2010 m. lapkričio 23 d., antradienis
P7_TC1-COD(2009)0057

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo nustatomas daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Pagal 2002 m. Johanesburge įvykusiame Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi priimtą įgyvendinimo planą Europos Sąjunga įsipareigojusi, inter alia, išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, siekiant neatidėliotinai ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip iki 2015 m., įgyvendinti šiuos tikslus išeikvotų išteklių atžvilgiu. Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3) 2 straipsnį bendrąja žuvininkystės politika siekiama garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.

(2)

▐ Turimos biologinės informacijos apie Vakarų Atlanto išteklius nepakanka, kad būtų galima atlikti išsamų išteklių įvertinimą, kuris padėtų nustatyti išžvejoti planuojamą žuvų populiacijos dalį, susijusią su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, ir padėtų susieti bendrą leidžiamą sugauti žuvų kiekį su mokslinėmis sužvejojamų žuvų kiekių prognozėmis. Tačiau nuo 1977 m. kas trejus metus atliekant tarptautinius tyrimus apskaičiuojamas žuvų ikrų gausumo rodiklis gali būti naudojamas kaip išteklių kiekio raidos biologinis rodiklis.

(3)	Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose nurodoma, kad žvejybos kontrolės taisyklė, grindžiama per paskutinius trejus ikrų tyrimus nustatyta žuvų ikrų gausumo tendencija, padėtų tausiai valdyti išteklius.

(4)

Nuo 2003 m. prevencinio pobūdžio mokslinėse rekomendacijose keletą metų nurodoma, kad sužvejotų Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių kiekis turėtų būti mažesnis nei 150 000 tonų per metus, tikintis, kad toks naudojimas išliktų tausus, net jeigu žuvų ištekliai nuolat ir ypač gausiai nepasipildytų. Žvejybos kontrolės taisyklė turėtų būti vienodai grindžiama tiek šiomis prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, tiek nuolatiniu BLSK, tikslinamu atsižvelgiant į kintantį išneršiamų ikrų kiekį.

(5)	Nustatant žvejybos kontrolės taisykles taip pat turi būti atsižvelgta į žuvų, išmetamų į jūrą, įskaitant paleistas žuvis, kiekį, nes svarbūs visi iš išteklių sužvejoti kiekiai. ▐

(6)	Ištekliai visų pirma yra pasiskirstę Sąjungos ir Norvegijos vandenyse. Norvegija yra suinteresuota naudoti Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklius. Šie ištekliai dar nėra valdomi pagal bendro valdymo principą.

(7)	Vakarinėje dalyje esantys ištekliai yra ekonominiu požiūriu svarbiausi Sąjungos vandenyse gyvenančių paprastųjų stauridžių ištekliai. Juos žvejoja įvairūs laivynai – pramoniniai (perdirbimui ir užsienio prekybai) ir nepramoniniai (aukštos kokybės šviežios žuvies tiekimui gyventojams).

(8)

Siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente numatytoms priemonėms, be 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis  (4), ir 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1542/2007 dėl atlantinių silkių, atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių iškrovimo ir svėrimo procedūros (5) nustatytų priemonių, turi būti priimtos specialios kontrolės ir priežiūros priemonės. Šios priemonės turėtų ypač padėti išvengti neteisingų pranešimų apie rajonus ir žuvų rūšis.

(9)	Tikslinga užtikrinti, kad planas būtų periodiškai įvertinamas ir, jeigu atlikus tokį įvertinimą būtų nustatyta, kad žvejybos kontrolės taisyklės nebeužtikrina atsargumo principu grindžiamo išteklių valdymo, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti.

(10)

Kad būtų laikomasi 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) 21 straipsnio a punkto i ir iv papunkčių, jei prognozuojama, kad neršiančių žuvų išteklių kiekis bus 130 % mažesnis nei 1982 m. – kai ištekliai pasipildė itin gausiai, – turėtų būti parengtas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių atkūrimo planas, o visais kitais atvejais – išteklių valdymo planas. 130 % mažesnis nei 1982 m. neršiančių žuvų išteklių kiekis rodo, kad pasiektas prevencinis biomasės kiekis.

(11)

Žvejybos galimybių nustatymas bei paskirstymas bendroje žuvininkystės politikoje daro tiesioginį poveikį valstybių narių žvejybos laivynų socialinei ir ekonominei padėčiai, todėl ypatingai svarbu atsižvelgti į tai, kad smulkūs pakrančių žvejybos laivynai, tiesiogiai susiję su pakrančių žvejybos rajonais, kurie labai priklausomi nuo žvejybos, gyventojams parduoda šviežias žuvis.

(12)

Biologinės nuorodos ir parametrai, įeinantys į žvejybos taisyklę, turėtų atspindėti naujausias mokslines rekomendacijas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl į žvejybos taisyklę įtrauktų tam tikrų biologinių nuorodų ir parametrų, kaip nurodyta priede, keitimo, siekiant greitai reaguoti į pasikeitusias mokslines rekomendacijas, grindžiamas geresnėmis žiniomis ir metodais. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas ilgalaikis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių išsaugojimo ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Planas taikomas paprastųjų stauridžių ištekliams, esantiems TJTT IIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIa, b, c, e, f, g, h, j, k, VIIIa, b, c, d ir e kvadratų ES ir tarptautiniuose vandenyse.

Su pakrančių laivynu susijęs valdymo rajonų tvarkymas, norint įgyvendinti šį planą, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į šio laivyno segmento istorines teises.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a)   TJTT– Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba; TJTT kvadratas – tos organizacijos nustatytas statistinis žvejybos rajonas;

b)   Vakarų Atlanto paprastosios stauridės– 2 straipsnyje nurodytiems ištekliams priklausančios paprastosios stauridės;

c)   bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK)– Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių kiekis, kurį galima kasmet sužvejoti ir iškrauti;

d)   bendras sužvejojamas kiekis– jūroje sužvejotas Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių kiekis, kurį sudaro taikomas BLSK ir numatomas į jūrą išmetamų žuvų kiekis, apskaičiuotas atitinkamiems metams pagal šio reglamento nuostatas;

e)   ikrų tyrimo rodiklis– apytikriai apskaičiuotas paprastųjų stauridžių ikrų skaičius, gautas atlikus trimetį tarptautinį Atlanto vandenyne esančių atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių ikrų tyrimą, ir padalintas iš 1015;

f)   paleistos žuvys– sugautos ir dar neįkėlus į laivą į jūrą paleistos žuvys.

II   SKYRIUS

ILGALAIKIO IŠTEKLIŲ VALDYMO TIKSLAS

4 straipsnis

Plano tikslas

Šio plano tikslas – išlaikyti tausų Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių naudojimą užtikrinantį jų biomasės kiekį ir numatyti geriausią ilgalaikį išteklių naudojimą. Tuo tikslu žvejybos kontrolės taisyklė turi būti vienodai grindžiama tiek prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, kurios teikiamos esant vidutiniam išteklių pasipildymui, tiek naujausiu nustatytu bendru leidžiamu sugauti kiekiu, tikslinamu atsižvelgiant į vėliausius išteklių gausumo, nustatomo pagal išneršiamų ikrų kiekį, pokyčius.

III   SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

5 straipsnis

BLSK nustatymo procedūra

1.   Siekdama įgyvendinti 4 straipsnyje nustatytą tikslą, SESV 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Taryba kasmet nustato ateinančiais metais Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių ištekliams taikomą BLSK.

2.     Nustatant BLSK paskirstymą pagal zonas, apibrėžtą šiame reglamente ir taikomą Vakarų Atlanto paprastosioms stauridėms, atsižvelgiama į žvejybos laivynų ypatumus ir jų paskirtį, t. y. pramoniniai ir nepramoniniai, skirti perdirbimui ir užsienio prekybai ir aukštos kokybės šviežiai žuviai gyventojams tiekti.

3.   BLSK nustatomas pagal šio skyriaus nuostatas.

6 straipsnis

BLSK apskaičiavimas

1.   BLSK apskaičiuojamas iš bendro sužvejojamo kiekio, apskaičiuoto pagal 7 ir 8 straipsnius, atėmus pagal ŽMTEK apytikrius apskaičiavimus per metus, einančius prieš tuos metus, kai buvo atlikti naujausi moksliniai įvertinimai, į jūrą išmetamų žuvų, įskaitant paleistas žuvis, kiekį.

2.   Jei ŽMTEK negali apytikriai apskaičiuoti per metus, einančius prieš tuos metus, kai buvo atlikti naujausi moksliniai įvertinimai, į jūrą išmetamo žuvų, įskaitant paleistas žuvis, kiekio, atimamas kiekis yra lygus vidutiniam santykiniam per 15 pastarųjų metų į jūrą išmestų žuvų, įskaitant paleistas žuvis, kiekiui, nustatytam pagal apytikrius mokslinius apskaičiavimus ▐.

3.   Jei BLSK apskaičiuojamas remiantis negalutiniu bendru sužvejojamu kiekiu, apskaičiuotu 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jo taikymo metais jis yra patikslinamas remiantis galutiniu apskaičiuotu sužvejojamu kiekiu.

7 straipsnis

Bendro per metus, einančius po ikrų tyrimo metų, sužvejojamo kiekio apskaičiavimas

1.   Jei BLSK turi būti nustatytas metams, einantiems po ikrų tyrimo metų, bendras sužvejojamas kiekis apskaičiuojamas remiantis šiais veiksniais:

a)

pastoviu koeficientu, kuris yra lygus 1,07 ir kuriuo išreiškiamas galutinis bendro sužvejojamo kiekio padidėjimas, sumodeliuojamas pasitelkiant esminius matematinius modelius, ir kuriuo siekiama padidinti sužvejotų žuvų kiekį nepakenkiant tikslui kiek galima labiau apsaugoti išteklius, kad nesumažėtų jų kiekis.

b)	tiems metams, kuriais buvo atliktas ikrų tyrimas, taikomu BLSK (toliau – orientacinis BLSK);

c)	priede nustatyta tvarka apskaičiuotu svertiniu koeficientu, kuriuo išreiškiami ikrų tyrimo rodikliais paremti išteklių gausumo pokyčiai;

d)	mažiausiu bendru sužvejojamu ▐ kiekiu – nuo 70 000 iki 80 000 tonų, įskaitant prognozuojamą į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Nustatydama BLSK pagal šio skyriaus nuostatas, Taryba priima sprendimą dėl mažiausio bendro sužvejojamo kiekio .

2.   1 dalyje nurodytas bendras sužvejojamas kiekis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

1,07 × ( mažiausias bendras sužvejojamas kiekis + (orientacinis BLSK × svertinis koeficientas) / 2).

3.   Jei turimi paskutiniai ikrų tyrimo rodiklio apskaičiavimai nėra galutiniai, bendras sužvejojamas kiekis apskaičiuojamas 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, remiantis negalutiniu rodikliu ir jį patikslinant pagal galutinį ikrų tyrimo rezultatą tais metais, kuriems yra taikomas atitinkamas BLSK.

8 straipsnis

Bendro sužvejojamo kiekio apskaičiavimas vėlesniais metais

1.   Jei BLSK turi būti nustatytas metams, kurie neina po ikrų tyrimo metų, bendras sužvejojamas kiekis yra lygus prieš juos einantiems metams apskaičiuotam bendram sužvejojamam kiekiui.

2.   Tačiau jeigu po paskutinio ikrų tyrimo praėjo daugiau nei treji metai, skaičiuojant nuo metų, kuriems buvo nustatytas BLSK, bendras sužvejojamas kiekis sumažinamas 15 %, išskyrus atvejus, kai tokiam sumažinimui nepritaria ŽMTEK; tuomet bendras sužvejojamas kiekis yra lygus ankstesnių metų bendram sužvejojamam kiekiui arba, remiantis ŽMTEK rekomendacijomis, jis yra sumažinamas mažiau.

9 straipsnis

Nustatant BLSK taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata

1.   Jei pirmasis BLSK, kuris turi būti nustatytas 6 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka, taikomas metams, kurie neina po ikrų tyrimo metų, tuomet BLSK apskaičiuojamas minėtuose straipsniuose nustatyta tvarka, tarsi paskutinis ikrų tyrimas būtų buvęs atliktas praėjusiais metais.

▐

10 straipsnis

Priemonių pritaikymas

Jei dėl pagerėjusių žinių apie išteklius ar geresnio išteklių vertinimo metodo ŽMTEK rekomendacijose nurodo, kad priede nurodytas svertinis koeficientas ar žuvų ikrų gausumą atspindintis kreivės nuolydis turėtų būti nustatomas ar skaičiuojamas kitaip, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 11 straipsnį bei laikydamasi 12 ir 13 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali patvirtinti priedo pakeitimus, siekdama šiuos parametrus suderinti su naujomis mokslinėmis rekomendacijomis.

11 straipsnis

Delegavimas

1.     Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus trejų metų laikotarpiui nuo … (7). Komisija parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 12 straipsnį.

2.     Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.     Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 12 ir 13 straipsniuose nustatytų sąlygų.

12 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.     Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.     Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2.     Jeigu praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.     Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

IV   SKYRIUS

STEBĖJIMAS IR PRIEŽIŪRA

14 straipsnis

▐Žvejybos leidimas

1.   Kad galėtų žvejoti Vakarų Atlanto paprastąsias staurides, laivai privalo turėti ▐ žvejybos leidimus, išduotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį .

2.   Žvejybos laivu, neturinčiu žvejybos leidimo, draudžiama žvejoti arba jame laikyti bet kokį paprastųjų stauridžių kiekį, kol laivas vykdo žvejybos reisą viename iš 2 straipsnyje išvardytų TJTT kvadratų.

3.     Nukrypstant nuo 2 dalies nuostatų, žvejybos laivo, neturinčio žvejybos leidimo, kapitonas gali turėti paprastųjų stauridžių krovinį laive ir įplaukti į 2 straipsnyje nurodytą rajoną, jei jo įranga surišta ir sukrauta remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 47 straipsnyje nustatytais reikalavimais ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

4.     Be Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieš įplaukdamas į šio reglamento 2 straipsnyje nurodytą rajoną, žvejybos laivo, neturinčio žvejybos leidimo, kapitonas padaro įrašą laivo žurnale, nurodydamas paskutinės žūklės operacijos pabaigos datą ir laiką bei konkrečiai nurodydamas, kuriame uoste ketina švartuotis. Jei laivui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio reikalavimai, informacija perduodama vadovaujantis šiuo straipsniu. Laive esantis paprastųjų stauridžių krovinys, neįrašytas į laivo žurnalą, laikomos įvežtu į rajoną.

5.   Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, turinčių žvejybos leidimus, sąrašą ir jį skelbia savo oficialiojoje svetainėje, kad jis būtų prieinamas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės šį sąrašą įtraukia į oficialios tinklavietės, sukurtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 114 straipsnio nuostatas, saugiąją dalį.

6.     Nedarant poveikio 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (8) III skyriaus nuostatams, šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos trečiųjų šalių žvejybos laivams, norintiems Sąjungos vandenyse žvejoti Vakarų Atlanto paprastąsias staurides.

15 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

1.    Atliekant duomenų apie Vakarų Atlanto paprastąsias staurides patvirtinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apie kitas nei paprastosios stauridės mažas pelaginių žuvų rūšis gali būti pranešama kaip apie paprastąsias staurides ir atvirkščiai.

2.   ▐ Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas erdvinių duomenų, susijusių su rajonuose, kuriuose susisiekia paprastųjų stauridžių išteklių ribos, būtent TJTT VIIIc ir IXa, IVa ir IVb, VIIe ir VIId kvadratuose, vykdoma veikla, atitikčiai.

▐

V   SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

16 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi ŽMTEK rekomendacijomis ir pasikonsultavusi su Pelaginių žuvų regionine patariamąja taryba, Komisija, ne vėliau kaip šeštaisiais šio reglamento taikymo metais ir kas šešerius kitus šio reglamento taikymo metus, įvertina plano poveikį Vakarų Atlanto paprastosioms stauridėms bei jų išteklių žvejybai ir prireikus siūlo atitinkamas plano keitimo priemones.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Europos žuvininkystės fondo parama

1.   Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunktis, tais metais, kai neršiančių žuvų ištekliai pagal apytikrius mokslinius skaičiavimus sudaro ne mažiau nei 130 % 1982 m. išteklių kiekio, planas laikomas išteklių valdymo planu pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio nuostatas.

2.   Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktis, tais metais, kai neršiančių žuvų ištekliai pagal apytikrius mokslinius apskaičiavimus sudaro mažiau nei 130 % 1982 m. išteklių kiekio, planas laikomas išteklių atkūrimo planu pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis taikomas nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 ir 14 straipsnių taikymo dienos.

---

(1)  OL C 354, 2010 12 28, p. 68.

(2)  2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(4)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(5)  OL L 337, 2007 12 21, p. 56.

(6)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(7)   Šio reglamento įsigaliojimo diena.

(8)   OL L 286, 2008 10 29, p. 33 .