18.12.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 347/73

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija)

COM(2009) 427 galutinis - 2009/0118 (CNS)

(2010/C 347/11)

Pranešėjas Umberto BURANI

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 93 straipsniu, 2009 m. rugsėjo 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (Nauja redakcija)

COM(2009) 427 galutinis – 2009/0118 (CNS).

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. vasario 2 d. priėmė savo nuomonę.

460-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. vasario 17–18 d (vasario 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 203 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Tarybos Reglamentas (EB)1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje įsigaliojo 2004 m. sausio mėn. Europos Komisija įpareigota kas trejus metus pateikti ataskaitą apie jo taikymą. Komisija ne tik įvykdė šį įsipareigojimą ir 2009 m. rugpjūčio mėn. pateikė ataskaitą, bet ir parengė naują pasiūlymą dėl reglamento (nauja redakcija). Šiame pasiūlyme Komisija, pasinaudodama pirmaisiais reglamento taikymo metais sukaupta patirtimi, atliko tam tikrus šiuo metu galiojančio reglamento teisinio pagrindo pakeitimus. Pagrindinis keliamas tikslas – užtikrinti valstybėms narėms veiksmingesnę kovos su sukčiavimu priemonę stiprinant administracinį bendradarbiavimą.

1.2   Komisijos ataskaita padeda geriau suprasti pasiūlymo tikslą: naujasis reglamentas įgyvendinamas nepakankamai gerai dėl daugelio priežasčių. Konkrečiai, „valstybių narių administracinis bendradarbiavimas PVM srityje vis dar nėra pakankamai intensyvus, kad būtų galima kovoti su PVM vengimu ir sukčiavimu Bendrijoje“. Tokią išvadą nurodė Europos Audito Rūmai ir savo ataskaitoje ją pakartojo Komisija.

1.3   EESRK pabrėžia, kad priešinimasis pokyčiams daro neigiamą įtaką valstybių narių ir ES finansinei padėčiai. Akivaizdu, yra praktinio pobūdžio priežasčių, tačiau svarbiausia – neteisėtas noras apsaugoti tam tikrus interesus, nepaisant bendrų visuomenės interesų.

1.4   Praktiniu požiūriu tarpvalstybinių operacijų sklandų vykdymą padedančios užtikrinti nuostatos objektyviai gali būti nustatomos vadovaujantis skirtingais požiūriais: teikti pirmenybę administraciniam bendradarbiavimui arba prioritetu laikyti kovą su sukčiavimu. Kiekvienoje iš šių dviejų sričių Komisija sukūrusi patariamuosius organus: Kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos grupę (ATFS (1)) ir Administracinio bendradarbiavimo nuolatinį komitetą (SCAC (2)) (žr. 2.3 punktą). Jų sujungimas arba bendros ir suderintos struktūros sukūrimas padėtų sušvelninti paslėptą konfliktą tarp šių dviejų sričių.

1.5   Vis dėlto, didžiausia problema – akivaizdus pasipriešinimas politiniu lygiu, konkrečiai pasireiškęs užginčijant ES Audito rūmų kompetenciją užtikrinti teisingo reglamento taikymo kontrolę. Viena iš valstybių narių pateikė šį klausimą nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

1.6   Naujajame pasiūlyme numatyta daug naujovių – pernelyg daug, kad būtų galima išnagrinėti šiame glaustame dokumente, todėl paminėsime tik svarbiausias. Tarp jų – reikalavimas valstybėms narėms taikyti visą reglamentą ir laikytis jame nustatytų terminų. Priėmus šį pasiūlymą, Komisijai būtų suteikta labai reikalinga teisė nustatyti sankcijas.

1.7   Vienos centrinės ryšių įstaigos kiekvienoje valstybėje narėje sukūrimas leistų supaprastinti ir patobulinti bendradarbiavimo sistemą. Nustatyta pareiga teikti informaciją apie susijusioje valstybėje narėje gyvenantį apmokestinamąjį asmenį, o galimybė atsisakyti vykdyti tyrimą kito administratoriaus vardu taikoma tik keletu konkrečių atvejų. Šios nuostatos yra ypač svarbios tiriant nuotolinės prekybos atvejus. Be to, EESRK mano, kad tokių nuostatų veiksmingumui užtikrinti, būtina, kad būtų visuotinai taikomos IT sistemos. Todėl būtų apdairu privaloma tvarka jas pradėti taikyti tik nuo 2015 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

1.8   Daugelyje straipsnių numatytos įvairios automatinės procedūros: automatinis naudingos informacijos perdavimas valstybės narės iniciatyva kitai administracijai, privalomas grįžtamosios informacijos teikimas gavus informaciją, laisva prieiga prie duomenų bazių. Šių priemonių taikymas reikalauja nustatyti bendras procedūras – uždavinys, kurio kuo skubiau turėtų imtis Komisija.

1.9   Dėl vienos nuostatos kyla tam tikrų abejonių: joje numatyta galimybė kitų susijusių valstybių narių tarnautojams dalyvauti tyrime, įskaitant už priimančios valstybės narės įstaigų ribų. EESRK nepritaria šiai nuostatai, kadangi mano, kad būtina užtikrinti konfidencialios ir neskelbtinos informacijos apsaugą.

1.10   Didžiausia naujovė gali būti pasiūlymas sukurti bendrą kovos su sukčiavimu PVM srityje struktūrą (Eurofisc). Ji turėtų padėti užtikrinti greitą ir daugiašalį keitimąsi informacija. EESRK visiškai pritaria šiai iniciatyvai, vis dėlto atkreipia dėmesį į vieną jam seniai rūpimą aspektą: būtinybę užmegzti ryšius ir bendradarbiavimą su kitomis struktūromis, kovojančiomis su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu.

2.   Įžanga

2.1   2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje. Dauguma valstybių narių palankiai įvertino šį reglamentą ir pritarė Komisijos ketinimui tobulinti administracinį bendradarbiavimą reglamentuojantį teisinį pagrindą ir nustatyti kovos su sukčiavimu priemonę  (3). Remiantis 45 straipsniu, Komisija kas trejus metus turėjo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į šią nuostatą 2009 m. rugpjūčio 18 d. tokia ataskaita pateikta (4).

2.2   Vis dėlto, per pastarąjį laikotarpį išaugo dėmesys mokestinio sukčiavimo problemoms. Kalbant apie PVM, 2006 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikate dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (5) pabrėžiama, kad būtina kurti suderintą kovos strategiją, visų prima su „karuseliniu sukčiavimu“ (6)  (7). Kitame komunikate (8) pateiktas trumpalaikių veiksmų planas.

2.3   Dabar Komisija pateikė pasiūlymą priimti naują reglamentą, kurio tikslas – parengti ankstesnio reglamento  (9) naują redakciją. Šį pasiūlymą Komisija parengė remdamasi savo svarstymais ir įvairiais kitais šaltiniais: valstybių narių ataskaitomis dėl 2004 m. reglamento veikimo, jų atsakymais į specialius klausimynus, Europos Sąjungos Audito Rūmų specialiąja ataskaita Nr. 8/2007, 2008 m. rugsėjo 2 d. EP rezoliucija 2008/2033(INI). Be to, Komisija pasinaudojo Kovos su sukčiavimu mokesčių srityje strategijos (ATFS) ekspertų grupės ir Administracinio bendradarbiavimo nuolatinio komiteto indėliu.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Pirmiau minėta ataskaita COM(2009) 428 galutinis padeda geriau suprasti, kodėl siūloma priimti naują reglamentą: joje Komisija reiškia nepasitenkinimą dėl galiojančio reglamento taikymo, kurį gerai apibendrina Komisijai pateikta Europos Audito Rūmų išvada, kurioje teigiama: „Nepaisant (…) naujų priemonių, valstybių narių administracinis bendradarbiavimas PVM srityje vis dar nėra pakankamai intensyvus, kad būtų galima kovoti su PVM vengimu ir sukčiavimu Bendrijoje“. Komisija dėjo visas pastangas patobulinti priemones ir užtikrinti paprastesnį jų taikymą, tačiau svarbiausia nesėkmingo proceso priežastis – kai kurių, netgi daugumos, nacionalinių administracijų pasipriešinimas permainoms. Nereikėtų slėpti, kad be objektyvių organizacinio ar techninio pobūdžio sunkumų, iškylančių užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą, šiandien taip pat susiduriama su kita kliūtimi: tam tikrų – realių ar numanomų – interesų gynimu. Mokesčių srityje Europos projektas įgyvendinamas sunkiau nei kitose srityse.

3.2   Geras administracinis bendradarbiavimas yra svarbiausia sklandaus tarpvalstybinių operacijų vykdymo sąlyga ir, be abejonės, atitinka nacionalinių administracijų ir piliečių interesus. Tačiau norint užtikrinti sklandų operacijų vykdymą, būtina, kad jos būtų vykdomos laikantis mokesčių nuostatų. Šie du aspektai yra susiję: administracinis bendradarbiavimas ir kova su mokestiniu sukčiavimu sudaro nedalomą visumą. Komisija sukonkretino šią idėją ir pasiūlė sukurti bendrą struktūrą (Eurofisc).

3.3   Komisijoje sukurtos dvi konsultacinės struktūros, vienijančios aukščiausio lygio ekspertus: Kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos (ATFS) ekspertų grupė ir Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas (žr. 2.3 punktą): jas sujungus į vieną struktūrą (arba sukūrus dvi grupes, kurių veiklą koordinuotų viena sprendimus priimanti struktūra) būtų galima padėti iš esmės sumažinti administracinio ir mokesčių sektorių paslėptus interesų konfliktus. Kovos su mokestiniu sukčiavimu taisyklės ne visuomet gerai dera su administracinių procedūrų supaprastinimu ir atvirkščiai. Pasipriešinimą permainoms, bent iš dalies, lemia su ta pačia problema susiję įvairūs reikalavimai.

3.4   Vis dėlto atrodo, kad svarbiausios kylančios problemos yra politinio pobūdžio: minėtos ataskaitos 2.1 punkte nurodoma, kad surengdama apklausą (žr. 2.3 punktą) Komisija suteikė valstybėms narėms galimybę „pareikšti savo požiūrį, kaip veikia administracinis bendradarbiavimas“. Verčia susimąstyti faktas, kad „tik dvi valstybės narės išreiškė susidomėjimą surengti atvirą diskusiją šiuo klausimu su Komisija“. Kitas svarbus faktas yra tai, kad viena valstybė narė apskritai suabejojo Europos Audito Rūmų kompetencija vykdyti reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo taikymo auditą. Šią bylą šiuo metu nagrinėja Europos Teisingumo Teismas. Šie iškalbingi faktai neleidžia optimistiškai žvelgti į ateitį.

3.5   Kitas politinio pobūdžio aspektas siejasi su mokesčių administratorių ir institucijų, kovojančių su pinigų, gautų iš organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo veiklos, plovimu, administraciniu bendradarbiavimu. Tai yra labai svarbus aspektas, į kurį EESRK jau seniai atkreipė dėmesį, tačiau iki šiol, atrodo, nesulaukė pritarimo (10).

4.   Konkrečios pastabos

Naujajame reglamente numatyti šie svarbiausi pakeitimai: didesnė valstybių narių atsakomybė bendradarbiavimo srityje, tikslesnis informacijos, kurią valstybės narės privalo rinkti ir pateikti, nustatymas ir nustatomos prieigos prie informacijos teisės. Be to, reglamentu nustatomas reglamentavimo pagrindas, leidžiantis užtikrinti informacijos kokybę, ir patikslinama valstybių narių atsakomybė skubiai pateikti teisingą informaciją. Galiausiai, reglamentu nustatomas teisinis pagrindas sukurti struktūrai, kurios svarbiausias tikslas įveikti sukčiavimą (Eurofisc).

4.1.1   EESRK reiškia pritarimą ir paramą Komisijai: naujasis reglamentas, iš tiesų, yra svarbus žingsnis į priekį šios srities reglamentavimo srityje. Jame numatytų nuostatų įgyvendinimas padės – jei valstybės narės dės pastangų – geriau tvarkyti viešuosius finansus tiek procedūrų supaprastinamo, tiek kovos su sukčiavimu požiūriais.

4.2   EESRK toliau pateiks tam tikras pastabas dėl svarbiausių naujajame reglamente pasiūlytų naujovių: šios pastabos pateiktos siekiant bendradarbiauti, taip pat objektyviai įvertinti geram administraciniam bendradarbiavimui vis dar trukdančias problemas.

1 straipsnio pirmajame punkte aiškiai nurodoma, kad vienas svarbiausių naujos reglamento redakcijos tikslų „kovoti su sukčiavimu PVM srityje“, o antrajame – nustatomos sąlygos, kurių privalo laikytis valstybės narės „siekdamos užtikrinti visų valstybių narių PVM pajamų apsaugą“. Šiuo metu galiojančio reglamento tikslai ne tokio plataus užmojo ir ne taip aiškiai apibrėžti, kadangi jame tik nustatomos taisyklės ir procedūros dėl keitimosi tam tikra informacija.

4.3.1   Tai labai svarbi naujovė, kadangi pareiga imtis bendradarbiavimo veiksmų reiškia, kad valstybės narės privalo taikyti visą reglamentą ir laikytis jame nustatytų terminų. EESRK gali tam tik pritarti. Vis dėlto, kyla klausimas, ar valstybės narės galės ir norės praktiškai taikyti naująsias taisykles turint omenyje šiuo metu galiojančių nuostatų taikymo vėlavimą ir išimtis. Be to, šios nuostatos bus privalomos, taigi, Komisija turės teisę taikyti sankcijas, o Europos Audito Rūmai vykdyti tinkamo jų įgyvendinimo auditą – pasiūlymas, kuriam ne visi pritaria. 2.1 punkte minimoje ataskaitoje Komisija pabrėžia, kad Vokietija užginčijo Europos Audito Rūmų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir kompetenciją vykdyti auditą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl jam pateikto skundo turės lemiamos reikšmės tolesniam administraciniam bendradarbiavimui PVM srityje.

4.3.2   Taigi, naujoji straipsnio formuluotė rodo, kad įvairios Europos politikos tendencijos pasireiškia ir mokesčių srityje: sutarčių aiškinimas laikantis įvairių požiūrių dažnai verčia Komisiją ginti savo kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus, o valstybes nares toliau laikytis savo nacionalinių prerogatyvų. EESRK nemano, kad turėtų pareikšti nuomonę šiuo klausimu, tačiau norėtų tik palinkėti, kad naujosios sutarties priėmimas paskatintų kurti naują Europą, kurioje valstybės narės tvirtai pritartų jos pamatiniams principams.

4.4   4 straipsnyje nurodoma, kad kiekviena valstybė narė privalo paskirti vieną centrinę ryšių tarnybą, kuri būtų atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis. EESRK pritaria šiam sprendimui, tačiau primena, kad centrinės ryšių tarnybos sklandus veikimas priklauso nuo periferinių nacionalinių struktūrų veiksmingumo. Atrodo, kad šios sąlygos laikomasi tikrai ne visur.

7 straipsnyje (ankstesnis 5 straipsnis) nustatoma pareiga valstybei narei teikti informaciją apie jos teritorijoje gyvenantį apmokestinamąjį asmenį, kai tokios informacijos prašo kita valstybė narė. Tam tikrais konkrečiais atvejais (11) institucija, į kurią kreipiamasi, gali atsisakyti atlikti tyrimą, jei mažiau nei prieš dvejus metus besikreipiančiajai institucijai ji jau pateikė informaciją. Tačiau ji privalo pranešti išsamią informaciją apie operacijas, kurias per dvejus pastaruosius metus atliko apmokestinamasis asmuo.

4.5.1   Naujosios nuostatos ypač svarbios nuotolinei prekybai ir yra grindžiamos tinkama administracinio bendradarbiavimo politika. Deja, tokios, kokios numatytos dabar, gali būti taikomos tik iš dalies iš esmės dėl nuolatinių IT sistemų trūkumų. Todėl EESRK mano, kad šioms nuostatoms (kaip ir kitoms) reikėtų taikyti pereinamąjį laikotarpį ir jas būtų privaloma taikyti tik nuo 2015 m., kai įsigalios Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 143/2008 (12).

4.6   15 straipsnyje patikslinama, kas yra automatiniai informacijos mainai, kurie numatyti ir šiuo metu galiojančio teisės akto 17 straipsnyje: kiekviena valstybė nedelsdama ir savo iniciatyva perduoda kitai valstybei narei informaciją, kuri jai gali būti naudinga siekiant apsaugoti savo mokestines pajamas. Šis patikslinimas labai reikšmingas: jei (ir kai) reguliariai bus keičiamasi informacija, greitas kitos valstybės administratoriui naudingos informacijos perdavimas bus ženklas, kad administracinis bendradarbiavimas vyksta veiksmingai.

4.7   17 straipsnis visiškai siejasi su 15 straipsniu, kadangi jame nurodoma, kad informaciją gavusios institucijos turi užtikrinti grįžtamąją informaciją institucijoms, kurios joms pateikė informaciją. Bendradarbiavimui užtikrinti nepakanka apsiriboti informacijos perdavimu: reikia taip pat informuoti instituciją, į kurią buvo kreiptasi, apie rezultatus, kuriuos lėmė šios informacijos perdavimas.

4.8   18 straipsnyje (ankstesnis 22 straipsnis) patikslinama, kokią informaciją savo duomenų bazėje turi skelbti kiekviena valstybė narė. EESRK mano, kad šios nuostatos turės dvejopos naudos: pirma, leis pagerinti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) (13) veikimą ir, antra, atkreipti valstybių narių dėmesį į Direktyvos 2006/112/EB taikymą, visų pirma dėl PVM mokėtojo kodo suteikimo, keitimo ir panaikinimo. Tai, kad dauguma sukčiavimo atvejų yra susiję su PVM mokėtojo kodu, rodo, kaip svarbu tinkamai taikyti su tuo susijusias nuostatas. Be to, tai bus naudinga naudotojams, visų pirma turint omenyje 23 ir 24 straipsniuose numatytas naujoves dėl duomenų bazių būtiniausių reikalavimų.

4.9   Kyla tam tikrų abejonių dėl 22 straipsnio nuostatos, kuria nurodoma, kad kiekviena valstybė narė turi suteikti bet kuriai kitai valstybei narei automatinę prieigą prie savo duomenų bazių. EESRK pažymi, kad, nors tam yra būtinas išankstinis institucijos, į kurią kreipiamasi, sutikimas  (14), naudojimasis tiesiogine prieiga susijęs su kalbos, tinkamo informacijos supratimo ir panaudojimo problemomis. Komisija gerai supranta šią problemą ir 23 konstatuojamoje dalyje nurodė, „kad reikia nustatyti bendrą tvarką, skirtą užtikrinti informacijos palyginamumą“. Tokia pati mintis pakartota kitame kontekste, 27 konstatuojamoje dalyje. EESRK mano, kad nuostatos dėl automatinės prieigos taikymas turėtų būti atidėtas vėlesniam laikui, kai valstybės narės patvirtins bendras administracines ir elektronines procedūras.

29 straipsnio, kuriame kalbama apie susijusių valstybių narių pareigūnų dalyvavimą administraciniuose tyrimuose, pirmojoje dalyje numatyta, kad pareigūnai gali būti ne tik administracinėse patalpose, bet„ir kitoje vietoje“ (vadinasi ir apmokestinamojo asmens, dėl kurio vykdomas tyrimas, administracinėse patalpose). Be to, antrosios šio straipsnio dalies nuostata, pirma, panaikinama nuostata, pagal kurią valstybė narė, į kurią kreipiamasi, gali nustatyti valstybės narės pareiškėjos pareigūno dalyvavimo tyrime tvarką, ir, antra, patvirtinama, kad besikreipiančios valstybės narės pareigūnas nors ir „nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais (…) gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais.“

4.10.1   Tokių galių ir išimtinės teisės suteikimas yra neatsargus ir nepagrįstas. EESRK prašo peržiūrėti ir nuodugniau apsvarstyti šią nuostatą. Dėl kitos valstybės pareigūno buvimo apmokestinamojo asmens administracinėse patalpose gali būti„atskleista komercinė, pramoninė ar profesinė paslaptis (…) arba informacija, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai“. Šis paskutinis sakinys pakartojamas 56 straipsnio 4 punkte, kuriame nurodomi atvejai, kai gali būti atsisakyta teikti informaciją. Juo labiau nepriimtina, kad būdamas apmokestinamojo asmens administracinėse patalpose kitos valstybės pareigūnas susipažintų su tokia informacija.

34 ir 39 straipsniuose numatyta naujovė: sukuriama bendra kovos su sukčiavimu PVM ir jo vengimu struktūra. Šios struktūros, kuri ataskaitoje (15) vadinama „Eurofisc“, svarbiausias uždavinys – vykdant administracinį bendradarbiavimą rinkti ir skleisti naudingą informaciją ir užtikrinti greitą ir daugiašalį keitimąsi informacija. Daugelis straipsnių skirta įvairiems šios naujos struktūros veikimo aspektams. Be to, kol kas neaišku, kokia bus ši struktūra: centralizuota ar decentralizuota.

4.11.1   EESRK palankiai vertina informaciją renkančios ir ją skleidžiančios struktūros sukūrimą. Tačiau šiai struktūrai pradėjus veikti, būtų tikslinga peržiūrėti tam tikras reglamento dalis siekiant jas suderinti su dabartine dvišalio bendradarbiavimo tvarka.

4.11.2   Be to, yra dar vienas su Eurofisc sukūrimu susijęs, tačiau nei viename reglamento straipsnyje ar aiškinamajame memorandume nenagrinėtas aspektas – bendradarbiavimas ir ryšiai su kitomis struktūromis, vykdančiomis veiklą kovos organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimo srityje. Daugeliu atvejų – bent jau pačiais sudėtingiausiais – sukčiavimas PVM nėra pavienis nusikaltimas: jis dažnai susijęs su padirbtų prekių kontrabanda, prekyba narkotikais, ginklais ir kita įvairia veikla, kurią vykdo ir kontroliuoja organizuotos nusikalstamos ir teroristinės grupuotės. Nei teoriškai, nei praktiškai nevykdomas struktūruotas bendradarbiavimas tarp institucijų, kurios nagrinėja įvairius to paties reiškinio arba skirtingų reiškinių, susijusių su tomis pačiomis organizacijomis, aspektus ir dėl to dubliuojami veiksmai, trūksta veiksmingumo ir dažnai pasireiškia kompetencijos sričių susidūrimas.

4.11.3   Mokesčių valdymo institucijų ir kriminalinės policijos bei kovos su terorizmu tarnybų bendradarbiavimą EESRK plačiau nagrinėja vienoje savo nuomonių, skirtoje geram mokesčių valdymui (16). Iš esmės, norint išspręsti šią problemą, būtina geriau suderinti mokesčių direktyvas ir su pinigų plovimu susijusias direktyvas. Neleistina, kad būtų keletas tų pačių arba vienodų tikslų siekiančių struktūrų (pavyzdžiui, už tiesioginius ir netiesioginius mokesčius atsakingos institucijos, muitinės, policija, slaptosios tarnybos), o jų veikla būtų nesusijusi arba nebūtų pasirašyta bendradarbiavimo susitarimų.

4.11.4   EESRK supranta galimas praktinio arba administracinio pobūdžio problemas, kurios galėtų kilti žengiant tokį žingsnį, ir suvokia, kad tai įgyvendinti prireiks daug laiko, tačiau pabrėžia, kad didžiausia kliūtis, be abejonės, yra šiuo metu stebimas valstybių narių politinės valios trūkumas. Komisija turėtų atlikti skatintojos vaidmenį ir įtraukti tyrimus vykdančių institucijų administracinį bendradarbiavimą į savo vidutinės ir ilgalaikės trukmės programas.

4.12   Pasiūlyme dėl reglamento neminima jo įsigaliojimo data, o tik nurodoma, kad reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Vis dėlto, 45 straipsnyje teigiama, kad elektroniniu bendradarbiavimu grindžiamas procedūras bus pradėta taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d. Šis terminas atrodo realus, jei visos valstybės narės norės ir bus pasirengusios jo laikytis.

4.13   51 straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė atlieka bendradarbiavimo priemonės veikimo auditą (vidaus). Be abejonės, tai būtina priemonė, kurią, galbūt, padiktavo patirtis, įgyta atliekant nepriklausomą auditą (žr. 3.4 ir 4.3.1 punktus), dėl kurio ES Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą. Galiausiai EESRK kyla abejonių dėl priemonės, kuria valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pačioms save kontroliuoti, realaus veiksmingumo.

4.14   56 straipsnis (ankstesnis 40) nepakeistas. Jame valstybėms narėms suteikiama teisė neteikti informacijos ir nevykdyti tyrimo, jei tai prieštarauja nacionaliniams teisės aktams arba jei tai susiję su pramoninės ar profesinės paslapties apsauga. Pridėtoje dalyje patikslinama, kad tokia galimybė nenumatyta su banko paslaptimi susijusiems atvejams. Šį klausimą reikėtų nagrinėti platesniame kontekste, t. y. sprendžiant banko paslapties panaikinimo ir su pinigų plovimu susijusių teisės aktų klausimą. Vis dėlto, išlieka abejonių, ar informacija, kurią turi „įgaliotasis agentas arba patikėtinis“ yra susijusi su banko ar profesine paslaptimi. EESRK mano, kad reikėtų į šį klausimą atsakyti.

---

(1)  Angl. Anti Tax Fraud Strategy Group.

(2)  Angl. Standing Committee on Administrative cooperation.

(3)  Dėl šio reglamento EESRK parengė nuomonę, OL C 267, 2005 10 27, p. 45.

(4)  COM (2009) 428 galutinis. Šiame EESRK dokumente ši ataskaita išsamiai nenagrinėjama. Tačiau Komisijos pateikta vertingą informacija ir pastabas, padedančias suprasti naujajame reglamente siūlomų priemonių svarbą.

(5)  COM (2006) 254 galutinis.

(6)  Kai kuriais atvejais tai virto dingusio prekiautojo Bendrijoje schema, COM(2009) 511 galutinis, p. 3.

(7)  Šį komunikatą EESRK taip pat nagrinėjo savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją, OL C 161, 2007 7 13, p. 8.

(8)  COM (2008) 807 galutinis.

(9)  COM (2009) 427 galutinis.

(10)  Žr. EESRK nuomonę dėl komunikato „Gero mokesčių srities valdymo skatinimas““.

(11)  Atvejai, kai galima atsisakyti atsakyti į prašymą pateikti informaciją išvardyti reglamento priede (naujosios redakcijos). Jie susiję su nuotolinės prekybos, su nekilnojamo turto, kilnojamo materialiojo turto, pagalbinėmis transporto, telekomunikacijos ir transliavimo paslaugomis.

(12)  2008 m. vasario 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 143/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 nuostatas, susijusias su administracinio bendradarbiavimo įvedimu ir keitimusi informacija taikant taisykles, susijusias su paslaugų teikimo vieta, specialiomis schemomis ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo tvarka OL L 44, 2008 2 20, p. 1.

(13)  VIES (VAT Information Exchange System).

(14)  7 straipsnyje nurodoma „Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją“.

(15)  COM(2009) 428 galutinis, 2.1 punktas.

(16)  Komisijos komunikatas „Gero mokesčių srities valdymo skatinimas“, COM(2009) 201 galutinis.

---