31.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 153/148

—

atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1992 m. birželio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos ir vystymosi konferencijoje priimtą Biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir į Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. lapkričio mėn. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijos 27-ojoje sesijoje patvirtintą FAO susitarimą dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines apsaugos ir valdymo priemones (Priemonių laikymosi susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių bei toli migruojančių žuvų rūšių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių – 1995 m. rugpjūčio mėn. UNFSA),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio mėn. FAO konferencijoje priimtą FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. birželio mėn. priimtą Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio mėn. FAO tarybos patvirtintą FAO tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (IPOA-IUU),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės mėn. Europos Komisijos komunikatą dėl Bendrijos neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuojamos žvejybos panaikinimo veiksmų plano (COM(2002)0180),

—

atsižvelgdamas į deklaraciją, parengtą 2002 m. rugpjūčio 26 d.–rugsėjo 4 d. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl ES kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba veiksmų plano įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(IUU reglamentas) (2), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų (Žvejybos leidimų reglamentas) (3) ir į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (Kontrolės reglamentas) (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio mėn. Romoje surengtos FAO konferencijos 36-ojoje sesijoje patvirtintą FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (PSMA),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitą dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo žuvininkystės pramonėje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) pranešimą dėl atgrasymo nuo neteisėtos veiklos žuvininkystės sektoriuje – Genetikos, genomikos, chemijos ir kriminalistikos laimėjimai, skirti kovai su NNN žvejyba ir žuvų produktų atsekamumo užtikrinimui, paskelbtą 2011 m.,

—

atsižvelgdamas į būsimą Jungtinių Tautų tvarios plėtros konferenciją (UNCSD), kuri vyks 2012 m. birželio mėn. Brazilijoje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Vystymosi bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų nuomones (A7–0362/2011),

A.

kadangi 71 proc. Žemės planetos dengia vandenynai, kurie yra sukaupę 16 kartų daugiau anglies dvideginio nei sausumos pasaulis ir atlieka pagrindinį vaidmenį visos planetos klimato ir gyvybės palaikymo sistemose bei suteikia didelei daliai pasaulio gyventojų maistą, pragyvenimo šaltinį, energiją ir transporto kelius;

B.

kadangi, kaip pranešama, neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos būdais kasmet sugaunama 11–26 mln. tonų žuvų, o tai yra mažiausiai 15 proc. visų pasaulyje sugaunamų žuvų, todėl neįmanoma ekonomiškai, socialiai ir ekologiškai tvariai valdyti pasaulio jūrinių išteklių naudojimo;

C.

kadangi 2010 m. spalio mėn. Nagojoje surengtoje 10-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje priimtu susitarimu buvo nustatytas tarptautinis įsipareigojimas iki 2020 m. mažiausiai dvigubai sumažinti biologinės įvairovės nykimą;

D.

kadangi pasaulio vandenynuose gyvena 90 proc. Žemės gyvybės formų;

E.

kadangi du trečdaliai pasaulio vandenynų nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai, trūksta visapusiškos politikos tarptautiniams vandenims (atvirai jūrai) valdyti, vadovaujantis dabartiniais spragų turinčiais, iš esmės XVII a. jūrų laisvės principais pagrįstais įstatymais, ignoruojami daugelis aplinkosaugos principų, kurie jau seniai taikomi sausumai ir atmosferai;

F.

kadangi susitarimas dėl uosto valstybės kontrolės priemonių, skirtų neteisėtos žvejybos prevencijai, jai sustabdyti ir panaikinti, nedeklaruojamas ir nereglamentuojamas FAO, tarp savo tikslų apima „patogių uostų“, kuriais naudojamasi kaip saugiu prieglobsčiu NNN žvejybą vykdantiems laivams, ir sudaromos sąlygos neteisėto laimikio prekybai, pašalinimą;

G.

kadangi naujasis ES kontrolės paketas, kurį sudaro NNN reglamentas, Kontrolės reglamentas ir Žvejybos leidimų reglamentas, yra visapusiškas priemonių rinkinys kovai su šia vandenynų nelaime, nes jame nurodyta ES valstybių narių ir trečiųjų šalių vėliavos valstybių, pakrantės valstybių, uosto valstybių ir rinkos valstybių atsakomybė;

H.

kadangi ES yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja ir viena didžiausių pasaulio žvejybos veikėjų, todėl jai tenka didelė atsakomybė vaidinti pagrindinį vaidmenį sutelkiant tarptautinės bendruomenės jėgas kovai su NNN žvejyba;

1.

mano, kad NNN žvejyba yra viena didžiausių grėsmių biologinei pasaulio vandenynų įvairovei;

2.

yra įsitikinęs, kad NNN žvejyba yra didelė aplinkos apsaugos ir ekonominė viso pasaulio problema tiek žvejybos jūrose, tiek žvejybos gėluosiuose vandenyse srityje, kenkianti žuvininkystės valdymo pastangoms, kelianti grėsmę žuvų išteklių tvarumui bei maisto saugumui ir taip pat iškraipanti rinką su neprognozuojamais padariniais visai visuomenei, įskaitant besivystančias šalis;

3.

pabrėžia, kad NNN žvejyba ir susijusios komercinės veiklos rūšys sudaro nesąžiningą konkurenciją žvejams ir kitiems, kurie veiklą vykdo laikydamiesi įstatymų, ir sukelia ekonominių sunkumų žvejų bendruomenėms, vartotojams ir visam sektoriui;

4.

pabrėžia ES prisiimtą pasaulinį lyderiavimą pagal naująjį ES kontrolės teisės aktų rinkinį, kurį sudaro NNN reglamentas, Kontrolės reglamentas ir Žvejybos leidimų reglamentas; mano, kad naujasis ES kontrolės paketas yra plataus masto ir visapusiškas priemonių rinkinys kovai su šia vandenynų nelaime, nes jame nurodyta ES valstybių narių ir trečiųjų šalių vėliavos valstybių, pakrantės valstybių, uosto valstybių ir rinkos valstybių atsakomybė, taip pat įpareigojimai, susiję su jų piliečių veikla; ragina kuo greičiau tvirtai taikyti šias priemones;

5.

pabrėžia, kad būtina didinti koordinavimą tarp Komisijos, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros ir valstybių narių, siekiant pagerinti informacijos rinkimą ir mainus bei padėti griežtai ir skaidriai taikyti Sąjungos žuvininkystės teisės aktus;

6.

mano, jog vėliavos valstybė ir toliau turi užtikrinti, kad laivai laikytųsi atitinkamų valdymo ir kitų taisyklių, taip pat atsakyti už duomenų apie laimikį ir žvejybos veiklą rinkimą ir pateikimą bei atsekamumo užtikrinimą, įskaitant atsakomybę už sugautų žuvų kiekio sertifikato patvirtinimą, nes įgaliojimų delegavimas kitai valstybei pakenktų kovai su NNN žvejyba;

7.

primygtinai reikalauja, kad Komisijai ir valstybių narių kontrolės institucijoms būtų suteikta pakankamai išteklių (žmogiškųjų, finansinių ir technologinių) šiems reglamentams visiškai įgyvendinti;

8.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ES patikimumą, Komisija ir valstybės narės turi nustatyti ir bausti ES ūkio subjektus, pažeidžiančius ES teisę, ir mano, kad šioje srityje vis dar reikia nemažai nuveikti, kol ES užtikrins pakankamą kovą su NNN žvejyba savo teritorijoje, o ES ūkio subjektai – kitur;

9.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti kovą su neteisėta žvejyba jūrose ir vidaus vandenyse ir pabrėžia, kad būtina atlikti peržiūrą, ar kontrolės mechanizmai pakankami ir ar jie įgyvendinami;

10.

ragina pasinaudoti bendrosios žuvininkystės politikos peržiūra, kad būtų sukurtos teisėtos žvejybos paskatos ES aplinkos, vartotojų ir gamintojų labui;

11.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos ištirti, ar pramoginė žvejyba ES yra tokio masto, kad tikrai turi būti klasifikuojama kaip NNN žvejyba;

12.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant sukurti Europos pakrančių apsaugos funkciją, kad būtų padidintas bendras priežiūros ir kontrolės pajėgumas bei veiksmingai kovojama su dabartinėmis ar būsimomis jūroje kylančiomis grėsmėmis, pavyzdžiui, terorizmu, piratavimu, neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, neteisėta prekyba arba jūros tarša;

13.

ragina Komisiją toliau stengtis skatinti informacijos mainus ir keistis informacija apie jūrų stebėjimą, ypač skatinti informacijos, kuria pakrančių apsaugos funkciją siekiama suderinti Europos lygmeniu, mainus;

14.

mano, kad ES tikslus kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba reikia stiprinti būtinais ištekliais, visų pirma finansiniais ištekliais, siekiant užtikrinti jų rėmimą, o valstybėms narėms reikia skirti pakankamai išteklių, kad jos galėtų įgyvendinti galiojančius reglamentus; taip pat pabrėžia, kad ateityje pradedant taikyti bet kokius naujus metodus (pvz., elektronines sekimo sistemas ir kt.) ES biudžeto lygmeniu turi būti užtikrinta, kad būtų galimybė gauti finansinių išteklių, reikalingų jiems įgyvendinti;

15.

ragina Komisiją kasmet skelbti valstybių narių bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių vykdymo vertinimus, kuriuose būtų nurodyti galimi trūkumai, kuriuos reikia pašalinti, ir ragina naudoti visas įmanomas priemones, įskaitant tas, kuriomis nustatomos valstybės narės, nesilaikančios įsipareigojimų, siekiant užtikrinti visišką jų laikymąsi ir sukurti skaidrios ir patikimos kontrolės režimą;

16.

pritaria Komisijos sprendimui pradėti taikyti taškais grindžiamą žvejybos licenciją, kaip papildomą priemonę, kuria galėtų pasinaudoti valstybės narės, siekdamos nustatyti pažeidimus kiekvienu prekybos grandinės etapu ir pradėti taikyti griežtas nuobaudas pažeidimo atveju;

17.

mano, kad, turint omenyje didelį žuvų išteklių, žvejybos laivų ir juos remiančio kapitalo judumą bei pasaulinį žuvų rinkos pobūdį, su NNN žvejyba galima iš esmės veiksmingai kovoti bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmenimis, ir išsamiai, tiksliai ir laiku keičiantis informacija apie žvejybos laivus, jų veiklą bei laimikius ir kitais susijusiais klausimais;

18.

ragina ES primygtinai reikalauti, kad trečiosios šalys veiksmingai kovotų su NNN žvejyba, įskaitant skatinimą pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti FAO uosto valstybės priemonių susitarimą, JT susitarimą dėl žuvų išteklių, FAO priemonių laikymosi susitarimą ir Jungtinių Tautų jūrų teisės, taip pat įvairiais laimikio dokumentavimo schemas, jau priimtas regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų prekybos susitarimų srityje, žuvininkystės partnerystės susitarimus ir ES vystymosi politiką;

19.

pabrėžia, kad visas trečiąsias šalis, su kuriomis Europos Sąjunga sudarė žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus, būtina įpareigoti taikyti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) taisykles, susijusias su dėl NNN žvejybos atsirandančiomis pagrindinėmis darbo teisėmis, ypač socialinio dempingo taisykles;

20.

pabrėžia, kad buvę žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros užtikrinimo apribojimai daugiausia buvo įveikti dėl technologinės pažangos, įskaitant pokyčius kosmoso ir palydovų technologijose, ir kad šiandien kovai su NNN žvejyba svarbiausia yra politinė vyriausybių valia veikti veiksmingai ir atsakingai;

21.

ragina valstybes nares persekioti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn laivų savininkus, įmones, bendroves ar asmenis, vykdančius su NNN žvejyba susijusią veiklą, įskaitant NNN laimikių maišymą su teisėtais laimikiais, nes tai būtų dar kitų ekologinių ir ekonominių nusikaltimų vykdymas, taikant griežtas sankcijas priimant apkaltinamuosius nuosprendžius, įskaitant, tam tikrais atvejais, už sunkius ar pakartotinius nusikaltimus, žvejybos licencijų panaikinimą visam laikui ir atsisakymą suteikti prieigą prie uosto įrenginių;

22.

apgailestauja, kad Europos Sąjungos subsidijos buvo skirtos ir laivams, kurie anksčiau buvo sugauti žvejojant nelegaliai;

23.

ragina Komisiją iš dalies keisti reikalavimus visoms finansinės pagalbos rūšims gauti, kad būtų taikomos finansinės sankcijos ir panaikintos finansavimo galimybės laivų savininkams, jei buvo nustatyta, kad tie laivai žvejojo nelegaliai;

24.

ragina Komisiją nebeteikti Europos žuvininkystės fondo pagalbos tiems laivams, kurie vykdo NNN žvejybą;

25.

pabrėžia, jog siekiant tvariai naudoti jūrų išteklius reikia užtikrinti didesnę žvejybos pramonės atsakomybę ir atskaitomybę; mano, kad būtina gerinti skaidrumą visais žuvininkystės pramonės ir jos veiklos aspektais, įskaitant ir susitarimą dėl tarptautinių kriterijų, skirtų nustatyti faktinę laivų nuosavybę ir žvejybos teises, kurias jie turi, bei sąlygas informacijai apie tai skelbti, taip pat žvejybos laivų stebėseną tarptautiniuose vandenyse;

26.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį patvirtindama ir skatindama skaidrumo politiką, susijusią su sprendimų priėmimu tarptautinėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir trečiosiose šalyse, su kuriomis ES palaiko ryšius žuvininkystės srityje;

27.

pažymi, kad žvejyba, vykdoma atsižvelgiant į tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu priimtas priemones ir grindžiama atsakingu ir tvariu išteklių naudojimu prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir ES viduje, ir besivystančiose šalyse, o neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba turi dramatiškų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių padarinių, kurie ypač kenkia besivystančioms šalims, nes trukdo joms pasiekti Tūkstančio vystymosi tikslų (TVT), ypač 1, 7 ir 8 TVT;

28.

pabrėžia tarpvalstybinį žvejybos pobūdį ir būtinybę, siekiant įveikti NNN žvejybą, bendradarbiauti dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis, kad visi taikytų kovos su NNN žvejyba priemones skaidriai, nediskriminuojamai ir teisingai, atsižvelgdami į besivystančių šalių, ypač mažų salų valstybių, finansinius, techninius ir žmogiškuosius pajėgumus;

29.

ragina Komisiją užtikrinti savo politikos krypčių nuoseklumą, kad vystymosi politika, kurią vykdant kovojama su skurdu, kaip ir su aplinka ir prekyba susiję klausimai, būtų ES politikos, kuria siekiama įveikti NNN žvejybą, sudėtinė dalis;

30.

pabrėžia tiesioginį NNN žvejybos ryšį su valstybės valdymo lygiu ir ragina, kad visos išorės pagalbos priemonės būtų lydimos tvirto pagalbą gaunančios šalies politinio ryžto uždrausti NNN žvejybą savo vandenyse ir apskritai pagerinti žuvininkystės sektoriaus valdymą;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti savo finansinės, technologinės ir techninės paramos, įskaitant oficialią vystymosi pagalbą ir žuvininkystės partnerystės susitarimus, besivystančių šalių vandenų stebėsenos, kontrolės ir stebėjimo programoms programas, pirmenybę teikiant ne dvišalėms, o regioninėms programoms; be to, ragina labiau koordinuoti visų donorų (Europos ir kitų) veiksmus, susijusius su tokių programų finansavimu;

32.

be to, mano, jog ES turėtų aktyviai vykdyti bendradarbiavimą pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus (ŽPS), kad būtų veiksmingiau kovojama su NNN žvejyba;

33.

ragina Komisiją susitarimuose, kuriuos ji pasirašo su besivystančiomis šalimis, kiek reikia, padidinti žuvininkystės sektoriui skiriamą finansinį paketą, kad šios šalys galėtų sutvirtinti savo institucinius, žmogiškuosius ir techninius pajėgumus kovoti su NNN žvejyba ir taip užtikrinti geresnį pasaulinių ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtų priemonių ir Europos teisės aktų laikymąsi;

34.

pabrėžia, kad reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir suteikti atsakomybę žuvininkystės sektoriaus įmonėms, kad jos užtikrintų, kad būtų taikomi teisėti žvejybos metodai, ir bendradarbiautų su valdžios institucijomis kovojant su NNN žvejyba, atsižvelgdamos į įmonių socialinę ir aplinkosaugos atsakomybę;

35.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę į priemonių, kurios bus taikomos šalims, turinčioms teisę naudotis Apibendrinta svarbesnių prioritetų sistema (šiuo metu peržiūrima), sąrašą įtraukti FAO uosto valstybės priemonių susitarimą, JT susitarimą dėl žuvų išteklių ir FAO priemonių laikymosi susitarimą; ragina panaikinti eksporto licencijas visoms valstybėms, prekiaujančioms su NNN žvejyba susijusiais produktais; mano, kad reikėtų bendradarbiauti su šiomis valstybėmis siekiant uždrausti prekybą šiais produktais;

36.

primena, kad vykdant prekybą, kuriai taikomos PPO taisyklės, NNN žvejybos klausimas neatsiejamas nuo žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų klausimo; pabrėžia sunkumus, susijusius su tuo, kad kai kuriems perdirbtiems žuvininkystės produktams taikomos nuo kilmės taisyklių leidžiančios nukrypti nuostatos, visų pirma Papua Naujosios Gvinėjos atvejį – ši šalis trukdo vykdyti tokių produktų atsekamumą ir sudaro sąlygas NNN žvejybai;

37.

mano, kad regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RFMO), kurioms priklauso Europos Sąjunga, ES turėtų siekti šių tikslų:

38.

ragina skubiai išplėsti RFMO tinklą, kad jis apimtų visas atvirų jūrų žvejybos vietas ir zonas, dėl to sukuriant naujas RFMO arba išplečiant jau esamų RFMO įgaliojimus; mano, kad, atsižvelgiant į pasaulinį NNN žvejybos pobūdį, būtina labai gerinti RFMO bendradarbiavimą informacijos mainų ir sankcijų prieš laivus bei susitariančiąsias šalis klausimais;

39.

mano, kad teisė žvejoti atviroje jūroje, turi, kiek įmanoma remiantis tarptautine teise, būti priklausoma nuo to, ar valstybė laikosi atitinkamų tarptautinių organizacijų reikalavimų ir visapusiškai įgyvendina visas valdymo priemones, kurias jos įveda;

40.

pažymi, kad FAO yra pirminis mokslinių žinių ir rekomendacijų šaltinis svarstant pasaulinius žvejybos ir akvakultūros klausimus, gerinant žuvininkystės plėtros ir valdymo integravimą su biologinės įvairovės išsaugojimu ir aplinkos apsauga;

41.

visiškai remia dabartinę FAO iniciatyvą kuo greičiau kurti pasaulinį žvejybos laivų, pervežimo laivų su šaldymo įranga ir aprūpinimo laivų registrą, kuris turėtų būti privalomas ir apimtų didesnius kaip 10 angliškųjų tonų laivus;

42.

ragina greitai plėtoti šiuo metu FAO rengiamą sistemą vėliavos valstybės veiklai vertinti kaip spaudimo priemonę valstybėms, kurios nevykdo savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų; ragina rasti tam tikrą veiksmingą mechanizmą sankcijoms taikyti toms valstybėms, kurios neužtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys laivai neremtų NNN žvejybos arba ja neužsiimtų ir griežtai laikytųsi visų susijusių teisės aktų; ragina valstybes nares kovai su neteisėta žvejyba skirtas rinkos priemones taikyti sąžiningai, skaidriai ir nediskriminuojant kitų šalių; remia FAO iniciatyvą rengti tarptautines konsultacijas dėl laivo vėliavos valstybės pareigų pagal tarptautinę teisę vykdymo;

43.

ragina skubiai taikyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias vadinamųjų patogios valstybės vėliavų naudojimui – tai praktika, kuri laivams sudaro sąlygas nebaudžiamai imtis neteisėtos veiklos, dėl to daroma didelė žala jūrų aplinkai, žuvų ištekliams, pakrančių bendruomenėms, apsirūpinimo maistu saugumui, ypač besivystančiose šalyse, ir teisėtoms įstatymus gerbiančioms žvejybos įmonėms;

44.

pabrėžia poreikį užtikrinti, kad jokie ES interesai nebūtų susiję su tokių formų piratavimu žvejybos srityje, ir todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų piliečiai neremtų NNN žvejybos ir joje nedalyvautų;

45.

remia Komisijos pastangas parengti viešą registrą, kuriame būtų nurodyta laivų savininkų tapatybė, jei buvo nustatyta, kad jie dalyvavo NNN žvejyboje; mano, kad šis registras turėtų būti suderintas su registru, kurį valdo Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra Vigo mieste;

46.

mano, kad JT sistemoje integruota organizacija turi nedelsiant nepriklausomai vertinti vėliavos valstybių ir RFMO veiklą;

47.

pripažįsta, kad nepakankamai plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant valdyti neigiamą kitos nei žvejyba žmogaus veiklos, kuri daro įtaką jūrinei aplinkai, poveikį, ir ragina Komisiją siekti, kad būtų įsteigta pasaulio organizacija (galbūt globojant JT), kuri užpildytų šią spragą;

48.

pabrėžia, kad reikia visapusiškiau išplėtoti rinkos valstybės atsakomybės sampratą kaip priemonę neįsileisti į rinką NNN žuvų gaminių; mano, kad ES su kitomis didžiosiomis rinkos valstybėmis, įskaitant JAV, Japoniją ir Kiniją (bet ne tik jas), turi skubiai aptarti, kaip bendradarbiauti tarpusavyje ir kuo greičiau plėtoti tarptautines teisines priemones, kuriomis būtų galima stabdyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti prekybą NNN žuvimis laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių ir vadovaujantis Jungtinių Tautų sistema;

49.

pabrėžia, kad Europos žuvininkystės sektoriaus išlaikymas ir plėtra iš dalies priklauso nuo griežtos su NNN žvejyba susijusių žuvininkystės produktų, kuriais prekiaujama Europos ir pasaulio rinkose, kontrolės; pabrėžia šio sektoriaus svarbą teritorijų planavimui, aprūpinimui maistu, darbo vietų ir Bendrijos vandenyse esančių išteklių išsaugojimui;

50.

mano, kad Europos Sąjunga jau turi priemonių atgrasyti nuo neteisėtos žvejybos, ir yra įsitikinęs, kad, kaip viena iš didžiausių žuvų rinkų pasaulyje, jei tinkamai jomis naudotųsi, atgrasomasis poveikis turėtų neabejotinų praktinių padarinių; todėl reikalauja, kad nebūtų suteikiami arba būtų atimami eksporto į Europos Sąjungą sertifikatai iš tų valstybių narių ar sutarties šalių, kurios nebendradarbiaus su RFMO nustatant tokias priemones, kaip sugautų žuvų dokumentavimo sistemos arba uosto valstybės priemonės;

51.

pakartoja, kad vienas iš didžiausių ginklų kovojant su NNN žvejyba, yra komercinis; todėl dar kartą apgailestauja, kad trūksta koordinavimo tarp Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD bei Prekybos GD, nes pirmasis nustatyto vis daugiau kovos tikslų, antrosios tikslas, atrodo, yra tik vis atviresnė ES rinka importui, neatsižvelgiant į jo kilmę ir kontrolės garantijas, suteikiant tarifų lengvatas ir atleidžiant nuo pradinių taisyklių, kurios naudingos tik galutinai atiduodant Europos rinką laivynams ir šalims, kurios yra bent jau palankios NNN žvejybai;

52.

mano, kad šiuo atveju rinka turėtų būti labiau atsakinga už savo veiksmus, ypač importuotojai, nes rinka yra bene svarbiausia NNN žvejybos priežastis;

53.

pabrėžia, kad svarbi yra vartotojo teisė visada žinoti, jog nupirktas produktas sužvejotas teisėtai;

54.

ragina Komisija ir valstybes nares pagerinti vartotojų informavimą apie įvairias ženklinimo sistemas, pvz., Jūrų priežiūros tarybos (JPT) sistemą, kuri užtikrina skaidrumą ir suteikia vartotojams garantiją, kad jie perka tvariai, teisėtai sužvejotas žuvis;

55.

visiškai pritaria naujoms gairėms, patvirtintoms FAO 2011 m. vasarį vykusiame JTO Žuvininkystės komiteto (COFI) posėdyje, kurių tikslas yra suvienodinti žuvininkystės produktų ženklinimo sistemą tam, kad būtų kovojama su neteisėta žvejyba; Etiketėje privalo būti aiškiai nurodytas ir žuvies komercinis bei mokslinis pavadinimai, žvejybos tipas ir ypač zona, kurioje ji sužvejota;

56.

ragina Komisiją siekti plėtoti pasaulinę laimikio dokumentavimo schemą;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares paremti sukūrimą ir naudojimą technologijų, skirtų užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žuvininkystės produktų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant žvejybos laivų ir pagalbinių laivų buvimo vietos stebėjimą naudojant palydovinį ryšį ir elektronines žymas žuvims stebėti, taip pat pasaulinės žuvų DNR duomenų bazės ir kitų genetinių duomenų bazių, kurios leistų nustatyti geografinę žuvies produktų kilmę, sukūrimą, kaip nurodyta Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) pranešime „Atgrasymas nuo neteisėtos veiklos žuvininkystės sektoriuje – Genetikos, genomikos, chemijos ir kriminalistikos laimėjimai, skirti kovai su NNN žvejyba ir žuvų produktų atsekamumo užtikrinimui“;

58.

ragina Komisiją ir Tarybą didinti kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu visais lygmenimis skiriamas lėšas;

59.

palankiai vertina naujausią JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitą dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo žuvininkystės pramonėje ir jo paaiškinimą, kaip nusikalstamos grupės plečia savo įtaką žuvininkystės pramonėje tiekimo (laivų ir įgulos aprūpinimas, degalų papildymas ir kt.) ir platinimo (pardavimas ir gabenimas) srityse;

60.

reiškia susirūpinimą, kad vykdantieji NNN žvejybą užsiima tokia nusikalstama veikla, kaip žmonių išnaudojimas ir prekyba žmonėmis, pinigų plovimas, korupcija, prekyba vogtomis prekėmis, mokesčių slėpimas ir sukčiavimas muitinėse, o tai turėtų būti vertinama kaip tarptautinio organizuoto nusikalstamumo forma; pabrėžia, kad reikia nuodugnesnio ir integruoto požiūrio kovojant su NNN žvejyba, įskaitant prekybos ir importo kontrolę;

61.

visiškai pritaria UNODC ataskaitos rekomendacijoms, įskaitant rekomendaciją dėl platesnio tarptautinio bendradarbiavimo tiriant nusikalstamą veiklą jūroje, gerinant žvejybos laivų nuosavybės skaidrumą ir veiksmus ir trukdant parduoti bei eksploatuoti žvejybos laivus įmonėms, kurių tikrieji savininkai nesusekami;

62.

pažymi, kad JT konvencija dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo yra viena plačiausiai ratifikuotų sutarčių, pagal kurią susitariančiosios šalys įsipareigoja bendradarbiauti tarptautinio organizuoto nusikalstamumo bylose tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir teismo procesų klausimais, taip sudarydamos svarbias sąjungas kovoje su NNN žvejyba;

63.

mano, kad NNN žvejyba turėtų būti viena prioritetinių Interpolo sričių suteikiant šiai organizacijai išteklių ir tyrimo įgaliojimus, kad ji kontroliuotų tarptautinio nusikalstamumo aspektus NNN žvejyboje ir kovotų su jais;

64.

prašo Komisijos išnagrinėti JAV Lacey įstatymą ir apsvarstyti, ar tam tikri jo elementai galėtų būti naudingi Europos sąlygomis, ypač juo įvestas įpareigojimas mažmenininkams garantuoti sužvejotų žuvų teisėtumą;

65.

ragina Komisiją įtraukti, jei reikia, minėtus principus į jos dvišalių žuvininkystės susitarimų nuostatas;

66.

primygtinai reikalauja, kad kitame 2012 m. Brazilijoje vyksiančiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi 30-ųjų JT jūrų teisės metinių proga ES pasiūlytų, kad tarptautinių vandenynų valdysena taptų prioritetu;

67.

pažymi, kad kova su neteisėta žvejyba visame pasaulyje yra labai svarbi tvariam pasaulio vystymuisi ir todėl neišvengiamai turėtų būti žuvininkystės partnerystės susitarimų, prekybos politikos įsipareigojimų, vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų ir užsienio politikos prioritetų Europos Sąjungoje dalis;

68.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių parlamentams, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (angl. RFMO), kurių susitariančioji šalis yra ES, ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Žuvininkystės komiteto sekretoriatams.