22.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/107

1.1

Nors didelių incidentų jūroje pasitaiko retai, jų padariniai, keliantys pavojų žmogaus gyvybei, aplinkai, ekonomikai ir klimatui, dažnai yra itin skaudūs.

1.2

Plačiai pripažįstama, kad norint užtikrinti jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos saugą reikia nuoseklios ES metodikos.

1.3

Šį tikslą geriausia būtų pasiekti skleidžiant ir įgyvendinant aukščiausius standartus, kurie daug kur šiame sektoriuje jau įdiegti.

1.4

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytai 2 pasirinkčiai, nes tomis priemonėmis labiausiai tikėtina pasiekti pasiūlymo tikslus.

1.5

Reglamentu turėtų būti siekiama daugiau reformų priemonių reguliavimo funkcijų perduoti kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams, siūlomai Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų ES grupei paliekant tiksliai apibrėžtą, bet ribotą vaidmenį.

1.6

EESRK ragina Komisiją paspartinti ir kuo anksčiau baigti svarstymus dėl produktų saugos, finansinių pajėgumų ir, svarbiausia, dėl įmonių atsakomybės.

1.7

Už Sąjungos teritorijos ribų žvalgymo ir gavybos veiklą vykdantys ES operatoriai turėtų būti skatinami geriausius ES standartus taikyti ir už ES ribų.

2.1

2011 m. spalio 27 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos.

2.2

Atsižvelgiant į 2010 m. balandžio mėn. Meksikos įlankoje Deepwater Horizon naftos platformoje įvykusią avariją ir, kaip teigia Komisija, į didelę didelio incidento jūroje grėsmę Europos jūrų sektoriuje, beveik nėra abejonių, kad reikia skubiai spręsti Komisijos atliktame poveikio vertinime (kuris pridedamas prie pasiūlymo) nurodytus klausimus ir imtis atitinkamų priemonių. Šie klausimai – tai:

2.3

Komisija mano, kad šiuos klausimus geriausia būtų galima išspręsti:

2.4

Konkrečiau kalbant, Komisija tikisi šiuos didelius tikslus pasiekti propaguodama „ES gerosios patirties modelį“ ir įgyvendindama reformų, iš esmės pagrįstų nusistovėjusia ir itin gerai vertinama Šiaurės jūros sektoriuje taikoma praktika, paketą. Taip būtų užtikrintas glaudesnis bendradarbiavimas atliekant rizikos vertinimą, rengiant planus nenumatytoms aplinkybėms, likviduojant avarijas, dalijantis informacija, patirtimi ir ištekliais. Pagal šį modelį (kuris poveikio vertinime įvardytas „2 pasirinktimi“) numatoma kiekvienoje valstybėje narėje įkurti po kompetentingą instituciją, kuri būtų atsakinga, visų pirma, už šio sektoriaus klausimų sprendimą, ir visas valstybes nares vienijančią Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų ES grupę, kuri rengtų naujus saugos standartus, padėtų vykdyti ES reguliavimo programas ir užtikrintų, kad visos valstybės duomenis teiktų pagal bendrą formą.

3.1

Europos jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos sektorius jūroje eksploatuoja beveik 1 000 įrenginių. Geografiškai jie pasiskirstę taip: 486 veikia JK, 181 Nyderlanduose, 123 Italijoje, 61 Danijoje, 7 Rumunijoje, 4 Ispanijoje, 3 Lenkijoje, 2 Vokietijoje, 2 Graikijoje, 2 Airijoje ir 1 Bulgarijoje.

3.2

EESRK mano, kad svarbiausia – visų jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos aspektų sauga ir visų šiam sektoriui priskirtinų veiklos rezultatų sauga, todėl palankiai vertina šią Komisijos iniciatyvą.

3.3

Nors reglamente daugiausia dėmesio skiriama jūroje įvykusių incidentų ar avarijų ekologinių padarinių prevencijai arba plitimo sustabdymui, EESRK labai teigiamai vertina tai, kad atliekant poveikio vertinimą atsižvelgiama ir į jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos sektoriaus darbuotojų sveikatos, saugos ir gerovės aspektus.

3.4

EESRK pripažįsta, kad reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp pasiūlyme nustatytų privalomų reikalavimų ir ES poreikio turėti energijos išteklių ir užsitikrinti energijos tiekimo saugumą.

3.5

Nors Europos Sąjungoje nėra teisyno, konkrečiai skirto jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos saugos klausimui, klausimai, glaudžiai susiję su šiame pasiūlyme svarstomais klausimais, nagrinėjami įvairiose galiojančiose direktyvose: Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje (2004/35/EB), Pagrindų direktyvoje dėl atliekų (2008/98/EB), Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje (85/337/EEB, su pakeitimais), Sveikatos ir saugos pagrindų direktyvoje (89/391/EEB), pagal kurią vykdomos tam tikros priemonės ir kurioje nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausi reikalavimai, taikomi naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse, ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (2008/56/EB). Kadangi jos ne visiškai atitinka šio pasiūlymo tikslus, gali būti taikomos tik kai kurios jų nuostatos, jei tik iš viso įmanoma jas taikyti nepakoreguotas. Pavyzdžiui, Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, kurioje sprendžiama atviros jūros taršos problema, netaikoma žalai vandeniui išskirtinėje ekonominėje zonoje arba kontinentiniam šelfui, kurie turi būti saugomi pagal Jūrų direktyvą.

3.6

(Apžvalgininkai) nuolat kritikuoja esamus saugos, žalos atitaisymo, atsakomybės ir nuostolių atlyginimo standartus (nustatytus direktyvose, savireguliavimo iniciatyvose, tarptautinėse konvencijose ir protokoluose), kad jie dažnai yra „padriki“ ir jų nesilaikoma – dėl skirtingų prioritetų ir skirtingo aiškinimo, dėl to, kad iš viso nėra jų įgyvendinimo ir įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų ar jie yra nepakankamai išsamūs, ir dėl prastos įmonių kultūros. Tai diskredituoja teisėkūros procesą ir yra nepriimtina. Todėl pasiūlyme numatyta nauja pradžia yra vertinama palankiai“.

3.7

Šiaurės jūros sektoriuje taikomą pramonės praktiką ir procedūras – savanoriškas ir nustatytas teisės aktuose – Komisija vadina „gerąja veiklos patirtimi“, „gerąja Sąjungoje turima patirtimi“, „autoritetinguose standartuose ir gairėse nustatytomis geriausiomis turimomis priemonėmis“, „esamu geriausiu standartu“, „pažangiausia patirtimi“ ir „pripažinta gerąja pasauline patirtimi didelių pavojų kontrolės srityje“, kartu propaguodama taikyti reguliavimo metodą, pagal kurį nustatomi tikslai ir kuris laikomas „pasaulinio standarto“ metodu. Tačiau EESRK nerimauja, kad išlieka palyginti didelė grėsmė, ir mano, kad priėmus siūlomą reglamentą pagerės įmonių kultūra saugos klausimu.

3.8

Ši praktika sukaupta ir subrandinta per žvalgomąją, inžinerinę ir veiklos patirtį (kartais karčią, jei prisimintume avarijas Alexander Kielland (1980 m.) ir Piper Alpha (1988 m.) naftos platformose). EESRK pripažįsta, kad tai tęstinis procesas, kuris turi būti nuolat vertinamas, ir mano, kad šiame sektoriuje veiklą vykdantys operatoriai, iškilus būtinybei arba atsiradus tinkamai progai, gana noriai ir aktyviai diegia naujas priemones ir gaires arba pritaiko esamus standartus ar procedūras. Reglamentu būtų sudarytos vienodos sąlygos šiai veiklai.

3.9

Pats laikas turėti nuoseklų, išsamų ir visuotinį ES principų, procedūrų ir kontrolės priemonių rinkinį, nes tai labai svarbu gerai šio sektoriaus, kuriame plėtojamos naujos žvalgymo ir gavybos veiklos sritys, valdysenai. EESRK pažymi, kad priimtiniausia yra Komisijos rekomenduojama 2 pasirinktis.

4.1

Komisija pasiūlyme ne kartą pabrėžia didelių avarijų ES vandenyse eksploatuojamuose naftos ar dujų gavybos įrenginiuose pavojų, tokių avarijų tikimybę vadindama „didele visoje Sąjungoje“, „labiau tikėtina, nei atrodo“, ir „per didele“. EESRK būtų įdomu sužinoti, kuo toks teiginys grindžiamas.

4.2

EESRK šiek tiek nuogąstauja, kad, kaip siūlo Komisija, labiausiai pageidautina teisine priemone pasirinkus reglamentą:

4.3

Nors manoma, kad esama gerosios patirties tvarka (Šiaurės jūros modelis) ir tokių organizacijų kaip Šiaurės jūros atvirosios jūros valdžios institucijų forumas (angl. North Sea Offshore Authorities Forum), Naftos išsiliejimo prevencijos ir jo padarinių likvidavimo patariamoji grupė (angl. Oil Spill Prevention and Response Advisory Group), Atsakomybės už jūros taršą naftos produktais asociacija (angl. Offshore Oil Pollution Liability Association Ltd.), Tarptautinis reguliavimo institucijų forumas (angl. International Regulators Forum), ir Operatorių kooperacinės avarinės tarnybos (angl. The Operators Co-operative Emergency Services) veikla yra pakankamai akivaizdus subsidiarumo principo taikymo praktikoje pavyzdys, nes priemones vykdo valstybės narės, ir kad įgyvendinti Komisijos propaguojamą taktiką „pagerinti ir suvienodinti“ galima priėmus direktyvą, EESRK be išlygų pripažįsta pagrindinius reglamento privalumus ir pritaria Komisijai, reglamentą pasirinkusiai priimtiniausia teisėkūros priemone. EESRK tikisi, kad priėmus reglamentą bus pašalinti šiuo metu tarp valstybių narių esantys skirtumai ir bus perimti bei pritaikyti geriausi Šiaurės jūros modelio aspektai, principai ir standartai.

4.4

EESRK prašo Komisijos atsakyti, ar rengiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į SESV 194 straipsnio 2 dalies nuostatas ir, jei taip, kiek į jas buvo atsižvelgta.

4.5

Kai tik įmanoma, ES operatoriai turėtų laikytis vienodos ES saugos kultūros ir ES vandenyse, ir už jų ribų. Todėl EESRK siūlo išnagrinėti galimybę įdiegti trečiųjų asmenų atliekamos patikros sistemą konkrečiai šiam tikslui pasiekti.

4.6

Avarija Deepwater Horizon naftos platformoje patvirtino, kad būtina griežtinti operatoriams taikomus finansinius reikalavimus, kad jie būtų pajėgūs padengti visus nuostolius ir išmokėti kompensacijas įvykus bet kokiai avarijai. Todėl EESRK rekomenduoja toliau nagrinėti privalomo civilinės atsakomybės draudimo (arba kito lygiaverčio ir pakankamo atsakomybės draudimo) klausimą ir siūlo į reglamentą įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kad artimiausiu metu būtų galima grįžti prie šio aktualaus klausimo.