18.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/17

—

pažymi, kad BVP nėra priemonė, skirta tiksliai įvertinti visuomenės gebėjimą spręsti tokias problemas kaip klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas, gyvenimo kokybė arba socialinė aprėptis; todėl siūlo politikos ir viešųjų strategijų krypčiai nustatyti ir jai formuoti pasirinkti rodiklius, atitinkančius strategijos „Europa 2020“ prioritetus,

—

mano, kad komunikate nustatyti 5 veiksmai ekonominei ir socialinei pažangai įvertinti: a) BVP susiejimas su aplinkos apsaugos ir socialiniais rodikliais, b) sprendimų priėmimas remiantis beveik tikralaike informacija, c) tikslesni duomenys apie veiksnių pasiskirstymą ir nelygybę, d) Europos darnaus vystymosi rezultatų suvestinės rengimas ir e) aplinkos apsaugos ir socialinių rodiklių įtraukimas į nacionalines sąskaitas, yra tinkami ir sudaro pasiūlymų dėl strategijos „Europa 2020“ pagrindą. Šie veiksmai turėtų ne tik padėti atlikti baigiamąjį įvertinimą, bet ir priimti sprendimus,

—

laikosi nuomonės, kad reikia patobulinti metodiką, kuri taikoma ieškant aktualesnės išsamios ir tikrovę atitinkančios informacijos, suteikiančios galimybę naudoti rodiklius sprendimų priėmimo procesui palengvinti; nurodo, kad rodikliai, kuriuos galėtų naudoti vietos, regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos turi būti suderinti ir skatinti socialinių naujovių kūrimą ir sklaidą bei nuoseklumą priimant sprendimus,

—

mano, kad EUROSTAT turi atsižvelgti į komunikato pasiūlymus, tačiau turėtų įtraukti regioninę, daugiau aspektų, susijusių su gyvenimo kokybe, tvarumu ir pajamų bei kapitalo pasiskirstymu, atspindinčią statistiką,

—

pabrėžia, kad struktūrinių fondų, įskaitant Sanglaudos fondą, veiksmai po 2013 m. negali ir neturi būti pagrįsti tik BVP, tenkančiam vienam gyventojui,

—

pritaria komunikato turiniui ir sutinka su Komisijos nuomone, kad BVP ir ateityje bus svarbus rodiklis ekonomikos augimui ir gerovei Europoje bei jos regionuose vertinti. Tačiau sprendimams dėl Bendrijos politikos priimti ir jai vertinti vertėtų parengti papildomus rodiklius – juos pasitelkus būtų galima tiksliau įvertinti pažangą siekiant tvaraus socialinių, ekonomikos ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Pranešėjas

:

Vincente Álvarez Areces (ES/ESP), Astūrijos autonominės srities pirmininkas

Pamatinis dokumentas

:

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“

COM(2009) 433 galutinis

1.

Palankiai vertina šį komunikatą, kuris Regionų komitetui suteikia galimybę tęsti diskusijas apie Europos Sąjungos ateitį kintančiame pasaulyje. Nustatyti rodiklius, atspindinčius tikrąją padėtį, dėl kurios galėtume imtis veiksmingų priemonių, yra būtina. Šiuo tikslu reikia sukurti naują augimo modelį;

2.

Nurodo, kad RK keletą kartų svarstė su šio komunikato tema susijusius klausimus. Vykstant diskusijai apie Lisabonos strategiją po 2010 m. RK neseniai rekomendavo (CdR 25/2009) į būsimą strategiją įtraukti „visa apimantį tikslą dėl visų Europos Sąjungos piliečių kokybiško gyvenimo ir gerovės“ ir pabrėžė, kad kovojant su skurdu ir pajamų skirtumais reikia laikytis teritorinio požiūrio įvairiose politikos srityse. RK taip pat atkreipė dėmesį „į vis didėjantį nepasitenkinimą, kad BVP yra pagrindinis rodiklis ekonominės veiklos rezultatams vertinti, ir ragina parengti naujus rodiklius, kurie tinkamiau įvertintų klestėjimą, gerovę ir gyvenimo kokybę Europoje“;

3.

Atkreipia dėmesį į tai, kad savo perspektyvinėje nuomonėje „Sanglaudos politikos ateitis“ (CdR 210/2009 fin) „…pasisako už diferencijuotą koncepciją ir kruopščiai atrinktų ir patikimų rodiklių taikymą sanglaudos politikai įvertinti, kad lėšos būtų panaudotos kuo tikslingiau ir būtų galima plačiai parodyti struktūrinės politikos poveikį“;

4.

Mano, kad diskusija dėl kitų nei BVP rodiklių yra politinė diskusija, kuri turėtų parodyti, ką gerovė reiškia šiai ir vėlesnėms kartoms ir kokia politika yra tinkamiausia šiai gerovei pasiekti;

5.

Nurodo, kad Europos Komisija kartu su EUROSTAT, Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisija (vadinamąja Stiglitz-Sen-Fitoussi komisija) ir OECD dirba viena linkme;

6.

Mano, kad komunikate nustatyti penki veiksmai ekonominei ir socialinei pažangai įvertinti: a) BVP susiejimas su aplinkos apsaugos ir socialiniais rodikliais, b) sprendimų priėmimas remiantis beveik tikralaike informacija, c) tikslesni duomenys apie veiksnių pasiskirstymą ir nelygybę, d) Europos darnaus vystymosi rezultatų suvestinės rengimas ir e) aplinkos apsaugos ir socialinių rodiklių įtraukimas į nacionalines sąskaitas, yra tinkami ir sudaro pasiūlymų dėl strategijos „Europa 2020“ pagrindą. Šie veiksmai turėtų ne tik padėti atlikti baigiamąjį įvertinimą, bet ir priimti sprendimus;

7.

Primena, kad šio komunikato paskelbimas sutampa su strategijos „Europa 2020“įgyvendinimo pradžia, politine diskusija, kuri nulems ilgalaikį ir vidutinės trukmės laikotarpio Europos Sąjungos vystymąsi, ir debatais dėl Finansinės programos po 2013 m. ir, be abejonės, jis darys įtaką sanglaudos politikos pasirinktai krypčiai, taigi ir jai skirtai finansinei paramai. Tinkami rodikliai leidžia lengviau įvertinti pajamų skirtumus, išsilavinimą (įskaitant formalųjį ir neformalųjį), viešųjų paslaugų prieinamumą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir turimus kultūrinius išteklius ES regionų ir vietos lygiu;

8.

Šiuo požiūriu reikėtų atsižvelgti į Regioninės politikos generalinio direktorato atliktą tyrimą „Regionai 2020“, kuriame remiamasi regioniniais rodikliais siekiant išsiaiškinti, kaip atskiri regionai sprendžia įvairius uždavinius ir kokia jų padėtis aplinkinių regionų atžvilgiu;

9.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nors Komisijos komunikate neišskiriamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, sėkmingi geriausios praktikos projektai leidžia manyti, jog vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų būti itin svarbios priimant ir propaguojant metodus socialinei pažangai (ekonominei, aplinkos ir socialinei) vertinti platesniu mastu, jeigu jos turėtų pakankamai pajėgumų ir išteklių, įskaitant ES arba nacionalinių šaltinių finansinę paramą. Kad būtų įtvirtinti rodikliai, skirti gerovei plačiąja prasme vertinti, reikia juos pritaikyti vietos ir regionų lygiu, o tam būtinas regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas;

10.

Pabrėžia, kad taikant lygių galimybių principą derėtų ypač atsižvelgti į kaimo ir atokių vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių vietovių, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintų toliausiai į šiaurę esančių regionų bei salų, atokiausių, pasienio ir kalnuotų vietovių gyventojus. Ypatingą dėmesį šioms teritorijoms derėtų skirti siekiant sumažinti atotrūkį tarp įvairių Europos Sąjungos vietovių. Šios vietovės yra pažeidžiamos dėl patiriamo ekonominio, socialinio, demografinio, geografinio, istorinio, teritorinio ir aplinkosauginio spaudimo. Šioms teritorijoms reikėtų skirti ypatingą dėmesį sudarant rodiklių lentelę, atspindinčią šių vietovių gyventojams skirtą infrastruktūrą, teikiamas visuotinės svarbos paslaugas ir jų prieinamumą. Rodiklių lentelėje reikėtų atsižvelgti į Teritorinės darbotvarkės ir Leipcigo chartijos įsipareigojimus siekiant paskatinti policentrizmą ir naujus miesto bei kaimo vietovių struktūruotus santykius. Savaime suprantama, kad šis santykis darys poveikį aplinkosaugos sistemai ir padės pagerinti vietos bei regionų politikos kokybę;

11.

Mano, kad EUROSTAT turi atsižvelgti į komunikato pasiūlymus, tačiau turėtų įtraukti regioninę, daugiau aspektų, susijusių su gyvenimo kokybe, tvarumu ir pajamų bei kapitalo pasiskirstymu, atspindinčią statistiką. EUROSTAT regioninis statistikos metraštis turėtų būti kasmetinių politinių diskusijų dokumentas, skirtas Bendrijos politikai perorientuoti;

12.

Nurodo, kad Komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ Komisija aiškiai pripažįsta BVP rodiklio ribotumą ir kartu siūlo aptarti papildomų rodiklių galimybę. Tačiau komunikato išvadose vis tik teigiama, kad nepaisant visų BVP trūkumų, tai vis dar geriausias apibendrinamasis matas, pagal kurį sprendžiama apie rinkos būklę. Dėl to galima ginčytis, tačiau komunikate kalbama apie socialinę pažangą ir gerovę, o šioje srityje BVP nėra pats tinkamiausias rodiklis;

13.

Atkreipia dėmesį, kad vyksta tarptautinės derybos dėl Jungtinių Tautų susitarimo, kuriuo norima reglamentuoti, kokių veiksmų pasaulio mastu klimato kaitos srityje reikėtų imtis po 2012 m., kai pasibaigs pirmasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis. Be to, Komitetas primena, kad ES yra vienašališkai įsipareigojusi iki 2020 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki tokio lygio, kad jis būtų bent 20 proc. mažesnis palyginti su 1990 m. ir siūlo jį sumažinti iki 30 proc., jeigu ir kiti didieji išsivysčiusių ir besivystančių šalių teršėjai, laikydamiesi visuotinio susitarimo, prisiims įsipareigojimą proporcingai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Mokslinių tyrimų duomenimis, iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų sumažinti bent 50 proc. palyginti su 1990 m. Išsikelti tikslai yra labai drąsūs ir norint juos pasiekti reikės pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, kurios gamybos metodai ir vartojimo modeliai nebus labai imlūs energijai ir leis veiksmingiau naudoti išteklius. Labai svarbu, kad naujoji kryptis atsispindėtų ir pagrindiniuose ekonominiuose rodikliuose;

14.

Pabrėžia, kad BVP, kaip teigia OECD, yra gamybos, o ne gerovės, kurią ši gamyba užtikrina gyventojams, rodiklis. Iš esmės daugelis veiklos sričių, kurias apima BVP, gyventojams reiškia gerovės mažėjimą (pavyzdžiui, didelės išlaidos transportui dėl spūsčių važinėjant didelius atstumus tarp darbo ir namų arba priemones neigiamam tam tikros veiklos poveikiui aplinkai atitaisyti). Be to, gyventojų gerovė priklauso nuo disponuojamų pajamų arba nuo viešųjų gėrybių prieinamumo ir kainos. Šiuo požiūriu Stiglitz-Sen-Fitoussi komisijos ataskaitoje teigiama, kad jau seniai pripažįstama, jog BVP nėra tinkamas gerovės ar net rinkos aktyvumo rodiklis (1);

15.

Atkreipia dėmesį į tai, kad BVP neapima aplinkai įtaką darančių veiksnių, pavyzdžiui, ribotų išteklių, CO2 išlakų, teršalų, vandens kokybės, biologinės įvairovės, gyventojų koncentracijos miestuose arba gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse poveikio. Jis taip pat neapima ypač svarbių socialinių aspektų, pavyzdžiui, nevienodo pajamų pasiskirstymo tarp gyventojų ir regionų, skurdo arba sveikatos būklės. Be to, jame neatsispindi rinkoje nepripažinta veikla, pavyzdžiui, nelegalus darbas, darbas namuose, savanoriška veikla arba laisvalaikis;

16.

be to, nurodo, kad trūksta esminių duomenų apie turtą. Savo BVP valstybė gali pakelti pernelyg eikvodama savo gamtinius išteklius, tačiau šalies turtas mažėja ir vėlesnėms kartoms jo lieka mažiau. Kartu Komitetas perspėja, kad ekonominės pažangos negalima priešpriešinti kitiems gerovės aspektams. Patirtis rodo, kad sklandus ekonomikos vystymasis dažniausiai būna prielaida formuojant politiką atsižvelgti į kitus gerovės aspektus;

17.

Nori ES institucijoms išreikšti savo nuomonę, kad būtina suvienodinti ir paaiškinti informaciją, kurią jos nori perteikti visuomenei naudodamos su BVP ir BVP, tenkančiam vienam gyventojui, susijusius rodiklius. Reikalinga skaidresnė komunikacijos politika;

18.

Nurodo, kad oficialiuose ES dokumentuose, įskaitant Sutartis ir kai kuriuos reglamentus, kartu su BVP naudojami ir kiti susiję rodikliai. Pavyzdžiui, konvergencijos tikslo regionams apibrėžti ir klasifikuoti (2007–2013 m. laikotarpis) naudojamas BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis. Nustatant, kurios valstybės galės gauti bendrą Sanglaudos fondo finansavimą, naudojamas bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), tenkančių vienam gyventojui, rodiklis. Finansinėse programose taip pat naudojamas BNP biudžeto išlaidų ribai nustatyti. Be to, Protokole Nr. 28 dėl socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos nenaudojamas nei BVP, nei BNP, o bendras nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, siekiant nustatyti, kurios valstybės narės galės gauti Sanglaudos fondo paramą;

19.

Pabrėžia, kad struktūrinių fondų, įskaitant Sanglaudos fondą, veiksmai po 2013 m. negali ir neturi būti pagrįsti tik BVP, tenkančiam vienam gyventojui;

20.

Pritaria Komunikate nurodytam Komisijos ketinimui sukurti visapusį aplinkos apsaugos indeksą ir patobulinti gyvenimo kokybės rodiklius. Todėl tvirtai remia idėją parengti bandomąjį projektą visapusiam aplinkos apsaugos indeksui sukurti, apimantį įvairius aspektus, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, nykstančią gamtinę aplinką, atmosferos taršą, vandens naudojimą ir atliekų susidarymą. Kadangi jau yra metodų šiam sudėtiniam indeksui sudaryti, ragina Komisiją paviešinti projekto rengimą ir skubiai pateikti projektą diskusijai 2010 m., kaip nustatyta komunikate. Kaip Komisija pabrėžia komunikate, rodikliai turėtų ne tik susieti neigiamus arba teigiamus aplinkos apsaugos pokyčius, bet ir apimti aplinkos kokybę. Todėl svarbu, kad jokie su aplinka susiję rodikliai neskatintų išteklių netausojimo;

21.

Primena, kad šiuo metu socialinės ir su aplinka susijusios sąnaudos nepakankamai atsispindi produktų ir paslaugų kainose, todėl BVP nėra išsamus rodiklis. Dėl šios priežasties RK ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti darbą, kad būsimuose teisės aktuose būtų atsižvelgta į tikrąsias produkto ekonomines sąnaudas;

22.

Be to, šis indeksas, pagal kurį turėtų būti įvertinti pastangų apsaugoti ES vietoves rezultatai ir kiekybiniu požiūriu įvertinta pažanga arba nuosmukis aplinkos srityje, turėtų apimti ne tik ES šalis, bet ir regionus. Į Komisijos metodiką reikėtų įtraukti indekso taikymo srities apibrėžčiai praplėsti reikalingus elementus. Be to, reikėtų parengti europinių skatinimo priemonių toms ES vietovėms, kurios pasiekia nustatytus tikslus arba dar geresnių rezultatų;

23.

Primena, kad per ES konferenciją, skirtą kitiems nei BVP rodikliams, ES pirmininkavusi Portugalija paprašė pažangą vertinti skirtingais teritoriniais lygmenimis visiškai palyginamu būdu ir atkreipė dėmesį į tai, kad rodikliai, kurių negalima palyginti skirtinguose regionuose nėra labai vertingi. Todėl Lisabonos Vadovų Taryba rekomendavo aiškiau susieti makroekonominius rodiklius su regionų matmeniu;

24.

Mano, kad svarbu sukurti aplinkos kokybės rodiklį (kuris neturėtų likti tik teorine galimybe, kaip nurodoma komunikate), kuriame atsispindėtų ne tik sveikoje aplinkoje gyvenančių Europos piliečių statistika, bet ir vietovių, kuriose ši kokybė užtikrinama, duomenys, kad būtų galima įvardyti tai pasiekti leidusią politiką. Todėl RK siūlo aplinkos kokybės analizę grįsti skirtingų ES regionų duomenimis, kad būtų paprasčiau juos palyginti;

be to, svarbu, kad Europos aplinkos agentūros parengti žemėlapiai ir prioritetiniai rodikliai atliktų svarbų vaidmenį nustatant kiekvieno Europos regiono ypatybes, kad būtų galima parengti tikslią politiką kiekvienai teritorijai ir solidarumo strategiją su tais regionais, kuriems dėl istorinių priežasčių kyla didelių sunkumų gerinant aplinkos kokybę. Parama regioninių aplinkos observatorijų steigimui būtų neįkainojama galimybė stebėti ir rengti principu „iš apačios į viršų“ grįstą politiką, kur kiekvienas regionas parodytų savo išskirtinumą ir bendrybes su kitais Europos regionais. Tai supaprastintų lanksčios ir asimetrinės politikos įgyvendinimą Europos lygiu ir sustiprintų regionų bendradarbiavimą;

25.

Gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu svarbu taikyti tokius rodiklius, kaip viešosios paslaugos, sveikata, laisvalaikis, turtas, judumas ir švari aplinka, nes jie sukuria gerą aplinką arba yra prastos aplinkos priežastys. Bendruomenė ar regionas darniai vystosi, jei ekonominiai rodikliai (gamyba, paskirstymas ir vartojimas) yra suderinami su aplinkos ir socialiniais veiksniais. Šiuo požiūriu svarbūs OECD tyrimai, kaip visuomenė suvokia gerovę;

26.

Pritaria idėjai, kad su aplinkos ir socialiniais rodikliais susijusiems sprendimams priimti reikalinga beveik tikralaikė informacija, ir mano, kad praėjusiais metais pristatyta bendra informacijos apie aplinką sistema (BIAS) buvo didelis žingsnis į priekį. Reikėtų įveikti dvejų–trejų metų aplinkos duomenų atsilikimą nuo ekonomikos duomenų;

kalbant apie dabartinius socialinius rodiklius, nurodo, kad EUROSTAT rengia suderintą tyrimą, kuris nebuvo paskelbtas 2006, 2007, 2008 ir 2009 m. ir kuris apima visų Europos Sąjungos valstybių narių šeimų gyvenimo sąlygas. Taigi jau egzistuoja bazinė struktūra, kurią galima pritaikyti regionams;

todėl RK siūlo imtis priemonių, kad Europos lygiu būtų parengtas regionams skirtas suderintas socialinis tyrimas, kuris taptų vienu iš atskaitos taškų sanglaudos politikai ir sprendimų priėmimui vietos ir regioniniais klausimais;

27.

Mano, kad svarbiausia yra informacija apie pajamų pasiskirstymą ir nelygybę, ir pritaria komunikato teiginiui, kad „socialinė ir ekonominė sanglauda – visai Bendrijai svarbūs tikslai. Siekiama sušvelninti skirtumus tarp regionų ir socialinių grupių“;

Tačiau nurodo, kad nėra aiškios nuorodos į teritorinę sanglaudą, trūksta perspektyvos, kuri visų pirma susietų aplinkos aspektus ir kai kurių vietovių nepalankias gamtines aplinkybes, kliudančias jų vystymuisi. Į šiuos aspektus reikėtų atsižvelgti atliekant analizę, kuria bus remiamasi priimant sprendimus, ir šiuo tikslu reikėtų kiekybinio jų įvertinimo bei vėlesnės palyginamosios analizės.

Turto pasiskirstymas yra vis didesnį susirūpinimą keliantis klausimas, nes augant BVP, tenkančiam vienam gyventojui, žmonių, kuriems kyla skurdo pavojus, skaičius irgi gali didėti. Todėl reikia tikslesnių duomenų apie pajamų pasiskirstymą ir nelygybę, kad būtų galima parengti tinkamesnę socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos politiką;

Be to, jeigu norime suprasti, kodėl tarp atskirų socialinių grupių esama skirtumų, ir parengti atitinkamas politines priemones šioms problemoms išspręsti, labai svarbu išsiaiškinti, koks yra tam tikro regiono darbo jėgos (dirbančiųjų ir bedarbių) išsilavinimo lygis;

Reikėtų taip pat atskirai išnagrinėti tiesioginį ir netiesioginį dabartinio nuosmukio poveikį ir padarinius pavienių regionų ir socialinių grupių gerovei, kad būtų galima padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus ir ateityje imtis prevencijos priemonių;

28.

Kalbant apie socialinius rodiklius, mano, kad norint susieti regionų ar asmenų nelygybės problemą su poveikiu aplinkai, nebūtina pasiekti skurdo ribos. Tereikia atsižvelgti į tai, kad auganti nelygybė, ypač jei ji sumažina žmonių galimybes mokėti mokesčius, apsunkins tvariam augimui būtiną restruktūrizavimo procesą. Be to, mažesnės pajamos riboja namų ūkių galimybes keisti vartojimo modelį, kuris būtinas tvariam augimui. Tačiau kita vertus aišku, kad tvaraus elgesio modelis vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu padės sutaupyti daugiau nei buvo verta pradinė investicija;

Todėl ateityje priimant strateginius sprendimus daugiausia dėmesio reikia skirti pajamų ir regionų atotrūkio rodikliams;

29.

Remia ketinimą rengti komunikate minimą Darnaus vystymosi rezultatų suvestinę. Bet kuriuo atveju ši suvestinė turėtų būti itin naudinga ir nepanaši į akademinio pobūdžio baigiamojo įvertinimo sistemą. Kitaip tariant, ši suvestinė, kuri turi apimti visas šalis ir regionus, užtikrinant, kad kiekvieno lygmens statistikos sistemos būtų suderinamos, turi būti priemonė, suteikianti galimybę veikti, rengti konkrečiam sektoriui skirtos ir regioninės politikos Europos Sąjungoje gaires taip užtikrinant, kad visuomenės novatoriškumo ir visų pirma tvarumo veiksnys būtų įtraukti į visus strateginius procesus, ir kad būtų dažniau atliekama geriausiosios praktikos lyginamoji analizė ir būtų greičiau pasiekti vystymosi tikslai; ragina Komisiją pristatyti bandomąją versiją, kaip numatyta komunikate;

30.

Nauji rodikliai turi būti tvirti, patikimi ir plačiai pripažinti, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos, ir turi būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų parengta darnaus vystymosi rezultatų suvestinė, t. y. atsižvelgta į socialinį, ekonominį ir aplinkos aspektą. Biologinė įvairovė turi būti įtraukta į šiuos naujus rodiklius;

31.

Integruotos aplinkos apsaugos ir ekonomikos apskaitos požiūriu remia dedamas pastangas sukurti „žaliųjų duomenų“ strategiją. Kai kuriose srityse padaryta didelė pažanga dėl EUROSTAT, valstybių narių statistikos institutų ir OECD koordinuotų pastangų, tačiau šią praktiką reikia perkelti į visas ES valstybes nares, kad iki 2013 m. jau turėtume aplinkos apsaugos apskaitos duomenų apie energijos suvartojimą ir atliekų tvarkymą ir pinigų apskaitos, susijusios su subsidijomis aplinkos apsaugai, bendrą teisinį pagrindą;

Be to, būtina sukurti Europos sąskaitų sistemos (ESS) socialinių rodiklių (pavyzdžiui, namų ūkių disponuojamos pajamos ir pakoreguotos disponuojamos pajamos) suvestinę ir ją perkelti į visas ES valstybes nares ir regionus siekiant paskatinti ją naudoti, nes išlaidas ir sutaupytas lėšas ji atspindi geriau nei BVP, tenkantis vienam gyventojui;

32.

Mano, kad komunikate iškeltus klausimus galima priskirti SESV trečios dalies XVIII ir XX antraštinėms dalims, kurios yra susijusios su ekonomine ir socialine sanglauda bei aplinka;

33.

Mano, kad komunikate nagrinėjamos politikos sritys nepriklauso išskirtinei ES kompetencijai ir todėl reikia taikyti subsidiarumo principą; tačiau nurodo, kad yra tarpvalstybinių aspektų, kurių valstybės narės ir (arba) vietos ir regionų valdžios institucijos negali tinkamai reguliuoti veikdamos atskirai. Todėl tikslus veiksmingiau pasiekti galima įgyvendinant bendrą politiką arba imantis koordinuotų veiksmų;

34.

Mano, kad komunikate nustatyti veiksmai atitinka proporcingumo principą, nes imamasi tik būtinų priemonių numatytiems tikslams pasiekti. Komisija iš esmės planuoja sukurti rodiklius ir kitas stebėsenos priemones, pavyzdžiui, Europos darnaus vystymosi rezultatų suvestinę;

35.

Ragina Komisiją teisės aktų kokybės gerinimo srityje labiau atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, ypač poreikį remti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą formuojant naują požiūrį į socialinės bei aplinkosauginės pažangos vertinimą. Komisija turėtų teikti paramą ir išteklius visą Europos Sąjungą apimančioms vietos ir regionų lygmens statistikos duomenų bazėms kurti. Šios duomenų bazės palengvintų rodiklių rengimą ES lygiu;

36.

Primena, kad valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos jau nustatė nemažai atskirų ir diferencijuotų aplinkos, ekonominių, socialinių ir technologinių rodiklių, kurie gali padėti sukurti ES rodiklius, atspindinčius padėtį valstybėse narėse bei vietos ir regionų lygiu, kad būtų galima palyginti skirtingų ES regionų ir vietovių duomenis;

Be Europos Sąjungos rodiklių, būtų naudinga gauti duomenų iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų parengtos informacijos;

37.

Akivaizdu, kad BVP būtina susieti su statistiniais duomenimis, apimančiais papildomus ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, nuo kurių labai priklauso žmonių gerovė;

BVP tikslas nėra tiksliai įvertinti ilgalaikę ekonominę ir socialinę pažangą, ypač visuomenės gebėjimą spręsti tokias problemas kaip klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas, gyvenimo kokybė arba socialinė aprėptis; todėl mano, kad politikos ir viešųjų strategijų krypčiai nustatyti ir jai formuoti pasirinkti rodikliai turėtų atitikti strategijos „Europa 2020“ prioritetus;

38.

Mano, kad tradicinį BVP rodiklį reikia tobulinti ir papildyti su aplinka ir socialine gerove susijusiais veiksniais; šiuo požiūriu mano, kad būtų naudinga sukurti visapusį aplinkos apsaugos indeksą ir Europos, nacionaliniu ir regionų lygiu atlikti suderintą socialinį tyrimą;

39.

Mano, jog reikia patobulinti metodiką, kad būtų galima gauti aktualesnę išsamią ir tikrovę atitinkančią informaciją, suteikiančią galimybę naudoti rodiklius sprendimų priėmimo procesui palengvinti; nurodo, kad rodikliai, kuriuos galėtų naudoti vietos, regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos turi būti suderinti ir skatinti socialinių naujovių kūrimą ir sklaidą bei nuoseklumą priimant sprendimus. Taip pat būtina gilinti supratimą apie įvairių gerovės rodiklių sąsajas, nes rodikliai, skirti BVP matui papildyti, dažnai keičiami gerokai uždelsus;

40.

Rekomenduoja rodiklius ir jų turinį pasirinkti pasitelkiant plataus masto, principu „iš apačios į viršų“ pagrįstą procedūrą diskusijų procese dalyvaujant vietos bendruomenių, regionų, valstybių narių ir ES atstovams. Be to, tai sudarytų sąlygas nustatyti veiksmingus tikslus ir imtis legitymių Bendrijos veiksmų, nes visuomenė galėtų labiau prisidėti prie pastangų išbristi iš krizės, saugoti aplinką ir išlaikyti gyvenimo kokybę;

41.

Pažymi, kad gyventojų tankumo rodiklis Sąjungoje buvo įdiegtas po 1995 m. plėtros. Šis rodiklis atskleidė retai pagyvendintų šiaurinės Europos teritorijų vystymosi kliūtis tokias kaip didelis atstumas, didelės paslaugų teikimo ir infrastruktūros sukūrimo sąnaudos ir netinkama pramoninė bazė naujoms įmonėms steigti. Tokie paprasti kaip šis rodikliai turėtų būti naudojami ir ateityje, pavyzdžiui nustatant sanglaudos politikos kryptį;

42.

Ragina Europos Sąjungą toliau dirbti veiklą derinant su kitomis tarptautinėmis institucijomis, pavyzdžiui, OECD, Pasaulio banku, Tarptautine darbo organizacija ir statistikos institutais, kad pastangos, kurias reikia dėti, atitiktų kitų tarptautinių institucijų veiklą pasauliniu lygiu;

43.

Pabrėžia, jog labai svarbu, kad rodikliai derėtų su pagrindiniais naujos strategijos tikslais ir Finansine programa po 2013 m. Bendrijos strategijos atsispindi biudžetuose, todėl jas rengiant reikia atsižvelgti į būsimus poreikius siekiant pagerinti padėtį, kuri gali būti pagrįsta tik dviem informacijos šaltiniais – statistika ir visuomenės nuomone bei veiksmingu Europos demokratinių institucijų vadovavimu;

44.

Pritaria komunikato turiniui ir sutinka su Komisijos nuomone, kad BVP ir ateityje bus svarbus rodiklis ekonomikos augimui ir gerovei Europoje bei jos regionuose vertinti. Tačiau sprendimams dėl Bendrijos politikos priimti ir jai vertinti vertėtų parengti papildomus rodiklius, kuriuos pasitelkus būtų galima tiksliau įvertinti pažangą siekiant tvaraus socialinių, ekonomikos ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.