19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/87

Pranešėjas

:

Henk KOOL (NL/PES), Hagos miesto tarybos narys

Pamatiniai dokumentai

:

Pasiūlymai dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų

1.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dėl savo vidutinės trukmės ir ilgalaikių projektų finansavimo glaudžiai bendradarbiauja su bankais. Atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė už du trečdalius visų viešųjų investicijų ES ir į tai, kad vien 2011 m. tai sudarė 179 mlrd. EUR arba 1,4 proc. ES BVP, o tai yra daugiau už bendrą Sąjungos biudžetą, visiškai akivaizdu, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms bankų atsparumas yra pirmutinės svarbos klausimas ir kad vykdoma bankų sistemos reguliavimo reforma joms turės labai didelį poveikį;

2.

pažymi, kad tiek politikos, tiek ir ekonomikos mokslų požiūriu labai pritariama nuomonei, kad bankų priežiūra ir reformų kontrolė būtų veiksmingesnė, jei ji būtų vykdoma Europos, o ne nacionaliniu lygmeniu;

3.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl reglamentų dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti ir dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu išvengti papildomos reguliavimo ir administracinės naštos;

4.

tačiau apgailestauja, kad sumažėjo 2012 m. vasario mėn. Komisijos paskirtos aukšto lygio ekspertų grupės pasiūlymų apimtis ir užmojai; pažymi, kad pasiūlymų poveikis tiksliniams bankams bus nedidelis, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė jau patvirtino panašaus pobūdžio reformas (1);

5.

pažymi, kad abiejų Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl reglamentų tikslas – suderinti tam tikras taisykles siekiant sustiprinti bankų ir finansų įstaigų reguliavimo sistemą. Dėl plačių tikslinių subjektų tarpusavio sąsajų ir dėl to galinčios kilti sisteminės rizikos šie reglamentai gali būti įgyvendinti tik Europos Sąjungos lygmeniu. Todėl RK mano, kad teisinis pagrindas (SESV 114 straipsnis) yra teisingas ir siūlomas teisės aktas atitinka subsidiarumo principą;

6.

dar kartą pabrėžia kreditų, skirtų finansuoti viešąsias vietos ir regionų valdžios institucijų investicijas į visuotinės svarbos projektus, pavyzdžiui, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir švietimą, svarbą; pastebi, kad šios investicijos sudaro didelę viešųjų išlaidų dalį ir yra gyvybiškai svarbios augimui ir piliečių gerovei;

7.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų paimtų paskolų specifiškumą. Vietos ir regionų valdžios institucijų jokiu būdu negalima lyginti su privačiais ar verslo klientais, todėl bankai turi atlikti specialų tikslinį šių paskolų pobūdžio, dydžio ir trukmės įvertinimą;

8.

pripažįsta pagrindinį vietos, regioninių, taip pat į vietos ir regionų valdžios institucijas orientuotų bankų vaidmenį regionų ir savivaldybių vystymosi ir finansavimo srityse. Remdami MVĮ, asociacijas ir socialinę ekonomiką jie suteikia esminę pagalbą vietos ekonomikos vystymuisi;

9.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją išsaugoti ir stiprinti vietinį savidraudos įmonių, kooperatyvų ir taupymo įstaigų verslo modelį, visų pirma smulkių bankų, kurie dėl savo tankaus ir subalansuoto pasiskirstymo vietos ir regionų bendruomenėse atlieka labai svarbų vaidmenį realiojoje ekonomikoje;

10.

nepritaria neproporcingai ir nekontroliuojamai kai kurių vietos ir regioninių bankų, kuriems įsigijus nuvertėjusio turto kilo rimtas pavojus jų kilmės teritorijos ekonomikai, plėtrai;

11.

atkreipia dėmesį į sumažėjusį bankų paskolų teikimą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurį rodo ne tik didesnės maržos, bet ir nerimą keliantis paskolų trukmės sumažinimas; tai gali reikšti užburtą ratą, kai universalūs bankai sumažina savo dalyvavimą realiojoje ekonomikoje ir dėl to veikiau renkasi prekybą ir šešėlinę bankininkystės veiklą;

12.

sunerimęs dėl didelio palūkanų normos skirtumo tarp Europos Centrinio Banko palūkanų normos (nuo 2013 m. lapkričio mėn. 0,25 proc.) ir palūkanų normos, kurią bankai siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, kad šis skirtumas nėra grindžiamas objektyviu tam tikros savivaldybės finansinės padėties vertinimu, o įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra gana nedidelė;

13.

mano, kad dėl šių sugriežtintų sąlygų vietos ir regionų valdžios institucijų biudžetai patiria didelį spaudimą, nes joms vis sunkiau subalansuoti savo biudžetus, panaudoti turimas lėšas ir finansuoti ilgalaikius projektus, padedančius užtikrinti augimą ir užimtumą;

14.

todėl ragina Komisiją vėlesniu etapu pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų nustatomos veiksmingos kreditų krizės, su kuria susiduria MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijos, sprendimo priemonės;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios vietos ir regionų valdžios institucijos savo veiklai ir politikai finansuoti išleidžia finansines priemones, pavyzdžiui, obligacijas;

16.

apgailestauja, kad kai kurie bankai, puikiai žinodami apie su tuo susijusią riziką, skatino vietos ir regionų valdžios institucijas didžiuliais kiekiais pirkti nuvertėjusius ir sudėtingus finansinius produktus; pabrėžia, kad nesant deramo įvertinimo daugumai vietos ir regionų valdžios institucijų trūksta būtinų techninių žinių, kad galėtų visapusiškai suprasti šiuos produktus; todėl apgailestauja, kad netekus šio turto, visa našta tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms ir mokesčių mokėtojams;

17.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skatinti bankus vietos ir regionų valdžios institucijų atžvilgiu taikyti visapusį, teisingą ir atsakingą požiūrį, kai jos konsultuojamos dėl susijusios rizikos; taip pat ragina kurti paprastas ir skaidrias vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas finansines priemones, kurių nuostatos ir sąlygos būtų aiškiai apibrėžiamos pasirašant sutartį; prašo, kad šių priemonių palūkanų normos būtų aiškiai nurodytos, tokiu būdu užtikrinant skaidrumą demokratiniame vietos ir regionų valdžios institucijų sprendimų priėmimo procese;

18.

remia tikslą didinti bankų stabilumą ir atsparumą uždraudžiant prekybą savo sąskaita ir numatant galimybę atskirti rizikingą prekybos veiklą;

19.

pritaria 1 straipsnyje išdėstytiems sisteminės rizikos, finansiškai nepalankių sąlygų ir didelių, sudėtingų ir tarpusavyje susijusių finansų sistemos subjektų žlugimo prevencijos tikslams;

20.

kviečia Komisiją išnagrinėti panašių taisyklių taikymo įvairaus dydžio bankams pagrįstumą, atsižvelgiant į administracinę naštą ir išlaidas, nes tokios iniciatyvos taip pat galėtų užtikrinti didesnį smulkių bankų saugumą;

21.

pritaria Komisijos pasiūlymui uždrausti savo sąskaita vykdomą prekybą finansinėmis priemonėmis ir žaliavomis, t. y. tokią prekybą, kurią bankas vykdo siekdamas vienintelio tikslo – pelno sau, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų (COM(2011) 0656) (vadinamojoje „MiFiD II“) neminima prekyba savo sąskaita. Leisti tokias priemones turėtų galėti tik tie rinkos dalyviai, kurie gali įrodyti, kad šie produktai bus naudojami jų pačių komercinei ar pramoninei rizikai padengti. Priešingu atveju kils pavojus, kad gali susidaryti painiava dėl bankų vaidmens vykdant konsultacinę ir investicinę veiklą, o tai gali paskatinti spekuliaciją ir kainų nepastovumą bei sukelti sisteminę riziką bankų sektoriui

22.

nuogąstauja dėl didelio dažnio prekybos, kuri gali kelti rimtą pavojų bankų sistemai, ir prašo valstybių narių ir Komisijos įgyvendinti veiksmingas šios srities reguliavimo priemones;

23.

pakartoja, kad buvo gerokai sumažinta siūlomo reglamento taikymo sritis, nes valstybės narės jau priėmė arba svarsto galimybę patvirtinti panašaus pobūdžio nacionalines taisykles, ir kad Liikanen grupės rekomendacijos buvo gerokai susilpnintos;

24.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti šio labai integruoto sektoriaus vienodumą ES lygmeniu, siekiant kuo mažesnės reikalavimų laikymosi naštos bei išlaidų ir sudaryti visiems vienodas sąlygas, užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą šiame sektoriuje;

25.

palankiai vertina tai, kad Komisija numačiusi peržiūrėti šias taisykles po jų įgyvendinimo, ir ragina nuodugniai ištirti visas galimas neigiamas pasekmes, visų pirma ES miestų ir regionų realiosios ekonomikos finansavimui;

26.

abejoja, ar siauros apimties bandymu besiremiantis sprendimas dėl tam tikros prekybos veiklos atskyrimo užtikrins pakankamai teisinių priemonių bendriesiems reglamento tikslams pasiekti; galbūt būtų buvę geriau šių tikslų siekti atlikus platesnį, visus tikslus apimantį bandymą;

27.

abejoja dėl labai sudėtingo požiūrio efektyvumo, nes, viena vertus, bus sunku ir brangu įvertinti ir stebėti taisyklių įgyvendinimą ir, kita vertus, bus galima daryti išimtį netaikyti reglamento ir atsivers kelias reguliaciniam arbitražui;

28.

apgailestauja dėl sumažintos reglamento projekto taikymo srities, ypač dėl sprendimų priėmimo proceso netaikymo prekybai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Iš tikrųjų, būgštaujama, kad pernelyg didelė spekuliacinė prekybos veikla sukuria didžiules rinkas ir iškreipia tiek finansų rinką, tiek ir realiąją ekonomiką. O dėl šių iškraipymų gali būti neteisingai nustatomos kainos žemės ūkio, energijos ir metalų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose, kurios yra gyvybiškai svarbios vietos ir regionų ekonomikai;

29.

ragina Komisiją iš Reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti 5 straipsnio 4 dalies pateiktos apibrėžties pašalinti ilgalaikį vertybinių popierių laikymą (arba vadinamąjį pirkimą ir laikymą), nes tai yra pagrindinės bankų veiklos dalis;

30.

kviečia Komisiją į savo bankų pertvarkymo mechanizmus įtraukti simetrijos principą. Kitaip tariant, pertvarkymo institucijoms būtų suteikta galimybė priversti kreditorius padengti nuostolius, taip, kaip kitu atveju jie būtų gavę naudos; tai turėtų būti vienodai taikoma visų rūšių kreditoriams;

31.

remia Reglamentą dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo ir mano, kad šios priemonės, papildančios struktūrines bankų reformas yra labai svarbios siekiant pašalinti jau nustatytas teisines spragas;

32.

pripažįsta, kad reglamentas yra būtinas, atsižvelgiant į glaudžias tradicinių bankų ir šešėlinio bankų sektoriaus sąsajas ir į tai, kad pastarasis, nors jam ir netaikoma atitinkama kontrolė, atlieka tas pačias ekonomines funkcijas kaip ir bankai: kredito tarpininkavimo, kredito rizikos perleidimo, likvidumo ir įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimo funkcijas;

33.

primygtinai ragina Europos Centrinį Banką, Parlamentą ir valstybes nares toliau dėti visas pastangas, kad gautų pakankamai išsamią informaciją apie šešėlinį bankų sektorių. Informacija yra svarbiausias veiksnys, kad viešosiosios institucijos galėtų tinkamai reaguoti reguliuojant sistemą, nepaisant labai sparčios raidos ir bandymų apeiti įstatymą;

34.

palankiai vertina siūlomą įpareigojimą į bendrą duomenų bazę teikti duomenis apie visus sandorius ir mano, kad tai padės gerinti su vertybinių popierių įsigijimo finansavimu susijusios rizikos ir grėsmių stebėseną; taip pat palankiai vertina tai, kad šios priemonės pagerins skaidrumą investuotojams ir leis jiems, geriau žinant vertybinių popierių įsigijimo finansavimo ypatumus, priimti sprendimus;

35.

pritaria minimalių sąlygų nustatymui, nes jos padidins pakartotinio įkeitimo skaidrumą užtikrinant, kad klientai savo sutikimą duos ir sprendimą priims gerai žinodami apie susijusią riziką.