20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 308/55

A.

kadangi informacijos prieinamumas piliečiams ir politikos kūrėjų bei rinkėjų komunikacija yra pagrindiniai mūsų atstovaujamosios demokratijos visuomenės elementai ir pagrindinė visuomenės teisės visapusiškai ir informuotai dalyvauti nacionaliniame ir ES viešame gyvenime užtikrinimo sąlyga,

B.

kadangi visuomenė turi teisę būti informuota apie ES ir jos atskirus projektus, reikšti savo nuomonę dėl ES ir būti išklausyta; kadangi dialogo palengvinimas yra iššūkis, su kuriuo susiduria informacijos skleidėjai,

C.

kadangi paskutinai Europos rinkimai nepakeitė rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijos, pabrėždami poreikį ir toliau stengtis, kad būtų panaikintas atstumas tarp ES ir jos piliečių,

D.

kadangi, įvairių „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, yra aiškių įrodymų, kad piliečiai yra per mažai informuojami apie ES politiką ir klausimus ir tuo pačiu metu nori būti geriau informuoti; kadangi šios apklausos rodo, kad šis informacijos trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nusprendžia nebalsuoti ir nepasitiki ES institucijomis,

E.

kadangi Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikta daugiau galios ES sprendimų priėmimo procese, tad ES piliečiams tapo dar svarbiau žinoti apie savo išrinktų atstovų darbą,

F.

kadangi Lisabonos sutartimi sukurta nauja visuomenės dalyvavimo formuojant ES politiką rūšis – Europos piliečių iniciatyva; kadangi vieša prieiga prie informacijos ir jos kritinis supratimas yra labai svarbūs, kad Europos piliečių iniciatyva būtų sėkminga,

G.

kadangi viešoji erdvė gali būti suprantama kaip erdvė, kurioje visi ES piliečiai ir visų sluoksnių gyventojai, atsižvelgiant į visą jų įvairovę, gali geriau suprasti viešąją politiką ir kurioje dėl šios politikos su jais diskutuojama siekiant veiksmingiau patenkinti jų lūkesčius, ir kadangi tai turi būti vieta, kurioje suteikiama informacija ir vyksta plataus masto konsultacijos, peržengiančios nacionalines sienas ir visoje ES skatinančios bendro visuomenės intereso pojūčio vystymąsi,

H.

kadangi terminas „naujoji žiniasklaida“ naudojamas tinkle susietoms skaitmeninėms informacijos ir komunikacijos technologijoms apibūdinti; kadangi šiomis naujomis technologijomis skatinama informacijos sklaida ir šaltinių įvairovė ir gerinama patariamoji demokratija; kadangi elektroninė socialinė žiniasklaida kuria naujas visuomenės formas, kurios yra fiziškai išsklaidytos, bet jas jungia bendras domėjimasis ta pačia tema, ir esama galimybių kurti naujas tarptautines viešąsias erdves,

I.

kadangi dėl 2009 m. Europos rinkimų kampanijos metu Parlamento naudotų socialinės žiniasklaidos platformų sėkmingai padaugėjo aktyvių vartotojų, ypač tarp jaunimo,

J.

kadangi pasikeitė būdas, kaip jaunimas supranta ir naudoja žiniasklaidą; kadangi jaunimas naująsias technologijas kaip komunikacijos būdą naudoja įvairiems tikslams,

K.

kadangi Europos viešosios erdvės sukūrimas artimai susijęs su visos Europos arba tarptautinių žiniasklaidos struktūrų buvimu; kadangi šiuo metu nėra visa apimančios Europos viešosios erdvės, bet yra labai aktyvių nacionalinių viešųjų erdvių, kurių ryšiai turėtų būti sukurti sekant, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos televizijos kanalo „Arte“ modeliu,

L.

kadangi pagal Amsterdamo sutarties protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (5) būtent valstybės narės turi nustatyti ir organizuoti visuomenės transliacijos organizacijų funkcijas,

M.

kadangi teisinis žiniasklaidos rinkos reguliavimas atskirose valstybėse narėse labai skiriasi ir jo turi būti laikomasi,

N.

kadangi nacionalinė žiniasklaida ir ypač visuomeniniai transliuotojai yra atsakingi už išsamų visuomenės informavimą apie politinių sprendimų priėmimą ir valdymą, o tai turėtų apimti ir ES reikalus,

O.

kadangi, siekiant pagerinti žmonių žinias apie ES, reikia, kad ES studijos būtų įtrauktos į mokyklų mokymo programas,

P.

kadangi žurnalistika yra svarbus demokratijos rodiklis ir ji turėtų užtikrinti laisvą galimybę susipažinti su įvairiomis pažiūromis; kadangi žurnalistai ir žiniasklaida vaidina pagrindinį vaidmenį Europos integracijos procese,

Q.

kadangi ES, ieškodama visuomeninio teisėtumo valstybėse narėse, turėtų skatinti tarpvalstybinės žiniasklaidos, kuri Europai gali suteikti naują demokratinį ir nepriklausomą aspektą, kūrimą ir griežtinant taisykles, skirtas pliuralizmui išsaugoti ir kovoti su žiniasklaidos nuosavybės koncentracija,

R.

kadangi atsiradusios naujos komunikacijos priemonės pakeitė visas žurnalistikos sritis ir žiniasklaidos pramonę ir privertė iš naujo persvarstyti tradiciškai šiame sektoriuje naudojamus metodus, nes tinklaraščiuose kiekvienas žmogus gali kurti turinį ir juo dalintis; kadangi socialiniai tinklai tapo svarbiausiu antrosios kartos interneto bruožu, pakeitė įpročius ir sukūrė naują naujienų platinimo būdą, nes vis daugiau žurnalistų naudoja šiuos tinklus kaip informacijos šaltinį ar jos platinimo būdą; kadangi socialinė žiniasklaida tam tikra dalimi naudojama tyrimams atlikti, ja naudojant rašomi įvairūs straipsniai ir joje žurnalistai publikuojasi, dalijasi ir populiarina savo straipsnius,

1.

pirmiausia pažymi tai, kad ES institucijos turi užsibrėžti kartu sukurti Europos viešąją erdvę, kurioje galėtų dalyvauti visi ES piliečiai ir kurios pagrindas būtų galimybė laisvai ir nemokamai visomis ES kalbomis susipažinti su visa vieša Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento informacija;

2.

pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinei deklaracijai „Europos komunikacinė partnerystė“ ir ragina ES institucijas atsižvelgti į šią deklaraciją ir jos laikytis;

3.

mano, kad ES naujienos turi būti nušviečiamos visų rūšių informacijos priemonėse, visų pirma žiniasklaidoje, ir jos turi būti nešališkos, faktinės ir nepriklausomos, nes tai yra svarbiausia būtina visos Europos diskusijų skatinimo ir viešosios Europos erdvės sukūrimo sąlyga;

4.

pažymi, kad naujienų ir informacijos apie ES ir jos institucijas trūkumas internete nėra problema, o tikroji problema yra tai, kad turima daug įvairios informacijos, nesurūšiuotos jokia tikra prioritetine tvarka, dėl to gali atsirasti padėtis, kai pateikiant per daug informacijos ji tampa nebesuprantama; pažymi, kad visos institucijos yra sukūrusios naujas platformas, tačiau jos nepatraukia didelės visuomenės dalies dėmesio, nes dažnai jos nėra pakankamai aiškios, patrauklios ar suprantamos, daugeliu atvejų dėl naudojamos pernelyg techninės kalbos, kuri yra labai atstumianti žmonėms, nesusipažinusiems su Europos klausimais; mano, kad turėtų būti sukurtas šių platformų įvadinis portalas, kuriame būtų išaiškinamas visų ES institucijų veikimas;

5.

laikosi nuomonės, kad komunikacija turėtų būti paremta tikru visuomenės ir politikos dialogu ir ramiomis visuomenės narių diskusijomis; norėtų išvysti labiau dialogą, mažiau paremtą institucionalizuota komunikacija, kuri dažna yra nepatraukli ir pernelyg nutolusi nuo žmonių kasdieninio gyvenimo;

6.

mano, kad tam, kad komunikacija būtų veiksminga, ja turi būti paaiškinama, kad ES lygiu priimami politiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniniam ES piliečių, kurie mano, kad ES vis dar per tolima ir neturi daug įtakos sprendžiant jų realias problemas, gyvenimui;

7.

ragina Komisiją stiprinti savo komunikacijos politiką ir suteikti jai daugiau svarbos, kai prasidės pakartotinės derybos dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m.;

8.

primena, kad pagal ES sutarties naująjį 12 straipsnį nacionaliniai parlamentai į ES politikos kūrimą įtraukiami ankstesniame etape nei anksčiau, ir skatina šį įtraukimą siekiant pakelti nacionalinio lygmens ES politinių diskusijų lygį; pabrėžia nacionalinių parlamentų narių dalyvavimo kuriant ES politiką svarbą ir pritaria tokioms iniciatyvoms, kaip nacionalinių parlamentų narių tiesioginis dalyvavimas EP komitetų susitikimuose per internetines transliacijas;

9.

pabrėžia svarbų politinių partijų vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę Europos klausimais; pažymi, kad jos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant diskusijas ir prisideda prie Europos viešosios erdvės kūrimo; mano, kad savo programose jos turėtų skirti daugiau svarbos Europos klausimams;

10.

mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos Europos diskusijose turi vaidinti svarbų vaidmenį; mano, kad jų vaidmenį reikėtų stiprinti vykdant tikslinius bendradarbiavimo projektus viešųjų ryšių erdvėje;

11.

pabrėžia poreikį kiekvienai valstybei narei turėti specializuotą ES reikalų biurą, atsakingą už ES politikos poveikio vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu išaiškinimą, kuris būtų kaip atramos taškas, į kurį piliečiai galėtų kreiptis domėdamiesi ES reikalais;

12.

pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisijos atstovybių ir Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse atstovai spaudai būtų žiniasklaidos profesionalai, kurių užduotis yra aktyviai ir matomai dalyvauti nacionalinėse diskusijose Europos klausimais;

13.

pažymi, kad Europos integracijos procesas turi tapti artimesnis jaunimui, todėl ragina valstybes nares ir regionus, siekiant, kad mokiniai susipažintų su Europos institucijomis, apsvarstyti galimybę visapusiškiau įtraukti ES į visas mokymo programas, daugiausia dėmesio skiriant ES istoriniam pagrindui, tikslui ir veiklai, ir skatina visoje ES keistis gerąja patirtimi šioje srityje; mano, kad norint pasiekti ir sudominti jaunimą, ES komunikacijos politikos požiūriu labai svarbu, kad visapusiškai dalyvautų mokyklos;

14.

pritaria Komisijos ir Parlamento žurnalistų mokymo ES klausimais programoms ir prašo mokymus pratęsti, kad būtų patenkinta didėjanti jų paklausa; reiškia susirūpinimą dėl sumažintų biudžeto eilutei, susijusiai su Komisijos komunikacija, ypač „informacija žiniasklaidai“, skiriamų lėšų;

15.

pripažįsta, jog svarbu pasirūpinti, kad kanalas „Euronews“ transliuotų visų ES valstybių narių kalbomis (ir net apimtų daugiau kalbų), siekiant, kad šis kanalas ir toliau būtų nepriklausomos televizijos žurnalistikos pavyzdžiu, kuris skatintų skleisti objektyvias žinias, vykdyti kokybišką politiką ir skelbti skaidrią reklamą;

16.

pabrėžia, kad itin svarbu gerbti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą nuo redakcinės kontrolės ir ES, ir nacionaliniu mastu, ypač visuomeninių radijo ir televizijos transliuotojų teisę sudaryti savo programų tvarkaraščius taip, kaip jiems tai atrodo tinkama, nes jų programų savarankiškumas – tai viena iš pagrindinių ES ir jos žiniasklaidos vertybių ir jis labai svarbus siekiant, kad klestėtų laisva, atvira ir demokratinė visuomenė;

17.

pažymi, kad socialinė žiniasklaida turi didžiulę galimybę pasiekti jaunimą, ir todėl skatina Komisiją ir Parlamentą ir toliau stiprinti nuo redakcinės kontrolės nepriklausomos žiniasklaidos reportažus, kurie rengiami nesikišant valstybei;

18.

atsižvelgdamas į ypatingą žiniasklaidos, kaip tarpininkės, vaidmenį demokratiškai formuojant demokratinę valią ir viešąją nuomonę, pabrėžia patikimos politinės informacijos poreikį, taip pat ir naujosios žiniasklaidos srityje; pabrėžia visuomeninės ir privačios žiniasklaidos partnerystės skatinimo svarbą siekiant aprėpti platesnę auditoriją;

19.

ragina Komisiją ir Parlamentą toliau stiprinti savo įsipareigojimą ugdyti ir mokyti personalą komunikacijos įgūdžių, kad jie galėtų bendrauti su žiniasklaida ir visuomene, siekiant gerinti ES institucijų informavimą ir komunikavimą; mano, kad siekiant patenkinti šiuos reikalavimus itin svarbu įdarbinti profesionalius žiniasklaidos darbuotojus;

20.

ragina Komisiją būti atvirą visoms komunikacijos priemonėms, daugiau kontaktuoti su žurnalistais ir žiniasklaida bei remti visus projektus ir iniciatyvas, kurių tikslas – geriau informuoti visuomenę apie ES reikalus;

21.

siūlo, kad Komisija skatintų ir finansuotų transliuotojų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų iš skirtingų valstybių narių keitimąsi gerąja informavimo apie ES reikalus patirtimi, taip pat visuomeninės ir privačios žiniasklaidos sektorių mokymą;

22.

mano, kad pastaruoju metu sumažėjęs akredituotų žurnalistų Briuselyje skaičius kelia didelį nerimą ir kad šis pokytis nepalankus nei ES institucijoms, nei akredituotai spaudai Briuselyje; todėl ragina ES institucijas, siekiant paremti šiuo metu Briuselyje dirbančius žurnalistus, glaudžiau bendradarbiauti su Briuselyje dirbančiais spaudos atstovais ir būti jiems atviresnes; taigi siūlo imtis priemonių siekiant palengvinti žurnalistų akreditavimo tvarką;

23.

palankiai vertina tai, kad daugelis žiniasklaidos operatorių, ypač visuomeniniai transliuotojai, daug investavo į naujas, interaktyvias, nelinijines žiniasklaidos paslaugas, apimančias naujienas ir aktualius reikalus, ypač internete, susijusius su Europa, todėl jos visų pirma prieinamos jaunesnei publikai;

24.

pripažįsta, kad visuomeniniai transliuotojai nėra vienintelė priemonė, kurią galima naudoti norint skleisti ES žinias jos piliečiams, nes praktinė patirtis rodo, kad privatūs transliuotojai taip pat yra pagrindinis informacijos apie ES reikalus šaltinis ir gali prisidėti vystant ir gerinant Europos viešąją erdvę;

25.

pritaria bandomajam projektui dėl mokslinių tyrimų stipendijų už tarpvalstybinę tiriamąją žurnalistiką; mano, kad atrankos komisijos nepriklausomumas turi lemiamą svarbą siekiant užtikrinti nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės;

26.

ragina parengti ES iniciatyvą, skirtą jauniems ES reikalų žurnalistams taikomoms mokymo programoms paruošti; laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis veiksmų, kuriais žurnalistai būtų skatinami reguliariai pranešti naujienas apie ES institucijų darbą; ragina valstybes nares į mokyklų programas naudojant naująją žiniasklaidą įtraukti žurnalistikos pamokas;

27.

pabrėžia, kad pagal Amsterdamo protokolą visuomeninio transliavimo apibrėžimas, organizavimas ir finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai; todėl ragina valstybes nares prireikus į jį įtraukti informavimą ES klausimais laikantis nepriklausomumo nuo redakcinės kontrolės principo ir žurnalistikos etikos;

28.

pabrėžia, kad nacionaliniai ir regioniniai visuomeniniai transliuotojai yra ypač atsakingi už piliečių informavimą apie politiką ir politikos kūrimą ES mastu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visuomeniniai transliuotojai turi kritiškai žiūrėti į savo transliuojamas ES žinias, visiškai nepriklausyti nuo redakcinės kontrolės ir to siekdami užsibrėžti plataus užmojo tikslus;

29.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą ir kad pastarieji yra atsakingi už ES reikalų nušvietimą atsižvelgiant į tai, kad jų visuomeninė paskirtis yra informuoti ir palaikyti piliečius ir pilietinę visuomenę;

30.

pabrėžia visuomeninės žiniasklaidos poreikį naudotis turimomis komunikacijos technologijomis, grindžiamomis naująja žiniasklaida, siekiant padidinti jų patikimumą pasitelkus atvirą visuomenės dalyvavimą; skatina visuomeninius transliuotojus, pavyzdžiui, kurti internetinius forumus, pasinaudojant internetinėmis transliacijomis, kur visuomenė galėtų sekti diskusijas nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente bei keistis nuomonėmis apie jas;

31.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES institucijos, gerindamos komunikacijos veiklą, dirbtų darniai; mano, kad ES institucijos turėtų padėti decentralizuoti ES komunikacijos politiką siekiant suteikti jai vietinį ir regioninį aspektą, kad skirtingi komunikacijos lygmenys būtų priartinti vienas prie kito, ir turėtų skatinti valstybes nares teikti visuomenei daugiau informacijos apie ES reikalus;

32.

ragina Komisiją ir toliau laikytis požiūrio „komunikacija vietos lygiu“, siekiant, kad ES taptų labiau matoma vietos lygmeniu;

33.

atkreipia dėmesį į Komisijos darbą su vietos radiju ir televizijos tinklais, taip pat į jų finansavimą; pabrėžia, kad transliuotojai turi būti visiškai nepriklausomi nuo redakcinės kontrolės;

34.

siūlo, kad laikinai įsteigta Europos Parlamento darbo grupė išnagrinėtų esamus naujus žiniasklaidos sprendimus ir pateiktų pasiūlymų, kaip užmegzti tarpparlamentinius nacionalinių ar regioninių parlamentų ir Europos Parlamento santykius;

35.

pripažįsta sustiprintą nacionalinių parlamentų vaidmenį, taigi ir Europos Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse svarbą; tačiau pabrėžia, kad, siekdami tapti labiau matomi, jie turi pakoreguoti savo misijos įgaliojimus ir įtraukti į jį ryšių su nacionaliniais parlamentais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais stiprinimą;

36.

pabrėžia, kad reikia EP informacijos biurų, kurie plačiajai visuomenei vietoje teiktų tikslinę informaciją apie Parlamento sprendimus ir veiklą; siūlo apsvarstyti galimybę informacijos biurams suteikti daugiau nepriklausomumo sprendžiant dėl ryšių su plačiąja visuomene būdų;

37.

mano, kad Parlamento informacijos biurai valstybėse narėse turėtų vaidinti įtakingesnį vaidmenį įtraukiant nacionalinę, regioninę ir vietos žiniasklaidą; siūlo, siekiant užtikrinti geresnę komunikaciją, padidinti Parlamento informacijos biurų biudžeto eilutėms skiriamas lėšas;

38.

mano, kad reikia atlikti „EuroparlTV“ ekonominio naudingumo vertinimą, remiantis išsamia reitingų ir žiūrovų analize; mano, jog reikia siekti, kad „EuroparlTV“ taptų veiksmingesnė, ją vis labiau integruojant į Parlamento interneto strategiją ir, siekiant užtikrinti jos nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės, atitinkamai pakoreguojant jos statusą bei padarant jos turinį prieinamą kuo daugiau televizijos kanalų ir internetinei žiniasklaidai, kuri nori juo pasinaudoti;

39.

palankiai vertina tai, kad į Europos Parlamento žurnalistikos premiją įtraukta ir naujosios žiniasklaidos kategorija;

40.

ragina žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus kartu aptarti ir svarstyti Europos žurnalistikos ateities klausimus;

41.

pabrėžia, kad valstybės narės turi pasiūlyti tvarių ES žiniasklaidos koncepcijų, kurios apimtų ne tik informacijos teikimą, ir sudaryti jai galimybę visapusiškai prisidėti prie ES kultūrinės ir kalbinės įvairovės;

42.

pabrėžia, kad, nors socialiniai tinklai yra palyginti geras greito informacijos skleidimo būdas, jų, kaip šaltinių, patikimumą ne visada galima pakankamai užtikrinti ir jų negalima laikyti profesionalia žiniasklaida; pabrėžia, kad tai, kaip tvarkomi duomenys socialinių tinklų platformose, gali daugeliu atveju būti pavojinga ir paskatinti rimtus žurnalistikos etikos pažeidimus, taigi šiomis priemonėmis reikia naudotis atsargiai; pabrėžia, kad svarbu sukurti naujosios žiniasklaidos etikos kodeksą;

43.

pabrėžia, kad žurnalistų darbo pokyčiai skatina atviresnę, pareigingesnę žiniasklaidą, tarnaujančią vis geriau informuotoms bendruomenėms, tačiau pažymi, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad tai būtų naudinga visai žurnalistikai ir kad tai neveiktų žurnalistų statuso;

44.

pabrėžia poreikį, kad žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai toliau būtų atidūs savo vis besikeičiančių profesijų pokyčiams ir pasinaudotų socialinių tinklų, kurie gali padėti jiems plėsti savo žinių tinklus ir paskatinti vadinamąją internetinę stebėseną, teikiamomis galimybėmis; susidomėjęs pažymi, kad, nepaisant negrįžtamo socialinių tinklų atsiradimo proceso, žurnalistika išsaugojo savo vaidmenį žinių transliavimo srityje, nes žurnalistai naudoja šiuos labai įvairius tinklus siekdami atlikti išsamų tyrimą ir patikrinti faktus, taip kurdami naują dalyvavimo žurnalistikos modelį ir skatindami informacijos sklaidą;

45.

pabrėžia, kad modernioje visuomenėje, kurioje gausu informacijos, žurnalistai atlieka itin svarbų vaidmenį, nes tik jie gali suteikti informacijai pridėtinės vertės, naudodamiesi savo profesionalumu, etika, gebėjimais ir patikimumu tam, kad suteiktų naujienoms prasmę; pabrėžia, kad žiniasklaidos kokybę ir nepriklausomybę galima užtikrinti tik nustatant griežtus profesinius ir socialinius standartus;

46.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.