų rezultatų. Prancūzija turėtų užtikrinti, kad nustatant išlaidų mažinimo tikslus būtų atsižvelgiama į beveik nulinę infliaciją. Tuo pat metu lėšos, kurias galima sutaupyti dėl mažesnių, nei numatyta, valstybės skolos sąnaudų, atsirandančių dėl mažesnių palūkanų, turėtų būti skirtos deficitui mažinti. Sutaupyti daug lėšų per trumpą laikotarpį neįmanoma smarkiai nesumažinus išaugusių socialinės apsaugos išlaidų, kurios 2014 m. sudarė 26 % BVP ir beveik pusę viešojo sektoriaus išlaidų. 2015–2017 m. 11 mlrd. EUR planuojama sutaupyti mažinant sveikatos priežiūros išlaidas, tačiau siekiant apriboti išlaidų didėjimą šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų. Visų pirma būtų galima įgyvendinti daugiau sąnaudų ribojimo politikos priemonių vaistų kainų ir ligoninių išlaidų srityje. Iki 2020 m. pensijų sistema ir toliau susidurs su deficitais, o sistemos deficitui panaikinti ankstesnių pensijų reformų nepakaks. Visų pirma bendro pensijų deficito naštą ir toliau didina valstybės tarnautojų ir valstybės kontroliuojamų bendrovių darbuotojų pensijų sistemos. Be to, makroekonominė padėtis daro didelę įtaką pensijų sistemos tvarumui, visų pirma papildomų pensijų sistemų padėčiai. Siekiant atkurti gerą papildomų pensijų sistemos finansinę būklę reikia imtis ryžtingų veiksmų;

(10)

Prancūzija pradėjo vykdyti vietos administracijų reformą, kurios tikslas – padidinti sistemos veiksmingumą. Ji turėtų toliau, kaip suplanuota, mažinti centrinės valdžios dotacijas ir stiprinti vietos valdžios išlaidų kontrolę apribodama metinį vietos valdžios mokestinių pajamų didėjimą ir atsižvelgdama į kai kuriems vietiniams mokesčiams šiuo metu galiojančias aukščiausias ribas. Be to, reikia imtis priemonių ir apriboti vietos valdžios institucijų administracinių išlaidų didėjimą;

(11)

siekiant sumažinti darbo sąnaudas ir pagerinti įmonių pelno dydžius buvo imtasi politikos priemonių: suteiktas 20 mlrd. EUR mokesčių kreditas, skirtas konkurencingumui ir užimtumui, taip pat planuojama pagal atsakomybės ir solidarumo paktą 10 mlrd. EUR papildomai sumažinti darbdavių socialinio draudimo įmokas. Šios dvi priemonės sudaro 1,5 % BVP ir turėtų padėti sumažinti Prancūzijos ir euro zonos vidutinio darbo mokesčių pleišto atotrūkį. Šios priemonės turėtų būti toliau įgyvendinamos 2016 m., tačiau atsižvelgiant į dideles valstybės biudžeto išlaidas svarbu įvertinti jų efektyvumą bendrovių lygmeniu. Atliekant šį vertinimą ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į nelankstumą, darantį poveikį darbo ir produktų rinkoms, o ypač – darbo užmokesčiui. Palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, darbo sąnaudos esant minimaliam darbo užmokesčiui yra didelės. Minimalus darbo užmokestis turėtų kisti taip, kad būtų palankiau konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui. Be to, mažos infliacijos sąlygomis dėl automatinio indeksavimo darbo užmokestis gali būti didinamas daugiau negu būtina perkamajai galiai išsaugoti;

(12)

Prancūzija turėtų imtis ryžtingų veiksmų ir panaikinti darbo teisės ir apskaitos reglamentų reguliavimo ribas, kurios riboja Prancūzijos įmonių, visų pirma, MVĮ, augimą. Apskritai būtų galima dar padidinti paslaugų sektoriaus, visų pirma profesinių paslaugų, mažmeninės prekybos ir tinklų pramonės šakų, konkurencingumą. Nemažai reglamentuojamosioms profesijoms taikomų taisyklių ir tarifų riboja ekonominę veiklą. Neseniai priėmus įstatymą dėl augimo, ekonominės veiklos ir lygių galimybių, priimtos ir naujos priemonės, skirtos teisininkų konkurencijai didinti, o šių priemonių įgyvendinimas bus itin svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos praktinės kliūtys. Prancūzija taip pat turėtų imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys kituose sektoriuose, visų pirma sveikatos priežiūros sektoriuje. Dėl numerus clausus principo taikymo norint verstis sveikatos priežiūros profesijomis vis dar kliudoma naudotis paslaugomis; šis principas galėtų būti peržiūrėtas nekeliant grėsmės kokybei ir saugai;

(13)

2014 m. mokesčių ir BVP santykis buvo 45,8 % – vienas didžiausių Sąjungoje. Pelno mokesčio tarifai yra dideli ir daro neigiamą poveikį Prancūzijos bendrovių investavimui. Bendrovės mokamas vidutinis faktinis mokesčio tarifas sudaro 38,3 % ir yra vienas didžiausių Sąjungoje. Be bendrovėms taikomo solidarumo pridėtinio mokesčio vykdomo laipsniško panaikinimo ir 2020 m. numatyto teisės aktais nustatyto tarifo sumažinimo iki 28 %, Prancūzija turėtų sustiprinti pastangas trumpuoju laikotarpiu ir įmones apmokestinti taip, kad būtų skatinamas augimas ir investicijos. Taip pat reikia pastangų mokesčių sistemai supaprastinti panaikinant neveiksmingus mokesčius. Buvo nustatyta, kad daugiau kaip iš 100 mokesčių negaunama jokių pajamų arba jų gaunama mažai, taigi šių mokesčių panaikinimas galėtų supaprastinti procedūras įmonėms ir namų ūkiams;

(14)

2014 m. Prancūzijoje nedarbo lygis išliko didelis, ilgalaikio nedarbo rodiklis taip pat blogėjo, taigi matyti, kad ekonomikos augimas buvo mažas. Bendras nedarbo lygis buvo 10,2 %, palyginti su 10,3 % 2013 m. ir 7,5 % 2008 m., didžiausią jo poveikį jautė jaunimas, vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Prancūzijos darbo rinkos segmentacija yra didelė, samdant darbuotojus didėja terminuotų sutarčių dalis. Tikslinės pastangos sumažinti segmentaciją, visų pirma padidinant socialines įmokas, kai sudaromos sutartys labai trumpam laikotarpiui, nesustabdė šios tendencijos. Segmentaciją galima būtų sumažinti atlikus darbo sutartis reglamentuojančios teisinės sistemos peržiūrą. Įvykdžius naujausias reformas, darbdaviams suteiktos tik ribotos galimybės nukrypti nuo pramonės šakos lygmens susitarimų taikant bendrovės lygmens susitarimus. Todėl ribojamos bendrovių galimybės naudotis darbo jėgą pagal poreikius. Sektoriams ir bendrovėms suteikta lankstumo kiekvienu konkrečiu atveju po derybų su socialiniais partneriais spręsti, kokiomis sąlygomis darbo laikas galėtų skirtis nuo 35 valandų per savaitę, bet yra svarbių pasekmių sąnaudoms. Įstatymas, kuriuo buvo nustatyti accords de maintien de l'emploi, nedavė laukiamų rezultatų. Labai nedaug bendrovių pasinaudojo naująja tvarka dėl bendrovių lygmens susitarimų, kad būtų padidintas darbo sąlygų lankstumas. Šią sistemą reikėtų peržiūrėti, kad bendrovėms būtų suteikta daugiau galimybių pritaikyti darbo užmokestį ir darbo laiką prie savo ekonominės padėties;

(15)

ilgalaikis darbo rinkos padėties blogėjimas padarė poveikį bedarbių pašalpų sistemai ir sukėlė abejonių dėl šio modelio tvarumo. 2014 m. liepos 1 d. pradėtos taikyti naujos konvencijos dėl bedarbių pašalpų sistemos nepakanka, kad deficitas būtų sumažintas. Pradėjus taikyti įvairias priemones tikimasi sutaupyti 0,3 mlrd. EUR 2014 m. ir dar 0,8 mlrd. EUR 2015 m. Tačiau numatoma, kad sistemos deficitas vis dar didės nuo 3,9 mlrd. EUR 2014 m. iki 4,4 mlrd. EUR 2015 m., ir dėl to dar labiau padidės sistemos skola – iki 25,9 mlrd. EUR. Siekiant užtikrinti sistemos gyvybingumą reikia imtis struktūrinių priemonių. Visų pirma socialiniai partneriai, atsakingi už sistemos valdymą, turėtų peržiūrėti tinkamumo gauti pašalpą sąlygas, proporcingą pašalpų mažinimą laikui bėgant ir pajamų pakeitimo normas darbuotojams, gaunantiems didžiausius darbo užmokesčius;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įvertino veiksmus, kurių Prancūzija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(17)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (8) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(18)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (9). Prancūzija, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmingų priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą ir iki 2017 m. perviršinis deficitas būtų tvariai panaikintas, stiprinant biudžeto strategiją, visais nurodytais metais taikant būtinas priemones ir naudojant visas neplanuotas pajamas deficitui ir skolai mažinti. Konkrečiai nurodyti išlaidų mažinimo planus tais metais ir pateikti nepriklausomą pagrindinių priemonių poveikio vertinimą.

2.

Padidinti pastangas, kad išlaidų peržiūra būtų efektyvi, toliau vykdyti viešosios politikos vertinimus ir nustatyti visų valdžios sektoriaus pasektorių, įskaitant socialinę apsaugą ir vietos valdžios institucijas, taupymo galimybes. Imtis veiksmų siekiant apriboti didėjančias vietos valdžios institucijų administracines išlaidas. Imtis papildomų priemonių ir subalansuoti pensijų sistemą, visų pirma iki 2016 m. kovo mėn. užtikrinant, kad finansinė papildomų pensijų sistemų padėtis ilguoju laikotarpiu būtų tvari.

3.

Užtikrinti, kad būtų išlaikytas darbo sąnaudų mažinimas, susijęs su mokesčių kreditu, skirtu konkurencingumui ir užimtumui, ir atsakomybės ir solidarumo paktu, visų pirma įgyvendinant šias priemones, kaip suplanuota 2016 m. Įvertinti šių sistemų veiksmingumą atsižvelgiant į darbo ir produktų rinkos nelankstumą. Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pagal nacionalinę praktiką reformuoti darbo užmokesčio nustatymo procesą, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio raida atitiktų produktyvumą. Užtikrinti, kad minimalaus darbo užmokesčio raida atitiktų užimtumo ir konkurencingumo skatinimo tikslus.

4.

Iki 2015 m. pabaigos sumažinti reguliavimo kliūtis bendrovių augimui, visų pirma persvarstant su dydžiu susijusius kriterijus reglamentuose, kad būtų išvengta slenksčio efekto. Nuo 2015 m. pašalinti apribojimus naudotis reglamentuojamųjų profesijų – ne tik teisininkų profesijų, bet ir visų pirma sveikatos priežiūros srities profesijų – paslaugomis ir jas teikti.

5.

Supaprastinti mokesčių sistemą ir padidinti jos veiksmingumą, visų pirma panaikinant neveiksmingas mokesčių išlaidas. Siekiant skatinti investicijas, imtis veiksmų ir sumažinti gamybos mokesčius ir teisės aktais nustatytą pelno mokesčio tarifą, kartu išplečiant vartojimo mokesčių bazę. Nuo 2015 m. imtis priemonių ir panaikinti neveiksmingus mokesčius, iš kurių gaunama mažai pajamų arba jų visai negaunama.

6.

Reformuoti darbo teisę ir suteikti daugiau paskatų darbdaviams samdyti darbuotojus pagal neterminuotas sutartis. Palengvinti nuo bendrų teisinių nuostatų nukrypti leidžiančių nuostatų, visų pirma susijusių su darbo laiko tvarka, taikymą bendrovių arba pramonės šakų lygmeniu. Iki 2015 m. pabaigos reformuoti įstatymą, kuriuo buvo nustatyti accords de maintien de l'emploi, kad daugiau bendrovių galėtų juo pasinaudoti. Imtis veiksmų, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, siekiant reformuoti bedarbių pašalpų sistemą, kad sistemos biudžetas vėl būtų tvarus, ir teikti daugiau paskatų grįžti dirbti.