31.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/77

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija

(COM(2011) 681 final)

2012/C 229/15

Pranešėja Madi SHARMA

Bendrapranešėjis Stuart ETHERINGTON

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. spalio 25 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija

COM(2011) 681 final.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 18 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 24 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 203 nariams balsavus už, 12 – prieš ir 12 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą, prisiimtą pagal strategiją „Europa 2020“, įvairiomis „Atsakingų įmonių“ pakete (1) išvardytomis politikos iniciatyvomis skatinti atsakingą verslo praktiką.

1.2   EESRK pažymi, kad Europos Komisija paiso ĮSA savanoriškumo principo (kurio negalima laikyti „neįpareigojančiu“), kad pabrėžia, jog įmonių lygmeniu padaryta pažanga informuojant verslo atstovus apie ĮSA, ir pripažįsta, jog tam, kad įmonės galėtų būti novatoriškos, reikalingas lankstumas.

1.3   EESRK atkreipia dėmesį, kad naujame pasiūlyme pateikta ĮSA apibrėžtis platesnė negu galiojanti šiuo metu. Tačiau daug klausimų lieka neatsakyti. Neišaiškinta:

—	„įmonės“ apibrėžtis – kad būtų išvengta nesutarimų, ši sąvoka turėtų apimti visus privačiuosius, viešuosius ir pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus,

—	skirtingas kultūrinis požiūris į ĮSA,

—	kuo skiriasi „socialinė atsakomybė“ (tik darbo vietoje) ir „visuomeninė atsakomybė“ (platesnė atsakomybė, galiojanti ne tik darbo vietoje),

—	dėl kurios savanoriškos veiklos bus reikalaujama teikti privalomas ataskaitas – reikia turėti omenyje, kad visa su ĮSA susijusi veikla yra savanoriška ir teisiškai neprivaloma,

—	specialios MVĮ skirtos priemonės – Komunikate laikomasi visiems vienodos tvarkos principo,

—	ĮSA ir įmonių valdymo skirtingumas – šias dvi sritis atskirti labai svarbu.

1.4   Komisijos veiksmų plane iš esmės atsispindi senoji ĮSA apibrėžtis (kurios jau atsisakyta) ir dabar ji skamba kaip pastaruosius dešimt metų trukusios propagavimo veiklos tęsinys. Komitetas, remdamasis nauja ĮSA apibrėžtimi, tikėjosi, kad bus pateikti planai, kas naujo turėtų būti „atnaujintoje strategijoje“: planai skatinti įmones ir padėti joms prisiimti atsakomybę už poveikį visuomenei ir parodyti suinteresuotiesiems subjektams, kaip jos ketina tai padaryti. Kai tokių planų nėra, Komitetas nedaug ką tegali pasakyti apie „atnaujintą strategiją“. Jis tik gali atkreipti dėmesį į Komisijos ketinimą iki šių metų vasaros pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl visų sektorių įmonių pateiktos socialinės ir su aplinkosauga susijusios informacijos skaidrumo.

1.5   Komitetas pritaria iniciatyvai persvarstyti 2003 m. direktyvą (2) ir įmonėms, kurių strategijos arba jų komunikacijos pagrindas yra ĮSA, siūlo kiekvienais metais pateikti su socialine ir aplinkos sritimi susijusią duomenimis pagrįstą ir skaidriai parengtą informaciją. Taip būtų galima užtikrinti plačiai diegiamos praktikos sklaidą taikant tarptautiniu lygmeniu pripažintus vertinimo rodiklius ir priemones.

1.6   Komitetas primena, kad ĮSA praktika jokiu būdu negali būti siekiama pakeisti nacionalinių teisės aktų ar susilpninti susitarimų, pasiektų taikant socialinio dialogo procedūrą, nuostatų. Šiuo tikslu Komitetas labai palankiai vertina pasiūlymą sukurti duomenų bazę, kuri padėtų analizuoti ir stebėti globalizacijos socialinį ir aplinkos apsaugos reguliavimą padedančių užtikrinti tarptautinių susitarimų (angl. internationally-negotiated agreements (IFA)) sudarymą.

1.7   Įmonių socialinė atsakomybė yra socialinio dialogo eksperimentavimui ypač tinkama sritis, kadangi suteikia galimybę įmonei nepriklausančioms suinteresuotosioms šalims įvertinti įmonių atsakomybę už visuomenei daromą poveikį.

2.   Įvadas

2.1   2011 m. spalio 25 d. Europos Komisija paskelbė naują komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“. Strategijoje išdėstytas veiksmų planas, pagal kurį 2011–2014 m. laikotarpiu būtų siekiama užsibrėžtų tikslų.

2.2   Kad būtų pasiektas tikslas atnaujinti ĮSA politiką, komunikate numatyta:

—	parengti naują ĮSA apibrėžtį,

—	sugrąžinti vartotojų ir piliečių pasitikėjimą Europos verslo sektoriumi,

—	skatinti ĮSA – kurti naudingas sąlygas ir rinkos paskatas,

—	tobulinti reglamentavimo sistemą,

—	toliau integruoti ĮSA į švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus,

—	geriau suderinti Europos ir pasaulinį požiūrį į ĮSA,

—	skatinti socialinį dialogą ir skaidrumą, ir

—	sukurti tarptautinių bendrųjų susitarimų duomenų bazę.

2.3   Pagal siūlomą naują, išplėstą apibrėžtį ĮSA – tai „įmonių atsakomybė už jų poveikį visuomenei“ ir kiti aspektai, kuriuos įmonės turėtų įtraukti į savo ĮSA strategijas. Taip patikslinama ankstesnė apibrėžtis: „sąvoka, reiškianti, kad įmonės plėtodamos savo veiklą ir santykius su suinteresuotaisiais subjektais savanoriškai paiso socialinių ir aplinkosaugos aspektų“.

2.4   Komisija ketina ir toliau remtis tarptautiniu mastu pripažintais principais ir gairėmis, tuo tikslu bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, šalimis partnerėmis bei atitinkamais tarptautiniais forumais, ir versti įmones griežčiau jų laikytis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   ĮSA yra įmonių verslo strategijos dalis ir būdas padėti joms dalyvauti sprendžiant vidaus ir išorės socialines, aplinkos ir ekonomines problemas. Įmonių socialinė atsakomybė gali padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ tik tuo atveju, jei užuot reguliavus ir toliau bus paisoma verslo interesų.

3.2   ĮSA – tai tvaraus vystymosi būdas, o su ĮSA susijusios veiklos teikiama nauda turėtų skatinti teigiamą įmonių vaidmenį visuomenėje, apimantį ne vien ekonomines vertybes. Jokiais atvejais ĮSA negalima naudotis socialinėms teisėms, kurios yra užtikrintos teisėkūros, nacionalinėmis arba tarptautinėmis priemonėmis, už kurių vykdymą pirmiausiai atsako valstybė ir vyriausybė, išstumti.

3.3   Sunkiomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis ĮSA politikos iniciatyva – tai galimybė aktyviai bendradarbiauti su verslo bendruomene, tačiau tik tol, kol ĮSA yra suvokiama kaip įmonių pastangos savanoriškais veiksmais, kurie nėra joms teisiškai privalomi, siekti teigiamo poveikio visuomenei ir užkirsti kelią arba sumažinti neigiamą poveikį visuomenei. EESRK pakartoja savo 2006 m. nuomonę (3), kurioje nurodoma, kad ĮSA turi likti savanoriška praktika. EESRK mano, kad ĮSA diskursą reikėtų konstruktyviai pakeisti – pripažinti, kad įmonės yra bendruomenės suinteresuotieji subjektai.

3.4   Atliekant šios politikos peržiūrą svarbu pripažinti, kad dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis visos suinteresuotųjų subjektų grupės patiria sunkumų. Komisijos politikos pasiūlymai turėtų padėti siekti tikslų skatinti augimą, nes jis yra svarbiausia kokybiškų darbo vietų kūrimo ir klestėjimo sąlyga; kartu jais turėtų būti siekiama sudaryti geresnes sąlygas atsakingesnei verslo praktikai.

3.5   Įvairios dabartinės su ĮSA susijusios veiklos formos ir motyvai turi įtakos šios veiklos poveikiui visuomenei. Politinius sprendimus priimantys asmenys turėtų geriau suvokti įvairius motyvus ir tai, kaip jie priklauso nuo įmonės dydžio, pajėgumų, pajamų, sektoriaus ir veiklos. Jei būtų įvertinta, kokių įvairių priemonių ir paramos reikia skirtingiems sektoriams, ĮSA politikos peržiūrą būtų galima grįsti išsamesne informacija. Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad taikomų teisės aktų ir kolektyvinių susitarimų tarp socialinių partnerių laikymasis yra būtina sąlyga, kad įmonės išliktų atsakingos už savo poveikį visuomenei.

3.6   Su ĮSA susijusi veikla išsiplėtė, nes vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugos klausimams. Tai padėjo suderinti darbo sąlygų, socialinių santykių ir aplinkosaugos problematiką. Dabartinės krizės aplinkybėmis Komisija privalo skatinti socialinę ĮSA kryptį.

3.7   ĮSA darbotvarkėje nepakankamai dėmesio skirta socialinės ekonomikos sektoriui, įskaitant NVO, ir jo vaidmeniui. Komisija privalo pripažinti, kad ĮSA darbotvarkei reikšmingas ir svarbus yra ir pats socialinės ekonomikos sektorius, ir jo partnerystė su kitais sektoriais, ir įvertinti netiesioginį pasiūlymų poveikį šiam sektoriui – jo ryšių su verslo sektoriumi stiprinimui.

3.8   Turint omenyje įsipareigojimus, kuriems ES pritarė Rio + 20 konferencijoje, Komitetas pabrėžia, kad reikia organizuoti supažindinimo su nefinansine informacija kampaniją ne tik visoms tam tikro dydžio įmonėms (turinčios maždaug 500 darbuotojų), bet ir valdžios institucijoms bei stambioms pilietinės visuomenės organizacijoms parengiant periodinę tvaraus vystymosi ataskaitą. Ši perspektyva dar labiau įprasmintų mokslinius tyrimus kitų nei BVP rodiklių, anglies pėdsako ar gyvavimo ciklo temomis. Laikydamasis Rio prisiimtų įsipareigojimų, Komitetas jau ėmėsi atitinkamų veiksmų ir paskelbė savo rezultatus naudodamasis diagnostikos priemone EMAS.

3.9   Veiksmai turi būti įgyvendinami laipsniškai, todėl Komitetas ragina Komisiją sustiprinti 2003 m. priimtoje ir šiuo metu peržiūrimoje direktyvoje numatytą Europos reguliavimo sistema, pagal kurią vertinamas socialiniai ir aplinkosaugos aspektai ir su jais susijusios informacijos teikimas. Tokia europinė sistema, kuri būtų taikoma visoms didžiosioms įmonėms, kurių strategijos ir komunikacijos politikos pagrindas yra ĮSA, turi būti grindžiama tarptautiniu mastu pripažintomis vertinimo priemonėmis ir nustatyta atsižvelgiant į jau daugelyje šalių šioje srityje priimtus teisės aktus.

3.10   Pasinaudojant vis gausesniais geriausios praktikos pavyzdžiais, įskaitant socialinio dialogo metu sudarytus susitarimus, ĮSA įrodo praktikoje papildomą pilietinio dialogo indėlį nagrinėjant ir sprendžiant visuomenės problemas. Pilietinis dialogas ypač svarbus plėtojant gerąją praktiką, kadangi jis sudaro galimybę įmonėms nepriklausantiems suinteresuotiesiems subjektams gauti kokybišką informaciją apie atsakingų įmonių ir investuotojų savanoriškai vykdomą veiklą.

3.11   EK komunikate nepripažįstama moterų svarba valdyboje ir įmonių socialinei atsakomybei ir jų ekonominė pridėtinė vertė bendruomenei. Jau įrodyta, kad moterų dalyvavimas valdyboje ir įmonių socialinė atsakomybė yra du veiksniai, susiję su lyčių politika pagrįstu vadovavimu, darančiu teigiamą poveikį įmonių socialinei atsakomybei (4).

3.12   Tarpininkavimo tarnybos, strategiškai derindamos įmonių poreikius ir gebėjimą sudaryti sėkmingas partnerystes, sukuria dar daugiau galimybių augti ir dar didesnę su ĮSA susijusios veiklos visuomeninę vertę; tai turėtų būti ir toliau skatinama kaip geriausia patirtis.

3.13   Europos Sąjunga turėtų būti raginama propaguoti ir ginti autoritetingus tarptautinius įmonių socialinės atsakomybės susitarimus. Įmonės turėtų laikytis šių susitarimų, jais vadovautis vystydamos savo ĮSA veiklą ir parodyti savo suinteresuotiesiems subjektams, kaip juos taiko.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   ĮSA apibrėžties patikslinimas

4.1.1   Teigiamas naujojo pasiūlymo aspektas tas, kad atnaujinama ĮSA apibrėžtis. Vis tik EESRK mano, kad Komisija turėtų patikslinti „įmonės“ apibrėžtį, kad būtų išvengta klaidingo aiškinimo. Be to, Komisija turi paaiškinti, kokia nauja politika bus kuriama pagal atnaujintą apibrėžtį, įskaitant paskelbtą teisėkūros iniciatyvą. Ir dar, Komisija turėtų paaiškinti, kaip ji ketina skatinti skirtingas verslo bendruomenės grupes, t. y. dideles korporacijas, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmones, diegti ĮSA.

4.1.2   EESRK taip pat pažymi, kad komunikatas yra neišsamus, nes jame nebandoma įvertinti per praėjusius dešimt metų pasiektų ĮSA strategijos rezultatų, t. y. to, kaip ši strategija paveikė įmonių elgseną, kad šioje strategijoje siūlomos iniciatyvos ir politikos kryptys būtų grindžiamos išsamesne informacija.

4.1.3   Siūloma ES apibrėžtimi į savanoriškos veiklos sampratą įtraukiama atsakomybės sąvoka. Naujoje apibrėžtyje atsižvelgiama į daugiaaspektį ĮSA pobūdį, aptartą komunikate (5). Tačiau ES, mėgindama kurti naują standartą, turėtų tai daryti atsargiai, kad jis neprieštarautų standartui ISO 26000. Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ pažangaus ir integracinio augimo tikslą, ĮSA darbotvarkę turi kurti verslo įmonės, konsultuodamosi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais.

4.1.4   Vis dažniau produktus ir paslaugas teikia įvairių verslo, viešojo ir socialinės ekonomikos sektorių viešųjų paslaugų organizacijos. Siūloma apibrėžtis apima šį nekomercinių organizacijų aspektą. Tačiau apibrėžtis turi būti suformuluota aiškiau ir aiškiau išdėstyti jos padariniai visoms įmonėms, kuriose turėtų būti laikomasi ĮSA praktikos.

4.1.5   Socialiniai finansų krizės padariniai rodo, kad įmonių veiklos poveikis yra platesnis. Įmonės tikrai turėtų būti atsakingos už savo veiklą ir savo verslo strategijose įtvirtinti ĮSA, taip skatindamos atsakingesnę praktiką, ypač krizės ir intensyvesnės konkurencijos laikotarpiais. Tačiau ĮSA formuluotę reikėtų pakeisti – pabrėžti abipusę verslo sektoriaus ir visuomenės priklausomybę.

4.1.6   Verslo sektoriaus ir bendruomenės ryšys privalo apimti socialinį dialogą ir būti skaidrus. Šioje srityje reikia spręsti įvairius ĮSA keliamus uždavinius:

—   susijusius su organizacijų vidine bendruomene (įmonių viduje): koordinuoti vidines struktūras, kad būtų vykdomi įsipareigojimai dėl darbuotojų gerovės ir ugdymo,

—   susijusius su išorės suinteresuotųjų subjektų bendruomene: įmonės interesais bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, vartotojais ir kitais partneriais, taip pat su viešosios valdžios institucijomis ir bendruomenėmis,

—   susijusius su vietos bendruomene: vertinti įmonių praktikos poveikį aplinkinėms vietos bendruomenėms ir aplinkai ir stengtis jį gerinti.

Įmonės turėtų pripažinti šiuos ryšius ir imtis iniciatyvos ĮSA įtvirtinti kaip vieną pagrindinių savo veiklos tikslų, kad ši veikla finansiniu ir socialiniu požiūriu būtų kuo vertingesnė visiems bendruomenės suinteresuotiesiems subjektams. Toliau vystant vietos teritorines sistemas (6) visiems bendruomenės suinteresuotiesiems subjektams, taip pat ir viešosios valdžios institucijoms, bus užtikrinta galimybė veikti ir bendradarbiauti visuomenės naudai.

4.1.7   Komisija MVĮ klausimą išsprendė tikrai neidealiai. Aptariant verslo sektorių neatsižvelgiama į tai, kokį poveikį visoje Sąjungoje ĮSA darbotvarkei daro MVĮ. Be to, nepasinaudota galimybe sukurti išsamią politiką, kurioje būtų atsižvelgta į naujus verslo būdus, pavyzdžiui, elektroninę prekybą, ir pagal kurią MVĮ būtų geriau informuojamos apie ĮSA darbotvarkę.

4.1.8   Darbotvarkės pasiūlymuose MVĮ pamirštamos. Komunikate nepaaiškinama, ką reiškia sąvoka „verslas“, bet iš konteksto galima numanyti, kad omenyje turimos didelės įmonės. MVĮ yra svarbiausias ES darbo vietų kūrimo, augimo ir Lisabonos sutartyje įtvirtintų konkurencingumo tikslų įgyvendinimo veiksnys – visoms įmonėms vienodos tvarkos principas nėra priimtinas.

4.2   Naudingų sąlygų ir paskatų su ĮSA susijusiai veiklai kūrimas

4.2.1   Svarbu suprasti ekonominius su ĮSA susijusios veiklos motyvus. Komunikate aptarti įvairūs naudos aspektai – šią naudą ir kitus gerosios patirties pavyzdžius reikėtų aktyviau viešinti ir taip įmones informuoti bei skatinti prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus dėl ĮSA.

4.2.2   Tačiau ekonominės su ĮSA susijusios veiklos naudos nereikia perdėti. Įmonėse veikia rinkodaros ir pardavimo skyriai, kurie yra atsakingi už reklamą ir vartotojų poreikių vertinimą. Iš esmės, ĮSA yra tvaraus vystymosi būdas, kuriuo ekonomikos augimo siekiama atsižvelgiant į socialinę bei aplinkosaugos problematiką. ĮSA reikšmės susiaurinimas vien iki ekonominių dalykų gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, jei šios politikos taikymo rezultatai neatitiks finansinių lūkesčių, jos gali būti atsisakyta.

4.2.3   Galimybę viešuosius pirkimus naudoti kaip rinkos paskatą reikia gerai apgalvoti ir tinkamai taikyti. Tam, kad su ĮSA susijusi veikla nebūtų vien simbolinė ir duotų socialinės naudos, apibrėžiant sutarčių dalyką ir toliau reikia atsižvelgti į socialinius kriterijus, tarp jų – TDO nuostatas. Be to, tai gali paskatinti pramonės sektoriuose vykdyti tinkamesnę ir veiksmingesnę su ĮSA susijusią veiklą.

4.2.4   Itin svarbu, kad sudarant sutartis socialinės sąlygos būtų nustatytos visiškai skaidriai. Tai labai svarbu norint užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje paslaugos būtų perkamos tinkamai ir būtų laikomasi sąžiningos konkurencijos principų. Dėl viešųjų pirkimų, kurie vykdomi kaip rinkos paskata, būtina konsultuotis su Konkurencijos generaliniu direktoratu.

4.2.5   ĮSA darbotvarkėje nepasinaudota pagrindinėmis galimybėmis, kurių galėtų suteikti socialinio verslo iniciatyva (SVI), pristatoma kaip atskira papildoma politika, sudaranti Komisijos „Atsakingų įmonių“ paketo (7) dalį. Atšiauraus ekonominio klimato sąlygomis įmonės atsargiau žvelgia į išlaidas, kurių negalės susigrąžinti. Visuotinai pripažįstama, kad dalį finansavimo (8) socialinės įmonės gauna iš privačių šaltinių, taigi socialinės investicijos ir nefinansinių pro-bono paslaugų teikimas naujoms socialinėms įmonėms yra būdas įmonėms gauti finansinę ir socialinę savo investicijų į ĮSA grąžą  (9). Būtų galima pasiekti abiejų iniciatyvų tikslus ir kartu maksimaliai išnaudoti augimo potencialą bei gebėjimą kurti socialinę vertę.

4.3   Su ĮSA susijusios veiklos motyvų suvokimas ir šios veiklos rėmimas

4.3.1   Dabartinė su ĮSA susijusi veikla vykdoma įvairiomis formomis ir įvairiais sumetimais, nuo kurių priklauso šios veiklos poveikis visuomenei. Pavyzdžiui, tai gali būti suinteresuotųjų subjektų interesų apsauga, labdara ir parama, kaip kai kuriose valstybėse narėse, arba reikšmingesnė veikla, pavyzdžiui, su pagrindine veikla strategiškai susijusi veikla ar įvairūs siekiai nustatyti bei pašalinti esmines visuomenės problemų priežastis (10). EESRK pažymi, kad naujos taisyklės gali padaryti priešingą poveikį, jei dėl jų kai kuriose šalyse įmonės būtų priverstos nutraukti veiklą, už kurią reikalaujama teikti ataskaitas.

4.3.2   Kad galėtų kurti palankią aplinką didesnės strateginės svarbos ir lankstesnei su ĮSA susijusiai veiklai vykdyti, politinius sprendimus priimantys asmenys privalo suprasti šios veiklos mastą. Reikalavimai turėtų būti tokie, kad dėl jų su ĮSA susijusi veikla nebūtų susiaurinta iki mažiausio būtino lygio, o ši veikla turėtų išlikti savanoriška ir teisiškai neprivaloma.

4.3.3   Tam, kad ĮSA programos būtų veiksmingesnės ir būtų kuriama etiškesnė organizacinė kultūra, reikėtų labiau stengtis skatinti teikti informaciją ir plėtoti pilietinį dialogą visais įmonės lygmenimis: nuo direktorių iki darbuotojų. Specialios iniciatyvinės grupės, į kurias įtraukiami vadovaujantys darbuotojai, pasiteisino kaip priemonė, padedanti nustatyti strategines kryptis ir įgyvendinti su ĮSA susijusią veiklą.

4.3.4   Savireguliavimo ir bendro reguliavimo idėja iš esmės yra gera, bet reikia sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad dėl susitarimų su didesnėmis įmonėmis kaip subrangovėms ir tiekimo grandinės tarpininkėms MVĮ nebūtų pernelyg sudėtinga laikytis reikalavimų. Komisijos siūlomas parengti gerosios patirties kodeksas turėtų būti naudingas tiems, kas nori užsiimti ĮSA veikla. Jį sudarant reikėtų nepamiršti savireguliavimo ir bendro reguliavimo procesų pobūdžio.

4.4   Darbuotojų vaidmens reikšmė ĮSA darbotvarkėje

4.4.1   ĮSA nebus veiksminga, jei įmonės darbuotojai neprisiims šios atsakomybės. Tam, kad ĮSA darbotvarkė atitiktų organizacijos etosą, ji turi būti rengiama kartu su vadovais, darbuotojais ir, jei reikia, socialiniais partneriais. ĮSA – tai ne tik „komandos stiprinimo“ pratinimai; strategijos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo darbuotojų noro jos siekti.

4.4.2   Socialiniams partneriams tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant bet kurią ĮSA darbotvarkę, nes jie skleidžia informaciją ir skatina socialinį dialogą. Atitinkamose įmonėse turėtų būti diegiamos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų sudaromos kolektyvinės sutartys, garantuojamas skaidrumas, viešumas ir dalyvavimo aktyvumas – visi šie aspektai įtraukiami į ĮSA darbotvarkę.

4.4.3   Žmogaus teisės, darbo sąlygos ir įdarbinimo praktika yra svarbūs daugiaaspekčio pobūdžio ĮSA veiksniai. Įmonės savo veiklą turėtų vykdyti laikydamosi ne tik tarptautinių ir Europos reglamentų bei gairių, pagrįstų aštuoniomis TDO konvencijomis dėl pagrindinių žmogaus teisių, ir dėl darbuotojų sveikatos, gerovės bei mokymo. Etiškos ir sąžiningos vidinės valdymo struktūros turi veikti visose įmonėse, bet neužgožti kolektyvinių susitarimų.

4.5   Keitimasis žiniomis

4.5.1   Valstybių narių tarpusavio mokymasis ĮSA politikos srityje yra svarbus uždavinys (9 ketinimas). Pirmiausia visoms valstybėms narėms reikėtų padėti parengti ir atnaujinti savo nacionalinę ĮSA politiką ir perimti patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnę nacionalinę politiką šioje srityje.

4.5.2   Visos Sąjungos viešosios valdžios institucijos: nacionalinės, regioninės, vietos ir ES, turi sukurti ĮSA strategiją, jos laikytis ir taip rodyti pavyzdį kitiems sektoriams. Šioje strategijoje turėtų būti išdėstyta stabili vidaus ĮSA politika, numatyta išbandyti novatoriškus ĮSA modelius ir veiklą, sudarytos sąlygos keistis gerąja patirtimi, koordinuojama vietos teritorinių struktūrų plėtra, užtikrinant, kad bendruomenė galėtų jose dalyvauti.

4.5.3   Kai kuriuose pramonės sektoriuose veikiančios įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos galėtų padėti surengti rimtas įmonių ir suinteresuotųjų subjektų diskusijas apie verslo praktiką, paskatinti keitimąsi naudinga geriausia patirtimi ir mokymąsi sektorių viduje bei tarp sektorių, tinkamai atsižvelgus į dalyvių, susijusių su platformos aprėpties ir veiklos nustatymu, savarankiškumą. Tačiau ginčijamos verslo praktikos atvejais turėtų būti taikomos sankcijos, kurias nustatytų teismai.

4.5.4   Reikia užtikrinti, kad į suinteresuotųjų subjektų platformas būtų įtraukiamos ir MVĮ, nes anksčiau jose daugiausia dalyvaudavo didelės korporacijos. Visoms įmonėms turi būti suteikta galimybė jose dalyvauti, kad būtų geriau atsižvelgiama į kiekvienam sektoriui rūpimus dalykus ir svarbiausius aktualius klausimus.

4.5.5   EESRK pritaria ketinimui teikti finansinę paramą su ĮSA susijusiems švietimo ir mokymo projektams, padėti švietimo specialistams bei įmonėms geriau suvokti ĮSA svarbą (8 ketinimas). Tai ypač aktualu MVĮ, kurios dažnai nežino, kokių galimybių esama, arba kurioms trūksta praktinės patirties vykdyti su ĮSA susijusią veiklą.

4.5.6   Reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybes ĮSA iniciatyvoms įgyvendinti panaudoti struktūrinius fondus. Primename Komisijai, kad ketinama mažinti kito laikotarpio finansavimą iš struktūrinių fondų, taigi visos ĮSA iniciatyvoms skiriamos lėšos turėtų būti skiriamos aiškiems tikslams – kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir skatinti regioninę plėtrą. Šios lėšos turėtų būti skiriamos tik ribotų galimybių ir nedaug finansinių išteklių turinčioms įmonėms, pavyzdžiui, MVĮ bei pilietinės visuomenės organizacijoms, siekiant joms padėti parengti ĮSA politiką ir paskatinti jų aktyvumą.

4.5.7   Turėtų būti remiami ir plėtojami informaciniai portalai, siekiant padėti įmonėms ir e. prekybos bendrovėms prie jų prisijungti ir veiksmingai keistis gerąja patirtimi, įgūdžiais, finansiniais ir nefinansiniais ištekliais ir taip suteikti naudos visuomenei.

4.6   ĮSA ir socialiniai–ekonominiai partneriai

4.6.1   ĮSA politikos iniciatyvoje neatsižvelgta į pilietinės visuomenės sektorių. Pilietinės visuomenės organizacijos kuria atsakingo verslo strategijos, valdymo modelius ir forumus, dažnai dalyvauja su ĮSA susijusioje veikloje. Komunikate visai nėra išnagrinėtas „pelno siekiančių“ ir „pelno nesiekiančių“ sektorių santykis.

4.6.2   Kai kurie sektoriai nuo seno bendradarbiauja ir ši partnerystė turėtų būti skatinama, nes įmonių socialiniai įsipareigojimai yra svarbus pagrindas pilietinės visuomenės institucijoms kurtis ir jas išsaugoti (11).

4.6.3   Tam, kad būtų imtasi reikšmingesnės su ĮSA susijusios veiklos, reikėtų skatinti abipusę partnerystės naudą. Partnerių poreikių ir įgūdžių derinimas skatina veiksmingesnį ir naudingesnį socialinį bei ekonominį poveikį bendruomenėms ir įmonėms. Norint plėsti kitų sektorių teikiamos paramos mastą svarbu skatinti nefinansinę paramą, nes tai padeda strategiškiau vertinti gebėjimus prisiimti ĮSA; ši parama – darbuotojų savanoriškos veiklos rėmimas, pro-bono paslaugos, parama natūra, t. y. patalpos, įranga.

4.6.4   Sektorių ryšiai yra pagrindinė sėkmingos partnerystės sąlyga. Tarpininkavimo tarnybos (12) padeda suderinti ir supaprastinti dviejų sektorių bendradarbiavimą verslo srityje ir įveikti kultūrinius skirtumus. Šias tarnybas reikėtų remti, padaryti jas prieinamesnes įmonėms ir taip padėti įveikti kliūtis, trukdančias kurti visiems sektoriams naudingas vertybes, ir užtikrinti, kad būtų realiai įsipareigojama vykdyti su ĮSA susijusią veiklą.

4.7   Tarptautinės gairės ir susitarimai

4.7.1   TDO parengė aštuonias bendrąsias konvencijas – tai pagrindiniai dokumentai, kuriuose tam tikros teisės įtvirtinamos pasaulio lygmeniu. Valstybės narės šias bendrąsias konvencijas jau ratifikavo. ES gali išreikšti savo paramą užtikrindama, kad trečiosios šalys taip pat laikytųsi šių susitarimų.

4.7.2   EESRK labai palaiko Komisijos ketinimą siekti, kad ĮSA būtų propaguojama visapusiškai laikantis esamų pasaulio lygmeniu priimtų dokumentų, visų pirma patikslintų EBPO gairių, TDO deklaracijos dėl tarptautinių įmonių ir socialinės politikos, standarto ISO 26000 ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų bei tarptautinių bendrųjų susitarimų. Prašome Komisijos tiksliai paaiškinti, kaip tikimasi tai įvykdyti.

4.7.3   EBPO gaires yra priėmusios 42 šalys, iš kurių 24 yra ES narės. Šiose gairėse nustatytas unikalus įgyvendinimo mechanizmas – nacionalinis ryšių centras, atsakingas už gairių sklaidą ir atvejų, kai įtariama, kad padaryta pažeidimų, nagrinėjimą. Todėl EESRK rekomenduoja ES atnaujintoje ĮSA strategijoje numatyti išteklių EBPO gairių įgyvendinimo gebėjimams didinti. Jis taip rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės šių nacionalinių ryšių centrų veikloje socialiniams partneriams suteiktų svarbesnį vaidmenį.

4.7.4   EESRK mano, kad ĮSA politikoje įmonėms pirmiausia reikėtų nubrėžti strategines kryptis, nes ketinimas (10 ketinimas) stebėti Europos įmonių, turinčių daugiau kaip 1 000 darbuotojų, įsipareigojimus imtis ĮSA yra neracionalus, jam įgyvendinti prireiks daug ES finansinių išteklių.

---

(1)  COM(2011) 685 final.

(2)  Ketvirtoji direktyva dėl metinės finansinės atskaitomybės (2003/51/EB)

(3)  OL C 325, 2006 12 30, p. 53–60.

(4)  Žr. http://newsforchangingtimes.com/2012/02/17/women-boardroom-csr-un-women-ingrid-kragl/

(5)  COM(2011) 681 final, p. 7.

(6)  OL C 175, 2009 7 28, p. 63–72.

(7)  COM(2011) 681 final.

(8)  OL C 24, 2012 1 28, p. 1.

(9)  COM(2011) 682 final, p. 6.

(10)  www.csrinternational.org

(11)  OL C 125, 2002 5 27.

(12)  Tarpininkavimo tarnybos yra tarpininkaujančios įmonės, kurios, derindamos poreikius, gebėjimus ir įgūdžius, padeda skirtingų sektorių organizacijoms užmegzti ryšius, skatina veiksmingesnius darbo santykius. Tokios organizacijos pavyzdys yra „Pilot Light“ (http://www.pilotlight.org.uk).

---

---