15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/29

—

atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos I ir XVIII antraštinę dalis,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. EBPO metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į EBPO vietos ekonomikos ir užimtumo vystymo programos (angl. LEED) forumo partnerystės ir vietos valdymo klausimais 2006 m. leidinį „Sėkmingos partnerystės vadovas“ (angl. Successful partnerships: a guide),

—

atsižvelgdamas į 2009–2010 m. Pasaulinio konkurencingumo ataskaitą (Pasaulio ekonomikos forumas, Šveicarija, 2009 m.),

—

atsižvelgdamas į nešališką ataskaitą „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė. Vietos lygmens požiūris siekiant spręsti Europos Sąjungos uždavinius ir patenkinti lūkesčius“ (angl. An agenda for a reformed cohesion policy – A place-based approach to meeting European Union challenges and expectations), kurią už regioninę politiką atsakingos Komisijos narės Danutos Hübner užsakymu 2009 m. balandžio mėn. parengė Fabrizio Barcos,

—

atsižvelgdamas į Europos savivaldybių ir regionų tarybos politinį dokumentą „ES sanglaudos politikos ateitis“ (Briuselis, 2009 m. gruodžio mėn.),

—

atsižvelgdamas į Europos regionų asamblėjos (angl. AER) rezoliuciją dėl regioninės politikos po 2013 m., kuri buvo priimta 2007 m. lapkričio 8 d. Udinės mieste (Italija) AER visuotinio susirinkimo metu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus (COM(2008)0301),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją „Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimas 2007–2013 m.: derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (5),

—

atsižvelgdamas į Ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (COM(2007)0273),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 20-ąją struktūrinių fondų įgyvendinimo metinę ataskaitą (2008 m.) (COM(2009)0617),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Privačiųjų ir viešųjų investicijų telkimas ekonomikai gaivinti ir ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams skatinti. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimas“ (COM(2009)0615),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliucijos dėl valstybės pagalbos reformos 2005–2009 m. (6) 37 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7–0309/2010),

A.

kadangi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir valstybių narių solidarumo skatinimas yra vienas iš Europos Sąjungos tikslų, numatytų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje,

B.

kadangi Sąjunga gali būti konkurencinga pasaulyje tik tiek, kiek vidaus politika palaiko jos gebėjimą spręsti pasaulinio masto problemas užtikrinant darnią, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, saugojančią biologinę įvairovę, ir kadangi nuosmukio laikotarpiais buvo matyti, kad mažiau išsivystę regionai sunkiau atsigauna,

C.

kadangi konkurencingumas ir sanglauda vienas kitam neprieštarauja ir nėra tarpusavyje nederantys procesai, tačiau turi vienas kitą papildančių savybių,

D.

kadangi, nepaisant Sąjungos pažangos konvergencijos srityje, teritoriniai ES regionų skirtumai pastebimai didėja, pvz., susiję su susisiekimu, ypač struktūriniu požiūriu nepalankiuose regionuose, bet taip pat ir tarpregioniniu lygmeniu bei ES mastu, dėl ko gali susiformuoti teritorinė izoliacija, išaugti ES regionų gerovės lygio skirtumai ir sumažėti ES konkurencingumas pasaulyje,

E.

kadangi savo metinėje ataskaitoje EBPO pateikė ilgalaikio augimo rekomendaciją, pagal kurią dėmesys kreipiamas į apmokestinimo, investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir darbo jėgą svarbą, taip pat į gamybos rinkų reguliavimą ir pabrėžiamas šių rinkų vaidmuo,

F.

kadangi Pasaulio ekonomikos forumas savo 2009 m. Pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje ir kitose ataskaitose pabrėžė, koks svarbus infrastruktūros, kuri yra antra tarp 12 rodiklių, pagal kuriuos vertinamas konkurencingumas, vaidmuo, ir kadangi kokybiška infrastruktūra yra pagrindas siekiant sumažinti atstumo poveikį, pritraukti užsienio investicijų ir užtikrinti ekonomikos vystymąsi,

G.

kadangi konkurencingumą galima užtikrinti tik esant tikrai tvariam ekonomikos augimui visoje ES,

H.

kadangi po Hampton Court aukščiausiojo lygio susitikimo sudarytos nepriklausomų ekspertų grupės dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei naujovių, kuriai pirmininkavo Esko Aho, ataskaitoje „Novatoriškos Europos kūrimas“ nustatytos šios pagrindinės sritys: e. sveikata, farmacija, transportas, logistika, aplinka, skaitmeninis turinys, energetika ir saugumas, kuriose gali veikti inovacijų rinka, o valstybės politika gali turėti didelę reikšmę,

I.

kadangi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų reikia pripažinti pradinius išsivystymo lygio ir ribų skirtumus ir turėtų būti nustatyti tikslai, atitinkantys tikrąją padėtį ir poreikius, nustatytus konsultuojantis su visais susijusiais subjektais įvairiais valdymo lygmenimis,

J.

kadangi 2010 m kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo, inter alia, plėtojant infrastruktūrą svarbą norint, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkminga, nes taikant šią naują strategiją bus siekiama šalinti ekonomikos vystymosi kliūtis,

K.

kadangi sanglaudos politika pasirodė esanti veiksminga priemonė, padedanti lanksčiai reaguoti į socialinius ir ekonominius iššūkius, atsiradusius dėl finansų krizės,

L.

kadangi be geros infrastruktūros konkurencingumui užtikrinti taip pat būtinas mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros skatinimas bei atitinkami aukštos kokybės mokymai žmonėms regionuose,

M.

kadangi regionai atliks svarbų vaidmenį mažinant krizės padarinių poveikį visuomenei ir todėl jie turi vadovautis partnerystės principu ir kurti tinkamas įvairių sričių politikos teritorinio poveikio ex ante vertinimo priemones siekiant spręsti pagrindines problemas, pvz., prisitaikymo prie globalizacijos, demografinių pokyčių ir gyventojų skaičiaus mažėjimo regionuose, klimato kaitos, su energetika susijusius ir biologinės įvairovės apsaugos klausimus, taip pat naujas dėl krizės atsirandančias problemas,

N.

kadangi, kaip matyti iš diskusijų dėl sanglaudos politikos strategijos ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, programų kokybė pagerėjo ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimas visais valdymo lygmenimis padidėjo, taigi buvo žengtas žingsnis į priekį siekiant Lisabonos ekonomikos konkurencingumo ir užimtumo tikslų,

O.

kadangi vykdant sanglaudos politikos reformą ši politikos sritis turėtų būti geriau derinama, koordinuojama su kitomis politikos sritimis ir taip pat turėtų labiau sąveikauti su jomis, taigi ji turėtų tapti veiksmingesnė ir nė viena politikos sritis neturėtų būti pajungta kitai, visa tai turėtų vykti atsižvelgiant Sąjungos poreikius ir tikslus, susijusius su tvaria plėtra,

P.

kadangi vietos ir regiono veikėjų dalyvavimas sanglaudos politikoje numatytas regiono ir vietos strategijose siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi ir socialinę įtrauktį,

Q.

kadangi atsiliekančių regionų ekonominis konkurencingumas skatinamas didinant jų pajėgumus, įskaitant visų rūšių infrastruktūros plėtrą, ir sudaromos prieigos prie švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių galimybės,

R.

kadangi nepaisant to, kad tam tikri šias priemones sudarantys aspektai, pavyzdžiui, bendras laikotarpis ir derinimas prie Lisabonos darbotvarkės, sudaro sąlygas sąveikai, jos vis tiek skiriasi, pavyzdžiui, teisiniu pagrindu – vienos orientuotos į temines, kitos į geografines sritis, vienos grindžiamos pasidalijamojo pobūdžio, kitos centralizuotu valdymu,

1.

pabrėžia vykdant ES sanglaudos politiką pasiektus laimėjimus ir tai, kad jos įgyvendinimas yra būtinas siekiant strategijos „Europa 2020“ sėkmės, nes ši strategija yra regionų skirtumų panaikinimo priemonė, užtikrinanti didesnį regionų konkurencingumą, sudaranti palankesnes sąlygas struktūrinėms reformoms ir stiprinanti regionų gebėjimą prisitaikyti prie pasaulinės ekonomikos klimato;

2.

teigiamai vertina tai, kad 2007–2013 m. laikotarpiui visos valstybės narės didelę dalį savo lėšų skyrė moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, inovacijoms ir žinių ekonomikos plėtrai, todėl buvo parengta 246 nacionalinės arba regioninės veiksmų programos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriems skiriamos lėšos sudaro 86 mlrd. eurų, iš kurių jau 50 mlrd. eurų skirta pagrindinei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai; pabrėžia, kad, kadangi moksliniai tyrimai ir naujovės yra labai svarbūs siekiant padidinti ES konkurencingumą esant pasaulinio lygmens sunkumams, ir toliau reikia investuoti į šias sritis ir nuolat atlikti rezultatais grindžiamus pažangos vertinimus; taigi rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai atsižvelgiant į būsimąjį programavimo laikotarpį skirti užtektinai lėšų iš struktūrinių fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač tvarioms inovacijoms, ir didinti mokslinių tyrimų pajėgumus; pabrėžia, kad reikia propaguoti sėkmingus modelius ir juos taikyti žinių trikampyje siekiant užtikrinti tvarų regioninių mokslinių tyrimų ir strateginių inovacijų programų vystymą bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, tyrimų centrais, universitetais ir viešosiomis institucijomis; pabrėžia imlių žinioms regioninių inovacijų grupių potencialą mobilizuojant regiono konkurencingumą ir ragina geriau koordinuoti struktūrinius fondus ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą;

3.

pažymi, kad didinant sanglaudos politikos lėšų koncentraciją galima užtikrinti, kad tokia politika itin prisidės skatinant konkurencingumą, inovacijas ir užimtumą visoje ES;

4.

pabrėžia, koks svarbus ir viešojo sektoriaus visais valdymo lygmenimis, ir privataus sektoriaus vaidmuo įgyvendinant sanglaudos politiką, atkuriant pasitikėjimą ir solidarumą nuosmukio laikais ir po to, garantuojant vienodas galimybes, susijusias su prieiga prie viešųjų investicijų, ypač į infrastruktūrą, naujų technologijų ir žmogiškojo kapitalo, ir užtikrinant tvarią plėtrą;

5.

pabrėžia, kad ES regionų ekonominis konkurencingumas didele dalimi priklauso nuo to, ar yra pakankamas užimtumo lygis, išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, socialinė apsauga ir prieiga prie viešųjų paslaugų; Šiuo atžvilgiu pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką teikiama parama socialinei sanglaudai didina šios politikos reikšmę bendram regionų konkurencingumui pasauliniu mastu;

6.

mano, kad pagal Sutarčių principus sanglaudos politika, kuria siekiama sumažinti regionų vystymosi skirtumus ir parengti juos spręsti ilgalaikes ir trumpalaikes problemas (globalizacija, demografiniai pokyčiai, gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse, klimato kaita ir biologinės įvairovės apsauga) atsižvelgiant į konkrečius jų pajėgumus ir trūkumus, akivaizdžiai yra itin svarbi Europos integracijos procesui;

7.

pabrėžia, kad didinant mokslinių tyrimų, vystymosi ir naujovių diegimo politikos ir sanglaudos politikos sąveiką strategijos „Europa 2020“ uždaviniai gali būti sprendžiami geriau; pabrėžia, kad sanglaudos politikai turi tekti itin svarbus vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, nes ši politika skatina struktūrinius pokyčius visoje Europoje ir remia pagrindinius investicijų prioritetus visais lygmenimis – vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu, užtikrindama socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; vis dėlto pažymi, jog nepaisant to, kad sanglaudos politikos prioritetai turėtų būti suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ji turi likti nepriklausoma politika, kurią įgyvendinant gali būti atsižvelgiama į regioninius ypatumus ir padedama silpniausiems regionams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kad jie išspręstų savo socialines ir ekonomines problemas ir įveiktų gamtines kliūtis bei sumažintų skirtumus; mano, kad užtikrinus jau pradėtų įgyvendinti sanglaudos politikos gairių tęstinumą bus apsaugota mokslinių tyrimų, vystymosi ir naujovių diegimo regioninė dimensija ir sukurtos naujos darbo vietos novatoriškuose sektoriuose;

8.

pritaria Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos išdėstytoms mintims apie konkurencingumą, kuris priklauso nuo to, kaip plėtojami ryšiai su kitomis teritorijomis siekiant užtikrinti, kad bendri ištekliai būtų naudojami koordinuotai ir darniai tam, kad atsiskleistų ES teritorinei įvairovei būdingas potencialas; todėl pabrėžia, kad sklandus ir koordinuotas transporto paslaugų veikimas, pakankama prieiga prie telekomunikacijų ir, jei reikia, energetikos, sveikatos apsaugos, mokslinių tyrimų, švietimo, aplinkos apsaugos ir infrastruktūros suvienijimas yra pagrindinės tolesnio konkurencingumo skatinimo sąlygos; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip apibrėžti ir nuosekliai siekti teritorinės sanglaudos;

9.

mano, kad valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos sanglaudos politiką, turi vadovautis vietos lygmens požiūriu; pripažįsta, kad valstybių narių regionų vaidmuo skirtingas ir priklauso nuo jų politinės ir administracinės struktūros; reikalauja, kad subsidiarumo principas, koks jis yra apibrėžtas SESV - sustiprintas ir išplėstas, turėtų būti tinkamai taikomas ir kad šiuo programavimo laikotarpiu reikėtų siekti pažangos propaguojant decentralizavimo iki vietos valdžios lygmens principą siekiant pagerinti lėšų panaudojimą; taigi mano, kad regionams vidutiniškai valdant tik 30,5 proc. viso sanglaudos politikai finansuoti skirto biudžeto, o visą kitą valdant centrinėms vyriausybėms, galima sulaukti priešingų rezultatų; todėl mano, kad partnerystės principas ateityje turi būti itin sustiprintas;

10.

mano, kad pasienio teritorijose ypač išryškėja problemos, su kuriomis ES susiduria spręsdama uždavinius, susijusius su sienų atvėrimu, vidaus rinkos įgyvendinimu ir globalizacija; pabrėžia, kad tokių teritorijų konkurencingumas gali sumažėti dėl to, kad tenka susidurti su konkuruojančiomis fiskalinėmis ir socialinės apsaugos sistemomis, sudėtingomis administracinėmis procedūromis ir migracijos srautais tarp regionų ir valstybių; pabrėžia, kad svarbu sukurti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui reikalingas priemones ir užtikrinti daugiapakopį valdymą, ir ragina Komisiją skatinti keitimąsi informacija ir geriausia praktika;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinė sanglauda yra horizontali, apimanti daugybę sektorių ir kad Sąjungos politika turi prisidėti jos siekiant; pakartoja, kad ši sąvoka apima ne tik regioninę politiką, bet ir jos koordinavimą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, kuriomis siekiama tvaraus vystymosi ir kurios duoda apčiuopiamų rezultatų regioniniu lygmeniu, siekiant išplėtoti ir visiškai panaudoti regionų galimybes ir padidinti jų poveikį vietos lygmeniu, didinti regionų konkurencingumą ir patrauklumą bei siekti teritorinės sanglaudos; laikosi nuomonės, kad „koncentracija, bendradarbiavimas ir suartinimas“ yra esminiai teritorinės sanglaudos veiksniai, galintys padėti pasiekti labiau subalansuotą ES teritorinę plėtrą;

12.

pabrėžia, kad daugiapakopis valdymas yra susijęs su atsakomybės už programas perdavimu, leidžiančiu geriau išnaudoti teritorinio bendradarbiavimo galimybes, ir todėl tam, kad Sąjunga nustatydama konkrečius regioninius ir vietos prioritetus ir naudodama nuoseklias ir į rezultatą orientuotas priemones galėtų siekti visiems bendrų tikslų, reikėtų įgyvendinti daugiapakopio valdymo principus;

13.

palankiai vertina iniciatyvų URBAN ir LEADER rezultatus ir pabrėžia, jog reikia naudotis šia įgyta patirtimi ir susijusiais gerosios praktikos pavyzdžiais kuriant integruotos kaimo ir miesto plėtros sistemą pagal kiekvieno regiono poreikius; ragina Komisiją išnagrinėti ir pasiūlyti veikimo metodiką, pagal kurią būtų skatinama kaimo ir miesto partnerystė, kovojama su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir tuo pat metu skatinama tvari miesto plėtra, nes beveik 80 proc. ES gyventojų gyvena miestuose; atkreipia dėmesį į tai, kad ir miesto, ir kaimo vietovėms tenka dinamiškas vaidmuo užtikrinant regionų ekonomikos vystymąsi, ir pabrėžia, kad kito programavimo laikotarpio metu reikia skirti investicijų į miestų ir priemiesčių projektus ir užtikrinti geresnį kaimo vietovių programų koordinavimą;

14.

mano, kad partnerystė yra pagrindinis principas siekiant apibrėžti sanglaudos politikos turinį, taip pat turi būti laikomasi požiūrio „iš apačios į viršų“ ir gerinami administraciniai gebėjimai bei programavimo proceso kokybė; mano, kad visi valdymo lygmenys turi atlikti glaudinamąjį, papildantį ir našų vaidmenį didinant ES ekonomikos konkurencingumą; ragina Komisiją aiškiau apibrėžti partnerystės principą siekiant užmegzti tikros partnerystės santykius su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir palengvinti regionų keitimąsi geriausia praktika;

15.

pabrėžia, kad bendrasis finansavimas yra pagrindinis tinkamo sanglaudos politikos valdymo principas; ragina toliau taikyti šį principą nepaisant valstybės išlaidų suvaržymo, susijusio su ekonomikos krize;

16.

pabrėžia, jog būtina skatinti verslumą ir remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) pripažįstant jų vaidmenį didinant ekonomikos konkurencingumą ir kuriant naujas darbo vietas; pabrėžia, kad būtina iš naujo apsvarstyti ir sustiprinti ES priemonių, kuriomis remiamas Europos konkurencingumas, vaidmenį siekiant tobulinti administracines procedūras, palengvinti galimybes gauti finansavimą, ypač MVĮ, ir nustatyti naujoviškus skatinamuosius mechanizmus, grindžiamus tikslų, susijusių su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, įgyvendinimu, ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos investicijų banku ir kitomis finansų institucijomis; taigi pripažįsta finansų inžinerijos priemonių naudą ir skatina kuo plačiau naudotis jomis, o taip pat atnaujinamaisiais fondais ir visuotinėmis dotacijomis siekiant teigiamos sąveikos ir pačių geriausių rezultatų; taip pat ragina užtikrinti supaprastintą prieigą prie rizikos kapitalo ir mikrofinansų;

17.

be to, pabrėžia, kad veiksmingas sanglaudos politikos įgyvendinimas ypač priklauso nuo to, kaip ji parengta, ir todėl itin svarbu užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ankstyvu etapu rengiant ir įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį plėtoti horizontalią ir vertikalią valdžios institucijų partnerystę visais lygmenimis, siekiant sukurti patį veiksmingiausią valdymo būdą, apimantį įvairius lygmenis; primena, kad daugiapakopis valdymas yra vienas iš svarbiausių sanglaudos politikos principų ir kad jis yra esminis užtikrinant sprendimų priėmimo proceso kokybę; šiuo klausimu tai pat pabrėžia regionų valdžios institucijų partnerystės su Regionų komitetu svarbą;

18.

palankiai vertina Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimus, kuriais supaprastinamos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo naudojimo taisyklės, ir siūlo Komisijai dar labiau supaprastinti šias taisykles siekiant užtikrinti, kad jos būtų lankstesnės, bei sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą siekiant, kad valdžios institucijos galėtų laiku spręsti rimtesnes problemas ir turėtų tam užtektinai lėšų; mano, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali būti tikra parama papildant vietos ir regionų lygmens pastangas, ir ragina Komisiją pateikti konkrečių viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės stiprinimo pasiūlymų vykdant sanglaudos politiką;

19.

pabrėžia, kad, siekiant panaikinti skirtumus, svarbu ir toliau teikti pagalbą visų pirma projektams, skirtiems atsiliekantiems regionams, siekiant, kad poveikis, kurio tikimasi šiuo programavimo laikotarpiu, išliktų ir atitiktų pradinius paskaičiavimus; pažymi, kad geresnė prieiga ir infrastruktūra padės vidaus rinkoje atsiliekantiems regionams tapti konkurencingesniais ir tokiu būdu prisidės prie visos ES konkurencingumo pasaulyje; mano, kad nutraukus šią pagalbą sumažėtų teigiamų pradinių rezultatų poveikis;

20.

pabrėžia, kad, nors sanglaudos politikoje dėmesys tradiciškai skiriamas labiausiai atsilikusiems regionams, ji skirta visiems Europos regionams, nesvarbu, koks jų išsivystymo lygis; todėl pabrėžia, jog reikia skatinti siekti regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo; pakartoja, kad tvirta ir gerai finansuojama sanglaudos politika, kuriai skiriamas biudžetas, bent lygiavertis dabartiniam biudžetui tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykine išraiška, yra būtina sąlyga siekiant strategijos „ES 2020 m.“ tikslų, kad būtų užtikrinta pažangi, tvari ir integracinė ekonomika ir ES konkurencingumas pasaulyje ir būtų garantuota, kad visi regionai vystytųsi darniai ir būtų pasiekti socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslai;

21.

mano, kad BVP ir toliau turi būti pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis būtų nustatoma regionų tinkamumas gauti pagalbą pagal sanglaudos politiką, tuo tarpu kiti apskaičiuojami rodikliai gali būti taip pat naudojami, jeigu įrodoma, kad jie aktualūs, o nacionalinės valdžios institucijos tinkamu sprendimų priėmimo lygmeniu galėtų savo nuožiūra taikyti kitus rodiklius, pagal kuriuos atsižvelgiama į specifines regionų ir miestų ypatybes;

22.

pabrėžia, kad svarbu skiriant lėšas atsižvelgti į specifinius pakrantės, kalnuotų itin atokių regionų, regionų, kuriuose mažėja gyventojų, ar atokių pasienio regionų ir miestų ypatumus; skatina regionus teikti savų regioninių ypatumų panaudojimo iniciatyvas; ragina Komisiją pritaikyti įvairias finansines priemones, kad būtų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais sukurta pridėtinė vertė ir būtų taip pat atsižvelgiama į ekonomikos ir finansų krizę;

23.

ragina Komisiją apsvarstyti, kaip taikant naujuosius finansų inžinerijos metodus galima padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą ir poveikį siekiant, kad atrinkti projektai duotų pačių geriausių rezultatų;

24.

pabrėžia teigiamą lyčių lygybės poveikį ES ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai, vadinasi, ir ES konkurencingumui;

25.

pabrėžia, kad visos ES regionų plėtrai ir teritorinei sanglaudai dėl naudos Europai tenka lemiamas vaidmuo didinant ES ekonominį konkurencingumą ir įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus taikant vietos lygmens požiūrį, kaip vieną iš pagrindinių būdų siekiant pasiekti ekonominę pusiausvyrą;

26.

pabrėžia, kad būtina integruota struktūrinių fondų lėšų panaudojimo strategija, nes šie fondai yra svarbi priemonė, padedanti regionams siekti tvaraus augimo, užimtumo ir gerovės;

27.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti pereinamojo laikotarpio tvarką siekiant įtvirtinti ir pagerinti dabartinį išsivystymo lygį, kuris gali suprastėti, jeigu pasiekus nustatytą tikslą bus gerokai sumažintas finansavimas; pažymi, kad taip būtų užtikrintas vienodas požiūris į regionus, kurių padėtis panaši, o tai savo ruožtu prisidėtų prie veiksmingesnio programų organizavimo;

28.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad Europos visuomenės lūkesčiai grindžiami žmonių poreikiais ir ypač noru naudotis atitinkama infrastruktūra ir kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, kurios turėtų būti teikiamos teisingai ir kurių kainos būtų prieinamos visiems Europos piliečiams, nepriklausomai nuo jų gyvenamos ir darbo vietos; tvirtina, kad reikia laikytis lygių galimybių principo ir kad būtina, jog neįgaliesiems būtų prieinama visa infrastruktūra ir projektai, finansuojami iš struktūrinių fondų;

29.

pažymi, kad siekiant sutvirtinti žinias ir inovacijas, kaip būsimo ekonomikos augimo ir Europos konkurencingumo impulsus, būtina gerinti švietimo kokybę, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, skatinti inovacijas ir žinių perdavimą visoje Sąjungoje, kaip įmanoma išnaudoti informacines ir ryšių technologijas, užtikrinti, kad novatoriškos idėjos taptų naujais gaminiais ir paslaugomis, skatinančiais augimą ir kokybiškas darbo vietas ir padedančiais įveikti sunkumus, atsirandančius dėl socialinių pokyčių Europoje ir pasaulyje, skatinti verslumą, ypatingą dėmesį teikti vartotojų poreikiams ir rinkos galimybėms ir užtikrinti prieinamą bei pakankamą finansavimą, ypatingai padedant struktūriniams fondams;

30.

pabrėžia faktą, kad dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos atsiranda galimybė panaudoti visą mokslinių tyrimų, vystymosi ir naujovių potencialą bei užtikrinti, kad pagerėtų Europos visuomenės gyvenimo lygis bei padidėtų pasitikėjimas ES; atitinkamai ir suderintai investuojant į mokslinius tyrimus, vystymąsi ir naujoves turi būti atsižvelgiama į regiono ir miesto pajėgumus ir galimybes bei padedama vystyti pagrindinius sektorius, tokius kaip e. sveikatos, farmacijos, transporto ir logistikos, aplinkos, skaitmeninio turinio, energetikos ir saugumo, taikant institucinės plėtros ir gebėjimų formavimo programas;

31.

mano, kad dalis lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, vystymuisi ir naujovėms pagal sanglaudos politiką, turėtų būti naudojama tam, kad būtų pasiektas ir išlaikytas pasaulinės lyderės vaidmuo sektoriuose, kuriuose Europa jau turi konkurencinį pranašumą, ir sektoriuose, kuriuose ji turi naujų galimybių tapti pasauline lydere;

32.

mano, kad vidaus rinkai sutvirtinti reikia specialių priemonių, kuriomis būtų skatinamas konkurencingumas Europos lygmeniu, tačiau nesutrikdant pusiausvyros tarp valstybių narių; laikosi nuomonės, kad taip Europos lygmeniu gali būti sukurtas pakankamo lygio stabilumas ir ekonominė gerovė;

33.

rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai skirti daugiau dėmesio paramai dideliems projektams, apimantiems dvi ar daugiau veiksmų programas ir turintiems didelį poveikį Europos lygmeniu, kurie duos naudos, padės sukurti aukštos kokybės darbo vietas ir užtikrinti tvarų regionų vystymąsi;

34.

mano, kad sanglaudos politika turėtų būti ir toliau plėtojama skatinant priemones, kurios padės sukurti kuo daugiau darbo vietų ir sykiu sudaryti galimybes naudoti vietos žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti jų tobulėjimą siekiant užtikrinti didelį našumą;

35.

teigia, kad būtina pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, bet vien to neužtenka norint pasaulyje užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, kuriam reikia didelių investicijų pagrindinėse srityse, tokiose kaip energetika, aplinkos apsauga, infrastruktūra, švietimas, moksliniai tyrimai ir vystymasis, kūrybinė veikla ir paslaugos, logistika ir transportas;

36.

Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.