20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 308/66

A.

kadangi būtina taisyklingai taikyti subsidiarumo ir proporcingumo principus, kad Europos Sąjunga gerai veiktų ir jos institucijų veikla atitiktų piliečių, įmonių, veikiančių bendrojoje rinkoje, ir valstybės bei vietos administracijos lūkesčius ir būtų užtikrinama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau juos priartinant prie piliečių,

B.

kadangi geresnė teisėkūra tapo būtina Europos Sąjungos veikimo sąlyga, kuri iš esmės galėtų padėti įveikti ekonomikos krizę ir pasiekti ekonomikos augimą,

C.

kadangi geresnės teisėkūros problemas reikia nagrinėti ne tik atsižvelgiant į Komisijos geresnio reglamentavimo programą, bet ir kur kas platesniu požiūriu, susijusiu su Lisabonos sutarties įsigaliojimu,

D.

kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas lygiomis teisėmis su Taryba priima teisės aktus pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

E.

kadangi pagal Lisabonos sutartį numatyta, kad nacionaliniai parlamentai oficialiai dalyvauja stebint subsidiarumo principo taikymą,

F.

kadangi geresnė teisėkūra buvo ankstesnės Komisijos prioritetinis klausimas ir turi būti pagrindinis naujos sudėties Komisijos uždavinys,

G.

kadangi reguliavimo aplinka Europos Sąjungoje gerinama taikant daugelį priemonių, pavyzdžiui, poveikio vertinimą, administracinės naštos mažinimą ir esamų teisės aktų supaprastinimą bei suvienodinimą,

H.

kadangi esminę reikšmę rengiant teisės aktų projektus (įskaitant jų poveikio vertinimą) turi konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač socialiniais partneriais,

I.

kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį Europos Parlamentas gali paprašyti, kad Komisija pateiktų bet kokį atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jo nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas,

J.

kadangi nuo 2005 m. vykdoma administracinės naštos, kylančios iš Europos Sąjungos teisės aktų, mažinimo programa, kurios tikslas – iki 2012 m. 25 % sumažinti administracinę naštą,

K.

kadangi viena iš svarbiausių tos programos dalių yra administracinių išlaidų pradinis vertinimas pagal vadinamąjį standartinį išlaidų modelį,

L.

kadangi taikant išdėstymo nauja redakcija ir kodifikavimo metodus, skirtus teisės aktams supaprastinti ir suvienodinti, galima pasiekti didesnį atliktų pakeitimų aiškumą ir vientisumą,

M.

kadangi Europos Sąjungos direktyvoms esminę reikšmę turi tai, kad valstybės narės jas diegtų tinkamai ir laiku, ir kadangi nuolat vyksta teisės aktų „tobulinimas“ (angl. gold-plating), kurį reikia laikyti našta, atsirandančia ne dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų,

N.

kadangi pagal Lisabonos sutartį komitologijos procedūra buvo pakeista, įvirtinant naują skirstymą į deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktus,

O.

kadangi Lisabonos sutartyje įtvirtinta Europos Sąjungos piliečių iniciatyva, kuri yra nauja priemonė, leisianti piliečiams daryti įtaką Europos Sąjungos teisėkūrai,

P.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje kaip viena iš piliečių teisė minima teisė į gerą administravimą, kuri gali būti įgyvendinama tik remiantis skaidriais ir piliečiams suprantamais teisės aktais,

1.

pabrėžia paprastos, skaidrios ir ES piliečiams suprantamos teisėkūros būtinybę;

2.

pabrėžia, kad rengdamos pasiūlymus Europos institucijos privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir kriterijų, nustatytų prie SESV pridedamame Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

3.

pabrėžia, kad pagal pirmiau minėtą protokolą rengiant visus teisės aktų projektus privalu nurodyti priežastis, dėl kurių padaryta išvada, kad tikslas gali būti geriau pasiektas pasinaudojant ES veiksmais, remiantis kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais rodikliais;

4.

ryžtingai remia geresnio reglamentavimo procesą, kurio tikslas yra didinti Europos Sąjungos teisės aktų skaidrumą, veiksmingumą ir nuoseklumą; pabrėžia, kad Komisija, kaip institucija, turinti teisėkūros iniciatyvą, atlieka esminį vaidmenį rengiant aukštos kokybės pasiūlymus; įsipareigoja dėti visas pastangas, kad šie pasiūlymai būtų deramai išnagrinėti taikant tinkamą teisėkūros procedūrą; taip pat pažymi didelę bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis svarbą siekiant užtikrinti tinkamą šių teisės aktų įgyvendinimą;

5.

pažymi, kad Komisija dalyvauja minėtame procese ir tai matyti iš daugelio dokumentų, ypač Trečiosios geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginės apžvalgos, ir einamųjų jos veiksmų; kartu pabrėžia, kad apie programą vis dar nežino dauguma tų, kuriems ji skirta, ir ragina Komisiją aiškiau reklamuoti programą;

6.

pritaria 2009 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadų 3 ir 15 punktuose išdėstytiems teiginiams dėl bendrosios atsakomybės už reguliavimo aplinkos gerinimą ir dėl šios atsakomybės, prisiimtos visų šiame procese dalyvaujančių institucijų ir asmenų, stiprinimo;

7.

pažymi, kad Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas dalyvauja diskusijoje dėl reguliavimo aplinkos gerinimo ir administracinės naštos mažinimo, ir tikisi vaisingo bendradarbiavimo šiose srityje;

8.

mano, kad siekiant gerinti institucijų bendradarbiavimą šioje plačioje srityje reikia persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros; atkreipia dėmesį į 2010 m. vasario 9 d. rezoliucijos dėl pamatinio susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių punktus, susijusius su šiuo klausimu, ypač į bendrą dviejų institucijų įsipareigojimą susitarti dėl pagrindinių pokyčių rengiantis būsimoms deryboms su Europos Sąjungos Taryba dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros pritaikymo prie naujų Lisabonos sutarties nuostatų;

9.

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 9 d. rezoliucijoje dėl persvarstyto Europos Parlamento ir Komisijos pamatinio susitarimo nurodytą politinį susitarimą, primygtinai ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad priimant teisės aktus Parlamentas ir Taryba būtų traktuojami vienodai, taip įgyvendinant Lisabonos sutartyje įtvirtintą vienodo požiūrio į Parlamentą ir Tarybą principą, ypač kad abi institucijos būtų vienu metu ir išsamiai informuojamos apie bet kokius įvykius ir veiksmus, kurie gali turėti įtakos teisėkūros procedūrai, ir kad joms lygiomis teisėmis būtų suteikiama galimybė dalyvauti posėdžiuose ir galimybė susipažinti su pasiūlymais arba kita informacija;

10.

pabrėžia, kad vykstant teisės aktų paprastinimo procesui neturi būti mažinami galiojančio acquis standartai, todėl neatsiejama šio proceso sudedamoji dalis turi būti konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius;

11.

su pasitenkinimu pažymi, kad nacionaliniai parlamentai vis labiau įtraukiami į ES teisėkūros procesą, ypač stebint teisės aktų pasiūlymų atitiktį subsidiarumo principui; pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai privalo laikytis aštuonių savaičių termino, per kurį jie gali pateikti savo nuomonę;

12.

pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti tinkamus informacijos mainus su nacionaliniais parlamentais ir informuoti apie Komisijos veiklą Parlamentą bei Tarybą; be to, ragina nacionalinius parlamentus aiškiau skirti nuomones, susijusias su subsidiarumo principu, ir nuomones, susijusias su Komisijos pasiūlymo esme;

13.

pabrėžia pagrindinę Komisijos atsakomybę už poveikio vertinimą; ragina sukurti mechanizmus, garantuojančius parengtų analizių nepriklausomumą ir patikimumą; kartu įsipareigoja tęsti veiklą esminių savo pateiktų Komisijos pasiūlymų pakeitimų poveikio vertinimo srityje;

14.

šiuo tikslu ragina Komisiją sistemingai teikti Parlamentui ir Tarybai nuo dviejų iki keturių puslapių apimties šio poveikio vertinimo santrauką, o pateikiant teisės aktų pasiūlymą – išsamų poveikio vertinimą;

15.

ragina visus Parlamento komitetus prieš bet kokias diskusijas dėl Komisijos teisėkūros pasiūlymo keistis su Komisija nuomonėmis dėl poveikio vertinimo;

16.

mano, kad atsižvelgiant į ligšiolinę patirtį reikės persvarstyti Tarpinstitucinį bendrąjį požiūrį į poveikio vertinimą ir ragina visas institucijas įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su poveikio vertinimais; atkreipia dėmesį į Komitetų pirmininkų sueigos darbo dokumento išvadas šia tema; ragina Parlamento komitetus imtis iniciatyvos prašyti Komisiją pateikti visus poveikio vertinimus, kad būtų galima iš pat pradžių ir prieš pirmąjį keitimąsi nuomonėmis juos kruopščiai išnagrinėti atitinkamuose komitetuose;

17.

kartu primena Komisijai, kad visi nauji pasiūlymai turi būti vertinami atsižvelgiant į visą jų poveikio sritį, taikant integruoto požiūrio principą, pagal kurį vienu metu turi būti nagrinėjami ekonominiai bei socialiniai padariniai ir poveikis aplinkai;

18.

ypač pabrėžia būtinybę tinkamai ištirti teisės aktų pasiūlymų socialinį poveikį, įskaitant jų poveikį Europos darbo rinkai ir visuomenės gyvenimo standartams; dar kartą pabrėžia, kad reikia nuodugniai išnagrinėti teisėkūros poveikį verslo įmonėms;

19.

siūlo Komisijai atlikti visų pasiūlymų, kuriais mažinama administracinė našta, poveikio vertinimą, nes tai leis išnagrinėti galimą šalutinį tų pasiūlymų poveikį;

20.

pažymi, kad siekdama atlikti objektyvų poveikio vertinimą Komisija turi nuolat konsultuotis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones; pažymi, kad būtina geriau informuoti suinteresuotąsias šalis apie galimybes dalyvauti konsultacijose ir siūlo pailginti konsultacijoms skirtą aštuonių savaičių terminą; ragina, kad Komisija parengtų ir paskelbtų aiškų kitais metais planuojamų atlikti poveikio vertinimų sąrašą, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai jiems pasirengti;

21.

mano, kad objektyvus poveikio vertinimas yra labai svarbi priemonė vertinant Komisijos pasiūlymus, todėl ragina, kad nepriklausoma, tačiau Parlamentui atskaitinga išorės tarnyba tikrintų, kaip atliekami poveikio vertinimai;

22.

pabrėžia, kad poveikio vertinimų kokybė turi būti nuolat tikrinama; pritaria Poveikio vertinimo valdybos nuomonei dėl bendrosios jų kokybės pagerėjimo; pažymi, kad taryba taiko griežtesnius vertinimo kriterijus; kartu pažymi, kad didelė poveikio vertinimų, kuriuos valdyba iš pradžių atmetė, procentinė dalis (daugiau kaip 30 %) rodo, kad atitinkamos Komisijos tarnybos turi toliau gerinti jų kokybę; ragina padidinti minėtosios valdybos žmogiškuosius išteklius;

23.

pritaria naujoms Komisijos parengtoms poveikio vertinimo gairėms, ypač tam, kad į jas įtrauktas klausimų, susijusių su subsidiarumo ir proporcingumo principais, rinkinys; tikisi, kad naujosios gairės padės iš esmės patobulinti poveikio vertinimo procesą, taigi ir užtikrinti geresnę siūlomų teisės aktų kokybę;

24.

ypač palankiai vertina tai, kad naujose Komisijos Poveikio vertinimo gairėse raginama atlikti būsimų teisėkūros ir administracinių iniciatyvų, susijusių su MVĮ, poveikio analizę (vadinamąjį poveikio MVĮ tyrimą) ir kad rengiant pasiūlymus būtų atsižvelgiama į šios analizės rezultatus; pabrėžia, kad sistemingas poveikio MVĮ tyrimo taikymas atliekant Komisijos poveikio vertinimą yra svarbi Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo dalis, reikšmingai prisidedanti kuriant MVĮ palankesnę teisinio reguliavimo aplinką; ragina valstybes nares taikyti poveikio MVĮ tyrimą nacionaliniu lygmeniu;

25.

ragina Komisiją patikslinti išmaniojo reglamentavimo (angl. smart regulation) darbotvarkę, pateiktą Komisijos Pirmininko J. M. Barroso politikos gairėse, ypač dėl pastangų didinimo ex post vertinimo srityje, taip pat toje darbotvarkėje atsižvelgti į kiekybinius rodiklius, pirmiausia tuos, kurie susiję su numatytu biurokratijos naštos mažinimu;

26.

ragina Komisiją reguliariai atlikti priimtų teisės aktų ex post vertinimus, siekiant pagal galimybes taip pat patikrinti atitinkamų poveikio vertinimų tikslumą;

27.

atkreipia dėmesį į poveikio vertinimo sistemos tikrinimą, kurį apsiėmė atlikti Audito Rūmai, ir su susidomėjimu laukia jo rezultatų;

28.

pažymi, jog svarbu mažinti Europos Sąjungoje veikiančių įmonių veiklos sąnaudas siekiant padėti joms veikti sunkiomis ekonomikos sąlygomis ir konkuruoti pasauliniu mastu; pabrėžia poreikį racionalizuoti viešąsias administravimo procedūras; pabrėžia, kad mažinant administracinę naštą privalu sutelkti dėmesį į nereikalingus reikalavimus teikti informaciją ir visiškai palaiko Smulkiojo verslo akte nustatytą principą „tik vieną kartą“; pabrėžia, kad mažinant įmonių administracinę naštą neturi kilti neigiamų socialinių pasekmių ar pasekmių aplinkai;

29.

džiaugiasi lig šiol pasiektais Komisijos darbo rezultatais rengiant pasiūlymus, kuriuos patvirtinus iki 2012 m. administracinę naštą bus galima sumažinti net 33 %, o tai daugiau negu ankstesni įsipareigojimai sumažinti ją 25 %; pažymi, kad taip gali būti sutaupyta daugiau kaip 40 milijardų eurų (5);

30.

ypač atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą rengiant Komisijos pasiūlymus, turinčius didžiausią taupymo potencialą (pavyzdžiui, dėl to, kad labai mažoms įmonėms nebūtų taikomi Europos Sąjungos apskaitos reikalavimai, ir dėl PVM direktyvos keitimo iš dalies, siekiant palengvinti elektroninių sąskaitų faktūrų teikimą); ragina valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti Taryboje ir tinkamai perkelti priimtus teisės aktus į nacionalinę teisę;

31.

pažymi, kad pagrindinė administracinės naštos vertinimo programa pasirodė esanti naudinga, tačiau brangi priemonė; ragina Komisiją apsvarstyti alternatyvius administracinės naštos vertinimo būdus, pavyzdžiui, konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, nes tai leistų greitai pašalinti tokią naštą konkrečiais atvejais;

32.

pabrėžia, kad neatliktas nepriklausomas Standartinio išlaidų modelio, skirto administracinei naštai įvertinti, vertinimas;

33.

kartu pažymi, kad specialiame interneto tinklalapyje pateikta gana mažai pasiūlymų (2008 m. – 148); mano, kad Komisija turi populiarinti galimybę įvairiems subjektams pranešti apie pernelyg dideles administracines išlaidas, atsirandančias dėl Europos Sąjungos arba nacionalinių teisės aktų;

34.

sutinka su Komisijos nuomone dėl to, kad elektroninės komunikacijos priemonės yra puikus administracinės naštos mažinimo įrankis, ir ragina Komisiją įgyvendinti komunikato „E. Komisija 2006–2010 m.“ nuostatas ir i2010 strategiją, kurios tikslas – viešojo administravimo modernizavimas Europoje;

35.

ragina Komisiją toliau įgyvendinti administracinės naštos mažinimo sektoriuose planų nuostatas; įsipareigoja tinkamai išnagrinėti atitinkamus teisės aktų pasiūlymus;

36.

pažymi teigiamą Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti indėlį į šios naštos mažinimo programą, kurią įgyvendina Europos Komisija; tačiau pabrėžia, kad šios grupės sudėtis turėtų būti geriau suderinta, t. y. į ją turėtų būti įtraukta daugiau ekspertų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, ir ekspertų iš kitų valstybių narių; ragina pratęsti taip išplėstos grupės įgaliojimus iki 2013 m.;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai negali atskirti administracinės naštos, kylančios iš Europos Sąjungos teisės aktų, nuo administracinės naštos, kuri atsiranda dėl nacionalinių teisės aktų, ir kad nacionalinė administracinė našta prisideda prie neigiamo Europos Sąjungos įvaizdžio kūrimo;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti administracinės naštos mažinimo programos sėkmę Komisijai būtina veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta skirtingo teisės aktų aiškinimo ir vadinamojo „gerinimo“;

39.

ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti nustatytus nacionalinius administracinės naštos mažinimo tikslus ir tikisi vaisingo bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais šioje srityje;

40.

ragina Komisiją remiantis visų susijusių suinteresuotųjų šalių, įskaitant socialinius partnerius, konsultacijomis ir galiojančių teisės aktų ex post vertinimu išplėsti Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programą naujomis prioritetinėmis sritimis ir kitais teisės aktais ir tęsti šią veiksmų programą po 2012 m.;

41.

vertina pastangas, kurias Komisija ligi šiol dėjo apibrėždama ir rengdama pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo ir kodifikavimo; kartu primena, kad būtina išlaikyti gerą institucijų bendradarbiavimą šioje srityje, ypač tais atvejais, kai Komisija atmeta pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos laiko nereikalingais;

42.

ragina Komisiją toliau taikyti teisės aktų kodifikavimo tvarką ir pateikti 2009 m. numatytą ataskaitą, kurioje aprašomi visos teisės aktų kodifikavimo programos laimėjimai (6);

43.

pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai turi būti keičiami tik išdėstant juos nauja redakcija; kartu pripažįsta ir gerbia Komisijos teises teisėkūros procese;

44.

primena, kad kitoms teisės aktų supaprastinimo iniciatyvoms turi būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra ir jai galiojantys terminai; užtikrina, kad deda visas pastangas, kad kuo greičiau išnagrinėtų Komisijos pasiūlymus;

45.

atkreipia dėmesį į aiškią SESV nuostatą (7), pagal kurią Parlamentas ir Taryba nepriima teisės aktų, nenumatytų tai sričiai taikomose Sutarties nuostatose;

46.

perspėja, kad neturi būti atsisakoma priimti teisės aktus tam, kad liktų galioti savireguliavimo, bendrai vykdomo reguliavimo ar kitos ne teisinio pobūdžio priemonės; mano, kad kiekvienu atveju reikia atidžiai išnagrinėti tokio pasirinkimo padarinius, atsižvelgiant į sutarčių teisę ir atskirų institucijų vaidmenis;

47.

kartu primena, kad privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai turi būti taikomi labai atsargiai, tinkamai pagrįstu pagrindu, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų teisinio tikrumo ir aiškumo principų bei pasikonsultavus su Parlamentu, kaip pabrėžiama jo rezoliucijoje dėl persvarstyto pamatinio susitarimo;

48.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pagerėjo keitimasis informacija ir dokumentais, susijusiais su įgyvendinimo priemonėmis (komitologijos procedūra), ir ypač į naujos reguliavimo procedūros su tikrinimu veikimą; kartu tikisi, kad prie naujos sistemos, nustatytos Lisabonos sutartyje, bus pereita sklandžiai ir be vilkinimo;

49.

be to, pažymi, kad Lisabonos sutartimi buvo padaryta daugelis kitų institucinių pakeitimų, kurie turės įtakos Europos Sąjungos teisėkūrai; ypač pažymi ES piliečių iniciatyvos, kuri gali tapti svarbus Europos viešųjų debatų elementas, reikšmę, ir palankiai vertina Komisijos parengtą pasiūlymą dėl reglamento šiuo klausimu; pabrėžia, kad siekiant sukurti veiksmingą ir suprantamą priemonę su aiškiais priimtinumo kriterijais, kuri atitiktų gerąją ES teisėkūros proceso praktiką, reikalingas glaudus Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas;

50.

remia Komisijos pasiūlymą išnagrinėti siūlomos piliečių iniciatyvos priimtinumą ex-ante, kai bus surinktas vienas trečdalis reikalaujamų paramos deklaracijų, kad piliečiai nenusiviltų tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas, kad iniciatyva nepriimtina;

51.

ragina Komisiją nustatyti ne tiktai laiką, per kurį ji išnagrinės oficialiai pateiktą iniciatyvą, bet ir laiką, per kurį įsipareigoja pateikti teisės akto pasiūlymą, jeigu priims sprendimą, kad ta iniciatyva yra priimtina;

52.

reikalauja, kad Komisija prisiimtų įsipareigojimus dėl laikotarpių, per kuriuos ji turi įvykdyti Parlamento reikalavimus, pateiktus remiantis SESV 225 straipsniu; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų laikomasi pamatiniame susitarime prisiimtų įsipareigojimų, t. y. per tris mėnesius nuo teisėkūros iniciatyvos pranešimo priėmimo dienos atsiskaityti už konkrečius tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus bet kokius teisėkūros iniciatyvos prašymus, ir ne vėliau kaip per vienerius metus pateikti teisėkūros pasiūlymą;

53.

siūlo Komisijai, atsižvelgiant į iki šiol priimtas Parlamento rezoliucijas dėl Sąjungos teisės taikymo stebėsenos, iki galo pasinaudoti SESV 258 ir 260 straipsniuose jai suteikiamomis teisėmis, ypač tais atvejais, kai valstybės narės nėra pranešusios apie direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

54.

atkreipia dėmesį, kad geresnės teisėkūros sunkumai tiesiogiai susiję su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo stebėsena;

55.

įdėmiai stebi ES bandomojo projekto, susijusio su šia stebėsena, įgyvendinimą; reiškia nerimą, kad projekte pasiūlytas skundų nagrinėjimo būdas Komisiją gali padaryti pernelyg priklausomą nuo valstybių narių;

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.