18.12.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 347/55

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Sąjungos ir Maroko santykių

(nuomonė savo iniciatyva)

(2010/C 347/08)

Pranešėja Margarita LÓPEZ ALMENDÁRIZ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. liepos 16 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Europos Sąjungos ir Maroko santykių.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. sausio 7 d. priėmė savo nuomonę.

460-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. vasario 17–18 d (vasario 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 187 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 8 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Komitetas mano, kad Maroko įsipareigojimas įsteigti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą yra labai svarbus, ir tikisi, kad ši iniciatyva bus sėkmingai įgyvendinta per numatytą laiką, kadangi ją įgyvendinant jau nemažai nuveikta: šių metų spalio mėnesį Ministrų taryba pritarė pagrindiniam šios naujos institucijos įstatymui, kuris bus pateiktas Maroko parlamentui patvirtinti. Tikimasi, kad Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba pradės savo veiklą artimiausiais mėnesiais. Ją sudarys šalies aktyvių ir gamybinių jėgų atstovai, daugiausia socialinės ir ekonominės organizacijos, įmonės ir atitinkamos asociacijos. Bet kuriuo atveju, kad minėtą tikslą būtų lengviau įgyvendinti, Komitetas siūlo pasinaudoti jo sukauptomis žiniomis ir patirtimi.

1.2   EESRK rekomenduoja valstybių ir vyriausybių vadovams, kurie Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu pirmąjį 2010 m. pusmetį dalyvaus pirmajame ES ir Maroko aukščiausiojo lygio susitikime, EESRK ir būsimai Maroko ESRT suteikti įgaliojimus pradėti struktūruotą bendradarbiavimą užtikrinant aktyvų organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą.

1.3   Komitetas džiaugiasi, kad Maroko vyriausybė, nors ši šalis ir nėra ES valstybė narė, sutiko Bendrijos acquis perkelti į savo teisyną. Dėl to vėliau šaliai bus palankesnės sąlygos aktyviau dalyvauti Europos bendrojoje rinkoje. Acquis perkėlimas turėtų sustiprinti konsultavimosi ir derybų struktūrų, grindžiamų atstovaujamumo ir nepriklausomumo principais, veiksmingumą. Kad šios struktūros galėtų atlikti savo funkciją, joms reikėtų skirti atitinkamus ir pakankamus išteklius kartu pripažįstant jų teisę susipažinti su reikalinga informacija ir administraciniais dokumentais.

1.4   Kalbant apie Maroko Karalystės veiklą, vykdytą siekiant aukštesnio statuso, kuris suteiktas 2008 m. spalio 13 d. Liuksemburge susirinkusios Asociacijos tarybos sprendimu, Komitetas vertina šios šalies pastangas ir toliau išlikti vienu svarbiausių ES partnerių šiame pasaulio regione. Pokyčiai, įvykę kitose, pavyzdžiui, Europos ekonominės erdvės, šalyse, Maroko valdžios institucijoms galėtų tapti paskata siekti minėto aukštesnio statuso prisiimant didesnius įsipareigojimus ES atžvilgiu ir platesniu mastu pripažįstant Bendrijos acquis visose srityse, įskaitant socialinę ir žmogaus teisių sritį.

1.5   Nors galima pasidžiaugti Maroke vykstančiomis permainomis, tačiau dar reikia įvykdyti nemažai reformų, kad jis būtų laikomas išsivysčiusia ir visiškai patikima šalimi.

1.6   EESRK mano, kad ES dar pakankamai neišnaudojo visų ryšių su Maroku galimybių ir visų jų aspektų. Plėtojant šiuos santykius visų pirma reikia atsižvelgti į jų naudą Maroko visuomenei. Todėl, Komiteto nuomone, reikia suteikti postūmį reformoms, kurios leistų daugiau sektorių atverti prekybai paslaugomis ir investicijoms. Ir Maroke, ir ES reikia skatinti įmonių įsikūrimą supaprastinant institucinius santykius sudarant palankias sąlygas verslui ir suteikiant galimybes susitikti ir stiprinti dvišalį bendradarbiavimą vykdant bendrus interesus atitinkančias išorės iniciatyvas, visų pirma su kitomis Viduržemio jūros regiono šalimis, siekiant geresnės regioninės integracijos ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityje.

1.7   Be to, ypač svarbu į šių užduočių įgyvendinimą įtraukti pilietinę visuomenę. Tokiomis aplinkybėmis Komitetas, kaip jau minėta, karštai pritaria Ekonomikos ir socialinių reikalų konsultacinės tarybos įsteigimui, todėl ragina Maroko institucijas vykdyti viešas konsultacijas. Atstovaujamumas, nepriklausomumas ir teisėtumas turėtų būti pagrindinės šios institucijos ypatybės. Komiteto patirtis rodo, kad, norint įkurti instituciją, kuriai būtų būdingos pirmiau minėtos ypatybės, ypač svarbu pasiekti skirtingų suinteresuotų pilietinės visuomenės grupių ir Maroko valdžios įstaigų bendrą sutarimą ir užtikrinti, kad apibrėžiant organizacijų, kurios turėtų dalyvauti šios institucijos veikloje, atstovaujamumą, būtų taikomi vienodi kriterijai. Minėtos organizacijos turėtų nevaržomos paskirti savo atstovus. Anaiptol nederėtų, kad Maroke įkurta Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba taptų teisėta priežastimi panaikinti šiuo metu veiklą vykdančias konsultavimosi struktūras, kurios jau dalyvauja konsultacijose su pilietine visuomene ir prisideda prie jos brandos. Minėtos tarybos kompetencija iš esmės turėtų apimti visus klausimus, dėl kurių vyriausybė priima sprendimus, įskaitant ir finansinius.

1.8   Galutinis ES tikslas turėtų būti tai, kad Marokas visais dabartiniais ir būsimais aspektais taptų strategiškai svarbiu atskaitos tašku plėtojant Sąjungos santykius su Euromed regionu.

1.9   Todėl Komitetas rekomenduoja įsteigti Darbo rinkos observatoriją, sukurti profesinio mokymo sistemą, socialinės apsaugos sistemą, kuri užtikrintų moterų nediskriminavimą ir aktyvesnę kovą su vaikų darbu. Beje, Komitetas rekomenduoja Komisijai remti socialinio dialogo dalyvius, t. y. socialinius partnerius, siekiančius aktyvesnio ir vaisingesnio socialinio dialogo.

1.10   Komitetas apgailestauja, kad ES ir Maroko asociacijos sutartis sudaryta nepasikonsultavus su abiejų šalių socialiniais partneriais dėl bendradarbiavimo užimtumo ir socialinės raidos srityje.

1.11   Tokiomis aplinkybėmis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė šią konkrečiai Marokui skirtą nuomonę, kuria siekiama, pasiūlius naują abiejų partnerių pilietinės visuomenės dialogo plėtojimo struktūrą, užtikrinti, kad vystant dvišalius santykius bus atsižvelgta į pilietinę visuomenę.

2.   Priežastys

2.1   Europos Sąjunga Maroką laiko privilegijuotu partneriu, kuris pritaria Europos išorės politikos tikslams skatinti demokratiją ir plėtoti ekonominį vystymąsi ir socialinę raidą. Siekdama prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo, Maroko Karalystės vyriausybė deda pastangas plėsti šalyje vykstantį demokratizavimo procesą ir įtvirtinti teisinę valstybę. Šiuo požiūriu Marokas yra pažangiausia regiono valstybė.

2.2   ES strategijos Maroke pagrindas – siekis išspręsti dvi pagrindines šalies problemas, kurioms daugiausia dėmesio skiriama jos politinėje, ekonominėje ir socialinėje darbotvarkėje, t. y. užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą ir užkirsti kelią nedarbui, skurdui ir emigracijai tuo pat metu išorės santykių srityje stengiantis tinkamai įgyvendinti asociacijos sutartį ir Europos kaimynystės politiką bei atitinkamus veiksmų planus.

2.3   Ad hoc darbo grupė dėl ES ir Maroko santykių rekomendavo plėtoti naujų ES ir Maroko partneryste suinteresuotų šalių, t. y. Europos Parlamento ir Maroko parlamento (1) bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Maroko ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos, kuri netrukus bus sukurta, santykius.

3.   Politinė padėtis

3.1   Marokas yra konstitucinė monarchija, kurioje karaliaus institucijai suteiktos labai svarbios valdant šalies valdymo galios. 1970 m. priimta dabartinė konstitucija, ji buvo persvarstyta 1991 m. ir 1996 m., įteisina dvejų rūmų parlamentinę sistemą, kuri griežtai draudžia vienpartystę ir užtikrina saviraiškos laisvę.

3.2   Pastaraisiais metais Maroko Karalystė vykdo savo politinės sistemos modernizavimo ir demokratizavimo procesą. Reikia pabrėžti, kad dedamos rimtos pastangos užtikrinti žmogaus teises: priimtas naujas šeimos civilinis kodeksas, politinių partijų įstatymas, stiprinama vietos demokratija, vykdoma teismų ir kalėjimų sistemos reforma ir rengiamas naujas rinkimų įstatymas. Vis dėlto EESRK mano, kad, nepaisant pasiektos didelės pažangos, socialiniai uždaviniai tebėra didžiuliai ir prireiks ilgalaikių, nuolatinių ir nuoseklių socialinio perskirstymo veiksmų, kurie padėtų iš naujo suderinti žmogaus socialinės raidos rodiklius.

4.   Ekonominė padėtis

4.1   Maroko makroekonomikos sistema buvo stiprinama esant nepalankioms aplinkybėms. Nepaisant to, pastaraisiais metais sparčiai vystosi turizmo sektorius, į kurį daug investuota, ypač šiaurinėje šalies dalyje. Pradėta plataus masto žemės ūkio reforma, kurios tikslas – padidinti šios ūkio šakos našumą ir sustiprinti jos vaidmenį kovojant su skurdu.

4.2   Nors reikia dar daug nuveikti didinant šalies konkurencingumą ir pajėgumą pritraukti investicijas, pastebimas reikšmingas – visų pirma dėl vykdyto privatizavimo – tiesioginių užsienio investicijų (TUI) padidėjimas: 2006 m. jos sudarė 29 250 mln. JAV dolerių (2). Nuo tų metų užsienio investicijų srautų sąsaja su privatizavimo procesu pamažu nyksta ir įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, nekilnojamojo turto, telekomunikacijų, draudimo, bankų, pramonės ar transporto, sudaromi stambūs sandoriai.

4.3   Maroko ekonomika yra gana diversifikuota, o paslaugų sektorius sudaro svarbią ir vis didėjančią BVP dalį (3). BVP struktūroje antrą vietą pagal svarbą užima apdirbamoji pramonė, nuo jos kiek atsilieka žemės ūkis (4), kurio indėlis nuolat mažėja. Kalnakasybos ir energetikos sektoriuose ir toliau sukuriama gana menka BVP dalis.

4.4   Turizmas savo ruožtu yra pagrindinis šalies užsienio valiutos įplaukų šaltinis; kiti du svarbūs šaltiniai – užsienyje gyvenančių marokiečių piniginės perlaidos ir fosfato eksportas. Eksportuojant paslaugas gautos pajamos (5) sudaro daugiau kaip 80 proc. iš prekių eksporto gaunamų pajamų. Vis daugiau europiečių pasirenka Maroką atostogauti ar netgi apsigyventi.

4.5   Pastaraisiais metais įgyvendintos makroekonominės ir struktūrinės reformos padėjo dar labiau diversifikuoti Maroko ekonomiką ir užtikrinti gerus jos bendrus rodiklius. Minėtos reformos bus įtvirtintos vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu vykdant geresnį valdymą, taikant skaidrias konkurencijos taisykles ir įgyvendinant veiksmingą vartotojų ir naudotojų apsaugos politiką. Dinamiška vidaus paklausa ir gerokai išaugusios investicijos lėmė tai, kad 2002–2007 m. laikotarpiu realiojo šalies BVP metinis augimas vidutiniškai siekė 4,5 proc. (6). 2008 m. jis pasiekė 5,8 proc., nors ir šiek tiek sulėtėjo dėl tarptautinės finansų ir ekonomikos krizės sumažėjus išorės paklausai ir išaugus kainoms, visų pirma naftos.

4.6   Žemės ūkio sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį Maroko ekonominio ir socialinio vystymosi srityje, didesnį nei parodo jo reali dalis BVP rodiklyje (7). Ši procentinė dalis kiekvienais metais svyruoja nuo 11 iki 20 proc. atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Sektoriuje dirba 44 proc. šalies dirbančiųjų (8), tačiau šis rodiklis siektų 80 proc., jeigu įskaitysime dirbančiuosius kaimo vietovėse, kur stinga ekonominės veiklos įvairovės.

Žemės ūkis tebėra nuo meteorologinių sąlygų labai priklausantis sektorius, nes nepakankamai išvystyta hidrotechninė infrastruktūra. Šis menkai modernizuotas sektorius išlaikė archajišką struktūrą, kurioje didžiausią dalį sudaro smulkūs ūkiai (75 proc. žemės priklauso smulkiems žemės savininkams), kurie neturi daug technikos, taiko pasenusius gamybos metodus ir samdo žemos kvalifikacijos darbo jėgą. Nepaisant to, pastaraisiais metais įvyko aiškių pokyčių, kuriuos iš dalies paskatino vyriausybės ir užsienio investuotojų pastangos, ir šiuo metu likusius 25 proc. žemės valdo modernūs stambūs, drėkinimo sistemas turintys ūkiai, kurių veikla aiškiai orientuota į eksportą ir kurie pagamina 80 proc. citrusinių vaisių, 35 proc. daržovių ir 15 proc. grūdinių kultūrų. Praktiškai, veiklą vykdo 400–500 stambių gamintojų: didieji gamintojai ir eksportuotojai, Maroko vyriausybė ir keletas kooperatyvų.

Pagrindinės būsimos Maroko žemės ūkio politikos dalys turėtų būti mokymas, technologinė parama ir moksliniai tyrimai. Norint padidinti Maroko žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, būtina įdiegti dinamiškesnę rinkodaros strategiją. Be to, reikalingos naujos struktūrinės priemonės ir paskatos, kurios didintų moterų darbo vertę ir skatintų kurti asociacijas, kaip priemonę verslumui, reikalingam ir žemės ūkio sektoriuje, plėtoti.

4.7   Viena naujosios strategijos dalių galėtų būti kooperatyvai ir kitos gamintojų organizacijos, kurios taptų priemonėmis, leidžiančiomis gamintojams sutelkti dėmesį į pasiūlą ir pagerinti savo poziciją rinkoje. Maroko pieno kooperatyvas COPAG yra pavyzdys, kaip gamintojų jungimasis į kooperatyvus gali užtikrinti pridėtinę vertę ir skatinti verslumą gamybos sektoriuje – silpniausioje tiekimo grandinės dalyje.

4.8   Be to, 2008 m. balandžio mėnesį Maroko parengtas „Žaliasis planas“, kurio tikslas – vystyti šalies žemės ūkį naudojantis privačiomis užsienio investicijomis, yra įdomi ir naujoviška mąstymo lūžį atspindinti Šiaurės Afrikos šalių žemės ūkio strategija. Pagal šį planą per 10–15 m. žemės ūkis, į kurį ketinama investuoti daug viešųjų lėšų, turi tapti svarbiausia šalies ekonomikos varomąja jėga siekiant dviejų pagrindinių tikslų: sukurti didelę pridėtinę vertę turintį modernų žemės ūkį ir užtikrinti didesnes smulkiųjų ūkininkų pajamas. Plane numatyta privatizuoti 700 000 hektarų žemės, kurioje šiuo metu auginamos grūdinės kultūros, ją pradėti naudoti intensyviam vaisių ir daržovių auginimui ir taip paskatinti diegti drėkinimo sistemas. Ateinantį dešimtmetį per Žemės ūkio plėtros agentūrą Marokas skirs apie 150 milijonų dirhamų „Žaliajame plane“ numatytoms priemonėms įgyvendinti. Šiuo tikslu bus pasiūlyta 700–900 projektų, kurių metinė vertė sudarys nuo 10 iki 15 milijonų Maroko dirhamų (MAD).

4.9   Marokas yra vidutinių pajamų šalis: 2008 m. gyventojui tenkanti BVP dalis sudarė 2 580 JAV dolerių (9), t. y. beveik dukart daugiau negu 2002 m.

4.10   2009 m. lapkričio mėn. Maroke gyveno daugiau negu 31 650 000 gyventojų, o vidutinis metinis demografinis augimas siekė 1,2 procentų. (9) Miesto gyventojų dalis ir toliau didėja: jie sudaro 56,4 proc. bendro gyventojų skaičiaus. 2008 m. buvo 11,5 mln. dirbančių gyventojų (10); jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,7 proc., o užimtumo lygis šiek tiek sumažėjo ir sudarė 36,8 proc. (2007 m. jis siekė 36,9 proc.).

4.11   Nedarbas išlieka viena didžiausių šalies problemų. Miestuose nedarbo lygis siekia 14,1 proc., o kaimo vietovėse –4,7 procentų. Bendrai 2008 m. nedarbo lygis siekė 9,4 proc. (11), t. y. iš viso darbo neturėjo 1 077 800 dirbančiųjų, priklausančių 15 m. ir vyresnių asmenų grupei. Vidutinis darbo užmokestis Maroke sudaro 0,55–0,65 euro už valandą, kai dirbama 9 valandas per dieną (12). Sezoniniai darbuotojai neturi jokių darbo teisių, o Maroko šiltnamiuose dirba daug vaikų.

4.12   Iki šiol tarptautinė finansų krizė Maroko ekonomikai beveik neturėjo poveikio, visų pirma todėl, kad šios šalies finansų sektorius beveik neintegruotas į tarptautinį finansų sektorių. Tačiau akivaizdu, kad pasaulinės ekonomikos krizės atgarsiai jau pastebimi kai kuriuose pagrindiniuose šalies ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, turizmo, tekstilės, automobilių pramonės ir eksporto. Savo ruožtu sumažėjo užsienio investicijų srautai ir perlaidų iš užsienio apimtys: į Maroką siunčiama mažiau pinigų negu anksčiau, todėl galima daryti prielaidą, kad šalis krizės padarinius jaus ilgiau.

4.13   2009–2010 m. Marokas užėmė trečią vietą (po Pietų Afrikos ir Egipto) tiesioginėms užsienio investicijoms palankiausių Afrikos šalių sąraše (13). Tyrime pabrėžiama, kad Marokas pasiekė gerų rezultatų įvairiose kategorijose, pavyzdžiui, infrastruktūros, strategijos tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu ir ekonominio potencialo. Tačiau, nors vyrauja palanki investicijų srautų tendencija, ir toliau kritikuojama verslo aplinka. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad praėjusiais metais priimtas bendras įmonių valdymo kodeksas ir atskiras MVĮ kodeksas ir akcinių bendrovių įstatymo įvairių dalinių pakeitimų vykdomieji įsakymai. 2008 m. spalio mėn. patvirtintas Maroko investicijų plėtros agentūros įsteigimo įstatymo projektas.

4.14   Maroko valdžios institucijos deda pastangas, kad būtų įgyvendinta Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių įmonių chartija, kurioje pasisakoma už konsultacijas, bendrą sutarimą ir kokybę. Šalyje yra keletas institucijų, kurios skatina investuoti į privačias įmones, visų pirma mažas ir vidutines įmones, ir sudaro palankias sąlygas gauti kreditą tarpininkaujant Caisse Centrale de Garantie.

4.15   Šiaip ar taip, Maroko ekonomikos perspektyvos (14) ir toliau išlieka labai geros. Šiuo metu Marokas yra iš dalies apsaugotas nuo pasaulio finansų sektoriaus sukrėtimų, kadangi jo išorės skola yra nedidelė ir ilgalaikė. Be to, šalis aktyviau vykdo makroekonominę politiką. Vidutinės trukmės laikotarpiu šalies ekonomikos augimas turėtų ir toliau išlikti gana spartus, o šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas – teigiamas, nors šiuo laikotarpiu galimas nedidelis deficitas. Maroko vyriausybė (15) numatė, kad 2009 m. realus BVP padidės 5,8 proc., t. y. 15 proc. žemės ūkio sektoriuje (16) ir 4,1 proc. ne žemės ūkio sektoriuje. Už ekonomiką atsakingos šalies institucijos yra pasiryžusios tęsti pastarųjų metų mokesčių konsolidavimo pastangas ir siekti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu pirminis biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.

5.   Socialinė padėtis

5.1   2008 m. nedarbo lygis siekė 9,4 proc. (11), nors ankstesniais metais buvo sukurta 310 000 darbo vietų, visų pirma statybų ir paslaugų sektoriuose. Per pirmus tris 2009 m. mėnesius iš viso buvo sukurta 40 000 naujų darbo vietų, t. y. miestuose sukurta 76 000 naujų darbo vietų, o kaimo vietovėse prarasta 36 000 darbo vietų. Kalbant apie sektorius, darbo vietų sukurta tik paslaugų ir viešųjų darbų sektoriuose, kuriuose užimtumas atitinkamai padidėjo 5,9 proc. Tuo tarpu likusiuose sektoriuose darbo vietų sumažėjo: pradedant 4,5 proc. pramonės sektoriuje ir baigiant 1,4 proc. žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje.

5.2   Rimčiausia problema šioje srityje išlieka jaunimo, įskaitant universitetų absolventus, nedarbas (17), kuris didina protų nutekėjimą. Kartu reikia pabrėžti, kad darbo rinkoje dominuojančią padėtį užima žemės ūkio sektorius, kuriame taip pat yra daug neoficialių darbo vietų. Beje, reikia pripažinti, kad egzistuoja šešėlinė ekonomika, kurios pagrindą sudaro nelegalus darbas. Be to, Maroko darbo rinkai dėl šalyje įvykusio demografinio sprogimo sunku užtikrinti darbą nacionalinei darbo jėgai.

5.3   Turint omenyje socialinės apsaugos sistemų (draudimo nedarbo atveju, sveikatos draudimo, pensijų draudimo ir kt.) nuolatinį nepriteklių, nedarbo lygis turi tiesioginį poveikį namų ūkių pajamoms.

5.4   Dėl ekonomikos krizės mažėja migracijos srautai, kadangi Maroką paliekantys darbuotojai dažniausiai vyksta į Europos Sąjungą. Reikia pabrėžti teisėtos ir neteisėtos migracijos skirtumus. Neteisėti migrantai priimančiojoje šalyje atsiduria gerokai sunkesnėje padėtyje. Nuolat plečiasi abiejų geografinių vietovių specialistų mainai.

5.5   Moterų užimtumo lygis ir toliau išlieka žemas. Vyrų užimtumas siekia maždaug 80 proc., o moterų – 21 proc. miestuose ir 33 proc. kaimuose (18). Išskyrus gyvenimo trukmės rodiklius, moterų socialinės raidos rodikliai yra prastesni už vyrų visose kitose srityse, įskaitant veiklos pobūdį, profesinį statusą, atsakomybės lygį, darbo užmokestį privačiame sektoriuje, nedarbo ir socialinės apsaugos lygį.

5.6   Reikia dėti daugiau pastangų užimtumo ir socialinių reikalų srityje, kad būtų sukurtas institucinis pagrindas, kuris leistų taikyti aktyvias priemones ir teikti viešąsias užimtumo paslaugas, vykdyti darbo rinkos kontrolę, kovoti su šešėline ekonomika, neoficialiu darbu ir nelegaliu užimtumu, padidinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir galimybes įsidarbinti, sustiprinti socialinę apsaugą ir integravimą į visuomenę ir taikyti priemones, kurios padėtų išvengti diskriminavimo įdarbinant.

5.7   Dauguma Maroko dirbančiųjų neturi tinkamos socialinės apsaugos, todėl daug šeimų atsiduria dramatiškoje padėtyje. Maroko vyriausybė pripažįsta šią problemą ir rodo politinę valią imtis ją spręsti. Maroko valdžios institucijos įsipareigojo sugriežtinti kontrolę, kad apie visus pasamdytus darbuotojus būtų pranešta socialinės apsaugos sistemai. Kalbant apie tai, darbo inspekcija ir Nacionalinė socialinės apsaugos kasa deda daug pastangų, kad būtų užtikrinta geresnė dirbančiųjų apsauga. Tačiau Maroko vyriausybė privalės daugiau investuoti į sveikatos priežiūrą ir sveikatos draudimą, kad Maroko piliečiams būtų užtikrintos geresnės galimybės naudotis visuomenės sveikatos priežiūros sistema.

5.8   Šiuo metu kuriamas trišalio pobūdžio socialinio suderinimo planas, leidžiantis nustatyti, kiek Maroko įmonės atitinka šalies darbo teisės aktus ir jų laikosi. Beje, įgyvendinant naujus Maroko socialinius teisės aktus, pasiekta pažangos vykdant įmonių, kurios veiksmingai taiko darbo standartus, sertifikavimą.

5.9   Neseniai Marokas žengė pirmuosius žingsnius kurdamas centralizuotą pilietinės visuomenės forumą, tačiau pastarasis nebuvo pajėgus iš tiesų atstovauti. Tuomet Maroko vyriausybė įsipareigojo iki 2009 m. pabaigos įsteigti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, bet ji oficialiai dar nesudaryta, nors į Maroko konstituciją įtraukta nuo 1997 metų. Komitetas tikisi, kad Tarybos sudėtis atspindės Maroko pilietinės visuomenės asociacinį pliuralizmą, kadangi viena pagrindinių Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos veiksmingumo sąlygų yra jos gebėjimas atstovauti, kurį patvirtina aiškūs ir nešališki kriterijai, taip pat jos nepriklausomumas vykdant veiklą ir jai suteikti būtini ištekliai. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos veikla nebūtų nesuderinama su kitų šiuo metu Maroke veiklą plėtojančių konsultacinių struktūrų veikla, priešingai – ją papildytų.

5.10   Verslo pasaulyje reprezentatyviausias įmones vienijanti organizacija yra Maroko įmonių generalinė konfederacija. Prekybos ir pramonės rūmai taip pat atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą verslui, švietimui ir mokymui ir remiant paslaugas įmonėms ir jų veiklos tarptautinę plėtrą. Maroko įmonėms vadovaujančių moterų asociacija, vienijanti daugiau negu 350 narių iš visos šalies ir taip pat turinti regioninius padalinius, stengiasi stiprinti moterų vaidmenį verslo pasaulyje. Asociacija „Maroko verslininkai“ savo ruožtu skatina jaunimą mokytis ir kurti įmones.

5.11   Pagrindinės profesinės sąjungos yra Maroko darbo sąjunga, Demokratinė darbo konfederacija, Visuotinė Maroko dirbančiųjų sąjunga, Demokratinė darbo federacija ir Nacionalinė darbo Maroke sąjunga. Svarbų vaidmenį atlieka ir Nacionalinė Maroko žemės ūkio kooperatyvų sąjunga.

5.12   Nors Maroko vyriausybė jau vykdė su darbo teise susijusias reformas, reikia toliau siekti pažangos darbo teisių užtikrinimo srityje ir imtis atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo, visų pirma –87 konvencijos dėl asociacijų laisvės.

5.13   Švietimo sistemos tobulinimas ir raštingumo didinimas išlieka pagrindiniai iššūkiai, kuriuos reikia įveikti šaliai norint vystytis. 2008 m. rugsėjo mėnesį Maroko švietimo ministras pristatė skubų planą, kurio tikslas – užtikrinti mergaičių mokymą kaimo vietovėse ir vaikams suteikti galimybes iš tiesų ir vienodomis sąlygomis įgyti privalomą išsilavinimą. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduriama Maroke norint įkurti įmonę. Sunkiausia surasti tarpinės grandies techninius darbuotojus.

5.14   Stengiamasi Maroko aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo sistemas labiau suderinti su Europos aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo erdve. Siekiant šio tikslo bus gerinama Maroko studentų kvalifikacija ir jų profesiniai gebėjimai, leidžiantys patekti į darbo rinką. Būtina užtikrinti, kad profesinė kvalifikacija labiau atitiktų darbuotojus samdančių įmonių poreikius. Reikėtų sukurti palankesnes sąlygas gamybinei praktikai įmonėse sudarant universitetų ir darbdavių organizacijų, pavyzdžiui, Maroko įmonių generalinės konfederacijos ir prekybos rūmų, konvencijas.

5.15   EESRK pasisako už tai, kad būtų taikomos sistemos, užtikrinančios abipusį ES ir Maroke įgyto išsilavinimo pripažinimą atsižvelgiant į aukštesnį Maroko statusą. Viena iš pagrindinių šaliai iškylančių problemų – didelis diplomuotų bedarbių skaičius.

5.16   Plėtojant bendradarbiavimą su ES buvo numatyta sukurti darbo grupę (19), susidedančią iš ES ir Maroko įmonių ir verslininkų organizacijų atstovų, kuriai bus pavesta nuolat informuoti Tarybą apie kliūtis prekybai ir investicijoms. Šios struktūros veikloje gali dalyvauti ir profesinių sąjungų atstovai.

5.17   Kalbant apie demokratijos plėtrą, pažengta į priekį vykdant reformas: priimtas naujas rinkimų įstatymas, skatinantis moterų dalyvavimą, kovos su korupcija priemonės ir strateginis lyčių lygybės institucinio įtvirtinimo veiksmų planas. Laikydamasi tos pačios pozicijos, Maroko vyriausybė pareiškė, kad atsisako savo abejonių, susijusių su Konvencija dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo, tačiau Jungtinėms Tautoms dar nepateikė atitinkamų priemonių (20).

5.18   2008 m. lapkričio mėnesį Socialinės raidos, šeimos ir solidarumo ministras inicijavo savo šeštą kampaniją prieš lytinę prievartą. Dėl šios akcijos specialiu tuo tikslu sukurtu telefono numeriu padaugėjo pranešimų apie smurto prieš moteris atvejus, nors tenka apgailestauti, kad vis dar trūksta prieglobstį smurtą patyrusioms moterims suteikiančių centrų. Be to, dėl su šeimos teisės įgyvendinimu susijusių problemų vis dar nepriimtas už lytinę prievartą baudžiantis įstatymas (21).

5.19   Skurdo rodiklis sumažėjo iki 9 proc. (6), tai reiškia, kad nepriteklių patiria daugiau nei 2 milijonai asmenų. Dėl šios priežasties socialinė padėtis ir toliau kelia nerimą, todėl kova su skurdu yra viena svarbiausių problemų, kurią šalis privalo spręsti. Minėtas vienam gyventojui tenkančio BVP padidėjimas nepadėjo įveikti skurdo, kadangi buvo blogai paskirstytas, todėl žmonių gyvenimo lygis nepagerėjo, kaip buvo tikėtasi. Pagrindinė kovos su skurdu priemonė turėtų būti ekonomikos augimo gerinimas ir našumo didinimas kartu užtikrinant žmogaus teises, kurios neatsiejamos nuo ekonominių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos apsaugos teisių; neužtikrinus šių teisių, nepavyks užtikrinti geresnio turto paskirstymo. Būtina geriau koordinuoti tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų ir Pasaulio Banko, Maroke vykdomas įvairias skurdo mažinimo programas.

5.20   Neteisėta emigracija į ES tai pat yra vienas didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų. Manoma, kad be dviejų milijonų ES šalyse legaliai gyvenančių marokiečių, dar vienas milijonas jose gyvena nelegaliai. Kalbant apie migraciją, Marokas yra viena iš nelegalių emigrantų, kurie iš į pietus nuo Sacharos esančių šalių vyksta į ES teritoriją, tranzito šalių. Vyksta derybos dėl ES ir Maroko readmisijos susitarimo.

6.   Europos Sąjungos ir Maroko santykiai

6.1   Pirmos Europos Sąjungos ir Maroko sutartys pasirašytos dar 1969–1979 m. Vėliau, 1995 m. prasidėjus Barselonos procesui, buvo pasirašyta ES ir Maroko asociacijos sutartis, kuri įsigaliojo 2000 m. Neseniai – 2005 m. birželio mėn. – įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, priimtas ES ir Maroko veiksmų planas, apimantis penkerių metų laikotarpį (22). Šiuo metu santykiai su Maroku plėtojami vykdant Viduržemio jūros šalių sąjungos veiklą.

6.2   Asociacijos sutartimi nustatomas Europos Sąjungos ir Maroko santykių teisinis pagrindas siekiant sukurti laisvos prekybos zoną ir užmegzti privilegijuotą partnerystę kitose srityse: politikos, ekonomikos, socialinėje, mokslo ar kultūros.

6.3   Šalies strateginiame dokumente (ŠSD), kuriuo nustatytos ES pagalbos 2007–2013 m. laikotarpiu strateginės gairės, nurodomos prioritetinės bendradarbiavimo sritys, kurių pagrindinės yra šios:

—	socialinės politikos plėtojimas,

—	ekonomikos modernizavimas,

—	institucinė parama,

—	geras valdymas ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių skatinimas,

—	aplinkos apsauga.

6.4   Plėtojant Afrikos ir ES strateginę partnerystę, Marokas atlieka aktyvų vaidmenį vykdant ES ir Afrikos politinį dialogą, kadangi būtent jis yra atsakingas už bendradarbiavimo klimato kaitos klausimu užmezgimą.

6.5   ES ir Marokas, vykdydami asociacijos sutartį, 2008 m. spalio mėn. pasirašė bendrą dokumentą, kurio tikslas – sustiprinti dvišalius santykius, kad būtų įgytas aukštesnis statusas, leidžiantis užmegzti glaudesnius politinius santykius, tęsti vidaus rinkos integraciją, plėtoti sektorių bendradarbiavimą ir žmogiškąjį aspektą.

6.6   ES išlieka pagrindiniu Maroko prekybos partneriu, kadangi daugiau nei pusė šios šalies užsienyje įsigyjamų prekių (23) yra pagamintos Europos šalyse ir beveik trys ketvirtadaliai parduodamų prekių (24) išvežama į Europos Sąjungos valstybes nares. Kalbant apie šių duomenų pasiskirstymą pagal šalis, Prancūzija yra pagrindinis tiekėjas, po jos eina Ispanija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Vokietija, kurių klientų pasiskirstymas yra panašus.

6.7   Kalbant apie tai, kokiais gaminiais prekiauja ES ir Marokas, reikia pabrėžti, kad vis didėja Maroko importo įvairovė. Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padidėjo Maroko iš Europos importuojamų skirtingų gaminių skaičius. Pagrindiniai Maroko iš ES importuojami gaminiai yra audiniai, naftos dujos ir kiti angliavandeniliai, mašinos, įvairūs įrenginiai ir cheminės medžiagos.

6.8   Tuo tarpu Maroko eksportas į ES yra labiau sutelktas: daugiau nei pusę jo sudaro siuviniai ir mezginiai (jie sudaro daugiau negu trečdalį visų eksportuojamų prekių), elektroniniai komponentai, vėžiagyviai, moliuskai bei kiautuotieji vėžiagyviai, elektros laidai ir kabeliai.

6.9   Šiuo metu vykstančiose derybose atsižvelgiama į tam tikrų pažeidžiamų sektorių padėtį numatant, kad susitarimai bus asimetrinio pobūdžio ir įgyvendinami palaipsniui. Visų pirma omenyje turimas prekybos paslaugomis liberalizavimas ir įsisteigimo teisė, taip pat prekybos žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio gaminiais ir žuvininkystės produktais liberalizavimas.

6.10   Dabartinė ekonomikos krizė turi rimtų padarinių Europos žemės ūkio sektoriui: ūkininkų ir ūkininkių pajamos sumažėjo (remiantis Eurostat, 2009 m. jos sumažėjo 12,2 proc.). Naujos Marokui suteiktos prekybos lengvatos, taikomos „jautriems“ produktams, pavyzdžiui, vaisiams ir daržovėms, kurie iš esmės beveik nesaugomi teikiant ES paramą, dar labiau pablogina sudėtingą daugelio ES ūkių ekonominę padėtį. Tai, kad atveriant ES ir Maroko prekybą nepaisoma vaisių ir daržovių auginimo sektoriaus interesų pirmenybę teikiant kitokiai ekonominei veiklai, turi neigiamų padarinių, kelia grėsmę jų augintojų ateičiai ir didelių ES teritorijų vystymui, todėl reikėtų, naudojant papildomos paramos lėšas, įvesti konkrečias kompensacijas, kurios padėtų pagerinti tokių gamybos vietovių konkurencingumą.

EESRK kelia susirūpinimą tai, kad Europos Sąjunga ir Marokas neseniai užbaigė pagal asociacijos sutartį plėtojamų su žemės ūkio sektoriumi susijusių prekybinių santykių peržiūros procesą, nors nuolat nesilaikoma galiojančios sutarties (nemokamos nustatytos muitų sumos ir viršijamos kvotos), nenustatyti nauji ar iš esmės nepatobulinti esami mechanizmai, kad būtų užtikrintas abiejų šalių patvirtintų nuostatų laikymasis.

6.11   Kalbant apie tiesiogines ES investicijas Maroke, (25) reikia pabrėžti, kad daugiausia investuoja Prancūzija (26), po jos – Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija (27). Pagrindiniai sektoriai, kuriuose sutelktos investicijos: turizmas, nekilnojamasis turtas, telekomunikacijos, draudimas, bankai, pramonė ir transportas.

---

(1)  Parlamentų bendradarbiavimas visų pirma bus stiprinamas sukuriant Europos Parlamento ir Maroko parlamento jungtinį parlamentinį komitetą, kuriame bus atstovaujama abiem Maroko parlamento rūmams, ne tik Atstovų rūmams.

(2)  Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos tiesioginių užsienio investicijų duomenų bazė.

(3)  Maždaug du trečdalius.

(4)  Įskaitant gyvulininkystę, miškininkystę ir žuvininkystę.

(5)  2002-2006 m. laikotarpiu jos daugiau negu padvigubėjo.

(6)  Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

(7)  2008 m. šis sektorius sukūrė 13 proc. šalies BVP. Šaltinis – FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija).

(8)  13 734 506 asmenys (įskaitant žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę). Šaltinis – FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija).

(9)  Šaltinis: Pasaulio bankas, Pasaulio vystymosi rodikliai.

(10)  Šaltinis: OIT-LABORSTA (su darbu susijusių statistinių duomenų bazė), remiantis darbo jėgos apklausa.

(11)  Šaltinis: OIT-LABORSTA (su darbu susijusių statistinių duomenų bazė).

(12)  Šaltinis: Nacionalinė Maroko žemės ūkio sektoriaus federacija (UMT).

(13)  Remiantis Didžiosios Britanijos žiniasklaidos grupei „The Financial Times“ priklausančio padalinio FDI Intelligence paskelbtu tyrimu.

(14)  Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenys.

(15)  Maroko ekonomikos ir finansų ministerijos prognozės.

(16)  Įskaitant žuvininkystę ir miškininkystę.

(17)  Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, jaunimo nedarbo lygis septiniais procentiniais punktais viršija ekonomiškai aktyvių gyventojų nedarbo lygio vidurkį. Jaunimas sudaro 39 proc. visų bedarbių.

(18)  Šaltinis: „Maroko stebėsenos ataskaita“, dokumentas SEC(2009) 520/2, 2009 m. balandžio 23 d.

(19)  Žr. „Bendras ES ir Maroko dokumentas dėl dvišalių santykių stiprinimo ir aukštesnio statuso“, generalinis direktoratas E V, dok. 13653/08, p. 6.

(20)  Šaltinis: „Maroko stebėsenos ataskaita“, dokumentas SEC(2009) 520/2, 2009 m. balandžio 23 d.

(21)  Įstatymas rengiamas nuo 2006 m.

(22)  Iki šiol parengtos trys stebėsenos ataskaitos: 2006 m. gruodžio mėn., 2008 m. balandžio mėn. ir 2009 m. balandžio mėn.

(23)  51,4 proc. Maroko importo sudaro importas iš ES.

(24)  71,9 proc. Maroko eksporto sudaro eksportas į ES.

(25)  Šaltinis: Office des changes, finansų srautai (Maroko vyriausybė).

(26)  2002–2008 m. Prancūzijos investicijos Maroke viršijo 53 mlrd. dirhamų.

(27)  Tais pačiais 2002–2008 m. Ispanija Maroke investavo daugiau nei 35 mlrd. dirhamų, o Jungtinė Karalystė ir Vokietija atitinkamai daugiau nei po 6 mlrd. dirhamų.

---