Atlasiet eksperimentālās funkcijas, kuras vēlaties izmēģināt!

Šis dokuments ir izvilkums no tīmekļa vietnes EUR-Lex.

Dokuments 52013XC0626(05)

    Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

    OL C 180, 2013 6 26., 21./24. lpp. (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    26.6.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 180/21


    Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

    2013/C 180/11

    Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.: 1151/2012 51 straipsnį (1).

    BENDRASIS DOKUMENTAS

    TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

    dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

    „CORDERO SEGUREÑO“

    EB Nr.: ES-PGI-0005-0871-01.04.2011

    SGN ( X ) SKVN ( )

    1.   Pavadinimas

    „Cordero Segureño“

    2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

    Ispanija

    3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

    3.1.   Produkto rūšis

    1.1 klasė.

    Šviežia mėsa (ir subproduktai)

    3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

    Mėsa gali būti parduodama kaip visa skerdena, skerdenų pusės, išpjaustyta gabalais, su kaulais ar be jų arba vartoti skirtais vienetais. Mėsa gaunama iš ėriukų (mot. ar vyriškos lyties), kurių tėvai yra Segureña veislės.

    Šių gyvulių skerdenų savybės yra tokios:

    a)

    visos skerdenos be galvos ir vidurių svoris: 9–13 kg (po nuvarvinimo);

    b)

    pateikimas: visa skerdena be galvos ir vidurių, atitinkamai išmėsinėta, su nuleistu krauju, be sužalojimų. Skerdenos klasifikavimas: B ir C kategorijos, aukščiausios kokybės, remiantis ES teisės aktais dėl avių skerdenų klasifikavimo (Reglamentas (EB) Nr. 1249/2008);

    c)

    skerdenos raumeningumas: R ir O tipų, remiantis ES teisės aktais dėl avių skerdenų klasifikavimo (Reglamentas (EB) Nr. 1249/2008);

    d)

    riebalai:

    skerdenos riebalų sluoksnis: 2–3 verčių, remiantis ES teisės aktais dėl avių skerdenų klasifikavimo (Reglamentas (EB) Nr. 1249/2008),

    dubens ir inkstų riebalai: 1–2 patinams, 2–3 patelėms, remiantis ES teisės aktais dėl avių skerdenų klasifikavimo (Reglamentas (EB) Nr. 1249/2008);

    e)

    mėsos spalva – nuo blyškiai rausvos iki rausvos.

    3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

    3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

    Iki skerdimo ėriukai minta juos atsivedusios avies pienu; kartu duodama daug skaidulų turinčių produktų ir augalinių maisto papildų.

    3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

    Ėriukai turi būti gimę ir augę nustatytoje vietovėje iki skerdimo. Jie gali būti skerdžiami ir (arba) išpjaustyti bet kurioje sertifikuotoje skerdykloje ar išpjaustymo įmonėje.

    3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

    3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

    Saugoma geografinė nuoroda „Cordero Segureño“ turi logotipą ar skiriamąjį ženklą, pagal kurį atskiriami visi ja apsaugoti produktai.

    Skiriamasis SGN „Cordero Segureño“ ženklas dedamas ant reikalavimus atitinkančių skerdenų naudojant ištisinę kiekvienos skerdenos pusės žymėjimo sistemą nuo kaklo iki pasturgalio naudojant nenutrinamus maistinius dažus. Skerdenos identifikuojamos numeruota etikete, klijuojama ant vienos iš galinių galūnių; etiketėje nurodomas svoris ir skiriamasis SGN ženklas.

    Išpjovos identifikuojamos ar žymimos numeruota etikete, klijuojama ant vienos iš galinių galūnių; etiketėje nurodomas svoris ir skiriamasis SGN „Cordero Segureño“ ženklas.

    4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

    SGN nustatyta geografinė vietovė, kurioje tradiciškai auginamos „Cordero Segureño“ gamybai skirtos „Segureña“ veislės avys, yra Albacetos, Almeros, Grenados, Chaeno ir Mursijos savivaldybėse, rytinių Andalūzijos kalnų teritorijoje; minimalus aukštis – 500 m; tai veiksnys, ribojantis vietovę, nes jis turi lemiamos įtakos žemės ūkio ir klimato savybėms ir, tuo pačiu, gamybos sistemai. Šioje vietovėje iš viso yra 144 savivaldybės, priklausančios minėtoms Albacetos, Almeros, Grenados, Chaeno ir Mursijos provincijoms, kurios toliau išskirstytos pagal autonominę bendruomenę, provinciją ir apskritį (comarca):

     

    Andalūzijos autonominė bendruomenė:

     

    Almeros provincija: Comarca de Almanzora (13 savivaldybių), Comarca de Alto Nacimiento (6 savivaldybės), Comarca de Filabres-Alhamilla (8 savivaldybės), Comarca de Los Vélez (4 savivaldybės).

     

    Grenados provincija: Comarca de Baza (8 savivaldybės), Comarca de Guadix (33 savivaldybės), Comarca de Huéscar (6 savivaldybės).

     

    Chaeno provincija: Comarca de El Condado (8 savivaldybės), Comarca de la Loma y las Villas (6 savivaldybės), Comarca Norte (3 savivaldybės), Comarca Sierra de Cazorla (9 savivaldybės), Comarca Sierra de Segura (13 savivaldybių).

     

    Kastilijos La Mančos Junta de Comunidades

    Albacetos provincija: Comarca Sierra Segura (10 savivaldybių), Comarca Sierra Alcaraz (12 savivaldybių)

     

    Mursijos autonominė bendruomenė:

    Mursijos provincija: Comarca Noroeste (5 savivaldybės).

    5.   Ryšys su geografine vietove

    5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

    Didelė kalnuota zona su nelygiu reljefu, kur susijungia minėtos provincijos, sudaro „Segureña“ veislės avių, iš kurių gaunamos geografine nuoroda žymimos skerdenos, auginimo vietovę. Ji apima zonas, kuriose gyvuliai tradiciškai būdavo perginami siekiant pasinaudoti laikinomis ganyklomis. Šios vietovės, kurios skiriamasis bruožas, kaip minėta, yra 500 m aukštis, dirvožemio ir klimato savybės yra vienalytės aplinkos ir bendrų auginimo metodų, kuriuos lemia minėtas aukštis ir kurie yra labai svarbūs laikantis produkto kokybės standartų, požiūriu.

    Nustatyta geografinė vietovė, nurodyta ankstesniame punkte, pasižymi tokiomis klimato ir dirvožemio savybėmis:

    žiemos tipas, remiantis žemės ūkio ir klimato Papadakis klasifikacija: Ci (citrusiniai), av (šiltos avižos) arba Av (šaltos avižos), tai reiškia:

    vidutinė šalčiausio mėnesio absoliuti žemiausia temperatūra – 10 °C–7 °C,

    vidutinė šalčiausio mėnesio absoliuti aukščiausia temperatūra 5 °C–21 °C,

    sausasis ar sausringasis laikotarpis trunka 5 mėn. ar trumpiau,

    šaltasis ar šalnų laikotarpis trunka 5 mėn. ar ilgiau.

    Auginimo vietovės aukštis nulėmė specifines žemės ūkio ir klimato savybes, kurios yra atšiauresnės (atitinkančios Papadakis klasifikacijos Tierra Fría Baja klimato vienetą), nei būdinga Ispanijos pusiasalio pietrytinei daliai. Klimatas tipiškas žemyninis, su šaltomis žiemomis ir sausomis bei karštomis vasaromis. Paros temperatūrų svyravimai dideli, kritulių mažai ir jie nereguliarūs. Kalkinis rudžemis žemės ūkio požiūriu skurdus, paveiktas erozijos, todėl ganyklų augmenijos vegetacijos laikotarpis trumpas; be to, šios ganyklos neproduktyvios.

    Taigi, dėl tokių žemės ūkio ir klimato savybių ten praktiškai gali ganytis tik avys, konkrečiau – „Segureña“ veislė. Ši vietinė ypač atspari veislė daug kartų keitėsi, kol prisitaikė prie šio nelygaus reljefo ir atšiaurių sąlygų.

    Dėl vietovės savybių tam tikromis ypatingomis priemonėmis reikėjo pritaikyti „Segureña“ veislės avių auginimo sistemą prie sąlygų atšiaurumo. Avys auginamos taikant ekstensyviąją ar pusiau ekstensyviąją sistemą. Tai mišraus auginimo modelis, kai avys ganomos natūraliose ganyklose ir taip pat šeriamos grūdais; taikant šį modelį panaudojami tradiciniai metodai. Suaugę gyvuliai ganyklose būna visus metus, naktį glaudžiasi pašiūrėse, o kartais tiesiog lieka lauke. Ganant ganyklose pašarams galima naudoti vietinės laukinės augalijos išteklius, taip pat šiaudus ir pašarinius ankštinius augalus, o kartais ir drėkinamas pievas; taip išnaudojami kiekvieno metų laiko ištekliai. Esant reikalui, ganyklų ištekliai gali būti papildomi avims duodant maisto papildų. Tik keli ūkiai taiko „transterminancia“ (gyvulių perginimą vidutiniu atstumu); jo esmė – ilgai trunkanti bandos pergina, kai norima pasiekti tradicines laikinos ganiavos vietas, esančias geografinėje vietovėje.

    Tas pats pasakytina ir apie tradicinę ėriukų auginimo sistemą, kuriai įtaką padarė žemės ūkio ir klimato savybės bei tinkamų pašarų išteklių buvimas. Todėl, kol avys ganosi, ėriukai turi būti auginami ir maitinami garduose. Iki skerdimo ėriukai minta juos atsivedusios avies pienu, skirtu tik ėriukų žindymui; kartu duodama daug skaidulų turinčių produktų ir augalinių maisto papildų. Toks papildomas racionas augintojams brangiai kainuoja, todėl „Cordero Segureño“ skerdenos gaunamos iš nedidelį gyvąjį svorį turinčių ėriukų – taip išlaidos sumažinamos.

    5.2.   Produkto ypatumai

    SGN žymima mėsa gaunama iš ėriukų (mot. ar vyriškos lyties), kurių tėvai yra tik „Segureña“ avių veislės.

    Tradiciškai iš šių ėriukų galima gauti 9–13 kg geros formos skerdenos (raumeningumo klasė – R ir O), kurios spalva yra rožinė ar blyškiai rožinė, o skerdenų padengimas riebalais ir jų infiltracija – optimalūs.

    Dėl būdingos riebalų infiltracijos į gyvūnų raumenis ir dėl nesančio riebalų kvapo ir skonio, nes skerdžiant gyvūnų svoris nėra didelis, mėsa yra sultinga ir minkšta.

    5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

    „Cordero Segureño“ SGN pripažinimo paraiška paremta išskirtinėmis produkto savybėmis.

    Ėriukai auga palyginti greitai, nes maitinasi vien tik avies pienu, kuris skirtas vien tik jaunikliams; todėl skerdenos yra ypač geros formos, o tokią gerą formą lemia ėriukų veislė.

    Įvairūs su vietovės žemės ūkio ir klimato sąlygomis susiję veiksniai daro įtaką „Cordero Segureño“ mėsos spalvai. Tarp tokių veiksnių – nuolatinis privalomas ėriukų laikymas aptvaruose ir jų maitinimas avies pienu bei daug skaidulų turinčiais produktais, kurių nėra ganyklose. Todėl skerdenos sveria nedaug, o tai lemia dominuojantį išskirtinį raumenų plaušų tipą, suteikiantį mėsai blyškiai rožinę ar rožinę spalvą, būdingą šiai ėriukų rūšiai; nėra riebalų skonio ir kvapo.

    Tas pats pasakytina apie skerdenų ir mėsos riebalų kiekį ir tipą. Todėl paviršinių riebalų ir dubens ir inkstų riebalų kiekis priklauso nuo skerdenos svorio. Didesnis skerdenų svoris lemtų daugiau riebalų, kurių būtų daugiau ant moteriškos lyties ėriukų. Kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį kalbant apie riebalus – dėl ėriukų veislės ir raumenų plaušų tipo užtikrinamas optimalus riebalų infiltravimas į mėsą, kuri dėl to tampa sultinga ir minkšta.

    Štai kodėl „Segureña“ veislė daugiausia skirta mėsai. Veislės savybės leidžia išauginti ėriukus su didelio produktyvumo skerdenomis, kurios skerdimo metu yra idealaus svorio ir taip atsiranda išskirtinės ir, palyginti su kitais tokios pačios svorio kategorijos ėriukais, aukštos kokybės savybės; šių ėriukų mėsą vartotojai ypač vertina.

    Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

    (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

    http://www.magrama.gob.es/es/alimentacion/temas/calidad-agroalimentaria/PLIEGO_IGP_cordero_segure%C3%B1o_11-10-12_tcm7-224398.pdf


    (1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

    (2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

    (3)  Žr. 2 išnašą.


    Augša