20.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 372/19

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (1),

—

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos (2),

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadas dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę raišką ir kultūros pažinimo galimybes (3),

—

2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo gairių (4), ypač 8-ąją gairę,

—

Tarybos išvadas „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“. Europos pokyčių spartinimas pasitelkiant inovacijas sparčiai kintančiame pasaulyje“ (2010 m.) (5),

—

2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (6),

—

Tarybos išvadas dėl kultūros įnašo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (7),

—

kitą politinį kontekstą, nurodytą šių išvadų I priede, taip pat geriausios praktikos pavyzdžius ir informaciją, pateiktus konferencijoje „Kultūros srities kompetencijos“ (2011 m. liepos 18–20 d., Varšuva) (8).

—

kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos apima gebėjimą išsiugdyti kultūrą, ja naudotis ir ją keisti, todėl jos yra gyvybiškai svarbios įvairių Europos kultūrų klestėjimui, jų turtingumo išsaugojimui ir apsaugai,

—

bendroji kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija turi svarbią mokymosi visą gyvenimą dimensiją ir atsižvelgiant į tai, kad tai yra svarbi universali kompetencija, ji yra esminė siekiant įgyti kitas bendrąsias mokymosi visą gyvenimą kompetencijas,

—

kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos valstybėse narėse remiamos pagal įvairias programas ir iniciatyvas; šios programos padeda siekti įvairių sričių politikos tikslų,

—

tačiau, siekiant vykdyti glaudesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą, būtina sukurti palankesnes pagrindines sąlygas vis veiksmingesnių kūrybinių partnerysčių plėtojimui (11).

—

kuriant intelektinį kapitalą (12), kuris vis dažniau laikomas nauju augimo ir konkurencingumo Europoje šaltiniu,

—

prie visų rūšių inovacijų, daugiausia netechnologinių ir socialinių inovacijų (13), kadangi šios kompetencijos turi įtakos gamybai ir paklausai, ir novatoriškų produktų bei paslaugų projektavimo, gamybos ir sėkmės rinkoje,

—

plėtojant kultūros ir kūrybos pramonės sritis ir maksimaliai išnaudojant jų šalutinį poveikį, kadangi jas apima menininkų ir kūrėjų, taip pat publikos ir vartotojų kompetencijos,

—

švietimo, mokymo ir pasirengimo dirbti darbą, įskaitant darbą, reikalaujantį aukštos kvalifikacijos ir socialinių įgūdžių, prie patrauklumo darbdaviams visais atitinkamais gyvenimo etapais ir prie veiksmingo bendrovių veikimo bei vystimosi,

—

geresnių bendrų mokymosi rezultatų, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir socialinės įtraukties perspektyvų gerinimo, kadangi šie aspektai turi svarbų motyvacinį bei socializacinį poveikį ir suteikia mokiniams galimybę atrasti ir ugdyti savo talentus.

—

ugdyti sąmoningumą ir stiprinti atitinkamų veiksmų pripažinimą, o politinius sprendimus priimantiems subjektams, kultūros ir švietimo subjektams, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu skleisti geriausios praktikos pavyzdžius apie vaidmenį, kurį gali turėti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų, ypač bendrosios kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijos, ugdymas, visų pirma:

—

imtis veiksmų pačiu tinkamiausiu lygiu, kad atsirastų kūrybinės partnerystės, kuriomis siekiama plėtoti kultūrines ir kūrybines kompetencijas,

—

spręsti socialinio ir ekonominio vystymosi problemas geriau išnaudojant metodus, kurie naudojami kultūros ir švietimo paslaugų subjektų, taip pat nevyriausybinių organizacijų įkurtose ilgalaikėse programose, be kita ko, vykdant švietimo srities eksperimentinius projektus, kuriais siekiama didinti mokyklų patrauklumą ir stiprinti mokinių motyvaciją.

—

remti kūrybines partnerystes, skirtas kultūrinėms ir kūrybinėms kompetencijoms skatinti,

—

atsižvelgti į konkrečius kultūros ir kūrybos smulkiojo verslo įmonių bei labai mažų įmonių, ypač naujai sukurtų įmonių ir tų įmonių, kurioms vadovauja jaunieji verslininkai, poreikius ir tai, kad svarbu joms teikti paramą,

—

didinti paramą, teikiamą menininkų, mokytojų, su jaunimu dirbančių asmenų, jaunimo vadovų ir savanorių judumui ir tarpvalstybiniam mokymui (ir juos rengiančių specialistų mokymui) apie kultūros ir švietimo sričių subjektų tarpusavio bendradarbiavimo plėtojimą,

—

reguliariai teikti informaciją apie mokslinius tyrimus ir studijas, susijusias su pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programas vykdomu europiniu bendradarbiavimu kultūros srityje,

—

įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, įskaitant Europos perspektyvios veiklos forumą, atsižvelgti į kultūrines ir kūrybines kompetencijas kaip vieną iš dabartinių socialinių iššūkių, Europos intelektinio kapitalo plėtojimo ir socialinių inovacijų veiksnių,

—

dirbti kartu su valstybėmis narėmis, siekiant išnagrinėti, kaip patobulinti esamus švietimo srityje taikomus rodiklius, ypač daug dėmesio skiriant kūrybiškumo, inovacijų ir verslumo sritims (15),

—

intensyviau įtraukti kultūrinio sąmoningumo ir raiškos potencialo aspektą į mokymosi visą gyvenimą sistemą, jaunimo politiką bei programas ir jį pripažinti, įskaitant darbą, susijusį su geresniu tokių kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, pripažinimu,

—

bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis teikti daugiau svarbos tarpkultūriniam mokymuisi ir kūrybinėms partnerystėms, ypač jaunimui skirtose programose,

—

visapusiškai pasinaudoti esamais informaciniais tinklais, siekiant geriau informuoti apie sėkmingą veiklą, kuria plėtojamos jaunimo kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos,

—

panaudoti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų teikiamą indėlį kaip tvarių darbo vietų ir socialinių inovacijų pagrindą, kad būtų pasinaudota visomis pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ ir Europos socialinio fondo teikiamomis galimybėmis,

—

atitinkamais atvejais toliau stiprinti kultūros infrastruktūrą (16) investuojant į ją, be kita ko, pasitelkiant Europos regioninės plėtros fondą,

—

vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, siekiant analizuoti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų potencialų ir faktinį poveikį politiniams aspektams, nurodytiems skirsnio „Prašo valstybių narių“ pirmoje įtraukoje,

—

užtikrinti, kad kultūros, švietimo sričių ir kitos ekspertų grupės, įskaitant atvirojo koordinavimo metodo (AKM) grupes, imtųsi priemonių, išdėstytų šių išvadų II priede,

—

prisidėti rengiant AKM pažangos ataskaitas, įtrauktas į 2012 m. jaunimo reikalų ataskaitą, kurioje įvertinamas ES jaunimo strategijos pirmasis 3 metų darbo ciklas, ir į vėlesnes ataskaitas dėl veiksmų „kūrybiškumo ir kultūros“ srityje,

—

keistis informacija apie šių Tarybos išvadų faktinį poveikį, be kita ko, rengiant galutinę ataskaitą apie 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje rezultatus.