21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/9

1.

mano, kad sanglaudos politika yra viena būdingiausių Europos modeliui ir dėl savo potencialo pertvarkyti ekonomiką ir valdžios institucijas bei įtakos visiems lygmenims yra pati tinkamiausia prisidėti prie sistemos, suteikiančios ES ir jos teritorijoms galimybę įveikti didžiausius mūsų laikmečio iššūkius nuo globalizacijos iki klimato kaitos, energijos tiekimo ir tvaraus vystymosi;

2.

pabrėžia, kad įsivyravus ekonomikos krizei sanglaudos politika įrodė savo tiek kiekybinį, tiek kokybinį indėlį į tam tikro viešųjų investicijų lygio palaikymą įvairiose valstybėse narėse taikant atrankos mechanizmus, užtikrinančius derėjimą su Europos strategijomis;

3.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms daugeliu atveju tenka didžiausia atsakomybė už viešąsias išlaidas investicijoms ir kad sanglaudos politika, kuri yra šių institucijų vaidmeniui ES gyvybiškai svarbi priemonė, turi padidinti jų pajėgumus teikti piliečiams kokybiškas paslaugas;

4.

mano, kad finansų ir ekonomikos krizės pasekmės viešiesiems finansams visoje Europoje padidino būtinybę skatinti ilgalaikes viešąsias ir privačiąsias investicijas ir daugiau dėmesio skirti su išlaidomis susijusiems procesams, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, reguliarumas ir spartumas;

5.

pabrėžia būtinybę sanglaudos politiką geriau susieti su strategija „Europa 2020“, kurios laikotarpio vidurio peržiūra bus pradėta 2015 m. Konkrečiai tai būtų galima padaryti į metinę augimo apžvalgą, kuri kasmet pateikiama rugsėjo mėn. prasidedant Europos semestrui, įtraukiant ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skirtą skyrių, kuris pakeistų anksčiau tarp sanglaudos ataskaitų skelbtas sanglaudos pažangos ataskaitas;

6.

mano, kad sanglaudos politikai tenka esminis vaidmuo šiuo metu, kai pusiausvyros tarp griežto taupymo ir augimo skatinimo priemonių užtikrinimas ir naujo vystymosi modelio, atitinkančio globalizacijos spaudimą, kūrimas yra pagrindiniai ES darbotvarkės klausimai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir numatydama galimą spaudimą viešiesiems finansams, Europa savo veiksmais turi ir toliau remti augimą, savo priemones nukreipti į atskirų regionų strateginius tikslus ir Europos ekonomiką ir sukurti veiksmingą administracinę sistemą globalizacijos uždaviniams spręsti. Mano, kad šiuo tikslu ir kaip tik prasidedant 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui vertėtų pasvarstyti, kaip sanglaudos politikai užtikrinti kuo svarbesnį vaidmenį, išnaudoti sinergiją su kitomis priemonėmis ir pagilinti ES piliečių žinias apie ją;

7.

palankiai vertina šeštąją ataskaitą ir mano, kad tai svarbi priemonė informuoti apie sanglaudos politikos padėtį, rezultatus ir įgyvendinimo sunkumus, problemas, su kuriomis jai teks susidurti artimiausiais metais, ir galimybes, kurias atveria veiksmingas jos įgyvendinimas.

8.

pabrėžia, kad tinkamas daugiapakopio valdymo veikimas, veiksminga struktūra, atitinkanti piliečių ir įmonių poreikius, ir skaidri bei novatoriška viešųjų pirkimų sistema yra svarbiausi veiksniai, galintys sustiprinti sanglaudos politikos poveikį. Todėl Komitetas, vadovaudamasis šeštąja ataskaita, rekomenduoja naudotis sanglaudos politikai suteiktais ištekliais ir žiniomis siekiant iš esmės pagerinti administracinius gebėjimus, šiuo tikslu plačiau taikyti naujas technologijas ir supaprastintas procedūras;

9.

mano, kad, norint pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, būtina ne tik dėmesį sutelkti į išteklių paskirstymo veiksmingumą, bet ir atsižvelgti į regionų skirtumus bei konkrečius ypatumus, galinčius trukdyti augimui, išanalizuoti jų poveikį veiksmams ir ieškoti būdų, kaip juos priderinti siekiant sustiprinti sanglaudos politikos poveikį (1);

10.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ypatingą daugelio šalių ekonomikos pažeidžiamumą dabartinės krizės sąlygomis, viešoji politika turi būti sutelkta į gebėjimą greitai ir veiksmingai reaguoti į ekonominius sukrėtimus. Komiteto nuomone, struktūriniai fondai, sukurti tam, kad padėtų įgyvendinti ilgalaikes struktūrinio ir ekonominio koregavimo programas, turi būti papildyti trumpalaikėmis skatinamosiomis priemonėmis;

11.

pabrėžia, kaip nurodyta šeštojoje ataskaitoje, kad naujų verslo galimybių vystymas iš dalies priklauso nuo palankių sąlygų įsteigti įmonę, o šis aspektas valstybėse narėse labai skiriasi. Šiuo klausimu Komitetas mano, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant supaprastinti taisykles ir priemones, sumažinti administracines išlaidas ir sudaryti geresnes sąlygas investicijoms, taip pat skatinti verslumo įgūdžius švietimo ir mokymo srityje;

12.

pritaria, kad svarbu užtikrinti pažangų augimą, kaip galimybę skatinti konkurencingesnę ir išorės sukrėtimams atsparesnę regionų ekonomiką. Todėl Komitetas ragina regionus ir miestus darniai ir nuolat plėtoti verslumo skatinimo novatoriškuose sektoriuose iniciatyvas ir savo investicijas sutelkti tokiuose „ateities“ sektoriuose kaip žemės ūkio maisto produktų sektorius (žemės ūkio, veterinarijos ir maisto pramonės technologijos), ekologiška ekonomika, kūrybos pramonė, e. sveikatos iniciatyvos, turizmas ir socialinės paslaugos ir vadinamoji senjorų ekonomika. Šiuo tikslu Komitetas ragina Komisiją remti regionų valdžios institucijas siekiant, kad pažangiosios specializacijos strategijos, kurias jos parengs atsižvelgdamos į ES sistemą, būtų veiksmingai įgyvendinamos regionų lygmeniu;

13.

mano, kad su ekonomikos globalizacija susiję pokyčiai turi didelės įtakos darbo rinkai, todėl dėmesį reikėtų sutelkti į darbo rinkos modernizavimą siekiant padėti darbo ieškantiems piliečiams ir į mokymą, kurio tikslas – ugdyti įgūdžius, reikalingus naujiems ekonomikos iššūkiams atremti. Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia svarbų Europos socialinio fondo (toliau – ESF) vaidmenį remiant aktyvią politiką, visų pirma tą, kuria siekiama išplėsti darbuotojų žinias ir padėti jiems prisitaikyti prie socialinių, technologinių ir kultūrinių pokyčių;

14.

pabrėžia, kad pagal sanglaudos politiką dalis finansavimo skiriama mokymo ir švietimo iniciatyvoms remti, ir primena, kad vienas iš krizės padarinių yra gerokai padidėjęs jaunimo nedarbas. Komitetas pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje ir mano, kad reikia stiprinti ryšį tarp Jaunimo užimtumo iniciatyvos (2) ir ESF finansuojamos veiklos ypatingą dėmesį skiriant Jaunimo garantijų iniciatyvai ir darbo paieškos priemonėms;

15.

mano, kad Europos visuomenėje plintant skurdui ir socialinei atskirčiai, viešąja politika turi būti stiprinamos labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtos priemonės pasinaudojant ir ES lygmens iniciatyvomis bei sanglaudos politikos lėšomis;

16.

pritaria tam, kad atliekant šeštosios sanglaudos ataskaitos vertinimą miestų klausimams būtų skiriamas ypatingas dėmesys atsižvelgiant į jų svarbą globalizuotoje ekonomikoje ir galimą poveikį tvariam vystymuisi, tačiau apgailestauja, kad per mažai išplėtota labai didelių kaimo ir miesto vietovių vystymosi skirtumų tema, todėl pakartoja reikalavimą skatinti geografiškai subalansuotą ir policentrišką įvairių regionų augimą, be kita ko, vykdant veiksmus, kuriais ryžtingai sprendžiama skaitmeninės atskirties problema, ir įgyvendinant tvaraus transporto politiką atsižvelgiant į regionų ypatumus;

17.

primena augimo, skatinančio naujų ekonominių galimybių kūrimo vystant švarius ir veiksmingus energijos šaltinius svarbą. Komitetas palankiai vertina tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pastaraisiais metais padidino viešąsias investicijas į aplinkos sektorių, ir pabrėžia Europos regionų ir miestų įsipareigojimą pereiti prie ekologiškesnio augimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Komitetas prašo išplėsti Merų paktą, kad būtų padidintas ir sustiprintas vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimas spręsti klimato kaitos problemą;

18.

pasisako už tai, kad ir ateityje ES sanglaudos politika, kuria siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, svariai prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. Labiau susiedama augimo ir konvergencijos tikslus sanglaudos politika rems skirtumų Europos Sąjungoje mažinimą siekiant pagrindinių strategijos tikslų, taigi ir padės ilguoju laikotarpiu užtikrinti gerovę visoje Europoje. Reikia nuosekliai išnaudoti šį potencialą – išnaudoti vietos sąlygas ir galimybes sanglaudos politikoje taikant partnerystės metodą ir regionų lygmeniu įtvirtintas strategijas.

19.

pakartoja savo prašymą pagal struktūrinius ir investicijų fondus bendrai finansuojamų valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų viešųjų išlaidų neįtraukti į nacionalines ar atitinkamas struktūrines išlaidas, nurodytas Stabilumo ir augimo pakte. Padarius tokį pakeitimą, atsirastų išteklių investicijoms, atrinktoms pagal Europai svarbius kriterijus, ir būtų paspartinti išlaidų procesai;

20.

pabrėžia, atsižvelgdamas į šeštąją ataskaitą, kad transeuropinio transporto tinklo vystymo gairėse siekiama ES lygmeniu sukurti realų multimodalinį tinklą, apimantį ir geležinkelius, kuriant naują ir kartu atnaujinant esamą infrastruktūrą. Šiuo atžvilgiu Komitetas mano, jog būtinos tokios transporto rūšys, kurios būtų tvarios, konkurencingos, efektyviai vartojančios energiją ir ekologiškesnės, kad būtų skatinamas intermodalumas, skirtingų transporto rūšių naudojimas ir infrastruktūros projektų kūrimas mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose (tokiuose kaip atokiausieji ir kalnų vietovių regionai), kuriuos fizinės kliūtys skiria nuo vidaus rinkos ir kurie susiduria su teritorinės sanglaudos problemomis;

21.

kad būtų padidintos ir pagerintos augimą skatinančios investicijos, pageidautų didesnės sinergijos tarp įvairių nacionalinių valdymo lygmenų biudžeto priemonių ir ES finansinių priemonių. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad visų pirma reikėtų išsamiau apsvarstyti Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo vaidmenį siekiant išplėsti jų įgaliojimus ir sustiprinti kapitalą. Komitetas pažymi, kad prasidedant programavimo laikotarpiui būtų tinkamas laikas numatyti konkretų EIB finansavimą regionų vystymuisi ir nustatyti terminus bei sąlygas atsižvelgiant į išlaidas administruojančių įstaigų poreikius. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę EIB suteikti kai kurių vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų investicijų priežiūros vaidmenį. Visų pirma ES finansų įstaiga galėtų vertinti šių investicijų kokybę ir derėjimą su pagrindiniais Europos strateginiais sprendimais iš dalies siekiant palankesnėmis sąlygomis gauti jų įgyvendinimui pagal Stabilumo paktą reikalingas paskolas;

22.

pakartoja savo susirūpinimą, kad esant makroekonominėms sąlygoms dėl valstybių narių makroekonominės politikos nesumažėtų struktūrinių ir investicijų fondų efektyvumas ir nauda;

23.

prašo Komisijos įvertinti, kokios įtakos turėjo su ex ante sąlygomis susiję reikalavimai dideliam vėlavimui pasirašyti partnerystės susitarimus ir parengti veiksmų programas;

24.

pažymi, kad rodikliai, kuriais buvo remiamasi vykdant makroekonominio disbalanso procedūrą ir kurie įtraukti į vadinamąjį šešių teisės aktų rinkinį, yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Komitetas ragina, kad Komisija remtųsi ir socialiniais, aplinkos bei teritoriniais rodikliais ir atsižvelgtų į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus spręsdama, ar valstybei narei skirti prevencinę rekomendaciją, ar, rimtesniais atvejais, pradėti makroekonominio disbalanso procedūrą. Komitetas mano, kad glaudus ryšys tarp finansinių ir fiskalinių tikslų ir sanglaudos politikos gali susilpninti teritorinių sanglaudos priemonių įgyvendinimą;

25.

ragina labiau atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnio nuostatas dėl teritorinės sanglaudos, visų pirma dėl kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių vietovių, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintų toliausiai į šiaurę esančių regionų, taip pat salų, pasienio ir kalnuotų regionų. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas demografines problemas, kurios daro didelį poveikį regionams, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimas, jų senėjimas ir mažas gyventojų tankis. Regionų komitetas prašo Komisijos įgyvendinant sanglaudos politiką ypatingą dėmesį skirti geografiniu ir demografiniu požiūriu nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams;

26.

pabrėžia, kad sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį skatinant augimą ir pokyčius mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose, kurių atžvilgiu reikia dėti tvarias ilgalaikes pastangas.

27.

taip pat prašo rengiant ir įgyvendinant sanglaudos politiką geriau atsižvelgti į atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, ypatumus ir apribojimus;

28.

mano, kad, atsižvelgiant į skirtingą inovacijų lygį, į teritorinį aspektą turi būti visapusiškai atsižvelgta apibrėžiant ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Todėl mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikus svarbesnį vaidmenį būtų padidintas jų atsakomybės lygis ir taip sudarytos palankios sąlygos priimti veiksmingesnius sprendimus dėl prioritetinių investicijų, ir siūlo nustatyti regioninius pasiektos pažangos stebėsenos rodiklius;

29.

apgailestauja, kad šeštojoje sanglaudos politikos ataskaitoje nėra aiškia įvertintas Europos sektorių politikos teritorinis poveikis sanglaudos politikai. Atsižvelgdamas į sanglaudos ir įvairių sektorių politikos tarpusavio sąsajas, Komitetas siūlo Komisijai į ataskaitą įtraukti šiam klausimui skirtą skyrių, kaip tai buvo daroma ankstesnėse ataskaitose, vadovaujantis SESV nuostatomis, pagal kurias skirtingų sričių Europos politika privalo skatinti Europos sanglaudą;

30.

pažymi, kad svarbu patvirtinti politikos teritorinio poveikio vertinimo priemones, kurių pagrindinis tikslas – išnagrinėti ES politikos teritorinį poveikį vietos bei regionų valdžios institucijoms ir padidinti šio poveikio matomumą teisėkūros procese;

31.

vis dėlto pageidautų, kad veiksmų programose pirmenybė būtų teikiama teritoriniam aspektui įtraukiant su strategija „Europa 2020“ susijusias temas, kad teritorinė sanglauda galėtų užtikrinti subalansuotą teritorinę struktūrą, galinčią sustiprinti regionų tarpusavio priklausomybę;

32.

primena Europos Komisijai jos ankstesnį darbą ne vien tik BVP srityje ir būtinybę įžvalgiau vertinti regionų uždavinius (pvz., kaip būtų galima paremti IRT ir spartaus plačiajuosčio ryšio projektus ERPF lėšomis); mano, kad negalima pasikliauti vien tik regiono BVP, nes toks požiūris susilpnintų pasitikėjimą sanglaudos politika, ypač klasifikuojant regionus ir skiriant ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšas;

33.

siekdamas užtikrinti spartų programų įgyvendinimą, skatina imtis priemonių, kurios padėtų supaprastinti ir racionalizuoti ES finansavimo gavimo procedūras, projektų valdymą ir kontrolės mechanizmus siekiant sustiprinti efektyvumą;

34.

ragina atitinkamas valdžios institucijas dėti ypatingas pastangas tam, kad būtų suderintos ir į nacionalinę teisę perkeltos pagrindinės kompleksinės taisyklės, ypač viešųjų pirkimų taisyklės, kuriomis paremtas sanglaudos politikos išteklių valdymas (3);

35.

mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad dėl pernelyg didelio biurokratizmo nesumažėtų priemonių efektyvumas. Ragina Komisiją peržiūrėti praktiką, kai pačioms efektyviausioms veiksmų programoms tenka tokia pati biurokratinė našta, kaip ir programoms, kurias įgyvendinant nustatyta daug klaidų ir pažeidimų. Be to, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją priimti būtinas priemones, kurios leistų paspartinti veiksmų programų tvirtinimą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti naują programavimo laikotarpį;

36.

pritaria, kaip nurodyta ataskaitoje, kad struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reikia skirti ribotam skaičiui tikslų siekiant kuo didesnio jų poveikio vietos lygmeniu. Vis dėlto Komitetas reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo lankstumo renkantis teminius tikslus, kurie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į įvairių regionų ypatumus ir poreikius;

37.

reiškia susirūpinimą dėl papildomumo principo silpnėjimo 2014–2020 m. laikotarpiu, kadangi reikalaujama tikrinti tik 14 valstybių narių, todėl prašys Europos Komisijos įvertinti šio principo taikymą visoje ES, kad būtų išvengta ES struktūrinių ir investicinių fondų naudojimo vietoj valstybių narių investicijų;

38.

nepritaria ES veiklos lėšų rezervo sukūrimui nacionaliniu lygmeniu, nes mano, kad toks mechanizmas gali paskatinti apibrėžti lengvai pasiekiamus ir menkų rezultatų duodančius tikslus. Komiteto nuomone, vienas svarbiausių uždavinių, susijusių su veiklos rezultatų planu , yra suformuluoti aukštus, bet kartu pasiekiamus kiekybinius tikslus ir rodiklius;

39.

primena, kad viešosios ir privačios investicijos pastaraisiais metais sumažėjo, o kai kuriose valstybėse narėse pasiekė neigiamą lygį. Biudžetų suvaržymas ir išlaidų mažinimas turėjo labai neigiamos įtakos investicijoms ekonomikos augimą galinčiuose skatinti sektoriuose. Todėl Komitetas prašo Europos Komisijos atidžiai įvertinti atvejus, kuriems bus taikomas finansinis koregavimas ar sustabdyti mokėjimai, atsižvelgiant į galimas pasekmes užimtumui ir augimui;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares spartinti derybas ir procedūras dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų patvirtinimo; pabrėžia ESI fondų skiriamų lėšų svarbą vietos ir regionų valdžios institucijų investicijoms, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti procedūrų kokybę ir sumažinti neigiamą tolesnių vėlavimų prasidedant naujam programavimo laikotarpiui poveikį;

41.

ragina Komisiją apibrėžti administracinės pagalbos formas tokiose svarbiose srityse kaip veiklos tikslų nustatymas, rezultatų vertinimas taikant tinkamus kriterijus ir tolesnių veiksmų numatymas. Siekiama užtikrinti, kad šiuos veiksmus vienodai įgyvendintų įvairios susijusios institucijos, ir taip prisidėti prie veiksmų stebėsena ir vertinimu grindžiamos administravimo kultūros įsitvirtinimo ES. Be to, Komiteto nuomone, svarbu užtikrinti pagalbą vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinant vadinamąsias finansų inžinerijos iniciatyvas, kurios yra itin svarbios norint padidinti išteklius ir investicijas, taip pat vykdant viešuosius pirkimus, kurie turėtų būti vis dažniau naudojami kaip viešojo administravimo priemonė, skatinanti inovacijas ir kūrybiškumą;

42.

yra įsitikinęs, kad Partnerystės elgesio kodeksas savo forma ir turiniu paskatins dalyvavimą programavimo vietos lygmeniu veikloje ir yra labai svarbus siekiant išplėsti ir sustiprinti sanglaudos politikos poveikį. Komitetas prašo Europos Komisijos stebėti, kaip kodeksas įgyvendinamas skirtingose teisinėse sistemose siekiant užtikrinti platų ir skaidrų vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą atsižvelgiant į tai, kad, neužtikrinus visapusiško jų dalyvavimo programavimo dokumentų rengimo procese, jie negalės taip veiksmingai dalyvauti įgyvendinimo etapu, ypač turint omenyje priemones, kurias planuojant būtinas įvairių valdymo lygmenų dalyvavimas;

43.

šiuo metu, kai, siekiant užtikrinti visišką politikos teisėtumą ir stiprinti ES integraciją, reikia didinti piliečių sąmoningumą ir juos informuoti apie struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų rezultatus ir ES politikos poveikį vietos lygmeniu, Komitetas pažymi, kad šeštojoje ataskaitoje neskiriamas tinkamas dėmesys komunikacijai ir informavimui. Todėl norėdamas kuo plačiau informuoti piliečius apie sanglaudos politiką, Komitetas prašo Europos Komisijos ir valstybių narių į komunikacijos kampanijas plačiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas. Be to, Komitetas pritaria, kad būtina veiksmingai taikyti priemones (įskaitant visapusišką IT priemonių panaudojimą), kuriomis reikalaujama užtikrinti skiriamų lėšų ir veiklos rezultatų skaidrumą, ir plačiau naudoti surinktus duomenis (atviruosius duomenis, angl. Open Data) įgyvendinant piliečiams naudingiausius ir veiksmingiausius tikslus;

44.

turėdamas omenyje tai, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos teritorinis bendradarbiavimas yra visavertis sanglaudos politikos tikslas, mano, kad sanglaudos ataskaitoje jam skiriama per mažai dėmesio. Būtent jo tarpvalstybinio bendradarbiavimo dalis turi įtakos pasienio regionų sanglaudai. Todėl Komitetas siūlo ateityje į šią ataskaitą įtraukti Europos pasienio regionų sanglaudos vertinimą, kuris apimtų jų pagrindinių problemų analizę ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmų programų poveikio vertinimą. Šiai priemonei reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma todėl, kad ji skatina įvairių valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi ir padeda pereiti prie bendromis vertybėmis ir veiklos metodais vis labiau paremtos administracinės sistemos;

45.

apgailestauja, kad svarbus sanglaudos politikos vaidmuo remiant makroregionines strategijas nėra plačiau aptartas šeštojoje sanglaudos ataskaitoje;

46.

prašo glaudžiau koordinuoti Europos Sąjungos sanglaudos ir kaimynystės politiką ir užtikrinti geresnį projektų rezultatų vertinimą ir informacijos apie juos sklaidą;

47.

rekomenduoja įsteigti Sanglaudos politikos tarybą, kurią sudarytų už sanglaudos politiką atsakingi atitinkamo valdymo lygio valstybių narių ministrai. Komitetas mano, kad taip būtų užtikrintas didesnis matomumas ir politinių diskusijų sanglaudos klausimais tęstinumas. Todėl Komitetas pareiškia esąs pasirengęs aktyviai dalyvauti politinėse diskusijose dėl tokios struktūros sukūrimo siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę (4).