23.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/66

1.1

EESRK mano, kad tvarus mobilumas – tai žmonių ir prekių vežimas Europoje veiksmingiausiu būdu, mažinant išmetamą teršalų kiekį ir taupant degalus. O tai susiję su informacija apie tinkamiausią transporto rūšį ar rūšis, galimybe pasinaudoti jomis ir investicijomis į technologijas, infrastruktūrą ir valdymo sistemas, skatinančias laisvą ir tvarų judėjimą.

1.2

EESRK nuomone, tvarus mobilumas reiškia, kad reikia sukurti reglamentavimo bazę, leidžiančią Europos automobilių pramonei klestėti, diegti inovacijas ir technologijas bei gaminti netaršias transporto priemones tvariai ateičiai.

1.3

EESRK pabrėžė, kad teisės aktais, kurių pagrindu bus įgyvendinamos naujų automobilių parkui taikomos vidutinės normos, turėtų būti užtikrinta, kad atsižvelgiant į Europos automobilių gamintojų įvairovę mažinimo normos būtų tvarios ir neutralios konkurencijos bei socialiniu požiūriu, taip pat turėtų būti užkirstas kelias nepateisinamam tų gamintojų tarpusavio konkurencijos iškraipymui.

1.4

Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos „geresnio reglamentavimo“ siekį, kuriuo norima „skatinti glaudesnę skirtingų politikos sričių sąveiką, užtikrinti galimybę prognozuoti ir viešojo intereso apsaugą (pavyzdžiui, aplinkos apsaugą ir saugumą), kartu bandant mažinti pramonei tenkančią reguliavimo naštą“.

1.5

Komitetas palankiai vertina siekį laikytis visuotinio požiūrio ir vienu metu apimti skirtingus pramonės vystymosi ir jos konkurencingumo aspektus bei įvairius suinteresuotuosius subjektus.

1.6

Nustatant išmetamųjų teršalų normas, EESRK mano, kad svarbu atsižvelgti į poveikį vartotojams, rinkai ir gamintojų konkurencijai, skatinant inovacijas ir mažinant energijos vartojimą. Svarbu transporto priemonių gamintojams užtikrinti galimybę saugiai planuoti.

2.1

Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, Europos Sąjungos naujų keleivinių automobilių rinka 2010 m. sumažėjo 5,5 proc. ir per metus iš viso buvo užregistruota 13 360 599 nauji vienetai. Daugelio ES šalių 2010 m. rezultatams įtakos turėjo tai, kad nebevykdamos automobilių parkų atnaujinimo programos. Gruodžio mėn. buvo užregistruota 1 009 638 vienetai, 3,2 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais.

2.2

Gruodžio mėn. (– 3,2 proc.), naujų automobilių paklausa gerokai sumažėjo Ispanijoje (– 23,9 proc.), Italijoje (– 21,7 proc.) ir JK (– 18,0 proc.). Prancūzijos rinka išliko stabili (– 0,7 proc.), o Vokietijos – netgi padidėjo 6,9 proc.

2.3

Keleivinių automobilių segmentas apima didesnę modelių gamą nei anksčiau. Daugiatikslės naujų tipų transporto priemonės, pavyzdžiui, sportiniai universalai, ir universalai / „SUV crossover“ tipo visureigiai dėl rinkos dalies konkuruoja su sedanais, kupė, kabrioletais, hečbekais ir universalais. Ir šie nauji kėbulų tipai yra puikiai pasiskirstę tarp transporto priemonių segmentų, pradedant kompaktiškais automobiliais ir baigiant prabangiomis transporto priemonėmis.

2.4

Tai gera žinia pirkėjams, kurie turi daugiau galimybių pasirinkti automobilį pagal kainą, stilių ir funkcionalumą. Lengvųjų automobilių išmetamam bendram teršalų kiekiui įtakos turi vartotojų įpročiai. Vartotojams turėtų būti teikiama informacija, ar nauji lengvieji automobiliai atitinka nustatytas teršalų išmetimo normas.

2.5

Tvarus mobilumas – tai garantija, kad vartotojams bus sudarytos ne tik galimybės realiai pasirinkti, bet jie bus ir paskatinti pirkti jų poreikius geriausiai atitinkančias transporto priemones; be to, juos reikėtų mokyti ekologiško vairavimo būdų siekiant sumažinti bereikalingą taršą ir taupyti pinigus.

2.6

Automobilių pramonėje tai reiškia, kad reikia rasti tvaresnių medžiagų, gerinti tiekimo grandinės logistikos grandį, kad sumažėtų nereikalingų atliekų ir būtų mažiau išmesta teršalų, projektuoti daugiau atsarginių dalių, kurios eksploatacijos pabaigoje būtų pakartotinai perdirbamos.

2.7

Vyriausybės politikoje taip pat turi būti numatyti kur kas sąnaudų požiūriu veiksmingesni būdai mažinti CO2, kartu su fiskalinėmis paskatomis ir alternatyvių degalų bei atsinaujinančiųjų energijos šaltinių bei jų infrastruktūros kūrimu.

2.8

Todėl reikėtų parengti naują metodiką, pagal kurią būtų tinkamai atsižvelgiama į dviejų rūšių degalus ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių, kurios gali būti varomos alternatyviais degalais, išmetamo CO2 kiekio sumažinimą.

2.9

Pramonei teks dar daugiau investuoti į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo technologijas, tarp jų – į išmaniąsias eismo valdymo technologijas, ir toliau gerinti variklių energijos vartojimo efektyvumą.

2.10

ES parengė plataus užmojo strategiją, kuria siekiama sumažinti kelių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, ir jau pasiekė nemažai konkrečių tikslų. Reglamente (EB) Nr. 443/2009, kuriuo nustatomos naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normos (1), reikalaujama, kad iki 2015 m. naujų keleivinių automobilių parko išmetamųjų teršalų kiekio vidurkis būtų 130 g CO2/km.

2.11

Automobilių gamintojai siekia labai griežtų 2012 m. nustatytų tikslų mažinti naujų automobilių išmetamą CO2 kiekį ir tolimesnių tikslų, nustatytų 2020 m. Pramonė aktyviai dalyvaus diskusijoje subalansuoto transporto tema.

2.12

Per pastaruosius dvidešimt metų automobilių ir komercinių transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis labai sumažėjo – apie 20 proc., palyginti su 1995 m. Europos Komisija pripažino šią pažangą ir tai, kad investicijos į transporto priemonių gamybos technologijas buvo svarbiausias šios pažangos veiksnys; kad teršalų kiekis dar labiau sumažėtų, EESRK mano, kad visuomenė neturi apsiriboti tik transporto priemonių gamybos technologijomis.

2.13

EESRK nuomone, tam reikalingas kompleksinis požiūris, užtikrinantis automobilių pramonės konkurencingumą ir jos tvarų augimą, kad būtų paremti automobilių gamintojai Europoje ir būtų užtikrinta veiksminga sistema vystyti netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinką ir inovacijas.

2.14

Valstybės narės turėtų stebėti, kiek transporto priemonių registruojama, kad būtų galima įvertinti, koks yra jų skaičiaus poveikis stebėsenos procesui ir kokį poveikį jis turi siekiant ES naujų keleivinių automobilių parko vidutinės CO2 teršalų išmetimo normos, laikantis Klimato kaitos komiteto nuomonės.

2.15

EESRK mano, kad Bendrijoje naujiems keleiviniams automobiliams taikomas normas būtina priimti siekiant užkirsti kelią vidaus rinkos suskaidymui dėl valstybių narių lygmeniu patvirtintų skirtingų priemonių.

2.16

Nustačius bendras normas gamintojai galės patikimiau planuoti ir lanksčiau prisitaikyti prie reikalavimo sumažinti išmetamo CO2 kiekį nei kad būtų užtikrinama nacionaliniais mažinimo tikslais.

3.1

Pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnį valstybės narės kiekvienais metais turi registruoti tam tikrus duomenis apie jos teritorijoje per praėjusius metus užregistruotus naujus keleivinius automobilius ir pateikti tuos duomenis Komisijai (2).

3.2

Remiantis tais duomenimis naujų keleivinių automobilių gamintojams bus nustatomos savitojo išmetamo CO2 kiekio normos ir vertinama, ar gamintojai laikosi tų normų; būtina suderinti tų duomenų rinkimo ir jų teikimo taisykles.

3.3

Kad būtų galima visiškai įvertinti, ar kiekvienas gamintojas laikosi jam nustatytos savitosios CO2 išmetimo normos ir įgyti reglamento taikymo patirties, Komisijai reikalingi išsamūs duomenys. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokie duomenys būtų registruojami ir perduodami Komisijai.

3.4

Nepaisant to, kokiu duomenų šaltiniu kiekviena valstybė narė naudojasi rengdama suminius ir išsamius stebėsenos duomenis, šie duomenys grindžiami atitinkamo keleivinio automobilio atitikties liudijime pateikta informacija.

3.5

Rinkdamos duomenis, valstybės narės kaip pagrindinius duomenų šaltinius turėtų naudoti atitikties liudijimus arba tipo patvirtinimo dokumentus. Registruojant transporto priemonę registracijos liudijimas negali pakeisti atitikties liudijimo. Registracijos liudijimas išduodamas tik užregistravus transporto priemonę.

3.6

Svarbu, kad registruojant naujus keleivinius automobilius duomenys būtų tikslūs ir veiksmingai tvarkomi nustatant savitąją teršalų išmetimo normą. Valstybės narės turėtų registruoti ir pateikti informaciją apie naujai registruojamas transporto priemones, varomas alternatyviaisiais degalais, įskaitant jų teritorijoje esančių degalinių skaičiaus santykinę dalį.

3.7

Valstybės narės užtikrina suminių ir išsamių stebėsenos duomenų tvarkymą, rinkimą, kontrolę, tikrinimą ir perdavimą.

3.8

Duomenys turi būti stebimi ir registruojami pagal gamintoją, todėl svarbu, kad gamintojas būtų nurodytas aiškiai ir atskirai nuo markės.