31.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 153/51

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 ir 106 straipsnius ir į protokolą Nr. 26,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos (COM(2011)0146),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, taikymo nuo 2005 m. ir dėl viešų konsultacijų rezultatų (SEK(2011)0397),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. surengtas viešas konsultacijas tema „Valstybės pagalba: taisyklės, susijusios su bendros ekonominės svarbos paslaugomis“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d.„Europinių valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir ypač visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms gaires“ (SEK(2010)1545),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvą 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (1),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą 2005/842/EB dėl ES sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (2),

—

atsižvelgdamas į Bendrijos bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (3),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos visuotinės svarbos paslaugos“ (4),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Europos visuotinės svarbos paslaugos“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 1 d. Regionų komiteto nuomonę „ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarka“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarka“ (7),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH  (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities (9), į 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje (10), į 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos Baltosios knygos dėl bendro intereso paslaugų (11), į 2004 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų (12), į 2001 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos bendros svarbos paslaugos“ (13) ir į 1997 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos visuotinės svarbos paslaugos“ (14),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0371/2011),

A.

kadangi visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) užima svarbią vietą tarp bendrų Sąjungos vertybių ir skatina socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, todėl jos labai svarbios kovojant su nelygybe visuomenėje ir, vis labiau, taip pat kuriant tvarų vystymąsi;

B.

kadangi VESP itin prisideda prie valstybių narių ekonominio pajėgumo ir konkurencingumo, taigi padeda ne tik išvengti ekonominių krizių ir jas įveikti, bet ir kurti bendrą ekonominę gerovę;

C.

kadangi sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ padeda VESP ir kadangi šios paslaugos ypač užimtumo, švietimo ir socialinės integracijos srityse gali padėti įgyvendinti ekonomikos augimo tikslus, kad galiausiai būtų pasiektas nustatytas didelis produktyvumo, užimtumo ir socialinės sanglaudos lygis;

D.

kadangi konkuruojančių privačių įmonių priimami ekonomiškai veiksmingi sprendimai yra būtini siekiant atsižvelgti į piliečių interesus ir itin svarbūs esant dabartinei biudžeto padėčiai;

E.

kadangi VESP yra paslaugos, kurios be valstybės pagalbos ne visada galėtų būti teikiamos arba būtų teikiamos nepatenkinamai;

F.

kadangi visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP) turi didelę reikšmę siekiant užtikrinti pagrindines teises ir labai prisideda sudarant lygias galimybes;

G.

kadangi galiojančiuose ES teisės aktuose nustatyta galimybė atleisti nuo pranešimo teikimo prievolės ligonines ir už socialinį būstą atsakingas įmones, t. y. teikiant VESP, kuriomis tenkinami pagrindiniai socialiniai poreikiai;

H.

kadangi SESV 106 ir 107 straipsniuose numatomas teisinis pagrindas VESP teikimą reglamentuojančioms valstybės pagalbos taisyklėms pertvarkyti ir pagal SESV 14 straipsnį Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir nepažeisdami valstybių narių kompetencijų, gali nustatyti VESP teikimo principus ir sąlygas, ypač ekonomines ir finansines;

I.

kadangi SESV protokole Nr. 26 nustatoma, kad turi būti užtikrinamas aukštas VESP kokybės, saugos ir prieinamumo lygis, lygios galimybės ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimas, ir aiškiai pripažįstamas svarbus VESP vaidmuo;

J.

kadangi valstybės narės ir jų valdžios institucijos geriausiai gali tarnauti piliečiams, taigi yra atsakingos už tikslios VESP teikimo apimties ir pobūdžio nustatymą ir kadangi Lisabonos sutarties protokolo Nr. 26 1 straipsnyje aiškiai pripažįstama didelė nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų sprendimų priėmimo galia, susijusi su VESP valdymu, pavedimu ir organizavimu;

K.

kadangi kompensacijomis laikomos valstybės arba valstybės lėšomis visos bet kokios formos suteiktos lengvatos arba išmokėtos sumos;

1.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlytos reformos tikslus užtikrinti didesnį aiškumą, kaip taikyti pagalbos taisykles, susijusias su VESP, atsižvelgiant į jų įvairovę;

2.

prašo Komisijos pateikti išaiškinimą dėl vidaus rinkos taisyklių ir viešųjų paslaugų teikimo ryšio ir užtikrinti subsidiarumo principo taikymą apibrėžiant, organizuojant ir finansuojant viešąsias paslaugas;

3.

pabrėžia geresnius rezultatus taikymo ir aiškumo srityje, kurie buvo pasiekti 2005 m. ėmusis vadinamojo „Altmark“ paketo priemonių; tačiau nurodo, kad viešos konsultacijos atskleidė, jog teisinės priemonės privalo būti dar aiškesnės, paprastesnės, proporcingesnės ir veiksmingesnės;

4.

pabrėžia, kad iš viešųjų konsultacijų rezultatų paaiškėjo, jog taisyklės nebuvo taikomos ne tik dėl administracinės naštos, bet ir dėl netikrumo bei nesusipratimų, ypač susijusių su pagrindinėmis VESP taisyklių sąvokomis, tokiomis kaip „paskyrimo aktas“, „pagrįstas pelnas“, „įmonė“, „ekonominio ir neekonominio pobūdžio paslaugos“ ir „svarba vidaus rinkai“;

5.

džiaugiasi Komisijos siekiu toliau aiškinti neekonominės ir ekonominės veiklos atskyrimo visuotinės svarbos paslaugų srityje kriterijus siekiant užtikrinti didesnį bendrą teisinį tikrumą ir užkirsti kelią Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamiems ieškiniams bei Komisijos pradedamoms pažeidimo tyrimo procedūroms; ragina Komisiją pateikti tolesnių aiškinimų, susijusių su ketvirtuoju kriterijumi, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė Altmark sprendime, ir užtikrinti, kad pagrįsto pelno apskaičiavimo metodas būtų pakankamai aiškus ir atitiktų VESP įvairovę; todėl ragina Komisiją vengti nustatyti užbaigtą sąrašą; rekomenduoja Komisijai šiame darbe neapsiriboti vien tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų perteikimu, bet numatyti aiškius kriterijus, padedančius suprasti ir taikyti naudojamas sąvokas; prašo Komisijos tiksliai apibrėžti, kaip ji supranta tikrą VESP;

6.

yra susirūpinęs dėl papildomų reikalavimų, kuriuos Komisija nori įvesti siekdama užtikrinti, kad nebūtų daromas Sąjungos interesams prieštaraujantis poveikis prekybos plėtrai, ir mano, kad tai sukels teisinį netikrumą;

7.

pabrėžia, kad „paskyrimo aktas“ yra skaidrumo, kuris turi būti išlaikytas siekiant suteikti piliečiams daugiau matomumo, garantija, tačiau pavedimo veiksmų (paskyrimo akto) taikymo sritis turėtų būti išplėsta, visų pirma lanksčiau taikant taisykles; ragina laikyti projektą, prie kurio pridėtas „susitarimas dėl tikslų“, reikalavimus atitinkančiu paskyrimo aktu;

8.

pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklių pertvarką galima vykdyti tik atsižvelgiant į ypatingą VESP funkciją ir tik griežtai laikantis subsidiarumo principo, nes pagal SESV protokolą Nr. 26 už VESP užsakymą, teikimą, finansavimą ir organizavimą visų pirma atsakingos valstybės narės ir jų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, kurioms šiuo klausimu suteikiama didelė veiksmų laisvė ir pasirinkimo laisvė;

9.

pabrėžia, kad persvarstant taisykles ypač didelį dėmesį reikia skirti tam, kad vartojamos Bendrijos sąvokos ir terminai aiškiai atspindėtų viešųjų paslaugų esmę ir paslaugų organizavimo būdų ir su jomis susijusių suinteresuotųjų subjektų įvairovę, taip pat, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tikrą poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai pavojų;

10.

atkreipia dėmesį į regioninio ir vietos lygmens VESP, kurios nedaro įtakos konkurencijai vidaus rinkoje, ypatumus ir dėl to atsirandančias galimybes taikyti supaprastintą ir skaidrią procedūrą, pagal kurią skatinamos inovacijos ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas;

11.

pritaria koncepcijai nustatyti ribines vertes siekiant atleisti nuo pranešimo teikimo prievolės, kai skiriama valstybės kompensacija už VESP teikimą, taigi pritaria ir administracinės naštos mažinimui; ragina atsižvelgti į surengtų konsultacijų rezultatus ir padidinti ribines vertes, kuriomis remiantis nustatoma, ar taikomas VESP sprendimas;

12.

pabrėžia, kad SESV 14 straipsnyje ir prie Lisabonos sutarties pridėtame protokole Nr. 26 pripažįstamas specifinis VESP pobūdis, ir pripažįsta išskirtinį nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su VESP, pertvarka yra tik dalis reikalingo teisinių nuostatų, kurios taikomos VESP per Europos nuoseklią teisinę sistemą, patikslinimo; pažymi, kad visos teisinės priemonės turės užtikrinti patenkinamą teisinį tikrumą; ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti komunikatą su priemonėmis, kurios skirtos užtikrinti, kad VESP ir VSSP būtų sukurta sistema, kurią taikant būtų sudarytos sąlygos vykdyti užduotis, kaip buvo padaryta Bendrosios rinkos akto atveju;

13.

pabrėžia, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, taisyklės dėl draudimo teikti valstybės pagalbą ir jos kontrolės taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti specialių uždavinių, kurias šioms įmonėms patikėjo nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog SESV 14 straipsnyje aiškiai numatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir šios Sutarties taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis; taigi atliekant ES valstybės pagalbos taisyklių pertvarką ragina atsižvelgti į abu straipsnius ir užtikrinti, kad VESP teikiama kompensacija nesukeltų per didelių išlaidų viešųjų finansų srityje ar nepablogintų teikiamų paslaugų kokybės;

14.

mano, kad būsimas Komisijos pasiūlymas dėl 2020 m. ES projektų obligacijų (angl. project bonds) galėtų ir turėtų būti pagrindinis veiksnys tobulinant visuotinės svarbos paslaugas valstybėse narėse, taip pat ES mastu; pabrėžia, kad nustatytos atitinkamos procedūros turėtų būti aiškiai nurodytos projekto tinkamumo sąlygose, kurias reikia apibrėžti vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra;

15.

mano, kad labai svarbu, jog mokant kompensacijas VESP nebūtų iškreipiama konkurencija ar pakenkta kitoms kompensacijų negaunančioms įmonėms, veikiančioms tuose pačiuose sektoriuose ar rinkose;

16.

pabrėžia, kad visų įmonių, kurioms buvo patikėta teikti viešąsias paslaugas, viešųjų paslaugų grynųjų sąnaudų kompensavimo galimybės yra ekonominė ir finansinė sąlyga, būtina tinkamai atlikti konkrečias, valdžios institucijų paskirtas užduotis, ypač šiuo krizės laikotarpiu, kai viešosioms paslaugoms tenka pagrindinis automatinio stabilizatoriaus ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių apsaugos vaidmuo, taip padedant sumažinti socialinį krizės poveikį;

17.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viešųjų subjektų bendradarbiavimo plėtra, bendrai sutelkus būtinus išteklius, yra didelis veiksmingo viešųjų išteklių naudojimo ir viešųjų paslaugų modernizavimo potencialas, siekiant patenkinti naujus savo teritorijų piliečių poreikius; taip pat pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą;

18.

dar kartą pabrėžia, kad viešosios paslaugos turi būti aukštos kokybės ir prieinamos visiems gyventojų sluoksniams; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ribojamosios nuostatos socialinio būsto statybos įmonių teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į valstybės pagalbą tokioms įmonėms, laikyti visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis (VSSP) tik tuo atveju, jei lėšas gauna tik nepalankioje padėtyje esantys asmenys ar socialiniu požiūriu silpnos grupės, nes toks siauras sąvokų aiškinimas trukdo siekti aukštesnio tikslo – stiprinti tinkamą socialiniu požiūriu mišrią visuomenės struktūrą ir užtikrinti visuotinę prieigą;

19.

laikosi nuomonės, kad geros kokybės paslaugos yra pagrįstos Europos piliečių žmogaus teisėmis; šis teisėmis grindžiamas požiūris turėtų būti stiprinamas;

20.

primena, kad reikia didelių investicijų norint pagerinti infrastruktūrą, visų pirma regionuose, kuriuose jos ypač trūksta, ir ypač energetikos, telekomunikacijų ir viešojo transporto srityse, kad ateityje būtų galima teikti pažangias energetikos ar plačiajuosčio ryšio paslaugas;

21.

ragina Komisiją apskaičiuojant sąnaudas, į kurias reikia atsižvelgti skiriant kompensacijas, įtraukti ir investicijas į infrastruktūrą, kurių reikia, kad VESP galėtų būti teikiamos; primena Komisijai, kad VESP teikimas kartais pagrįstas ilgalaike investicine pagalba, o ne metinėmis kompensacijomis;

22.

ragina Komisiją derybose dėl dvišalių prekybos susitarimų valstybėse partnerėse pripažinti viešojo sektoriaus VESP ir VSSP teikimą;

23.

palankiai vertina Komisijos ketinimus laikantis labiau diversifikuoto požiūrio į valstybės pagalbos taisyklių taikymą užtikrinti, kad administracinė valdžios institucijoms ir paslaugų teikėjams tenkanti našta būtų proporcinga poveikiui, kurį konkreti priemonė gali daryti konkurencijai vidaus rinkoje;

24.

todėl ragina parengti nuostatas taip, kad būtų užtikrinamas tinkamas jų taikymas ir kad dėl jų neatsirastų bereikalinga našta valdžios institucijoms ir įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas, ir įmonėms būtų sudarytos sąlygos iki galo atlikti joms pavestas specialias užduotis; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sudaryti sąlygas, kad taisyklės būtų lengviau suprantamos, ir numatyti prievoles, susijusias su kompensacijų mokėjimu už VESP, taigi ir užtikrinti didesnį teisinį tikrumą valdžios institucijoms ir paslaugų teikėjams;

25.

ragina Komisiją paprastinant valstybės pagalbos taisykles parengti lankstesnes ir skaidresnes kompensacijų permokų kontrolės nuostatas ir ypač pagerinti prevencines kompensacijų permokų priemones; tuo tikslu siūlo, kad daugiamečių sutarčių atveju patikra siekiant nustatyti, ar nebuvo kompensacijų permokos, būtų vykdoma tik sutarčių galiojimo laikotarpio pabaigoje ir bet kokiu atveju ne rečiau nei kas trys metai, ir kad turėtų būti nustatyti skaidrūs kompensacijų už VESP apskaičiavimo kriterijai, nes dėl to sumažėtų paslaugų teikėjų ir viešųjų institucijų laiko ir finansinės sąnaudos;

26.

ragina Komisiją remianti valdžios institucijų ir operatorių informacija nustatyti, ar 2010 m. gruodžio 7 d.„Europinių valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir ypač visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms gairės“ veiksmingai atitinka savo tikslą; prašo Komisijos prireikus valdžios institucijoms ir operatoriams pateikti mokymo priemonę, kurioje būtų nurodyta, kaip tinkamai taikyti šias taisykles;

27.

ragina Komisiją supaprastinti paskyrimų taisykles; prašo, kad į kvietimą teikti paraiškas, kartu su sutartimi dėl bendrų tikslų, būtų žiūrima kaip į paskyrimo aktą;

28.

ragina Komisiją parengti specialias de minimis pagalbos taisykles, susijusias su VSSP, kurias teikiant nebūtų kenkiama valstybių narių tarpusavio prekybai; todėl siūlo šios rūšies socialinėms paslaugoms pasiūlyti tinkamas didesnes ribines vertes;

29.

remia esamos išimties, kai nenustatytos ribinės vertės ligoninėms ir už socialinį būstą atsakingoms įmonėms, išsaugojimą; palankiai vertina Komisijos pareiškimą netaikyti pranešimo teikimo prievolės pagalbos atveju kitų rūšių VSSP; ragina Komisiją užtikrinti, kad mokant kompensacijas už visas VSSP, kuriomis tenkinami būtiniausi valstybių narių nustatyti socialiniai poreikiai, pvz., pagyvenusių žmonių priežiūra ir neįgaliųjų priežiūra, pažeidžiamų gyventojų grupių priežiūra ir socialinė įtrauktis, vaikų ir jaunimo gerovės užtikrinimas, sveikatos apsauga ir prieiga prie darbo rinkos, nebūtų taikoma pranešimo teikimo prievolė;

30.

mano, kad specialios užduotys, atliekamos teikiant VSSP, ir jų pobūdis turėtų būti apsaugoti ir aiškiai apibrėžti; todėl prašo Komisijos įvertinti, kaip veiksmingiausiai galima pasiekti šį tikslą atsižvelgiant į konkretiems sektoriams taikomų taisyklių galimybę;

31.

palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti su valstybės pagalba įmonėms, kurioms pavesta teikti VESP, susijusią de minimis taisyklę, kai dėl to, kad šios paslaugos teikiamos tik vietos mastu, tikėtinas labai mažas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir užtikrinama, kad kompensacija bus panaudota išimtinai atitinkamoms VESP teikti; prašo Komisijos įvertinti, ar su kultūros ir švietimo sritimis susijusioms VESP taip pat galėtų būti taikoma atitinkama speciali nuostata;

32.

ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamas de minimis taisyklės dėl kompensacijų mokėjimo įmonėms, kurioms patikėta teikti VESP, ribines vertes siekiant šioms paslaugoms taikyti supaprastintą procedūrą ir paslaugų teikėjams labai sumažinti didelę administracinę naštą nedarant neigiamos įtakos bendrajai rinkai; siūlo šioje srityje kaip galimą atskaitos tašką pasirinkti kompensacijos dydžio ir įmonės, kuriai vietos valdžios institucija pavedė teikti paslaugą, apyvartos derinį; be to, mano, kad trejiems finansiniams metams nustatyta ribinė vertė gali būti tinkamesnė siekiant užtikrinti būtiną lankstumą;

33.

primena, kad VESP teikėjų, pvz., asociacijų, fondų, savanoriškų ir bendruomenės organizacijų, ne pelno organizacijų arba socialinių įmonių, statusas yra labai skirtingas; primena, kad kai kurie iš šių subjektų veikia išimtinai vietos lygmeniu, neužsiima komercine veikla ir pakartotinai vietoje investuoja pelną, gautą teikiant visuotinės svarbos paslaugas;

34.

pabrėžia, kad ypač svarbu, jog VESP būtų aukštos kokybės ir visuotinai prieinamos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį, kad pagal SESV konkurencijos taisykles Komisijos kompetencija apsiriboja VESP teikimui skiriamos valstybės pagalbos kontrole ir kad šiose taisyklėse nepateikiamas teisinis pagrindas kokybės ir veiksmingumo kriterijų Europos lygmeniu nustatymui; laikosi nuomonės, kad VESP kokybės ir veiksmingumo apibrėžtis turėtų būti pateikta tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.