Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009

(COM(2010) 775 galutinis - 2010/0373 (COD))

2011/C 218/13

Pranešėjas Joachim WUERMELING

Europos Parlamentas, 2011 m. sausio 18 d., ir Taryba, 2011 m. sausio 28 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009

COM(2010) 775 galutinis - 2010/0373 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. balandžio 5 d. priėmė savo nuomonę.

471-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gegužės 4–5 d (gegužės 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 137 nariams balsavus už, 8 – prieš ir 19 susilaikius.

1.   Komiteto išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Europos Komisijos pastangas sukurti Bendrą mokėjimų eurais erdvę (angl. SEPA). Tai yra svarbus žingsnis siekiant baigti kurti bendrąją rinką, kurioje būtų galima iš vienos sąskaitos atlikti mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijas visoje Europoje vienoda mokėjimo tvarka.

1.2   Tačiau EESRK mano, kad reikėtų pakeisti kai kuriuos Europos Komisijos pateikto reglamento pasiūlymo punktus siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, naudingą tiek vartotojams ir įmonėms (naudotojams), tiek bankininkams (paslaugų teikėjams).

1.3   Reglamento pasiūlyme numatyti privalomo perėjimo prie SEPA mokėjimo tvarkos terminai, EESRK manymu, yra per trumpi. Sistemos veiksmingumą, saugumą ir patogumą vartotojui galima užtikrinti tik tuomet, kai visos kredito institucijos turi pakankamai laiko pasirengti. Kredito pervedimai turėtų būti įgyvendinti ne per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, o per trejus metus. Tiesioginio debeto operacijoms nustatyta galutinė įgyvendinimo data turėtų būti ne dveji, o ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

1.4   Reglamento pasiūlyme reikėtų gerokai apriboti arba išbraukti įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus, kadangi reglamente numatomų mokėjimo reikalavimų pritaikymas atsižvelgiant į technikos pažangą ir rinkos pokyčius turės didelį praktinį poveikį. Tai turi nuspręsti teisės aktų leidėjas pagal teisėkūros procedūrą, kurioje dalyvauja ir EESRK.

1.5   Komitetas ypač palankiai vertina tai, kad reglamento pasiūlyme numatoma ateityje uždrausti daugiašalius tarpbankinius mokesčius tiesioginio debeto operacijoms. Tai suteikia aiškumo ir skaidrumo sudėtingiems sutartiniams santykiams, kuriais grindžiamos mokėjimo operacijos. Tai ypač naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1   Siekdama įgyvendinti vidaus rinką Europos Komisija teikia prioritetą Bendros mokėjimų eurais erdvės sukūrimui. Mokėjimo priemonių naudotojai pagal naują Europos SEPA kredito pervedimo ir SEPA tiesioginio debeto schemą gali atlikti nacionalinius ir tarptautinius negrynųjų pinigų mokėjimus viena ir ta pačia tvarka. Tai supaprastina mokėjimus, mažina administracinę naštą ir taupo visų su Bendrijos vidaus prekyba susijusių subjektų, tiek vartotojų, tiek įmonių, lėšas. Ateityje šios naujos schemos vidaus rinkoje bus naudingos daugiau kaip 500 mln. piliečių ir 20 mln. įmonių.

2.2   Pirmi svarbiausi SEPA teisiniai pagrindai buvo padėti jau pastaraisiais metais. Direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje buvo suvienodintos mokėjimo paslaugų sąlygos ir klientų teisės ES. Taip sudarytos sąlygos mokėjimo paslaugoms atverti vidaus rinką, tačiau vis dar išliko nacionalinių sistemų įvairovė ir nacionalinių bei tarptautinių mokėjimų tvarkos skirtumai. Vis dėlto buvo padėtas teisinis pagrindas bendros visų tarptautinių mokėjimų tvarkos sukūrimui.

2.3   Reglamente (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje nustatyta, kad mokestis už nacionalines ir tarptautines tiesioginio debeto mokėjimo operacijas iš principo turi būti vienodas. Be to, padėtas pagrindas SEPA mokėjimo infrastruktūrai.

2.4   EESRK pateikė nuomonę dėl abiejų teisėkūros procesų (1). Komitetas palankiai įvertino tai, kad įvedus eurą pagaliau kuriama ir bendra mokėjimo eurais erdvė.

2.5   Nuo 2008 m. sausio 28 d. bankai siūlo SEPA kredito pervedimo paslaugą mokėjimo operacijoms atlikti. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. kredito pervedimo operacija neturi užtrukti ilgiau negu tris banko darbo dienas. Nuo 2012 m. operacijos atlikimo laikas turėtų sutrumpėti iki vienos banko darbo dienos.

2.6   SEPA tiesioginio debeto operacijas galima atlikti nuo 2009 m. lapkričio 2 d. Numatytos dvi skirtingos schemos: pagrindinė SEPA tiesioginio debeto schema (angl. SEPA Core Direct Debit) kaip standartinė procedūra ir SEPA „verslo verslui“ tiesioginio debeto schema (angl. SEPA Business to Business Direct Debit), skirta verslo partnerių pinigų pervedimams. Nuo 2010 m. lapkričio mėn. visi bankai privalo būti pasiekiami pagrindinės SEPA tiesioginio debeto schemos mokėjimams.

2.7   Tačiau šiuo metu dar mažai naudojamasi SEPA mokėjimo operacijomis. Pavyzdžiui, 2011 m. pradžioje, t. y., praėjus trejiems metams nuo jų įvedimo, SEPA pervedimai sudarė apie 4 proc. visų transakcijų. Jei tendencija nesikeis, prireiks dar 25 metų, kad būtų galima visapusiškai naudotis SEPA privalumais.

2.8   Europos Komisija mano, kad SEPA projekto pažanga, pasiekta vien tik rinka paremta strategija, yra nepakankama. Todėl siekdama įvesti privalomas SEPA mokėjimo priemones ji siūlo teisinių sprendimų. Nacionalines mokėjimo priemones iki nustatyto termino turi pakeisti SEPA mokėjimo priemonės.

2.9   Europos Komisijos užsakymu atlikti skaičiavimai parodė, kad paslaugų teikėjams, t. y. bankams, perėjimas prie SEPA mokėjimo schemos kainuos 52 mlrd. eurų. Pagal šiuos skaičiavimus šios schemos dėl žemesnių kainų ir operacinių privalumų yra naudingos vartotojams, t. y. paklausos pusei.

2.10   2010 m. gruodžio 16 d. Europos Komisijos pasiūlyme nustatyti galutiniai terminai, po kurių bus naudojamos tik SEPA mokėjimo priemonės ir nebegalios nacionaliniai kredito pervedimai ir nacionalinės tiesioginio debeto operacijos. Reglamentui įsigaliojus euro zonos valstybėse narėse, nacionalines pervedimų operacijas bus galima taikyti dar 12 mėnesių, o nacionalines tiesioginio debeto operacijas – dar 24 mėnesius.

2.11   Esminis SEPA kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų ir iki šiol taikytų nacionalinių operacijų skirtumas vartotojams ir įmonėms yra tai, kad atliekant nacionalinius mokėjimus vietoje įprasto banko kodo ir sąskaitos numerio reikia naudoti tarptautinį banko sąskaitos numerį (angl. IBAN) ir banko identifikavimo kodą (angl. BIC). IBAN yra standartizuotas tarptautinis banko sąskaitos numeris, kurį sudaro ne daugiau kaip 34 ženklai. BIC yra kredito institucijos tarptautinis banko identifikavimo kodas, kurį sudaro ne daugiau kaip 11 ženklų.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą. Reglamento pasiūlymas yra svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti sklandžiai veikiančią bendrą mokėjimų eurais erdvę.

3.2   Vidaus rinka yra viena iš svarbiausių ES ekonomikos augimo varomųjų jėgų. Euro įvedimas buvo svarbus žingsnis sudarant sąlygas tolesnei valstybių narių integracijai. Todėl, EESRK nuomone, reikia išlaikyti nuoseklumą ir siekti sėkmingai užbaigti bendros visos Europos mokėjimų sistemos kūrimo projektą.

3.3   Tačiau EESRK mano, kad nustatant nacionalinių mokėjimų tvarkos laipsniško panaikinimo terminus reglamento pasiūlyme užsibrėžti pernelyg plataus užmojo tikslai. Juk svarbiausia – projekto sėkmė, o ne jo įgyvendinimo greitis. Mokėjimai yra labai opus klausimas vartotojams, taip pat ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams. Panašiai kaip įvedant eurą reikia imtis visų įmanomų priemonių, pavyzdžiui, bandymų, bandomųjų laikotarpių, informavimo kampanijų ir kt., kad būtų galima išvengti veikimo sutrikimų, gedimų, klaidingai nukreiptų mokėjimų, pervestų sumų dingimo ir pan. Būtina tam numatyti pakankamai laiko. Todėl EESRK įspėja dėl perdėto skubėjimo, kuris gali pakenkti projekto sėkmei visuomenės akyse. Tačiau reikia taip pat atsižvelgti į tai, kad pernelyg ilgi pereinamieji laikotarpiai gali pareikalauti papildomų išlaidų.

3.4   Kol kas nėra iki galo išnagrinėti visi klausimai, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie SEPA mokėjimų tvarkos. Todėl reikia turėti omenyje tai, kad daugelį likusių neišspręstų problemų SEPA projekte dalyvaujančios šalys gali išspręsti tik nacionaliniu lygiu. Visų pirma reikia siekti pasiūlos pusės (bankų) ir paklausos pusės (vartotojų) interesų pusiausvyros.

3.5   Tiek vartotojai, tiek įmonės dažnai kelia klausimą, kodėl reikia dėl SEPA atsisakyti pasiteisinusios nacionalinės mokėjimų tvarkos. Visiems yra įprasta ilgus metus taikyta nacionalinė mokėjimų tvarka nurodant senuosius sąskaitos numerius ir banko kodus. Naujoji SEPA mokėjimo tvarka pirmiausia supaprastina tarptautinius kredito pervedimus ir tiesioginio debeto operacijas, tačiau ji tampa privaloma ir nacionalinėms mokėjimų operacijoms, kurios sudaro didžiąją mokėjimų dalį. Todėl Europos Komisija ir bankai turi imtis iniciatyvos išaiškinti naujos SEPA mokėjimo tvarkos privalumus, susijusius su greitumu ir išlaidomis.

3.6   SEPA projekto sėkmė iš esmės priklausys nuo naudotojų (vartotojų ir įmonių) palankumo. Šiuo tikslu reikia visų pirma skubiai supažindinti visuomenę su SEPA mokėjimo priemonėmis ir jų pagrindiniais elementais – IBAN ir BIC. Kreditų sektorius galėtų surengti didesnę informavimo kampaniją. Tai padaryta nepakankamai ir ne visose valstybėse narėse. Todėl ne tik didelė dalis gyventojų, bet ir daugelis mažų ir vidutinių įmonių neturi pakankamai informacijos apie naujų SEPA produktų reikalavimus.

3.7   Iki 34 ženklų siekiantis IBAN vartotojams būtų patogesnis, jeigu bent jau skaitmenys būtų atskirti (tarpais, brūkšneliais ar naujais laukeliais) po keturis. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad sunkumų dėl naujų duomenų ir skaičių eilučių visų pirma gali iškilti vyresnio amžiaus vartotojams. Todėl bankai turėtų padėti vartotojams, pavyzdžiui, pateikdami konvertavimo programas.

3.8   Be to, naujas mokėjimo priemones būtina tinkamai išbandyti. Tai buvo galima padaryti ne su visais SEPA produktais, nes, pavyzdžiui, SEPA tiesioginį debetą pradėta plačiai naudoti tik nuo 2010 m., kai visų bankų pasiekiamumas tapo privalomas. Tik praktinis išbandymas suteikia galimybę suinteresuotiesiems subjektams (bankams ir vartotojams) nustatyti pradinius sunkumus ir praktinio įgyvendinimo kliūtis ir jas pašalinti. Todėl reikia numatyti atitinkamai ilgus pasirengimo terminus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad naujus SEPA mokėjimo procesus bus galima vykdyti automatiškai ir jie bus tinkami masiniam naudojimui.

3.9   EESRK nuomone, privalomas SEPA įvedimas turi būti siejamas su pakankamomis saugumo priemonėmis, kartu užtikrinant procedūrų praktiškumą, visų pirma tinkamumą masiniam naudojimui. Mokančiajam, mokėjimo gavėjui ir mokėjimo paslaugų teikėjui turi būti suteiktos garantijos, kad mokėjimas bus įvykdytas teisingai, punktualiai ir patikimai.

3.10   Pereinant prie SEPA mokėjimo tvarkos daugiausia įgyvendinimo sunkumų gali iškilti nacionaliniu lygiu. Pavyzdžiui, dar neaišku, ar Vokietijoje – daugiausiai visoje ES tiesioginį debetą naudojančioje šalyje – esami tiesioginio debeto įgaliojimai gali būti naudojami ir SEPA tiesioginio debeto mokėjimams. Reikia rasti veiksmingą ir teisiškai tvirtą sprendimą, kuris vienodai tiktų tiek vartotojams, tiek įmonėms. Būtų nepriimtina siųsti laiškus visiems klientams ir prašyti suteikti naujus įgaliojimus. Tai sukeltų neproporcingas administracines ir finansines sąnaudas, būtų nenaudinga ir vartotojams, nes jie būtų užversti sutarčių partnerių laiškais.

3.11   Be to, kuriant mokėjimų tvarką reikėtų Europos ir nacionaliniu lygmeniu labiau konsultuotis su naudotojais. Tai pasakytina ne tik apie dabartinį SEPA mokėjimo priemonių įgyvendinimo etapą, bet ir apie tolesnį procedūros vystymą. SEPA tarybos sukūrimas buvo pirmasis Europos Komisijos ir Europos centrinio banko žingsnis siekiant labiau įtraukti naudotojus į kūrimo procesą. Deja, SEPA taryboje atstovaujamos naudotojų federacijos pakankamai neatspindi SEPA projekte dalyvaujančių šalių. Be to, būtų svarbu SEPA taryboje įsteigti iš vienodo paslaugų teikėjų ir naudotojų atstovų skaičiaus sudarytą ekspertų grupę dėl tolesnio techninio SEPA mokėjimo tvarkos vystymo.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   5 straipsnio 1 ir 2 dalys – Pakankamai laiko perėjimui prie SEPA

4.1.1   EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlyti privalomo perėjimo prie SEPA mokėjimo tvarkos terminai yra per trumpi. Visų pirma reikia užtikrinti, kad nauji SEPA produktai bus tokie pat veiksmingi ir saugūs kaip iki šiol taikyta nacionalinė mokėjimų tvarka.

4.1.2   Kredito pervedimai turėtų būti įgyvendinti ne per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, o per trejus metus.

4.1.3   Tiesioginio debeto operacijoms nustatyta galutinė įgyvendinimo data turėtų būti ne dveji, o ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

4.1.4   Reikia ilgesnių terminų visų pirma siekiant įgyti vartotojų pasitikėjimą nauja SEPA mokėjimų tvarka. Būtina geriau supažindinti visuomenę su SEPA, visų pirma su IBAN ir BIC. Be to, reikia geriau išaiškinti SEPA mokėjimų tvarkos privalumus. Nauji produktai turi pasiteisinti praktikoje kaip veiksmingi ir saugūs produktai. Be to, dar reikia išspręsti nacionalines problemas, tokias kaip įgaliojimų perkėlimas.

4.1.5   Įmonėms ilgesni terminai būtini dėl daug sąnaudų reikalaujančių apdorojimo procedūrų pakeitimo. Taigi įmonės turi papildomai investuoti ir pritaikyti savo darbo procesus ir gamybos sistemas. Vienas iš pavyzdžių būtų visų klientų duomenų pakeitimas į IBAN ir BIC. Pati Europos Komisija atlikusi poveikio įvertinimą nustatė, kad paprastai investicijų į įmonių IT sistemas ciklas apima nuo trejų iki penkerių metų.

4.2   5 straipsnio 4 dalis kartu su 12 straipsniu – jokio pernelyg didelio kompetencijos perdavimo

4.2.1   EESRK nuomone, būtina, jog ir toliau svarbiausius sprendimus dėl SEPA kūrimo priimtų Europos įstatymų leidėjas konsultuodamasis su patariamosiomis institucijomis, pavyzdžiui, EESRK. EESRK mano, kad bendrasis Europos Komisijos įgaliojimas deleguotųjų teisės aktų forma atlikti bet kokius su technine pažanga ir rinkos pokyčiais susijusius koregavimus yra pernelyg platus užmojis. Net ir nedideli Europos mokėjimų operacijų tvarkos pakeitimai gali turėti didžiulį poveikį vartotojams, įmonėms ir mokėjimo paslaugų teikėjams, todėl reikėtų iš anksto juos išsamiai išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimus pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

4.2.2   Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje numatyta, kad „įstatymo galią turintis teisės aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas“.

4.2.3   Pasiūlymo dėl reglamento priede išvardyti SEPA kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijoms taikomi reikalavimai yra svarbūs būsimų SEPA produktų kriterijai. Net ir mažiausi reikalavimų pakeitimai gali turėti didelį poveikį paslaugų teikėjų ir vartotojų techninėms procedūroms. Galiausiai iš priede išvarytų reikalavimų išplaukia būtinybė atsisakyti nacionalinės tvarkos, nes ji nebeatitinka SEPA reikalavimų. Todėl atmestinas reikalavimų keitimas deramai nepasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Taryba.

4.3   6 straipsnis – Aiškumas dėl būsimos išlaidų struktūros

4.3.1   Komitetas palankiai vertina tai, kad ateityje bus uždrausti daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai tiesioginio debeto operacijoms. Būtina užtikrinti, kad būsimi mokesčiai už mokėjimo operacijas būtų skaidrūs ir aiškiai susieti su konkrečiomis bankų paslaugomis.

4.3.2   Europos Komisija nuo pat projekto pradžios pabrėžė, kad naujos SEPA mokėjimo operacijos neturi būti brangesnės nei senos nacionalinės mokėjimo operacijos. EESRK tvirtai remia šį reikalavimą ir ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad naujosios SEPA mokėjimo operacijos netaptų brangesnės nei senosios nacionalinės mokėjimo operacijos dėl nacionalinių banko mokesčių padidinimo, kaip tai padaryta įvedant eurą. Kitaip negalima garantuoti, kad šios naujos mokėjimo operacijos susilauks vartotojų pritarimo. Daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai ne visose euro zonos šalyse yra įprasti. Todėl jų įvedimas kartu su SEPA mokėjimo tvarka kai kuriose euro zonos šalyse būtų visiškai netinkamas signalas.

4.3.3   Be to, EESRK pabrėžia, kad tiesioginio debeto operacijų, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negali tinkamai įvykdyti, nes mokėjimo nurodymas atmetamas, jį atsisakoma vykdyti, jis grąžinamas arba atšaukiamas (R operacijos), atveju daugiašalis tarpbankinis mokestis klientams gali būti taikomas tik tuo atveju, jei tuo metu, kai turi būti vykdoma tiesioginio debeto operacija, jų sąskaitoje nėra pakankamai lėšų. Visais kitais atvejais tokį mokestį moka gavėjas. Nei gavėjas, nei gavėjo bankas, nei mokėtojo bankas negali primesti mokėtojui R operacijų mokesčių, susidariusius ne dėl jo kaltės.

(1)  OL C 318, 2006 12 23, p. 51 ir OL C 228, 2009 9 22, p. 66.