(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu.

(3)

Pagal 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą Stokholmo programą abipusis pripažinimas galėtų būti taikomas visų rūšių teismo nuosprendžiams ir sprendimams, kurie, priklausomai nuo teisės sistemos, gali būti baudžiamieji ar administraciniai. Joje taip pat raginama, kad Komisija ir valstybės narės išnagrinėtų būdus, kaip patobulinti teisės aktus ir praktines paramos priemones aukoms apsaugoti. Programoje taip pat nurodyta, kad nusikaltimo aukoms gali būti taikomos specialios apsaugos priemonės, kurios turėtų galioti visoje Sąjungoje. Ši direktyva yra nuoseklaus ir išsamaus aukų teisėms skirto priemonių rinkinio dalis.

(4)

2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo valstybės narės raginamos patobulinti nacionalinius kovos su smurtu prieš moteris teisės aktus ir politiką ir imtis veiksmų siekiant kovoti su smurto prieš moteris priežastimis, visų pirma taikyti prevencijos priemones, ir Sąjunga raginama užtikrinti visoms nukentėjusioms nuo smurto aukoms teisę gauti pagalbą ir paramą. 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) pritariama pasiūlymui įvesti Europos nukentėjusiųjų apsaugos orderį.

(5)

Bendroje vidaus sienų neturinčioje teisingumo erdvėje būtina užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje fiziniam asmeniui suteikta apsauga būtų išlaikoma ir toliau jam teikiama kitoje valstybėje narėje, į kurią jis persikelia arba jau persikėlė. Be to, turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos piliečiams teisėtai naudojantis savo teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalį ir SESV 21 straipsnį nebūtų prarandama jų apsauga .

(6)

Kad būtų pasiekti šie tikslai, ši direktyva turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias apsauga, pagrįsta pagal vienos valstybės narės (išduodančiosios valstybės) teisės aktus priimtomis tam tikromis apsaugos priemonėmis , gali būti teikiama ir kitoje valstybėje narėje, kurioje saugomas asmuo nusprendžia apsigyventi ar apsistoti (vykdančiojoje valstybėje) ▐.

(7)

Šia direktyva atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas bei į faktą, kad veiksminga apsauga gali būti užtikrinta apsaugos orderiais, sprendimą dėl kurių gali priimti ne baudžiamųjų bylų teismas, o kita institucija. Šia direktyva nenustatomos prievolės iš dalies keisti nacionalines sistemas siekiant priimti apsaugos priemones.

(8)

Ši direktyva taikoma apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti asmenį nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kuri gali kokiu nors būdu kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam, psichiniam ir lytiniam neliečiamumui, pvz., užkertant kelią priekabiavimui bet kokia forma, taip pat kelti pavojų to asmens orumui ar laisvei, pvz., užkertant kelią pagrobimui, persekiojimui ir kitų formų netiesioginei prievartai, ir siekiama išvengti naujų nusikalstamų veikų arba sumažinti ankstesnių nusikalstamų veikų pasekmes. Šios saugomo asmens asmeninės teisės atitinka pagrindines vertybes, kurios pripažįstamos ir puoselėjamos visose valstybėse narėse. Svarbu pabrėžti, kad ši direktyva taikoma apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti visus nukentėjusiuosius, o ne tik smurto dėl lyties aukas, atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamo nusikaltimo rūšies specifiką.

(9)

Ši direktyva taikoma apsaugos priemonėms, neatsižvelgiant į atitinkamą sprendimą priimančios teisminės arba jai lygiavertės institucijos pobūdį (baudžiamasis, civilinis ar administracinis), nepaisant to, ar sprendimas priimamas baudžiamojo proceso metu ar bet kurio kito proceso metu dėl veikos, dėl kurios yra arba galėtų būti pradėtas procesas teisme, ypač turinčiame jurisdikciją baudžiamųjų bylų nagrinėjimo srityje.

(10)

Šią direktyvą siekiama taikyti apsaugos priemonėms, kurios suteikiamos nusikaltimų aukoms arba galimoms aukoms; ji neturėtų būti taikoma priemonėms, kurios suteikiamos siekiant apsaugoti liudytojus.

(11)

Jei apsaugos priemonė, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, išduodama siekiant apsaugoti pagrindinio saugomo asmens giminaitį, šis giminaitis taip pat gali prašyti išduoti Europos apsaugos orderį ir apsaugos orderis jam gali būti išduotas, laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų.

(12)

Bet koks prašymas išduoti Europos apsaugos orderį turėtų būti nagrinėjamas pakankamai sparčiai atsižvelgiant į specifines atvejo aplinkybes, įskaitant atvejo skubumą, numatomą saugomo asmens atvykimo į vykdančiąją valstybę datą ir, jei įmanoma, grėsmės saugomam asmeniui lygį.

(13)

Jei pagal šią direktyvą turi būti suteikta informacija pavojų keliančiam asmeniui ar saugomam asmeniui, ši informacija turėtų būti suteikta ir atitinkamo asmens globėjui ar atstovui, jei to reikia. Taip pat turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys saugomo asmens, pavojų keliančio asmens ar jų atstovo procese poreikiui gauti informaciją, kaip numatyta šioje direktyvoje, jiems suprantama kalba.

(14)

Vykdydamos Europos apsaugos orderio išdavimo ir pripažinimo procedūras, kompetentingos valdžios institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į aukų poreikius, įskaitant ypač pažeidžiamus asmenis, tokius kaip, nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys.

(15)

Kad ši direktyva būtų taikoma, apsaugos priemonė gali būti paskirta priėmus teismo sprendimą, kaip apibrėžta 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (2) 2 straipsnyje, arba priėmus sprendimą dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (3) 4 straipsnyje .

(16)

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalį pavojų keliančiam asmeniui apsaugos priemonės priėmimo procese arba prieš išduodant Europos apsaugos orderį turėtų būti sudaryta galimybė būti išklausytam ir ginčyti apsaugos priemonę.

(17)

Siekiant užkirsti kelią naujam nusikaltimui prieš auką vykdančiojoje valstybėje, tai valstybei turėtų būti suteiktas teisinis pagrindas pripažinti išduodančiosios valstybės anksčiau priimtą aukai palankų sprendimą, taip pat išvengiant būtinybės aukai pradėti naują procesą ar vėl pateikti įrodymų vykdančiojoje valstybėje, lyg išduodančioji valstybė nebūtų priėmusi sprendimo. Europos apsaugos orderio pripažinimas vykdančiojoje valstybėje reiškia, inter alia, kad tos valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į šia direktyva nustatytus apribojimus, pripažįsta išduodančiojoje valstybėje priimtos apsaugos priemonės egzistavimą ir galiojimą, Europos apsaugos orderyje apibūdintą faktinę padėtį ir tai, kad apsauga turėtų būti teikiama ir kad ji turėtų būti toliau teikiama pagal jos nacionalinę teisę.

(18)

Šioje direktyvoje numatytas tam tikras skaičius įpareigojimų ar draudimų, kurie, nustatyti išduodančiojoje valstybėje ir nurodyti Europos apsaugos orderyje, turėtų būti pripažįstami ir vykdomi vykdančiojoje valstybėje, atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus apribojimus. Nacionaliniame lygmenyje gali būti kitų rūšių apsaugos priemonių, pvz., jei numatyta nacionalinės teisės aktuose, įpareigojimas pavojų keliančiam asmeniui neišvykti iš nurodytos vietos. Tokios priemonės gali būti taikomos išduodančioje valstybėje pagal vienos iš apsaugos priemonių, kurios pagal šią direktyvą gali būti Europos apsaugos orderio pagrindu, priėmimo procedūrą.

(19)

Kadangi valstybėse narėse įvairios institucijos (baudžiamosios, civilinės ar administracinės) yra kompetentingos išduoti apsaugos priemones ir užtikrinti jų vykdymą, atrodo tikslinga numatyti didelį valstybių narių bendradarbiavimo pagal šią direktyvą mechanizmo lankstumą. Todėl vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija ne visais atvejais turi imtis tos pačios apsaugos priemonės, kurią priėmė išduodančioji valstybė, tačiau gali tam tikru mastu savo nuožiūra priimti bet kurią priemonę, kurią ji laikytų tinkama ir tikslinga panašiu atveju pagal savo nacionalinę teisę, kad užtikrintų tolesnę saugomo asmens apsaugą, atsižvelgdama į išduodančiojoje valstybėje priimtą apsaugos priemonę ir į aprašymą Europos apsaugos orderyje.

(20)

Įpareigojimai ar draudimai, kuriems taikoma ši direktyva, be kita ko, apima priemones, kuriomis siekiama apriboti asmeninius ar nuotolinius saugomo asmens ir pavojų keliančio asmens ryšius, pvz., nustatant tam tikras tokių ryšių palaikymo sąlygas arba komunikacijos turinio apribojimus.

(21)

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų informuoti pavojų keliantį asmenį, išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir saugomą asmenį apie visas priemones, kurių imtasi remiantis Europos apsaugos orderiu. Pranešime pavojų keliančiam asmeniui reikėtų deramai atsižvelgti į saugomo asmens interesą, kad nebūtų atskleistas jo adresas arba kiti kontaktiniai duomenys. Tokie duomenys pranešime turėtų būti nenurodyti, jei adresas ar kiti kontaktiniai duomenys nėra nurodyti įpareigojime ar draudime, nustatytame pavojų keliančiam asmeniui kaip vykdymo priemonė.

(22)

Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija panaikina Europos apsaugos orderį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų nutraukti priemones, kurias ji yra priėmusi, kad įvykdytų Europos apsaugos orderį, susitariant, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija atitinkamam asmeniui apsaugoti gali autonomiškai, laikydamasi savo nacionalinės teisės, priimti bet kurią apsaugos priemonę pagal savo nacionalinę teisę.

(23)

Atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nagrinėjami atvejai, kai į kitą valstybę narę persikelia saugomas asmuo, jos nuostatų vykdymas nereiškia, kad vykdančiajai valstybei perduodami įgaliojimai, susiję su pagrindinėmis, atidėtomis, alternatyviomis, lygtinėmis ar antrinėmis sankcijomis arba susiję su saugumo priemonėmis, taikomomis pavojų keliančiam asmeniui, jei pastarasis ir toliau gyvena valstybėje, kuri priėmė apsaugos priemonę.

(24)

Atitinkamais atvejais turėtų būti galima naudotis elektroninėmis priemonėmis, siekiant pagal nacionalinės teisės aktus ir procedūras praktikoje įgyvendinti taikant šią direktyvą patvirtintas priemones.

(25)

Bendradarbiaujant institucijoms, kurios dalyvauja užtikrinant saugomo asmens apsaugą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų pranešti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie vykdančiojoje valstybėje siekiant vykdyti Europos apsaugos orderį priimtų priemonių pažeidimus. Šis pranešimas turėtų sudaryti galimybes išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai greitai nuspręsti dėl tinkamų veiksmų, susijusių su pavojų keliančiam asmeniui jo valstybėje nustatyta apsaugos priemone. Tokie veiksmai atitinkamais atvejais gali apimti kardomojo kalinimo priemonės nustatymą vietoj pirminės ne kardomojo kalinimo priemonės, kuri priimta, pvz., kaip alternatyva prevenciniam sulaikymui arba yra sąlyginio bausmės vykdymo atidėjimo pasekmė. Suprantama, kad toks sprendimas, kadangi tai nėra baudžiamosios sankcijos ex novo nustatymas už naują baudžiamąją veiką, netrukdo vykdančiajai valstybei pasinaudoti galimybe atitinkamais atvejais nustatyti baudžiamąsias arba nebaudžiamąsias sankcijas, jei pažeidžiamos priemonės, priimtos siekiant vykdyti Europos apsaugos orderį.

(26)

Atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas, jei vykdančiojoje valstybėje nebūtų apsaugos priemonės, kurią būtų galima taikyti atveju, panašiu į faktinę Europos apsaugos orderyje apibūdintą padėtį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų pranešti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie visus jai žinomus Europos apsaugos orderyje apibūdintos apsaugos priemonės pažeidimus.

(27)

Kad būtų užtikrintas sklandus šios direktyvos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju, išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių kompetentingos institucijos turėtų vykdyti savo įgaliojimus laikydamosi šios direktyvos nuostatų ir atsižvelgdamos į principą ne bis in idem.

(28)

Neturėtų būti reikalaujama, kad saugomas asmuo padengtų Europos apsaugos orderio pripažinimo išlaidas, kurios neproporcingos atsižvelgiant į panašų atvejį jo valstybėje. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, kaip tiesioginė pasekmė pripažinus Europos apsaugos orderį, saugomam asmeniui nereikėtų inicijuoti tolesnių nacionalinių procedūrų norint gauti iš vykdomosios institucijos, sprendimą priimti bet kurią priemonę, kuri galima pagal jos nacionalinę teisę panašiu atveju, siekiant užtikrinti saugomo asmens apsaugą.

(29)

Atsižvelgdamos į tarpusavio pripažinimo principą, kuriuo grindžiama ši direktyva, valstybės narės turėtų skatinti kiek įmanoma platesnį tiesioginį kompetentingų institucijų bendravimą taikant šią priemonę.

(30)

Nepažeisdamos Sąjungoje egzistuojančių teisminių sistemų teisminės nepriklausomybės ir organizavimo skirtumų, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę paprašyti atsakingus už teisėjų, prokurorų, policijos ir teismų pareigūnų, kurie susiję su Europos apsaugos orderio išdavimo ar pripažinimo procedūromis, mokymus suteikti atitinkamą mokymą atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus.

(31)

Siekiant, kad būtų lengviau vertinti šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų perduoti Komisijai atitinkamus duomenis, susijusius su nacionalinių Europos apsaugos orderio procedūrų taikymu, bent jau prašymų išduoti Europos apsaugos orderį, išduotų ir (arba) pripažintų orderių skaičių. Atsižvelgiant į tai, kiti duomenys, pavyzdžiui, susijusių nusikaltimų rūšys, taip pat galėtų būti naudingi.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti pavojuje esančius asmenis, valstybės narės, veikdamos vienos, negali deramai pasiekti dėl susijusių atvejų tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl dėl masto ir galimo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(33)

Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie pavojuje esančių asmenų apsaugos, taip papildant šioje srityje jau taikomus dokumentus, pavyzdžiui, Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR ir Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR, bet nedarant jiems poveikio.

(34)

Jei sprendimas dėl apsaugos priemonės patenka į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo  (4) , 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo  (5) ar 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje  (6) taikymo sritį, tas sprendimas turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas pagal tos teisinės priemonės nuostatas.

(35)

Valstybės narės ir Komisija turėtų įtraukti informaciją apie Europos apsaugos orderį, jei tinkama, į esamas visuomenės švietimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas nusikaltimo aukų apsaugos klausimais.

(36)

Įgyvendinant šią direktyvą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti saugomi pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos  (7) ir laikantis 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės, išdėstytų principų.

(37)

Šia direktyva turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, užtikrintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, laikantis ES sutarties 6 straipsnio.

(38)

Įgyvendinant šią direktyvą valstybės narės skatinamos atsižvelgti į Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įtvirtintas teises ir principus,

a)

draudimas lankytis vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo;

b)

draudimas bet kokiu būdu, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, susisiekti su saugomu asmeniu arba tokių ryšių reguliavimas; arba

c)

draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu arba tokio kontakto reguliavimas.

a)

saugomo asmens tapatybė ir pilietybė, taip pat asmens globėjo ar teisinio atstovo, jei saugomas asmuo yra nepilnametis arba neveiksnus, tapatybė ir pilietybė;

b)

data, nuo kurios saugomas asmuo ketina gyventi arba būti vykdančiojoje valstybėje, ir buvimo laikotarpis ar laikotarpiai (jei žinomas (-i)) ;

c)

išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir el. pašto adresas;

d)

informacija (pvz., nurodant numerį ir datą) apie teisės aktą, kuriuo nustatyta apsaugos priemonė , kuria remiantis išduodamas Europos apsaugos orderis;

e)

faktų ir aplinkybių, dėl kurių išduodančiojoje valstybėje priimta apsaugos priemonė, santrauka;

f)

pavojų keliančiam asmeniui apsaugos priemone, kuria grindžiamas Europos apsaugos orderis, nustatyti įpareigojimai ar draudimai, jų galiojimo trukmė ir ▐ nurodymas, kokia bausmė ar sankcija taikoma (jei taikoma), kai nesilaikoma atitinkamo įpareigojimo ar draudimo ;

g)

apsaugos priemonės vykdymui užtikrinti naudojama techninė priemonė (jei naudojama), suteikta saugomam asmeniui arba pavojų keliančiam asmeniui;

h)

pavojų keliančio asmens tapatybė ir pilietybė , taip pat kontaktiniai jo duomenys ;

i)

informacija apie tai, ar saugomam asmeniui ir (arba) pavojų keliančiam asmeniui suteikta nemokama teisinė pagalba išduodančioje valstybėje, jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turi tokią informaciją be papildomų užklausimų;

j)

atitinkamais atvejais kitos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos vertinant saugomam asmeniui kylantį pavojų;

k)

kai taikytina, aiškiai nurodoma, kad teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje, jau perduotas priežiūrą vykdančiai valstybei narei, ir nurodoma tokio sprendimo vykdymą užtikrinanti tos valstybės kompetentinga institucija.

a)

Europos apsaugos orderis yra nevisiškai užpildytas arba nebuvo užpildytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį;

b)

neįvykdyti 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

c)

apsaugos priemonė yra susijusi su veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės teisę nėra laikoma nusikalstama veika ;

d)

apsauga grindžiama sankcijos arba priemonės, kuriai taikoma amnestija pagal vykdančiosios valstybės teisę ir kuri susijusi su veika arba elgesiu, priklausančiu jos kompetencijai pagal tą teisę, vykdymu;

e)

pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojų keliantis asmuo naudojasi imunitetu ir todėl neįmanoma priimti ▐ priemonių pagal Europos apsaugos orderį ;

f)

pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojaus keliančio asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas už veiką arba elgesį, dėl kurio priimta apsaugos priemonė, kai veika arba elgesys pagal vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę priklauso jos kompetencijai;

g)

Europos apsaugos orderio pripažinimas prieštarautų principui ne bis in idem;

h)

pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojų keliantis asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veiką ar elgesį, dėl kurio priimta apsaugos priemonė;

i)

apsaugos priemonė yra susijusi su nusikalstama veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės teisę laikoma visiškai, daugiausia arba iš esmės įvykdyta jos teritorijoje.

a)

be reikalo nedelsdama informuoja išduodančiąją valstybę ir saugomą asmenį apie šį atsisakymą ir nurodo to priežastis;

b)

atitinkamais atvejais praneša saugomam asmeniui apie galimybę prašyti priimti apsaugos priemonę pagal jos nacionalinę teisę;

c)

atitinkamais atvejais praneša saugomam asmeniui apie galimas teisines gynybos priemones, skirtas jos sprendimui ginčyti, pagal savo nacionalinę teisę .

a)

dėl tokios priemonės pažeidimo skirti baudžiamąsias sankcijas ir imtis kitų priemonių, jeigu toks pažeidimas pagal vykdančiosios valstybės teisę prilygsta nusikalstamai veikai;

b)

priimti su pažeidimu susijusius ne baudžiamojo pobūdžio sprendimus;

c)

priimti skubią ir laikiną priemonę, kad būtų nutrauktas pažeidimas, atitinkamais atvejais laukiant, kol tolesnį sprendimą priims išduodančioji valstybė.

a)

apsaugos priemonės ir atitinkamai Europos apsaugos orderio atnaujinimu, peržiūra, pakeitimu, atšaukimu ir panaikinimu;

b)

laisvės atėmimo priemonės nustatymu dėl to, kad buvo atšaukta apsaugos priemonė, su sąlyga, kad apsaugos priemonė buvo taikoma remiantis teismo sprendimu, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba remiantis sprendimu dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje.

a)

laikydamasi 9 straipsnio pakeičia priemones, priimtas remiantis Europos apsaugos orderiu; arba

b)

atsisako vykdyti pakeistą įpareigojimą ar draudimą tais atvejais, kai jis neatitinka 5 straipsnyje nurodytų įpareigojimų ar draudimų tipų arba kai pagal 7 straipsnį Europos apsaugos orderyje pateikta informacija yra neišsami ir nebuvo pateikta patikslinta informacija per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą terminą pagal 9 straipsnio 4 dalį.

a)

jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad saugomas asmuo negyvena arba jo nėra vykdančiosios valstybės teritorijoje arba jis galutinai išvyko iš tos teritorijos;

b)

kai pagal jos nacionalinę teisę pasibaigia priemonių, priimtų vykdant Europos apsaugos orderį, maksimalus galiojimo laikotarpis;

c)

straipsnio 13 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytu atveju;

d)

kai teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje, perkeliamas į vykdančiąją šalį, jai pripažinus Europos apsaugos orderį.