31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/147

A.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, sudarantys bendrą jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą,

B.

kadangi sunizmas yra didžiausia ir valstybinė Pakistano religija, o religinėms mažumoms priklauso krikščionys, induistai, sikhai, šiitai, Achmadijos mokyklos musulmonai, budistai, parsiai, bahaistai ir kiti asmenys,

C.

kadangi Pakistanas yra viena iš svarbiausių su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo plitimu kovojančių šalių,

D.

kadangi vis dažnesni ekstremistų smurto išpuoliai, kurių įvykdoma beveik kasdien, yra didžiulis išbandymas šalies vidaus stabilumui ir jos demokratinėms institucijoms,

E.

kadangi vis didesnę grėsmę kelia radikalios abipus Pakistano ir Afganistano sienos veikiančios musulmonų grupuotės, taigi dar svarbiau, kad būtų dedamos vieningos tarptautinės pastangos siekiant remti ir skatinti Pakistano ekonominę ir socialinę plėtrą,

F.

kadangi lygias mažumų teises savo vizijoje minėjo Pakistano kūrėjas Mohammed Ali Jinnah, kuris savo kalboje, pasakytoje 1947 m. steigiamojoje asamblėjoje, pažymėjo, kad asmuo gali priklausyti bet kuriai religijai, kastai ar tikėjimui – tai neturi nieko bendra su valstybės veikla ir kad visko pradžia yra fundamentalus principas, kuriuo remiantis visi yra piliečiai – vienos valstybės piliečiai,

G.

kadangi 1973 m. Pakistano konstitucijos skirsnyje „Pagrindinės teisės“ nustatyta laisvė išpažinti religiją ir vadovauti religinėms institucijoms (20 straipsnis), visų piliečių lygybė (25 straipsnis) ir teisėti mažumų interesai ir teisės (26 straipsnis),

H.

antra vertus, kadangi Konstitucijos 206 straipsnyje pažymima, kad musulmonai ir nemusulmonai skiriasi, taigi sudaroma prielaida diskriminuoti religiniu pagrindu,

I.

kadangi, kaip pažymima nepriklausomų agentūrų parengtose ataskaitose ir atliktose apklausose, Pakistane mažumų atstovams, siekiantiems įsidarbinti, gauti išsilavinimą ir būti atstovaujamiems politiniu lygmeniu, neužtikrinamos pagrindinės pilietinės laisvės ir lygios galimybės,

J.

kadangi nustatyta, kad daugiau negu 85 proc. Pakistano moterų namuose patiria fizinį ir psichologinį smurtą; kadangi smurtas prieš mergaites ir moteris, įskaitant prievartavimą, smurtą namuose ir priverstines santuokas, ir toliau lieka rimta problema, kuri iš dalies gali būti siejama su Šariato įstatymu,

K.

kadangi 2008 m. lapkričio mėn. Pakistano vyriausybė paskyrė mažumų atstovą, Pakistano parlamento narį, Shahbazą Bhattį federaliniu mažumų reikalų ministru, taigi pirmą kartą šios pareigos prilygintos ministro įgaliojimams,

L.

kadangi laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. Pakistano vyriausybė nustatė mažumų atstovams penkių procentų kvotą federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažino valstybines nemusulmonų šventes, paskelbė rugpjūčio 11 d. nacionaline mažumų diena ir skyrė mažumų atstovams vietų Senate,

M.

kadangi 2009 m. gruodžio 25 d. Prezidentas Asif Ali Zardari pakartojo Pakistano liaudies partijos pažadą apsaugoti visų mažumų atstovų teises ir užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi kaip su lygiais piliečiais,

N.

kadangi Pakistano vyriausybė, kuri įsipareigojo užtikrinti religijos laisvę, tačiau atlieka vadovaujamą vaidmenį Islamo konferencijos organizacijoje skatindama Jungtinėse Tautose įgyvendinti kovos su religijų šmeižimu darbotvarkę, prieštarauja pati sau,

O.

kadangi 1982 m. ir 1986 m. patvirtintos teisinės nuostatos – vadinamieji šventvagystės įstatymai – kelia grėsmę pagrindinėms religinėms ir mažumų teisėms, kurios turi būti užtikrintos pagal Konstituciją; kadangi, kaip nustatyta Pakistano baudžiamojo kodekso 295 C skirsnyje, už šventvagystę gali būti baudžiama mirties bausme arba įkalinimu iki gyvos galvos,

P.

kadangi ekstremistų grupuotės ir asmeninio populiarumo siekiantys asmenys piktnaudžiauja šventvagystės įstatymais ir todėl smurto protrūkių aukomis vis dažniau tampa religinių mažumų nariai, ypač Achmadijos mokyklos sekėjai, tačiau taip pat krikščionys, induistai, sikhai, šiitai, budistai, parsiai, bahaistai bei kritiškai mąstantys piliečiai, drįstantys garsiai pasipriešinti neteisingumui,

Q.

kadangi daugumą šventvagystės įstatymų laužymu kaltinamų asmenų sudaro musulmonai, tačiau pateikus kaltinimus mažumos religiją išpažįstančiam asmeniui gali būti išprovokuoti neproporcingai dideli smurto protrūkiai prieš visą kaltinamojo bendruomenę; kadangi 2009 m. vasarą pateikus kaltinimus šventvagyste, kurie išprovokavo gaujų smurto proveržį prieš krikščionis Godžroje ir Koriane, žuvo 8 asmenys ir sugriauta mažiausiai šimtas namų,

R.

kadangi 2009 m. 25 užregistruotais atvejais kaltinimai šventvagyste pateikti 76 asmenims, įskaitant tai, kad 17 asmenų kaltinimai pateikti pagal Pakistano baudžiamojo kodekso 295 C skirsnį,

S.

kadangi Pakistano teisininkams ir žmogaus teisių aktyvistams dažnai grasinama mirtimi, jie persekiojami, o ypač didelė grėsmė keliama šventvagyste kaltinamų asmenų gynėjams, ir kadangi netgi daugeliui sėkmingai išteisintų asmenų tenka slapstytis visą likusį gyvenimą,

T.

kadangi 2009 m. rugpjūčio mėn. Pakistano Ministras Pirmininkas Y. R. Gilani paskelbė apie komiteto, kurio užduotis – persvarstyti ir tobulinti religijų santarvę neigiamai veikiančius įstatymus, įsteigimą ir savo pareiškime užsiminė apie 1982 m. ir 1986 m. šventvagystės įstatymus; kadangi, nežiūrint į tai, iki šiol, nepateikta jokių pasiūlymų dėl šio persvarstymo,

U.

kadangi Achmadijos musulmonai Pakistane dažnai diskriminuojami ir persekiojami remiantis Pakistano baudžiamojo kodekso 298 skirsnyje išdėstytomis prieš Achmadiją nukreiptomis nuostatomis; pastarojo meto pavyzdys – pensininko Achmadijos mokyklos profesoriaus žmogžudystė, kurią 2010 m. sausio 5 d. įvykdė kaukėti žudikai,

V.

kadangi Pakistano vyriausybė pradėjo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir 1984 m. JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką bei žeminantį elgesį ar baudimą ratifikavimo procesą,

1.

palankiai vertina priemones, kurių Pakistano vyriausybė ėmėsi nuo 2008 m. lapkričio mėn. siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., tai, kad mažumų atstovams nustatyta penkių procentų kvota federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažintos valstybinės nemusulmonų šventės ir paskelbta nacionalinė mažumų diena;

2.

visapusiškai remia federalinio mažumų reikalų ministro pastangas steigiant vietos religijų savitarpio santarvės komitetų tinklą, skirtą dialogui skatinti ir religinei įtampai švelninti; ragina visų kitų lygmenų, įskaitant valstijų, vyriausybes visapusiškai pritarti šioms priemonėms;

3.

palankiai vertina Pakistano Ministro Pirmininko įsipareigojimą suteikti nuosavybės teises mažumoms priklausantiems Islamabado lūšnynų gyventojams;

4.

palankiai vertina Pakistano vyriausybės įsipareigojimą užtikrinti mažumų atstovams, įskaitant mažumų atstoves moteris, vietų Senate ir tikisi, kad šių įsipareigojimų bus paisoma;

5.

ragina Pakistano vyriausybę persvarstyti praktiką, pagal kurią visuose naujuose šalies piliečių pasuose nurodoma jų religinė tapatybė, ir vengti bet kokių diskriminacinių metodų;

6.

solidarizuojasi su Pakistano vyriausybe kovoje su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo plitimu;

7.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl tendencijos piktnaudžiauti šventvagystės įstatymais, kuriais remiantis Pakistane gali būti įvykdyta mirties bausmė ir kurie dažnai naudojami cenzūrai, kriminalizacijai, persekiojimui, o kai kuriais atvejais – ir politinių, rasinių ir religinių mažumų atstovų žmogžudystėms pateisinti, o tai neigiamai veikia visų tikėjimų žmones Pakistane;

8.

ragina Pakistano vyriausybę išsamiai persvarstyti šventvagystės įstatymus ir šiuo metu galiojančią jų taikymo praktiką bei, inter alia, baudžiamojo kodekso 295 C skirsnį, pagal kurį mirties bausmė vykdoma kiekvienam asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu už šventvagystę, ir tuo pačiu įgyvendinti federalinio mažumų reikalų ministro pasiūlytas pataisas;

9.

ragina Vyriausybę laikytis savo 2008 m. duoto pažado ir pakeisti visus mirties nuosprendžius įkalinimo bausme: tai būtų pirmas žingsnis mirties bausmės panaikinimo linkme;

10.

primena pakartotinį Komisijos pareiškimą, kuriuo atsakyta į Parlamento narių raštu pateiktus klausimus, kad ji atidžiai stebi, kokių atsakomųjų priemonių imasi Pakistano vyriausybė po gaujų siautėjimo Godžroje ir Koriane, kurį išprovokavo kaltinimai šventvagyste; taip pat ragina Komisiją kreiptis su prašymu pateikti išsamios informacijos apie apčiuopiamą pažangą, padarytą siekiant patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn;

11.

reiškia ypatingą susirūpinimą dėl nenutrūkstamos Achmadijos bendruomenės narių diskriminacijos ir jų persekiojimo Pakistane ir ragina Pakistano vyriausybę panaikinti Pakistano baudžiamojo kodekso 298 skirsnį, kuriuo remiantis neleistinai trikdomas šios religinės grupės atstovų kasdienis gyvenimas, bei susilaikyti nuo tokių kurstytojiškų renginių, kaip Lahore vykstančios „Pranašavimo pabaigos“ konferencijos;

12.

ragina Pakistano valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Pakistano Aukščiausiojo Teismo nutartį, pagal kurią turi būti užtikrintas visų teisę balsuoti turinčių asmenų, įskaitant Achmadijos musulmonus, įtraukimas į rinkėjų sąrašus;

13.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad galimai piktnaudžiaujama kovos su religijos šmeižtu kampanija Jungtinėse Tautose, atkreipdamas dėmesį į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas;

14.

ragina Pakistano vyriausybę visapusiškai ir be išlygų ratifikuoti 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką bei žeminantį elgesį ar baudimą; mano, kad pagal JT konvenciją numatyta įsitikinimų laisvė užtikrina adekvatų pagrindą ir gaires, kuriais vadovaudamosi visos konvencijos signatarės turėtų užtikrinti savo piliečių apsaugą, kad jie galėtų nevaržomai išpažinti savo tikėjimą;

15.

ragina Vyriausybę užtikrinti mažumų teises, nustatytas Konstitucijoje ir visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ypač jos 18 straipsnyje, kuriame pažymima, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę;

16.

pritaria visoms iniciatyvoms, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abišalę bendruomenių pagarbą; ragina politines ir religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvų prieš neapykantą bei smurtinį ekstremizmą;

17.

ragina Pakistano vyriausybę įgyvendinti siūlytas švietimo sistemos reformas ir reguliuoti bei tikrinti madrasas; ragina Pakistano valdžios institucijas atsisakyti bet kokios neapykantos, religinės viršenybės ir religijos šmeižto propagandos vadovėliuose, kuriuos tvirtinta Švietimo ministerijos nacionalinių mokymo programų skyrius;

18.

ragina Pakistano vyriausybę tarpininkauti rengiant JT specialiosios pranešėjos religijos ir tikėjimo laisvės klausimais Asmos Jahangir vizitą Pakistane;

19.

ragina Tarybą ir Komisiją įtraukti Pakistano mažumų teises į artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę siekiant kuo anksčiau inicijuoti diskriminacinių šventvagystės teisės aktų reformą;

20.

ragina Tarybą įtraukti visuomenės religinės tolerancijos klausimą į dialogą kovos su terorizmu klausimais, kuriame dalyvauja ir Pakistanas, kadangi šis klausimas itin svarbus nenutrūkstamai kovojant su religiniu ekstremizmu;

21.

ragina valstybes nares ir Komisiją toliau teikti finansinę paramą žmogaus teisių organizacijoms ir gynėjams ir numatyti praktines priemones augančiam Pakistano pilietinės visuomenės judėjimui prieš šventvagystės įstatymus ir kitus diskriminacinius teisės aktus remti;

22.

primena pakartotinį Komisijos pareiškimą, kuriuo atsakyta į Parlamento narių raštu pateiktus klausimus, kad ji atidžiai stebi, kokių atsakomųjų priemonių imasi Pakistano vyriausybė po antikrikščioniško smurto protrūkio Godžroje ir Koriane, ir ragina Komisiją kreiptis su prašymu pateikti išsamios informacijos apie akivaizdžią pažangą, padarytą siekiant patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn;

23.

ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad Pakistano vyriausybė vykdytų demokratijos ir žmogaus teisių įsipareigojimą, įtrauktą į Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą; ragina Komisiją pateikti bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo, taip pat demokratijos ir žmogaus teisių įsipareigojimo vykdymo ataskaitą;

24.

ragina Tarybą remti Pakistano vyriausybę, kuriančią Žmogaus teisių ministeriją ir steigiančią prasmingą, nepriklausomą ir autoritetingą Nacionalinę žmogaus teisių komisiją;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Pakistano vyriausybei ir parlamentui.