Europos Audito Rūmai

12, rue Alcide De Gasperi, 1615 Luxembourg, LUXEMBOURG

1.1.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (DAS). Be to, Sutartis leidžia Audito Rūmams šį pareiškimą papildyti specialiaisiais kiekvienos didelės ES veiklos srities įvertinimais.

1.2.

Darbo, tikrinant Europos Sąjungos finansinių ataskaitų patikimumą, tikslas – surinkti pakankamai tinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kiek tinkamai buvo užregistruoti pajamos, išlaidos, turtas ir įsipareigojimai ir ar metinės finansinės ataskaitos teisingai atspindi finansinę būklę 2009 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų rezultatus ir pinigų srautus (žr. 1.6–1.20 dalis).

1.3.

Audito Rūmų audito darbo, tikrinant 2009 metų finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumą, tikslas – surinkti pakankamai tinkamų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, skirtų pateikti nuomonę, kad operacijos neprieštarauja taikomiems teisės aktams ar sutarčių nuostatoms ir yra teisingai apskaičiuotos (1.21–1.25 dalyse pateikta rezultatų apžvalga, o išsamesnės informacijos rasite 2–9 skyriuose).

1.4.

Audito Rūmai išanalizavo Komisijos vadovybės pareiškimų, visų pirma generalinių direktorių pareiškimų ir Komisijos tarnybų metinių veiklos ataskaitų bei susijusių suvestinių ataskaitų, patikimumą siekdami įvertinti, kiek teisingai juose yra įvertinta finansinio valdymo kokybė ir visų pirma, kiek išlygos yra išsamios ir pakankamos (žr. 1.27 ir 1.28 dalis ir skirsnį „Komisijos vadovybės pareiškimų patikimumas“ 2–9 skyriuose).

1.5.

Be to, Audito Rūmai išnagrinėjo priemones, skirtas vykdyti susigrąžinimus ir finansinius pataisymus bei apie juos pranešti (žr. 1.32–1.50 dalis).

1.6.

Audito Rūmai auditavo 2009 finansinių metų metines finansines ataskaitas, kurias pagal 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 129 straipsnio nuostatas parengė Komisijos apskaitos pareigūnas ir patvirtino Komisija (8) ir kurias Audito Rūmai gavo 2010 m. liepos 23 d. Finansines ataskaitas sudaro „konsoliduota finansinė atskaitomybė“, kuri visų pirma apima balansą, kuriame pateikiamas turtas ir įsipareigojimai finansinių metų pabaigoje, bei ekonominių rezultatų ataskaitą, taip pat „konsoliduotos biudžeto vykdymo ataskaitos“, apimančios finansinių metų pajamas ir išlaidas.

1.7.

Audituodami konsoliduotą finansinę atskaitomybę Audito Rūmai joje reikšmingų neatitikimų neaptiko. Tačiau Audito Rūmai atkreipia dėmesį į šiuos dalykus, kurie jau buvo skelbti 2008 ir ankstesnių metų ataskaitose:

1.7.

—

nepateiktus arba neišsamius apskaitos pareigūnų pareiškimus kai kuriose organizacijose, kurių finansinės ataskaitos yra konsoliduotos su Komisijos finansinėmis ataskaitomis (žr. 1.8 dalį),

—

vietines finansinio valdymo sistemas, kurias nustatė Komisijos apskaitos pareigūnas (žr. 1.9 ir 1.10 dalis),

—

išankstinio finansavimo ir mokėtinų sumų tvarkymą finansiniais metais ir atliekant atskyrimo procedūras (žr. 1.11–1.13 dalis),

—

atskleidimus, susijusius su susigrąžinimais nustačius pažeidimus (žr. 1.14–1.19 dalis).

—

1.8.

Komisijos apskaitos pareigūnas savo vadovybės pareiškimo rašte, susijusiame su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis, pabrėžė, kad trijų konsoliduotų įstaigų apskaitos pareigūnai pakeitė vadovybės pareiškimus arba jų neįtraukė. Visų pirma nebuvo pateikta būtina informacija dėl apskaitos ir vietinių sistemų patvirtinimo (9).

1.8.

1.9.

Dėl išliekančių problemų tarpinių sąskaitų valdymo ir turto apskaitos procedūrų srityse Komisijos apskaitos pareigūnas vis dar negalėjo patvirtinti vietinių sistemų dviejuose generaliniuose direktoratuose (11).

1.9.

1.10.

Dauguma ankstesniais metais apskaitos pareigūno pateiktų rekomendacijų buvo įgyvendintos. Likusieji klausimai neturėjo reikšmingo poveikio 2009 m. finansinių ataskaitų patikimumui, tačiau atsižvelgiant į jų pobūdį ir svarbą, Komisija jiems ir toliau turėtų skirti dėmesį; visų pirma tai su atskyrimo procedūromis, išankstinio finansavimo sumų patvirtinimu ir registravimu, operacijų registravimo savalaikiškumu, duomenų vietinėse ir ABAC sistemose suderinamumu susiję aspektai.

1.11.

Audito Rūmai auditavo reprezentatyvias imtis – išankstinio finansavimo, sudariusią 48 827 milijonus eurų po atskyrimo, ir sąskaitų faktūrų ir (arba) išlaidų deklaracijų, sudariusią apie 15 260 milijonų eurų. Jie nustatė apskaitos klaidų, kurių bendras finansinis poveikis buvo nereikšmingas, tačiau kurių dažnis buvo didelis. Tai rodo, kad būtina toliau gerinti pagrindinių apskaitos duomenų tikslumą kai kurių generalinių direktoratų lygmeniu. Dažniausios klaidų rūšys yra šios:

1.11.

—

trūksta įrašų arba jie dubliuojasi,

—

neteisingų sumų registravimas,

—

operacijų registravimas ne toje sąskaitoje.

1.12.

Vykdant išankstinio finansavimo sumų apskaitą Audito Rūmai taip pat nustatė šias problemas:

—

Nebaigto išankstinio finansavimo patvirtinimas ne visada atliekamas tinkamai. Dalis patvirtinimų išvis nebuvo atlikti arba buvo patvirtintos neteisingos sumos. Todėl metų pabaigoje susidarė šiek tiek perdėtas išankstinio finansavimo likutis,

—

—

Kai kurie mokslinių tyrimų kategorijos generaliniai direktoratai nustatydami atskyrimą turimos informacijos apie padarytą pažangą ir susijusias patirtas išlaidas neapdoroja ir atitinkamas išankstinio finansavimo sumas tvirtina ne atsižvelgdami į šią pažangą, o pasitelkdami apytiksles sumas (pavyzdžiui, pro rata temporis).

—

1.13.

Dėl sąskaitų faktūrų ir (arba) išlaidų deklaracijų, kai kurie generaliniai direktoratai nesilaikė reikalavimo sąskaitas faktūras ir išlaidų ataskaitas užregistruoti per penkias dienas (12) po jų gavimo.

1.13.

1.14.

Audito Rūmų auditas rodo, kad Komisijos ataskaitų apie finansinių korekcijų ir susigrąžinimų statistiką teikimas labai skiriasi jos skirtingose tarnybose (taip pat žr. 1.37–1.50 dalis).

1.14.

1.15.

Vienos tarnybos vykdomų finansinių pataisymų skaičius parodo tik patvirtinus galutinės padėties raštą, o kitos savo apskaičiavimus grindžia statistiniais įverčiais, pagrįstais ankstesne patirtimi, ir netgi įtraukdamos sumų, kurių patvirtinimo procedūra dar neprasidėjo, pataisymus.

1.15.

Šio įverčio patikimumas vertinamas remiantis vykdomų ankstesnių metų finansinių pataisymų sumų palyginimu, jeigu turima tokios informacijos.

1.16.

Informacija apie finansinių pataisymų veiklą (išėmimus ir susigrąžinimus), kurią teikia valstybės narės sanglaudos srityje ir kuri yra įtraukta į finansinės atskaitomybės 6 aiškinamąjį raštą, vis dar nėra išsami ir patikima (taip pat žr. 4.31 dalį).

1.16.

Komisija taip pat nurodo savo atsakymą į 4.31 dalies pastabas.

1.17.

Remdamiesi sertifikavimo įstaigų darbo patikrinimu ir Komisijos atlikta šio darbo analize, Audito Rūmai pakartotinai išreiškia savo abejones dėl iš valstybių narių gautinų sumų patikimumo žemės ūkio srityje (EŽŪGF skolininkų sąskaitų) (13) (taip pat žr. 3.54 dalį).

1.17.

1.18.

Nors prie metinių finansinių ataskaitų pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose yra pateikta informacijos apie tai, kad kai kuriuos mokėjimus Komisijos tarnybos arba valstybės narės vėliau gali ištaisyti, šiuose raštuose vis dar nėra nurodytos išlaidų sumos ir sritys, dėl kurių gali būti atliekamas papildomas tikrinimas ir sąskaitų patvirtinimo procedūros (14).

1.18.

Žemės ūkio srityje finansinio patvirtinimo sprendimas priimamas maždaug per šešis mėnesius pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams, kurį priimdama Komisija nustato, kokia išlaidų suma pripažįstama apmokėtina iš tų metų ES biudžeto. Tai, kad vėliau pagal atitikties sprendimus valstybėms narėms galima nustatyti finansinius pataisymus, nekelia abejonių dėl šio finansinio patvirtinimo sprendimo reikšmės. Išlaidų, kurioms, tikėtina, pagal tokius būsimus atitikties sprendimus finansavimas nebus skirtas, suma atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

1.19.

Atsižvelgiant į susigrąžinimų ir pataisymų mechanizmų sudėtingumą, skirtingą jais apdorojamų elementų pobūdį ir poreikį pateikti skaidrią ir nuoseklią informaciją (taip pat žr. 1.37–1.50 dalis), Komisija turėtų patobulinti savo finansinių ataskaitų teikimo gaires, susijusias su pajamų pripažinimu ir neapibrėžtuoju turtu, siekiant nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus.

1.19.

Tarptautiniuose standartuose nėra bendrųjų gairių, kaip atskleisti tokią specifinę neapskaitinę informaciją. Vis dėlto, Komisija, atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas, patobulino tokios informacijos pateikimą.

1.20.

2008 m. liepos mėn. viso pagal „Galileo“ programą sukurto, patobulinto arba įsigyto turto nuosavybė buvo teisiškai perduota Sąjungai, remiantis bendru Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (15). Tačiau sudaryti perdavimo susitarimai nebuvo iki galo įgyvendinti. Visos iki šiol patirtos išlaidos (apytiksliai 2 000 milijonų eurų) yra traktuojamos kaip mokslinių tyrimų išlaidos. Tai nedaro poveikio 2009 m. balansui, tačiau Komisija turėtų toliau dėti pastangas, siekdama užtikrinti, kad atliekant perdavimą būtų galima pasinaudoti visa reikalinga informacija, siekiant veiksmingai apsaugoti turtą.

1.20.

1.21.

2 skyriuje Audito Rūmai pateikia specialiuosius įvertinimus, susijusius su pajamomis, o 3–9 skyriuje – su biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis (BSVS) politikos sričių grupėmis (žr. 1.1 lentelę ). Kiekviename specialiajame įvertinime pateikiamas įvadas, nustatyti faktai ir išvados dėl operacijų tvarkingumo, sistemų veiksmingumo ir Komisijos vadovybės pareiškimų patikimumo bei tolesni veiksmai, atsižvelgiant į ankstesnes pastabas.

1.22.

Audito Rūmai vertina, kad pajamų srityje (16) (117 285 milijonai eurų), visų politikos grupių įsipareigojimų ir Administracinių ir kitų išlaidų politikos grupės mokėjimų (9 129 milijonai eurų) klaidų finansinis poveikis neviršija 2 % visų sumų (žr. 1.2 lentelę ), ir daro išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra veiksmingos (taip pat žr. 2.33–2.38 ir 9.28–9.29 dalis).

1.23.

Žemės ūkio ir gamtinių išteklių (56 318 milijonų eurų), Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto (7 966 milijonai eurų), Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros (6 596 milijonai eurų) bei Švietimo ir pilietybės (2 153 milijonai eurų (17)) politikos grupėse labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra tarp 2 % ir 5 % visų mokėjimų, tuo tarpu Sanglaudos (23 081 milijonas eurų) politikos grupėje labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra didesnis nei 5 % (žr. 3.70, 4.34, 5.45, 6.51 ir 7.18 dalis ir 1.2 lentelę ). Audito Rūmai daro išvadą, kad šių politikos grupių (18) priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos (žr. 3.71–3.72, 4.36, 5.46–5.48, 6.52 ir 7.19 dalis).

1.23.

Be to, atitikties patvirtinimo procedūromis užtikrinama, kad būtų atitinkamai atsižvelgiama į riziką ES biudžetui. Dėl Švietimo ir pilietybės politikos grupės Komisija atkreipia dėmesį, kad užbaigimo klaidų lygis šiek tiek viršija 2 %.

Kad būtų išvengta išankstinio finansavimo sumų kaupimosi balanse, 2010 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėti Finansinį reglamentą, siekdama užtikrinti, kad išankstiniai ir tarpiniai mokėjimai būtų patvirtinti anksčiau.

Komisija palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pastebėjo teigiamą klaidų mažinimo tendenciją Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto politikos grupėje. Šis rezultatas atitinka pačios Komisijos nustatytus faktus.

Komisija palankiai vertina padidėjusį operacijų, kurias Audito Rūmai laiko visiškai „tvarkingomis“ (83 %), dažnumą Išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros politikos grupėje, palyginti su 2008 ir 2007 m. skaičiais.

Pastebėta, kad klaidų lygis sanglaudos srityje labai sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitos 4.1 priede, klaidų dažnis taip pat sumažėjo per paskutiniuosius trejus metus – nuo 2007 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodytų 54 % iki 36 % šių metų ataskaitoje (taip pat žr. atsakymus į 1.26 ir 4.34 dalių pastabas).

1.24.

Audito Rūmai vertina, kad Ekonomikos ir finansų reikalų (732 milijonai eurų) politikos grupėje labiausiai tikėtinas klaidų lygis neviršija 2 % visų išlaidų (žr. 8.30 dalį ir 1.2 lentelę ), ir daro išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos (žr. 8.31 dalį).

1.25.

Audito Rūmai vertina, kad apskritai mokėjimus paveikė reikšmingas klaidų lygis (Audito Rūmų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra tarp 2 % ir 5 %) ir daro išvadą, kad iš esmės mokėjimų priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos.

1.25.

1.26.

Audito Rūmų audito rezultatai rodo, kad palyginti su 2008 m. padidėjo jų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis, susijęs su „Žemės ūkio ir gamtinių išteklių“ politikos grupės (19) mokėjimais, ir reikšmingai sumažėjo jų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis, susijęs su „Sanglaudos“ politikos grupės (20) mokėjimais. Apskritai tai patvirtina pastaraisiais metais vyravusią Audito Rūmų įvertinto labiausiai tikėtino klaidų lygio visuose mokėjimuose mažėjimo tendenciją.

1.26.

Komisija mano, kad Žemės ūkio ir gamtos išteklių politikos grupėje klaidų lygis tebesvyruoja apie 2 %. Žemesniosios klaidų ribos sumažėjimas nuo 11 % iki 3 % sanglaudos srityje patvirtina 2007–2013 m. reguliavimo sistemos sustiprintų kontrolės nuostatų veiksmingumą, taip pat pirmąjį 2008 m. Komisijos priežiūros vaidmens, įskaitant mokėjimų sustabdymo ir pataisymų procedūras, stiprinimo veiksmų plano, poveikį. Mokėjimų sustabdymai gali reikšti suderinimą su viso biudžeto vykdymu.

Komisija toliau sieks užtikrinti, kad toliau mažėtų klaidų lygis.

1.27.

Visi generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose pareiškė gavę pakankamą patikinimą, kad jiems paskirti ištekliai buvo panaudoti numatytiems tikslams ir kad jų įdiegta vidaus kontrolės sistema leido užtikrinti vykdytų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Tačiau trylikoje iš pagrindinių generalinių direktoratų ir tarnybų 2009 m. pateiktų pareiškimų yra po vieną arba daugiau išlygų, kurių daugumoje nurodomi su operacijų tvarkingumu susiję trūkumai (21).

1.28.

Audito Rūmai nustatė, kad generalinių direktorių pareiškimuose ir metinėse veiklos ataskaitose buvo pateiktas teisingas finansų valdymo įvertinimas operacijų tvarkingumo atžvilgiu „Pajamų“ ir „Sanglaudos“, „Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto“, „Švietimo ir pilietybės“, „Ekonomikos ir finansų reikalų“ ir „Administracinių ir kitų išlaidų“ politikos grupėse (žr. 2.32, 4.33, 5.44, 7.17, 8.29 ir 9.11 dalis). „Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros“ politikos grupėje Humanitarinės pagalbos, Plėtros ir Išorės santykių generaliniai direktoratai pateikė teisingą įvertinimą (žr. 6.49 dalį), o Europaid bendradarbiavimo tarnyba pateikė tik iš dalies teisingą finansų valdymo įvertinimą mokėjimų tvarkingumo atžvilgiu (žr. 6.50 dalį). Dėl „Žemės ūkio ir gamtinių išteklių“ politikos grupės Audito Rūmai daro išvadą, kad generalinių direktorių pareiškimuose ir metinėse veiklos ataskaitose buvo pateiktas tik iš dalies teisingas finansų valdymo įvertinimas operacijų tvarkingumo atžvilgiu (žr. 3.66–3.69 dalis).

1.28.

Nors Audito Rūmai pateikia metinę audito nuomonę apie operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, generalinių direktorių nuomonėje dėmesys kreipiamas į tai, ar lėšos panaudotos pagal paskirtį, atsižvelgiant į daugiametį kontrolės pobūdį ir į kontrolės veiksmingumą nustatant ir ištaisant klaidas. Generaliniai direktoriai pareiškia vadovybės nuomonę, pagrįstą informacija, kuri apima pačios Komisijos atliktą auditą, Audito Rūmų ataskaitas ir pastabas, o prireikus – valstybių narių kontrolės rezultatus.

Taip pat žr. Komisijos atsakymus sektorių skyriuose.

1.29.

Patvirtindama suvestinę ataskaitą Komisija prisiima politinę atsakomybę (22) už tai, kaip jos vyresnioji vadovybė vykdo ES biudžetą (23). Ši ataskaita yra pirmoji, kurią turi patvirtinti dabartinė Komisija savo kadencijos metu. Komisija mano, kad 2009 m. jos pastangos pagerinti kontrolės mechanizmus, galinčius užtikrinti teisėtumą ir tvarkingumą, siekiant „gauti besąlyginį patikinimo pareiškimą“, ir toliau davė teigiamų rezultatų.

1.30.

Komisija pripažįsta, kad dar yra sričių, kurias būtina gerinti, ir siūlo veiksmus šiems klausimams spręsti, o būtent:

1.31.

Audito Rūmai anksčiau buvo iškėlę kitų klausimų, kurie liko neišspręsti:

—

kai kurių sričių išlygų apimtis turėtų būti didesnė (žr. 3.67–3.68 dalis, 6.50 ir 3.3 ir 6.3 priedus ) (24),

—

Komisija pareiškė esanti patenkinta tuo, kad įgaliotų leidimus duodančių pareigūnų parengti veiksmų planai tinka trūkumams šalinti ir nustatytai rizikai mažinti.

Dėl žemės ūkio Komisija mano, kad į žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus 2009 m. metinę veiklos ataskaitą įtrauktos išlygos dėl kaimo plėtros priemonių pagal 2 kryptį ir IAKS Bulgarijoje ir Rumunijoje yra išsamios ir kad galimas jų poveikis tinkamai atspindėtas tos ataskaitos 3.2.1 ir 3.2.2 dalyse. Dėl Graikijos išlygos praėjusiais metais buvo pagrįstos didele rizika Komisijos reputacijai, kurią kėlė nepatenkinamas IAKS įgyvendinimas Graikijoje, o ne finansinė rizika ES biudžetui dėl trūkumų, kuri visada buvo dengiama finansiniais pataisymais, taikomais Graikijai atliekant atitikties patvirtinimo procedūras. Kadangi Graikija iki 2008 m. pabaigos įgyvendino šių trūkumų pašalinimo veiksmų planą, o veiksmingas IAKS sistemos veikimas vertinamas nuolat, išlyga panaikinta visiškai pagrįstai.

Išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityje Komisija palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pripažįsta, jog visų politikos grupės generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose pateikiamos informacijos kokybė pagerėjo (žr. 6.51 dalį).

Komisija mano, kad 2009 m. metinėse veiklos ataskaitose generalinių direktorių pateiktos išlygos arba jų nebuvimas atitiko jos vidaus gaires ir kad jose tinkamai išnagrinėta programoms būdinga rizika.

—

nėra valstybių narių duomenų apie susigrąžinimus ar išėmimus arba jie nėra išsamūs (žr. 1.16, 3.54 ir 4.31 dalis) (25),

—

Dėl sanglaudos žr. atsakymus į 1.16 dalies pastabas.

—

finansinių pataisymų mechanizmai dar nėra visiškai veiksmingi (žr. 1.37–1.50 dalis) (26).

—

1.32.

Vykdydama ES biudžetą Komisija turi užtikrinti veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolę, apimančią ataskaitų patikimumą, turto ir informacijos apsaugą, sukčiavimo ir pažeidimų prevenciją ir nustatymą bei rizikos, susijusios su operacijų tvarkingumu, valdymą, atsižvelgdama į programų daugiametiškumąir susijusių mokėjimų pobūdį (27).

1.32.

1.33.

Komisijai tenka galutinė atsakomybė užtikrinant, kad priežiūros ir kontrolės sistemos suteiktų pakankamą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų klaidoms yra užkertamas kelias arba kad jos yra aptinkamos ir ištaisomos. Ji yra taip pat atsakinga už tai, kad būtų užtikrinta, kad jos vadovybė, suinteresuotosios šalys ir išorės auditoriai galėtų gauti patikimą informaciją.

1.34.

Neteisingai išmokėtos sumos turėtų būti susigrąžintos (28). Praktikos pavyzdžiai:

—

Komisija mokėjimus iš naudos gavėjų gali susigrąžinti tik tais atvejais, kai ji tiesiogiai valdo išlaidas (pavyzdžiui, didžiąją išlaidų dalį Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto politikos grupėje),

—

pasidalijamojo valdymo išlaidų (pavyzdžiui, didžiosios dalies išlaidų Žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos grupėje), decentralizuoto valdymo (pavyzdžiui, plėtros srityje) ir netiesioginio centralizuoto valdymo (pavyzdžiui, Švietimo ir pilietybės politikos grupėje) atvejais atsakomybė už neteisingai atliktų mokėjimų susigrąžinimą yra perduota valstybėms narėms arba trečiosioms šalims. Jungtinio valdymo išlaidų atveju (pavyzdžiui, humanitarinės pagalbos srityje) taisomieji mechanizmai yra apibrėžti susitarimuose su tarptautinėmis organizacijomis. Nepaisant to, tais atvejais, kai yra neteisingai taikomos schemų išlaidų taisyklės, Komisija taip pat gali atlikti finansinius pataisymus (žr. 1.40 dalį).

—

2007–2013 m. laikotarpiui numatyta standartinė susigrąžinimų ataskaitų pateikimo procedūra ir Komisija tikisi, kad ši pranešimo procedūra toliau gerins jos turimos informacijos kokybę. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės atskirtų pataisymus, kurie nustatyti atliekant ES auditus.

1.35.

Kelerius metus Audito Rūmai auditų metu ypatingai domėjosi tuo, kaip Komisija atlieka savo priežiūros vaidmenį ir kaip taiko šiuos taisomuosius mechanizmus. Audito Rūmai taip pat išnagrinėjo, ar teisinga yra nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų Komisijai teikiama informacija apie atliktus finansinius pataisymus ir susigrąžinimus.

1.36.

Audito Rūmai savo pastabose reguliariai nurodydavo, kad informacija apie priežiūros ir kontrolės sistemų valstybių narių lygmeniu taisomąją gebą pagerėjo, tačiau vis dar nėra išsami ir patikima, visų pirma sanglaudos srityje (29). Tačiau Komisijos apie savo veiklą teikiami duomenys yra patikimi. Pradedant 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Europos Parlamentas ir Taryba ragino Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti patobulinimus, būtinus užtikrinti turimos informacijos išsamumą ir tikslumą, siekiant pateikti patikimus įrodymus, kurie Audito Rūmams leistų įvertinti daugiamečių ES išlaidų susigrąžinimo mechanizmų veiksmingumą.

1.36.

Sanglaudos srityje ir finansinių pataisymų, kuriuos valstybės narės atlieka po jų pačių įvykdytų patikrų ir audito, atžvilgiu Komisija pasikliauja valstybių narių pateiktos informacijos kokybe.

Pastaraisiais metais Komisija labai stengėsi pagerinti valstybių narių perduodamos su sanglaudos programomis susijusios informacijos apie susigrąžinimus ir panaikinimus kokybę. Ji paprašė valstybių narių pateikti suvestinius ir metinius panaikinimų ir susigrąžinimų duomenis, nors tai ir viršija norminius reikalavimus. Ji taip pat atliko valstybių narių finansinių pataisymų registravimo ir pranešimo sistemų auditus vietoje, kurių rezultatai gana geri. Nustačiusi, kad reikia tobulinti sistemas, Komisija teikia atitinkamas rekomendacijas ir užtikrina tolesnius veiksmus.

1.37.

2009 m. finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose Komisija į šias pastabas atsižvelgė įtraukdama išsamesnę informaciją apie susigrąžinimus ir finansinius pataisymus nei tą, kurią ji pateikdavo anksčiau (30). Konkrečiai ji informaciją pateikė paskirstytą pagal etapus, kurie buvo pasiekti vykdant susigrąžinimo arba finansinių pataisymų procedūras („vykdomas“, „patvirtintas“ arba „įvykdytas“ – žr. 1.42 dalį); pagal išlaidų sritis; pagal programavimo laikotarpius, jei taikytina, ir kai kuriais atvejais pagal susijusias valstybes nares.

1.38.

Audito Rūmai palankiai vertina šios informacijos pateikimą. Tačiau jie konstatuoja, kad turi būti pašalinti trūkumai, susiję su valstybių narių teikiamos informacijos ir nurodytų sumų pateikimu ir nuoseklumu sanglaudos srityje, ir informacija turi būti interpretuojama apdairiai (taip pat žr. 1.14–1.19 ir tolesnes dalis).

1.38.

1.39.

Neteisingai išmokėtų sumų susigrąžinimas iš ES išlaidų programų naudos gavėjų ir kiti finansiniai pataisymai savo apimtimi ir poveikiu yra labai skirtingi. Susigrąžinimais taisomos gautos netvarkingos išlaidos: iš esmės neteisingai išmokėtas sumas sugrąžina jų gavėjai; todėl susigrąžinimus galima traktuoti kaip klaidų ištaisymo mechanizmą (31).

1.39.

1.40.

Kita vertus, atliekant finansinius pataisymus (įskaitant žemės ūkio išlaidų patvirtinimą) daugiausiai yra atsižvelgiama į trūkumus valdymo sistemose. Juos taikant atšaukiamas finansavimas valstybėms narėms arba trečiosioms šalims, kurios neužtikrina, kad būtų teisingai taikomos ES taisyklės. Šių pataisymų finansines pasekmes paprastai prisiima nacionaliniai mokesčių mokėtojai, o ne išlaidų schemos, kuri buvo neteisingai taikoma, naudos gavėjai. Finansiniais pataisymais prisidedama prie ES finansinių interesų sergėjimo, tačiau nei pagal savo esmę, nei praktiniu požiūriu jie negali būti traktuojami kaip atskirų mokėjimų, kurie buvo neteisingai išmokėti, pataisymo priemonė.

1.40.

Neteisingai atliktus mokėjimus valstybės narės turėtų susigrąžinti iš naudos gavėjų. Susigrąžinimas atliekamas arba gaunant grąžinamąjį atitinkamų sumų mokėjimą iš naudos gavėjo, arba užskaitant sumas, grąžintinas atliekant kitus mokėjimus tam pačiam naudos gavėjui.

Kai vykdant ES kontrolę gali būti nustatytos netinkamai paskirtos išmokos naudos gavėjams, valstybės narės turi imtis tolesnių veiksmų, siekdamos susigrąžinti šias sumas iš naudos gavėjų. Tačiau net jei negalima susigrąžinti sumų iš naudos gavėjų, nes finansiniai pataisymai susiję tik su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos trūkumais, o ne su netinkamai paskirtomis išmokomis, šie pataisymai - svarbi priemonė siekiant tobulinti valstybių narių sistemas ir išvengti neteisėtų išmokų naudos gavėjams arba jas nustatyti ir susigrąžinti.

Atitikties patvirtinimo sistema žemės ūkio srityje skirta tam, kad iš ES biudžeto nebūtų padengiamos tos išlaidos, kurios buvo patirtos nesilaikant ES taisyklių. Tačiau ši sistema nėra mechanizmas, kuriuo susigrąžinamos naudos gavėjams neteisėtai išmokėtos sumos, – remiantis pasidalijamojo valdymo principu, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 53b straipsnio 2 dalies c punkte ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, tai yra tik valstybių narių atsakomybės sritis.

Todėl Komisija mano, kad tam tikrus finansinius pataisymus galima laikyti klaidų ištaisymo mechanizmais, nes atitinkamos sumos susigrąžinamos iš galutinio naudos gavėjo.

1.41.

Nors Komisija finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose pripažįsta esant skirtumą tarp susigrąžinimų ir finansinių pataisymų, jos kituose dokumentuose, kaip antai suvestinėje ataskaitoje, šių dviejų mechanizmų skirtumas nėra pateikiamas pakankamai aiškiai. Nors 2009 m. beveik 90 % patvirtintų sumų (apie 2 900 milijonų eurų iš visos 3 319 milijonų eurų sumos) ir beveik 80 % įvykdytų sumų (apie 1 400 milijonų eurų iš visos 1 843 milijonų eurų sumos), kurias pateikė Komisija, buvo susijusios su finansiniais pataisymais, kuriuos paprastai padengia nacionaliniai mokesčių mokėtojai, komentarai kartais pateikiami taip, lyg jos visos ar jų didžioji dalis būtų susigrąžinimai.

1.41.

ES metinėse veiklos ataskaitose teisingai pateikiamos finansinių pataisymų sumos, nustatomos Komisijai atliekant priežiūrą.

Sumos, nurodytos kaip finansiniai pataisymai, nurodo, kad Komisija ėmėsi priemonių siekdama apsaugoti ES biudžetą nuo neteisėtai išmokėtų sumų. Prie jų pateiktos pastabos skirtos paaiškinti, kokią procedūrą Komisija taiko vykdydama šią veiklą. Galiausiai šios sumos bus susigrąžintos iš naudos gavėjų vykdant valstybių narių inicijuotas susigrąžinimo procedūras, nes būtent jos suinteresuotos susigrąžinti lėšas, kai tai įmanoma.

Komisija taip pat nurodo savo atsakymus į 1.36 ir 1.40 dalių pastabas.

1.42.

Komisija pateikia duomenis apie tris pagrindinius šio proceso etapus:

1.43.

Komisija paaiškina, kad pateikti duomenys, susiję su įvairiais taisomųjų mechanizmų etapais Sanglaudos politikos grupėje, apima tik jos taikytus susigrąžinimus ir finansinius pataisymus.

1.44.

Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Sanglaudos politikos grupėje tik 20 % 2009 m. patvirtintų sumų (2 411 milijonų eurų) buvo apmokėtos (476 milijonai eurų) tais pačiais metais. Kartu su sumomis, kurios nebuvo apmokėtos ankstesniais metais, 2009 m. pabaigoje iš viso dar turėjo būti apmokėti 2 332 milijonai eurų. Jei per ateinančius metus valstybės narės nepateiks papildomų išlaidų deklaracijų, likusi dalis bus apmokėta tik uždarius programas (32).

1.44.

Kaip teisingai nurodo Audito Rūmai, pastarųjų metų finansiniai pataisymai daugiausia bus įvykdyti užbaigiant programą, kai bus pasiekta teisės aktuose nustatyta tarpinių mokėjimų viršutinė riba. Be to, įgyvendinant programą patvirtintus finansinius pataisymus galima atlikti paskesniuose mokėjimų prašymuose. Todėl sunku nustatyti tiesioginę sąsają tarp atitinkamų metų patvirtintų ir tais pačiais metais įvykdytų finansinių pataisymų sumų.

Įgyvendinant programas patvirtinti finansiniai pataisymai paprastai atliekami paskesniuose mokėjimo prašymuose. Kadangi viršutinė mokėjimų riba gali būti pasiekta daugelio su 2000–2006 m. laikotarpiu susijusių programų atveju, netinkamų finansuoti išlaidų išskaičiavimas neišvengiamai atsispindės tik baigiamuosiuose dokumentuose, kuriuos valstybė narė turi pateikti 2010 m.

Kai tik Komisija gaus įrodymų apie pataisymų įvykdymą iš baigiamųjų mokėjimo prašymų išskaičiavus netinkamas finansuoti išlaidas, ji praneš, kad finansinis pataisymas įvykdytas. Išsami informacija apie finansinių pataisymų vykdymą pateikta konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 6 aiškinamajame rašte.

Nors Komisijos apskaitos sistemoje galima atsekti ne visus pavienius finansinius pataisymus, o tik tuos, kurie daro finansinį poveikį ES įnašui, 2010 m. Komisijos ataskaitose bus pranešta, kad finansiniai pataisymai, apie kurių įvykdymą 2010 m. gauta įrodymų, yra įvykdyti.

Programų ir fondų duomenys labai skiriasi dėl atitinkamų pataisymų pobūdžio ir (arba) apimties.

1.45.

Iš esmės, turint patikimos informacijos apie taisomųjų mechanizmų poveikį praeityje, galėtų būti įvertintas galimas tų pačių mechanizmų taikymo poveikis ateityje. Taip pat kartais buvo neteisingai siūloma susigrąžinimus ir pataisymus palyginti su Audito Rūmų klaidų lygio įvertinimu arba netgi juos tuo pagrindu išskaičiuoti.

1.45.

Komisija ne sykį tvirtino, kad daugiametėms programoms taikomos daugiametės kontrolės sistemos ir kad daugelį konkrečiais metais Audito Rūmų nustatytų klaidų paprastai Komisijos sistemos būtų nustačiusios ir ištaisiusios vėlesniais metais. Tai galima parodyti likutinį klaidų lygį apskaičiuojant užbaigiant programą; jau anksčiau įrodyta, kad tada jis yra mažesnis nei programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Komisija sutinka, kad nėra paprasta palyginti Audito Rūmų DAS klaidų lygius, susijusius su kasmetiniu operacijų nagrinėjimu, su jų pačių apskaičiuotu klaidų lygiu.

1.46.

Tačiau patikimos metinės informacijos apie taisomųjų mechanizmų poveikį nėra. Finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose nėra sistemingai parodoma, kaip susigrąžintos sumos yra susijusios su konkrečiais metais, o kai kuriais atvejais susikaupę ar neįvykdyti ankstesnių metų pataisymai buvo pripažinti ir užregistruoti einamaisiais finansiniais metais.

1.46.

Be to, fiksuoto dydžio pataisymus galima taikyti tais atvejais, kai kontrolės sistemų trūkumai nustatomi valstybių narių lygmeniu, tačiau pati valstybė narė jų netaiso, neatsižvelgiant į konkrečias neteisėtas išlaidas ar konkrečius metus.

Todėl negalima nustatyti tiesioginės sąsajos tarp finansinio pataisymo ir išlaidų metų, su kuriais jos susijusios.

Struktūriniai fondai įgyvendinami pagal daugiametę sistemą. Jeigu apie finansinį pataisymą nepranešta N metais, apie jį bus pranešta N+1 metais, tačiau tai neturės įtakos procedūros, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad visos neteisėtai išmokėtos sumos būtų ištaisytos, patikimumui. Toks kompensavimas tarp metų programavimo laikotarpiu yra būtinas, siekiant pateikti tikslią, skaidrią ir išsamią suvestinę informaciją apie finansinius pataisymus.

Vis dėlto finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose pateikiama informacija apie konkrečiais metais patvirtintus ir įvykdytus finansinius pataisymus, taip pat suvestinė informacija.

Tačiau žemės ūkio srityje (EŽŪGF ir EŽŪFKP) finansiniai pataisymai susiję su konkrečių finansinių metų išlaidomis ir ši sąsaja atskleidžiama kiekviename atitikties sprendime, kurį priima Komisija.

1.47.

Be to, daugelio pataisymo mechanizmų ciklai gali trukti daugelį metų ir nuo elementų, darančių poveikį daugelio priežiūros ir kontrolės sistemų taisomajai gebai (teisinis ir organizacinis pagrindas; susigrąžinimo procedūrų sąlygos; projektų rūšis, dydis ir trukmė ir t. t.), pokyčių gali priklausyti galimybės įvertinti galimą poveikį ateityje.

1.48.

Pagaliau reikėtų priminti ir tai, kad Komisijos taisomieji mechanizmai daugiausiai apima ne susigrąžinimus, o kitas finansines pataisas (žr. 1.39 ir 1.40 dalis).

1.48.

1.49.

2009 m. Komisija ėmėsi veiksmų išplėsti jos teikiamos informacijos apie ES biudžetui taikomus taisomuosius mechanizmus apimtį ir ją pagerinti. Tai yra teigiamas pokytis. Tačiau jos teikiama informacija dar nėra visiškai patikima, nes Komisija ne visada gauna patikimą informaciją iš valstybių narių. Be to, turėtų būti išnagrinėtas poreikis patobulinti finansinių ataskaitų teikimo gaires, kuriose nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta ir kaip ji turėtų būti apdorojama. Kai kuriose išlaidų srityse Komisija neteikia informacijos, kuri leistų palyginti: metus, kuriais buvo atliktas atitinkamas mokėjimas, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida ir metus, kuriais vėliau atliktas finansinis pataisymas buvo atskleistas finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

1.49.

Negalima suderinti mokėjimų, klaidų ir atliktų finansinių pataisymų, kaip siūlo Audito Rūmai, tais atvejais, kai išlaidų deklaravimo sistema daugiamečiu laikotarpiu yra kaupiamoji arba tam tikrais atvejais, kai jie yra sistemų pataisymai (taip pat žr. atsakymą į 1.50 dalies pastabas).

1.50.

Didžiąją dalį pataisų pagal vertę sudaro ne susigrąžinimai iš atskirų naudos gavėjų, gavusių neteisėtą ES išmoką, o finansiniai pataisymai, taikomi valstybėms narėms arba trečiosioms šalims. Priešingai, Audito Rūmų testais nustatytos klaidos dažniausiai yra susijusios su sumomis, kurių neteisėtai reikalauja naudos gavėjai arba kurios jiems yra neteisėtai sumokamos. Atsižvelgdami į tai, Audito Rūmai daro išvadą, kad neįmanoma prasmingai lyginti jų pačių klaidų lygių įverčio ir Komisijos pateiktų finansinių pataisymų ir susigrąžinimų.

1.50.

Didžioji dalis ES biudžeto, maždaug 80 %, vykdoma pasidalijamojo valdymo principu, kai valstybės narės visų pirma yra atsakingos už Komisijai deklaruojamų išlaidų tvarkingumo užtikrinimą, taip pat ir pažeidimų nustatymą ir ištaisymą. Taikant tokį valdymo būdą, Komisija taip pat turi užtikrinti nacionalinių valdžios institucijų taikomų sistemų veiksmingumą, o jeigu jos yra neveiksmingos, Komisija gali pradėti taikyti finansinius pataisymus. Todėl taikomuose teisės aktuose nustatyta finansinių pataisymų sistema veikia taip: neteisėtai išmokėtas sumas Komisija susigrąžina iš valstybių narių ir (arba) jas koreguoja, o valstybės narės savo ruožtu neteisėtai išmokėtas sumas turi susigrąžinti iš naudos gavėjo. Tačiau tais atvejais, kai finansiniai pataisymai yra susiję ne su naudos gavėjų lygmenyje nustatytomis klaidomis, o su sistemos trūkumais, jiems taikomi fiksuoti arba ekstrapoliuoti dydžiai.

Vadinasi, reikia atskirti:

Komisija sutinka, kad Audito Rūmų DAS klaidų lygių, kurie, remiantis Sutartimi, yra susiję su kasmetiniu operacijų imties nagrinėjimu, palyginimas su finansinių pataisymų skaičiais nėra svarbus. Kaip nurodyta anksčiau, dėl skirtingų finansinių pataisymų sanglaudos srityje negalima nustatyti tiesioginės sąsajos tarp finansinio pataisymo ir išlaidų metų, su kuriais jos susijusios. Tačiau finansinių pataisymų poveikį galima aiškiai nustatyti likutinį klaidų lygį apskaičiuojant užbaigiant programą. Pavyzdžiui, iš 2010 m. sausio mėn. užbaigto Regioninės politikos generalinio direktorato vykdyto nestatistinio 1994–1999 m. ERPF programų imties baigiamojo audito tyrimo matyti, kad užbaigiant programas ir atlikus visus finansinius pataisymus, bendra klaidų rizika labai sumažėjo.

Komisija užtikrina finansinių Europos Sąjungos interesų apsaugą taikydama valdymo ir kontrolės sistemas bei procedūras, nustatytas finansiniuose ir sektorių reglamentuose, dėl kurių sprendimus priėmė teisės aktų leidėjas, kad būtų galima išvengti ES biudžetui kenkiančių klaidų, jas nustatyti ir ištaisyti.

2.1.

Šiame skyriuje pateikiamas Audito Rūmų specialusis pajamų, kurios apima nuosavus išteklius ir kitas pajamas, įvertinimas. 2.1 lentelėje pateikta pagrindinė finansinė informacija, susijusi su pajamomis. Nuosavi ištekliai yra pats svarbiausias biudžeto išlaidų finansavimo šaltinis (94,1 %).

2.2.

Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių (1): tradiciniai nuosavi ištekliai (surinkti importo muitai ir cukraus gamybos mokestis – TNI), nuosavi ištekliai, apskaičiuoti pagal valstybių narių surinktą pridėtinės vertės mokestį (PVM), ir nuosavi ištekliai, pagrįsti valstybių narių bendromis nacionalinėmis pajamomis (BNPj).

2.3.

Tradicinius nuosavus išteklius nustato ir surenka valstybės narės. Trys ketvirtadaliai šių sumų sumokami Sąjungai, o likęs ketvirtadalis paliekamas surinkimo išlaidoms padengti. Kiekviena valstybė narė siunčia Komisijai nustatytų mokesčių mėnesio išrašą (su „A“ sąskaita susijusį išrašą) ir tų nustatytų mokesčių, kurie nėra į jį įtraukti, ketvirčio išrašą („B“ sąskaita) (2).

2.4.

PVM ir BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai – tai lėšos, gaunamos atitinkamai taikant vienodus tarifus valstybių narių abstrakčiai suderintoms PVM apskaičiavimo bazėms arba valstybių narių BNPj, apskaičiuotoms pagal Sąjungos nustatytas taisykles.

2.5.

Sprendime 2007/436/EB, Euratomas kai kurioms valstybėms narėms yra teikiamos lengvatos, nustačius mažesnį PVM išteklių pareikalavimo tarifą (3) bei sumažinus bendrą metinį BNPj pagrįstą įnašą (4) 2007–2013 m. Be to, Jungtinei Karalystei suteikta biudžeto disbalanso korekcija („JK korekcija“), sumažinant jos BNPj nuosavų išteklių įmokas.

2.6.

BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai naudojami biudžetui subalansuoti. Bet koks konkrečios valstybės narės tikrųjų BNPj sumažinimas – nors jis ir nepaveikia visos BNPj pagrįstos nuosavų išteklių sumos – reiškia, kad iki tol, kol problema yra nustatoma ir klaida ištaisoma, padidėja kitų valstybių narių įmokos.

2.7.

Audito Rūmų bendra audito strategija ir metodika yra apibūdintos 1.1 priedo 2 dalyje . Atliekant pajamų auditą Komisijos lygmeniu buvo testuojama 62 susigrąžinimo pavedimų, paimtų iš Komisijos registrų apie visas gautas pajamas, reprezentatyvi statistinė imtis (žr. 2.1 priedą ).

2.8.

Audito Rūmų finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų auditas negali apimti nedeklaruoto importo arba importo, išvengusio muitinės priežiūros.

2.9.

Audito Rūmai atliko priežiūros ir kontrolės sistemų trijose valstybėse narėse (5) įvertinimą ir patikrino jų tradicinių nuosavų išteklių apskaitos sistemas. Jie patikrino muitų srautą nuo jų nustatymo iki deklaravimo Komisijai, siekdami gauti pakankamą patikinimą, kad buvo užregistruotos teisingos sumos. Kiekvienoje iš šių trijų valstybių narių auditoriai tikrino atsitiktinę 30 importo deklaracijų imtį.

2.10.

Penkių su tradiciniais nuosavais ištekliais susijusių susigrąžinimų iš 2.7 dalyje nurodytos imties atveju Audito Rūmai palygino atrinktus mėnesio išrašus su atitinkamais įrašais valstybių narių sąskaitose (6).

2.11.

Audito Rūmai įvertino Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, įskaitant jos atliktus patikrinimus valstybėse narėse. Taip pat buvo vertinamas Nuosavų išteklių patariamojo komiteto (Advisory Committee on Own Resources, ACOR) (7) priežiūros vaidmuo.

2.12.

Audito Rūmai atsižvelgė į savo 2008 ir 2009 m. atlikto specialiojo audito, susijusio su supaprastintomis muitinės importo procedūromis devyniose valstybėse narėse (8), rezultatus.

2.13.

PVM ir BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai yra paremti makroekonomine statistika, kurioje atsispindintys duomenys negali būti audituojami tiesiogiai. Dėl šios priežasties audito pradžios taškas buvo pasirinktas tada, kai Komisija gauna valstybių narių parengtus visuminius makroekonominius duomenis. Tuomet buvo įvertintos Komisijos sistemos, skirtos apdoroti duomenis, siekiant nustatyti sumas, kurios turi būti įtrauktos į galutines finansines ataskaitas. Taigi Audito Rūmai nagrinėjo biudžeto sudarymą bei valstybių narių įnašų teisingumą.

2.14.

Audito metu taip pat buvo įvertintos Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemos, skirtos suteikti patikinimą, kad šie ištekliai yra teisingai apskaičiuoti ir surinkti, bei ACOR ir BNPj (9) komitetų vaidmuo.

2.15.

Operacijų testų rezultatai yra apibendrinti 2.1 priede .

2.16.

Audito Rūmai nustatė, kad apskritai valstybių narių Komisijai siunčiamuose išrašuose reikšmingų klaidų nebuvo.

2.17.

Audito Rūmai audito metu nustatė, kad valstybių narių įnašų apskaičiavimuose ir jų mokėjimuose nebuvo reikšmingų klaidų. Tačiau 2009 m. gruodžio mėn. Komisija nustatė klaidų, apskaičiuojant 2008 ir 2009 m. JK korekcijos laikinuosius įvertinimus, kurie atitinkamai sudarė 138 milijonus eurų ir 458 milijonus eurų. Kadangi 2008 m. JK korekcija buvo įrašyta į 2009 m. biudžetą, jį finansuojančios valstybės narės 2009 m. skyrė didesnius įnašus nei buvo būtina. Šios klaidos bus ištaisytos tik tada, kai į ateinančių metų biudžetus bus įrašyti patikslinti įvertinimai.

2.17.

2.18.

Audito Rūmai nustatė, kad apskritai testuotose operacijose, susijusiose su kitomis pajamomis, reikšmingų klaidų nebuvo.

2.19.

Sistemų tikrinimo rezultatai yra apibendrinti 2.2 priede .

2.20.

Kaip ir ankstesniais metais (10), Audito Rūmai išryškino su procedūromis ir sistemomis, darančiomis poveikį į B sąskaitas įtrauktoms sumoms, susijusias problemas, kurios turi būti sprendžiamos. Jos buvo konkrečiai susijusios su vėlavimais susigrąžinant mokesčius ir sudarant galimybę panaudoti susigrąžintas sumas (11) bei nepateisinamais muito mokesčių nurašymais (12).

2.20.

2.21.

Kitose dviejose audituotose valstybėse narėse (13) nacionalinės institucijos negalėjo visiškai pateisinti sumų, įrašytų į B išrašus, kadangi jos neatitiko pagrindžiančių dokumentų. Be to, Audito Rūmai nustatė panašius skirtumus atlikdami A sąskaitų sutikrinimą (14).

2.21.

2.22.

Komisija laikėsi požiūrio, kad tais atvejais, kai yra konfiskuojamos neteisėtai į Bendrijos muitinės teritoriją patekusios prekės, nėra būtina B sąskaitose užregistruoti atsiradusią skolą muitinei. Savo 2009 m. balandžio mėn. teismo sprendime (15) Teisingumo Teismas konstatavo, kad tam, kad skolos muitinei būtų panaikintos, šie prekių areštai turi būti įvykdyti prieš prekėms pereinant pirmąją muitinės įstaigą, esančią toje teritorijoje. Taigi Audito Rūmų požiūriu, skolos, atsiradusios prekes areštavus po šio etapo, iš tikrųjų turėtų būti registruojamos sąskaitose.

2.22.

2.23.

Audito Rūmų atlikti auditai vietoje atskleidė nacionalinių muitinių priežiūros trūkumus, visų pirma atliekant prekybininkų ir importo siuntų, kuriuos turi patikrinti muitinė, imties rizikos analizę (16). Dėl to didėja rizika, kad nebus nustatyti trūkumai, galintys lemti tradicinių nuosavų išteklių praradimus.

2.23.

2.24.

Be to, savo neseniai paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje (17) dėl supaprastintų muitinės importo procedūrų (18) Audito Rūmai pažymėjo, kad visose aplankytose valstybės narėse jie nustatė reikšmingų kontrolės trūkumų ir beveik visose iš jų didelį klaidų dažnį. Atsižvelgiant į tai, kad šiose valstybėse narėse surenkama daugiau kaip pusė visų tradicinių nuosavų išteklių ir kad apie du trečdaliai visų ES muitinės deklaracijų užpildomos taikant supaprastintas procedūras, šie kontrolės trūkumai turi poveikį valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemoms tradicinių nuosavų išteklių srityje. Todėl kyla rizika, kad gali būti surinktos neteisingos TNI sumos.

2.24.

Komisija ėmėsi priemonių, kad padėtų valstybėms narėms plėtoti procedūras. Buvo parengtos išsamios gairės, taip pat organizuoti mokymai, kaip jas geriausiai taikyti. Rezultatai bus išnagrinėti per stebėsenos vizitus, kurie turėtų vykti 2010 ir 2011 m. Be to, 2009 ir 2010 m. Komisija kiekvienoje valstybėje narėje vykdė specialius Muitinės kontrolės strategijų patikrinimus. Remdamasi šių patikrinimų rezultatais ir Audito Rūmų pastabomis, Komisija jau paprašė imtis taisomųjų veiksmų. 2010 m. ji parengs teminę valstybių narių Muitinės kontrolės strategijų ataskaitą, į kurią įtrauks Audito Rūmų ir Komisijos nustatytus faktus. Tai bus aptarta su valstybėmis narėmis Nuosavų išteklių patariamajame komitete (ACOR) siekiant pagerinti padėtį šioje srityje.

2.25.

PVM pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo pradžios taškas yra valstybėse narėse faktiškai surinktas PVM (19). 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos paskelbtoje studijoje, kurioje kiekybiškai įvertinamas ir analizuojamas ES 25 valstybėse narėse (išskyrus Kiprą) nesurenkamas PVM (20), buvo įvertinta, kad 2004–2006 m. priskaičiuotų PVM įplaukų ir teorinių grynųjų PVM įsipareigojimų skirtumas vidutiniškai sudaro 13 %. Šią PVM spragą panaikinus valstybėse narėse, kurių PVM bazei nėra pritaikytas apribojimas (21), jų PVM pagrįsti įnašai į ES biudžetą padidėtų. Dėl to sumažėtų BNPj pagrįstų išteklių įnašai, nors ir poveikis atskiroms valstybėms narėms būtų skirtingas.

2.25.

2.26.

Išlygos yra priemonės, kurios leidžia pasibaigus Bendrijos teisės aktais nustatytam ketverių metų terminui ištaisyti abejones keliančius duomenis valstybių narių teikiamose PVM apyskaitose. 2009 m. buvo patvirtintos 67 ir panaikintos 63 išlygos. Metų pabaigoje iš viso galiojo 167 išlygos (žr. 2.2 lentelę ). Nors Audito Rūmai pažymi pagerėjimą panaikinant seniai neišspręstas PVM išlygas, 2009 m. 20 šių išlygų, susijusių su laikotarpiu prieš 2000 m., vis dar buvo sprendžiamos, palyginti su 34 2008 m. pabaigoje.

2.26.

2.27.

Savo ataskaitoje Tarybai (Ecofin) apie Graikijos vyriausybės deficitą ir skolų statistiką (22) Komisija išreiškė abejonių dėl Graikijos makroekonominės statistikos, įskaitant nacionalinius ataskaitų rinkinius, kokybės. Komisija ir Taryba suabejojo priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumu Graikijos nacionalinėje statistikos tarnyboje, kuri taip pat rengia BNPj duomenis, skirtus nuosavų išteklių apskaičiavimui.

2.27.

Graikija pradėjo spręsti Komisijos 2010 m. sausio 8 d. ataskaitoje nurodytus klausimus – priėmė naują įstatymą dėl Graikijos statistikos sistemos, taip pat dėl naujos statistikos tarnybos (ELSTAT) sukūrimo siekiant garantuoti statistikos nepriklausomumą ir objektyvumą.

2.28.

Savo ankstesnėse metinėse ataskaitose (23) Audito Rūmai laikėsi nuomonės, kad valstybių narių nacionalinių statistikos institutų (NSI) priežiūros ir kontrolės sistemų skirtumai gali sumažinti nacionalinių ataskaitų rinkinių palyginamumą, patikimumą ir išsamumą. Eurostatas dar nebaigė savo priežiūros ir kontrolės sistemų nacionaliniuose statistikos institutuose įvertinimo ir nepatvirtino šių sistemų taikymo gairių valstybėse narėse.

2.28.

2.29.

2009 m. pabaigoje galiojo bendrosios išlygos (24), susijusios su BNPj duomenimis 2002–2006 m. laikotarpiu ES 15 valstybėse narėse ir 2004–2006 m. laikotarpiu ES 10 valstybėse narėse, kol nėra atlikta atnaujintų arba naujų BNPj inventorių analizė.

2.30.

2009 m. pradžioje buvo 10 galiojančių specialiųjų (25) BNPj išlygų, susijusių su 1995–2001 m. laikotarpiu. 2009 m. Komisija panaikino 6 išlygas, susijusias su Graikija, metų gale palikdama galioti keturias (26) išlygas.

2.30.

2.31.

2009 m. Komisija (Eurostatas) atliko vizitus 16 valstybių narių, siekdama patikrinti BNPj inventorius (27), ir vykdė tiesiogines patikras. Tačiau jų metu buvo apsiribota labai mažu BNPj elementų skaičiumi aplankytose valstybėse narėse. Kaip nustatyta Eurostato gairėse, taikant tiesioginių patikrų metodą paprastai nėra siekiama pateikti išvadų dėl visų BNPj įverčių dalių.

2.31.

2.32.

Komisijos vadovybės pareiškimų peržiūros rezultatai yra apibendrinti 2.3 priede . Audito Rūmai atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą specialiąją ataskaitą dėl supaprastintų muitinės importo procedūrų, kuri yra aptarta 2.24 dalyje. Savo 2010 m. metinėje veiklos ataskaitoje Komisija turės atsižvelgti į šios ataskaitos išvadas bei tolesnius veiksmus, susijusius su jos pačios supaprastintų procedūrų patikrų metu nustatytais faktais, ir į valstybių narių kontrolės strategiją.

2.32.

2.33.

Remdamiesi savo audito darbu, Audito Rūmai daro išvadą, kad:

2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais nebuvo reikšmingų klaidų.

2.34.

Remdamiesi savo audito darbu, Audito Rūmai daro išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos užtikrinant pajamų tvarkingumą. Tačiau Audito Rūmai atkreipia dėmesį į trūkumus, kurie, nors ir nėra reikšmingi bendram sistemų veiksmingui, turi būti šalinami, kaip nustatyta toliau.

2.35.

Audito Rūmų auditų metu vis dar aptinkama su B sąskaitų naudojimu susijusių problemų, todėl jie rekomenduoja Komisijai ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti teisingą jų naudojimą, visų pirma siekti, kad būtų laiku nustatomi muitų mokesčiai ir sudaroma galimybė juos panaudoti (2.20 dalis).

2.35.

2.36.

Atsižvelgdami į trūkumus, susijusius su supaprastintų procedūrų kontrolės veiksmingumu, kuriuos Audito Rūmai nustatė atlikdami specialųjį auditą ir kitą audito darbą 2009 m., Audito Rūmai padarė išvadą, kad valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos tradicinių nuosavų išteklių srityje yra tik iš dalies veiksmingos užtikrinant, kad registruojami muitai būtų išsamūs ir teisingi (2.23 ir 2.24 dalys).

2.36.

2.37.

Vis dar yra seniai neišspręstų išlygų. Komisija turėtų toliau raginti valstybes nares skubiai pateikti tinkamą informaciją, kuri jai leistų kiek įmanoma greičiau panaikinti šias išlygas ir atlikti būtinus pataisymus valstybių narių PVM bazėse (2.26 dalis).

2.37.

2.38.

Komisija dar neparengė valstybių narių BNPj įvertinimo ataskaitų ir nenustatė specialiųjų išlygų laikotarpiui nuo 2002 m. Šiuo tikslu ji turėtų užbaigti BNPj inventorių valstybėse narėse patikrą, atsižvelgdama į savo atliktą nacionalinio ataskaitų rinkinio rengimui skirtų NSI priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimą (2.28 ir 2.31 dalys). Komisija taip pat turėtų aiškiai nurodyti nuomonės, kurią ji teikia savo valstybių narių BNPj duomenų įvertinime, apimtį (2.31 dalis).

2.38.

2.39.

Tolesni veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į ankstesnes pastabas, yra apibendrinti 2.4 priede .

3.1.

Šiame skyriuje pateikiamas Audito Rūmų atliktas Žemės ūkio ir gamtinių išteklių specialusis įvertinimas, apimantis šias politikos sritis: 05–Žemės ūkis ir kaimo plėtra, 07–Aplinka, 11–Žuvininkystė ir jūrų reikalai, 17–Sveikata ir vartotojų apsauga. 3.1 lentelėje pateikta pagrindinė informacija apie tirtas veiklas ir 2009 m. išlaidas.

3.2.

Pagal Sutartį visa atsakomybė už ES biudžeto įgyvendinimą tenka Komisijai. Beveik visos žemės ūkio ir kaimo plėtros išlaidų operacijos yra atliekamos taikant pasidalijamąjį valdymą, kai įgyvendinimo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Biudžeto asignavimus panaudojant kitose srityse – išskyrus Europos žuvininkystės fondą, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas pagal daugiametes programas, – taikomas tiesioginis ir netiesioginis Komisijos valdymas.

3.3.

Sutartyje nustatyti šie bendros žemės ūkio politikos tikslai (1): padidinti žemės ūkio našumą, užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, garantuoti pakankamą tiekimą ir užtikrinti vartotojams priimtinas teikiamos produkcijos kainas.

3.4.

Didžioji dalis bendrosios žemės ūkio politikos išlaidų yra finansuojamos iš Bendrijos biudžeto per du fondus (2): Europos žemės ūkio garantijų fondą (toliau – EŽŪGF), kuris finansuoja visą tiesioginę pagalbą ir rinkos priemones (3) kaip paaiškinta toliau ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP), kuris įvairiomis dalimis bendrai finansuoja kaimo plėtros programas.

3.5.

Pagrindinės iš EŽŪGF finansuojamos priemonės yra šios:

—

Intervencijos į žemės ūkio rinkas: pagrindinės priemonės yra intervencija, saugojimas ir eksporto grąžinamosios išmokos ir kitos priemonės, kaip antai speciali parama vyno, vaisių ir daržovių bei maisto programoms (iš viso sudaranti 3 988 milijonus eurų) ir Cukraus pramonės restruktūrizavimo fondui (3 018 milijonų eurų).

—

Iš Cukraus pramonės restruktūrizavimo fondo vykdyti mokėjimai buvo finansuojami kvotas turinčių gamintojų įnašais, kurie yra EŽŪGF asignuotosios pajamos.

3.6.

Europos žemės ūkio plėtros fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) bendrai finansuoja kaimo plėtros išlaidas, kurios apima daugelį priemonių, tokių kaip agrarinės aplinkosaugos schemos, kompensacijos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, investicijos į ūkius ir į kaimo vietovių infrastruktūrą (iš viso 8 992 milijonai eurų) (7). 2009 m. vykdant vadinamąją BŽŪP padėties patikrą (8) ir Europos ekonomikos atgaivinimo planą (9), per kaimo plėtrą papildomos lėšos buvo nukreiptos finansuoti prioritetus, tokius kaip plačiajuosčio interneto infrastruktūra, klimato kaita, atsinaujinantys energijos šaltiniai, vandentvarka, biologinė įvairovė ir pieno sektoriaus restruktūrizavimą lydinčios priemonės. Tačiau 2009 m. pagal šias priemones nebuvo padaryta jokių išlaidų.

3.6.

Ši suma (8 992 mln. eurų) yra susijusi su mokėjimų asignavimais pagal 05 04 ir 05 05 skyrius, kurie skirti šioms sritims:

3.7.

Pagal visas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas tiesioginės pagalbos schemas (10) ir kai kurias EŽŪFKP pagalbos schemas ES pagalbos gavėjai privalo atitikti „kompleksinio paramos susiejimo“ reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su aplinkosauga, visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerove (teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais) ir su žemės ūkio paskirties žemės agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) užtikrinimu (11). ES teisės aktuose nustatyta, kad nustačius, kad šių reikalavimų nesilaikoma, taikomas išmokų sumažinimas ar neskyrimas (12) visai tiesioginių mokėjimų sumai, išmokėtai pagal paraiškas, pateiktas kalendoriniais metais, kai nesilaikymo faktas buvo nustatytas. Audito Rūmų išmokų ūkininkams testavimas apima tik nedidelį kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų skaičių (žr. 3.17 dalies trečią įtrauką). Aptikus pažeidimų, jie traktuojami kaip kiekybiškai neįvertinamos klaidos ir todėl nėra įtraukiami apskaičiuojant klaidų lygį.

3.8.

ES pagalbą pagal plotą gali gauti tik ūkininkai. Ūkininkas apibrėžiamas kaip žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo. „Žemės ūkio veikla“ yra apibrėžiama kaip žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas, auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir ūkinių gyvulių laikymą, taip pat žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) palaikymą (13). Pagal atitinkamas ES taisykles, jei paraiškos teikėjas nevykdo jokios kitos žemės ūkio veiklos, žemės ūkio paskirties žemės GAAB palaikymas sudaro būtiną minimalią žemės ūkio veiklą, suteikiančią paraiškos teikėjui teisę gauti pagalbą.

3.9.

Iš abiejų fondų finansuojamos išlaidos yra įgyvendinamos per 80 nacionalinių ar regioninių mokėjimo agentūrų. Kad galėtų prašyti lėšų iš ES biudžeto, šios agentūros turi būti akredituotos pagal Komisijos nustatytus kriterijus. Šios mokėjimo agentūros atlieka mokėjimus naudos gavėjams, o prieš tai darydamos, jos privalo tiesiogiai arba per įgaliotas įstaigas įsitikinti, kad paraiškos atitinka reikalavimus. Mokėjimo agentūrų sąskaitas ir mokėjimus tikrina nepriklausomos audito įstaigos (sertifikavimo institucijos), kurios atsiskaito Komisijai sekančių metų vasario mėnesį.

3.9.

3.10.

Europos Sąjungos aplinkos politika turėtų prisidėti saugant ir gerinant aplinkos, žmonių sveikatos kokybę, taip pat racionaliai naudojant gamtinius išteklius, įskaitant tarptautiniu lygmeniu. Aplinkos finansinis instrumentas (LIFE) (14) yra didžiausias finansavimo instrumentas, apimantis visą ES indėlį į projektus valstybėse narėse, skirtus gamtai ir biologinei įvairovei išsaugoti, taip pat į projektus, susijusius su aplinkos politika, valdymu ir komunikacija.

3.11.

Europos žuvininkystės fondas (15) yra pagrindinis Jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos srities instrumentas. Bendrosios žuvininkystės politikos tikslai yra tokie pat kaip ir bendrosios žemės ūkio politikos (žr. 3.3 dalį).

3.12.

Sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje Europos Sąjunga prisideda, viena vertus, prie žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos apsaugos ir, kita vertus, vartotojų gerovės.

3.13.

EŽŪGF išlaidos iš esmės skirtos subsidijoms, kurias valstybės narės išmokėjo ūkininkams ir kitiems naudos gavėjams, kompensuoti.

3.14.

Iš EŽŪFKP ir EŽF kiekvienai programai po to, kai ją patvirtindavo Komisija, buvo mokamas 7 % jai skirto ES indėlio dydžio avansas (16). 2009 m. EŽŪFKP buvo priskirti tik tarpiniai mokėjimai, o EŽF buvo priskirti ir avansai.

3.15.

Į Sveikatos ir vartotojų apsaugos mokėjimus avansai nėra įtraukti; Valstybės narės gauna kompensacijas pagal jų deklaruotas išlaidas. Aplinkos srityje vieno LIFE projekto išankstinis finansavimas gali siekti iki 40 % ES įnašo, nelygu kaip nustatyta susitarime dėl dotacijos.

3.16.

EŽŪFKP srityje 2009 m. pabaigoje buvo panaikinta 1 650 milijonų eurų biudžeto asignavimų (17) visų pirma dėl to, kad sulėtėjo lėšų panaudojimas valstybėse narėse dėl sunkumų užtikrinant nacionalinį bendrąjį finansavimą, o Rumunijos ir Bulgarijos atvejais – dėl patirties stokos įgyvendinant kaimo plėtros programas (18).

3.16.

3.17.

Audito Rūmų bendras audito metodas ir metodika apibūdinti 1.1 priedo 2 dalyje . Dėl Žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos grupės audito konkrečiai reikėtų pažymėti štai ką:

3.18.

Operacijų testavimo rezultatai apibendrinti 3.1 priede . Pagal šiuos duomenis Audito Rūmų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis Žemės ūkio ir gamtinių išteklių srityje yra tarp 2 % ir 5 %.

3.18.

Be to, ES biudžeto rizika tinkamai kontroliuojama taikant sąskaitų atitikties patvirtinimo procedūras.

3.19.

2009 m. iš 241 nagrinėtos operacijos 66 (27 %) (20) buvo paveiktos klaidų. 42 (64 %) (21) iš šių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų, t. y. tinkamumo finansuoti ir tikslumo, klaidų. Toliau pateikti klaidų tipų pavyzdžiai.

3.20.

Iš 148 EŽŪGF operacijų imties 35 (24 %) (22) buvo paveiktos klaidų. 24 (69 %) iš šių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų. Iš 80 kaimo plėtros operacijų imties 25 (31 %) buvo paveiktos klaidų. 16 (64 %) iš šių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų.

3.20.

3.21.

Audito Rūmų nustatytų tinkamumo finansuoti klaidų pavyzdžiai:

—

57 hektarų minėtų ganyklų nuomos sutartį,

—

„grįžtamąją“ sutartį, kuria vėl perleido ganymo teises nuomotojui.

3.22.

Dauguma kiekybiškai įvertinamų klaidų buvo tikslumo klaidos (87 % EŽŪGF srityje ir 81 % kaimo plėtros srityje) ir be to, dauguma tikslumo klaidų buvo tinkamos finansuoti žemės perdeklaravimas. Kiti Audito Rūmų nustatytų tikslumo klaidų pavyzdžiai yra tokie:

3.23.

Nagrinėdami kiekybiškai neįvertinamas klaidas EŽŪGF srityje, Audito Rūmai, pavyzdžiui, nustatė, kad paraiškose sklypai nebuvo aiškiai identifikuoti, mokėjimai buvo atliekami pasibaigus teisiniam terminui ir kad nebuvo nurodyta data, kada pareiškėjai turi išimtinai naudotis paraiškoje nurodytu sklypu. EŽŪFKP srityje Audito Rūmai nustatė atvejį, kai nebuvo laikomasi kai kurių, ekologiniam ūkininkavimui taikomų sąlygų.

3.23.

3.24.

Aplinkos, Jūrų reikalų ir žuvininkystės, Sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse iš 13 į imtį įtrauktų operacijų 6 (46 %) buvo paveiktos klaidų. 2 (33 %) iš šių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų.

3.24.

Kalbant apie vieną operaciją jūrų reikalų ir žuvininkystės srityje, Komisija, apskaičiuodama tarpinį mokėjimą, teisingai pritaikė tokiems mokėjimams apskaičiuoti taikomas taisykles, nustatytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 76 straipsnyje, kuriame Komisijai neleidžiama savo nuožiūra taikyti kitokio apskaičiavimo metodo.

3.25.

Audituodami Žuvininkystės orientavimo finansinį instrumentą (ŽOFI) Audito Rūmai nustatė atvejų, kai projektai buvo užbaigti ne tinkamumo finansuoti laikotarpiu.

3.25.

3.26.

Audito Rūmai taip pat rado kiekybiškai neįvertinamų klaidų.

3.27.

Pagrindinė kontrolės sistema, skirta užtikrinti operacijų tvarkingumą, yra integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) (25).

3.28.

Kiekvienoje valstybėje narėje IAKS sudaro valdų ir paraiškų, žemės ūkio paskirties sklypų duomenų bazės, o ten, kur mokėjimai iki šiol yra susieti su gyvulių skaičiumi – gyvulių duomenų bazė, o BIS taikančiose valstybėse narėse – dar ir teisių į išmokas registras. Sistema apima keletą reikalavimų atitikties kontrolės priemonių: mokėjimo agentūros atlieka visų paraiškų administracinę patikrą, kryžmines patikras su duomenų bazėmis, kad būtų išvengta atvejų, kai paraiška dėl to paties žemės ploto ar gyvulių teikiama du kartus, – ir mažiausiai 5 % ūkių patikras vietoje.

3.29.

IAKS apima BIS, BIPS ir visas su plotu susijusias susietosios pagalbos schemas bei priemokų už gyvulius schemas. EŽŪFKP atveju, ypač agrarinės aplinkosaugos ir mažiau palankių vietovių srityse, kai kurių pagrindinių elementų, kaip antai ploto, gyvulių skaičiaus, patikros atliekamos naudojant IAKS, o kiti reikalavimai tikrinami specialiai numatytomis kontrolės priemonėmis (26).

3.30.

Audito Rūmai įvertino aštuonias IAKS sistemas EŽŪGF srityje ir 8 specialias kontrolės priemones EŽŪFKP srityje (žr. 3.17 dalį).

3.31.

Audito Rūmų auditas apėmė atitinkamų teisės aktų nuostatų laikymąsi ir sistemų veiksmingumo užtikrinant operacijų tvarkingumą įvertinimą. Buvo išnagrinėti šie elementai:

I)

Administracinės procedūros ir kontrolės priemonės užtikrinančios teisingas išmokas, įskaitant duomenų bazių kokybę.

II)

Kontrolės sistemos, pagrįstos patikromis vietose.

III)

Sistemos, užtikrinančios kompleksinio susiejimo įgyvendinimą ir kontrolę.

III)

3.32.

Nors iš esmės IAKS sistema yra gerai sumanyta, per pastaruosius kelis metus atlikti Audito Rūmų metiniai IAKS sistemų auditai rodo, kad šios sistemos veiksmingumą nepalankiai paveikia duomenų bazėse esantys netikslūs duomenys, nepakankamos kryžminės patikros arba netinkamos ar nepakankamos priemonės šalinant nustatytas anomalijas. 2006–2008 finansinių metų atžvilgiu Audito Rūmai išnagrinėjo su BIS ar BIPS susijusių IAKS sistemų veikimą 20-yje mokėjimo agentūrų 17-oje valstybių narių ir paskelbė jų rezultatus savo metinėse ataskaitose. Vienoje mokėjimo agentūroje IAKS buvo įvertinta kaip veiksminga, 12-oje – kaip iš dalies veiksminga ir septyniose – buvo nustatyta reikšmingų trūkumų, dėl kurių Audito Rūmai padarė išvadą, kad sistema yra neveiksminga.

3.33.

2009 m. atlikę auditą aštuoniose mokėjimo agentūrose, Audito Rūmai daro išvadą, kad užtikrinant mokėjimų tvarkingumą sistemos buvo veiksmingos tik vienoje šių mokėjimo agentūrų, keturiose jos buvo iš dalies veiksmingos ir likusiose trijose (Graikijoje, Kipre ir Maltoje) jos buvo neveiksmingos.

3.32–3.33.

Tai, kad IAKS yra veiksminga ir nuolat tobulinama, įrodo atitikties patvirtinimo auditų, kuriuos Komisija per pastaruosius metus atliko visose valstybėse narėse, išskyrus Liuksemburgą, rezultatai bei žemas klaidų lygis, nurodomas iš valstybių narių gaunamoje kontrolės statistikoje, kurią tikrina ir patvirtina sertifikavimo įstaigos. Šis žemas klaidų lygis taip pat atitinka nurodytąjį pačių Audito Rūmų 2008 m. metinėje ataskaitoje.

Komisija nustatė, kad 2008 paraiškų teikimo metais Bulgarijoje ir Rumunijoje pastebėta reikšmingų IAKS trūkumų. Todėl 2009 m. šios dvi valstybės narės parengė veiksmų planus, kurių įgyvendinimą Komisija atidžiai stebėjo.

Kitose valstybėse narėse yra ne tokių reikšmingų IAKS trūkumų, dėl kurių sistemos netampa neveiksmingos, tikriau – jas galima tobulinti, ir kuriems pašalinti valstybės narės ėmėsi arba imasi veiksmų.

Tai, kaip šalinami visi šie trūkumai, tikrinama taikant atitikties patvirtinimo procedūras, kuriomis užtikrinama tinkama ES biudžeto rizikos kontrolė.

3.34.

Išauditavę aštuonias kaimo plėtros priežiūros ir kontrolės sistemas, Audito Rūmai nustatė, kad užtikrinant mokėjimų tvarkingumą, trys iš įdiegtų kontrolės sistemų buvo veiksmingos, o penkios tik iš dalies veiksmingos.

3.34.

Komisija nustatė, kad kitų 2009 m. jos audituotų valstybių narių kontrolės sistema yra veiksminga. Tačiau tobulintinų aspektų dar yra šiose srityse:

3.35.

Tolesnėse dalyse pateikiami pagrindiniai Audito Rūmų nustatyti faktai. Operacijų testų rezultatai apibendrinti 3.2 priede .

3.36.

Administracinės patikros taikomos visoms paramos paraiškoms ir mokėjimų prašymams ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikrinti administracinėmis priemonėmis (27). Kur tai yra įmanoma ir tikslinga, administracinės patikros turi apimti kryžmines patikras, taip pat sutikrinant su kitų IAKS duomenų bazių duomenimis. Audito Rūmų audito metu buvo tikrinamas duomenų bazių išsamumas ir patikimumas, taip pat ar patikros buvo adekvačios nustatant anomalijas ir taikant taisomuosius veiksmus. Pagrindiniai aptikti sistemų trūkumai pateikti toliau.

3.37.

Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) – tai duomenų bazė, kurioje registruojamas visas valstybės narės žemės ūkio paskirties plotas (referenciniai sklypai). Trijose valstybėse narėse Audito Rūmai aptiko esminių ŽSIS trūkumų, paveikiančių administracinių kryžminių patikrų efektyvumą, kaip parodyta toliau.

Pavyzdys

ŽSIS-GIS technologijos taikymas tapo privalomas 2005 m. Graikijoje iki 2008 paraiškų teikimo metų imtinai ŽSIS-GIS sistemoje nebuvo jokios grafinės informacijos (ortofotografinių nuotraukų), parodančių tikrąjį užregistruotų referencinių sklypų finansuoti tinkamą plotą. 2009 m. pabaigoje ŽSIS-GIS dar nebuvo visiškai parengta būtinoms kryžminėms patikroms atlikti.

Lietuvoje Audito Rūmai nustatė, kad valdžios institucijos nepašalino netinkamų finansuoti elementų, iš viso sudarančių 13 700 ha, iš tinkamo finansuoti ploto, užregistruoto ŽSIS kaip 100 % tinkamas finansuoti.

2008 m. Kipre buvo padarytos ir išanalizuotos naujos ortofotografinės nuotraukos. Ši analizė parodė, kad buvo pasikeitęs daugiau nei 39 000 referencinių sklypų žemės naudojimas, ir dėl to pagal BIPS tinkamas finansuoti plotas sumažėjo daugiau nei 7 000 ha (t. y. 5 % viso žemės ūkio ploto). Nors Kipro valdžios institucijos turėjo atnaujintą informaciją, jos nusprendė savo 2008 m. paraiškų metų mokėjimus grįsti pasenusiomis 2003 m. nuotraukomis.

3.37.

Komisija pripažįsta, kad su Graikijos IAKS 2008 paraiškų teikimo metais būta problemų. Tačiau praeities finansinė rizika kontroliuojama taikant atitikties patvirtinimo procedūrą, pagal kurią iki šiol iš ES finansavimo lėšų buvo išskaičiuota arba išskaičiuojama apie 866 mln. eurų.

Pagal veiksmų planą ŽSIS–GIS buvo parengta naudoti 2008 m. gruodžio 31 d. ir įdiegta prieš prasidedant 2009 m. paraiškų teikimo laikotarpiui. Problemą 2009 m. sukėlė tai, kad ūkininkai vėlavo suskaitmeninti sklypus, todėl imtasi priemonių padėčiai ištaisyti nustatant galutinę suskaitmeninimo datą.

Komisija tikrina, kaip šalinami nuo 2005 m. egzistavę Lietuvos ŽSIS–GIS trūkumai, taikydama atitikties patvirtinimo procedūras. Tačiau Lietuvos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad 2009 m. gruodžio mėn. ŽSIS–GIS atžvilgiu imtasi taisomųjų priemonių.

Komisija stebi, kaip šalinami Kipro ŽSIS–GIS trūkumai, nuo 2005 m. Atlikus patikras Kipras ėmėsi taisomųjų veiksmų, taigi nuo 2009 m. sistema laikoma veiksminga. Padėtis stebima taikant atitikties patvirtinimo procedūrą.

3.38.

Taip pat Audito Rūmai nustatė, kad dviejose valstybėse narėse (Italijoje, Ispanijoje) naujausios ortofotografinės nuotraukos nebuvo panaudotos apriboti tinkamus finansuoti plotus apskaičiuojant mokėjimus.

Pavyzdys

Italijoje (Emilija-Romanijoje) ir Ispanijoje (Baskų krašte) tinkamumo finansuoti lygis skurdžioms ganykloms nebuvo pagrįstas naujausia turima informacija (ortofotografinėmis nuotraukomis arba patikromis vietoje), bet tuo, ką buvo deklaravęs ūkininkas prieš įdiegiant BIS. Nagrinėtais atvejais tiek Italijos, tiek Ispanijos ūkininkams buvo leista deklaruoti aukštesnį istorinį tinkamumo finansuoti lygį skurdžiose ganyklose, kuriose naujausios ortofotografinės nuotraukos rodo žymiai mažesnius tinkamumo finansuoti lygius. Dėl šių skirtumų pagalbos buvo skirta už daug didesnį finansuoti tinkamą plotą nei tikrasis.

3.38.

Valstybės narės privalo susigrąžinti ankstesniais metais išmokėtas sumas, jei atnaujinus ortofotografines nuotraukas nustatomas perdeklaravimas. Jei Komisija mano, kad valstybė narė nepakankamai aktyviai stengiasi apsaugoti ES biudžetą, ji imasi stebėti padėtį taikydama atitikties patvirtinimo procedūrą.

Italija šiuo metu jau baigia visiškai atnaujinti savo ŽSIS. Tai reiškia, kad bus pateikti nauji ortofotografiniai vaizdai iš visos šalies, kurie bus atnaujinami kas trejus metus, o referenciniai sklypai bus sistemingai įvertinami ir prireikus bus atliekamos patikros vietoje. Po atnaujinimo nustačius perdeklaravimo atvejų atitinkamos pagalbos sumos šiuo metu yra susigrąžinamos. Komisija laiko šį metodą svarbiu žingsniu į priekį.

Ispanijos atveju Audito Rūmai žiūrėjo dar neapdorotus vaizdus. Šie vaizdai buvo pateikti ūkininkams, kad šie galėtų jais naudotis teikdami 2008 m. paraiškas.

Komisija atidžiai stebi, kaip įgyvendinamos taisomosios priemonės, kurių imtasi nustatytais perdeklaravimo atvejais.

3.39.

Audito Rūmai pastebėjo, kad keliose valstybėse narėse (Kipre, Graikijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje) paraiškų duomenų bazė neleido nustatyti, kokio pobūdžio ir kada buvo padaryti pakeitimai ar pataisymai. Jeigu nėra tinkamos audito sekos, Audito Rūmai negali įvertinti, ar ES nuobaudos taikomos teisingai.

Pavyzdžiai

Graikijoje didžioji dalis administracinių kryžminių patikrų ir būtinų paraiškos duomenų pataisymų yra atliekami pagal procedūrą, kuri nepalieka audito sekos ir neužtikrina nuobaudų taikymo. Kipre popierinėse paraiškose ir duomenų bazėse buvo parodyta prieštaringa informacija apie paraiškų datas ir pataisymus.

3.39.

Žemės ūkio fondų komitete valstybėms narėms priminta, kad jos savo IT programinėje įrangoje turi užtikrinti išsamią audito seką.

3.40.

Patikima teisių į išmokas duomenų bazė yra būtina teisingų BIS išmokų sąlyga. Valstybės narės taip pat privalo tiek BIS, tiek BIPS atvejais laikytis teisėms į išmokas nustatytos bendros nacionalinės viršutinės ribos. Audito Rūmai nustatė viršytą viršutinę ribą (Kipre), nors tai nepaveikė ES biudžeto; ir klaidingo teisių į išmokas skyrimo atvejų (Maltoje).

3.41.

Nagrinėdami mokėjimų tikslumą, Audito Rūmai vienoje valstybėje narėje nustatė didelių trūkumų: būta netgi atvejų, kai miškas buvo deklaruotas kaip daugiametė ganykla (Graikija). Be to, Graikija ir toliau leidžia deklaruoti plotą, viršijantį ŽSIS užregistruotą referencinio sklypo tinkamą finansuoti plotą, taikydama teisės aktuose nenumatytą 5 % leistiną paklaidą. Šią pastabą Audito Rūmai paskelbė jau 2005 m. Be to, Audito Rūmai nustatė atvejų, kai išmokos naudos gavėjams buvo išmokėtos nepaisant to, kad žinomos anomalijos nebuvo išspręstos (Italija), o deklaruotas plotas nebuvo kryžmine patikra sutikrintas su ŽSIS užregistruotu tinkamu finansuoti plotu (Ispanija). Be to, buvo nustatyta sistemingo neteisingo pagalbos apskaičiavimo bei neadekvataus nuobaudų už neteisingai deklaruotą plotą ir pavėluotas paraiškas taikymo pavyzdžių.

3.41.

Ispanijos valdžios institucijos patvirtina, kad 2008 paraiškų teikimo metais ŽSIS–GIS iš tikrųjų naudota tik dalies kryžminių patikrų metu, bet nuo 2009 paraiškų teikimo metų ši padėtis ištaisyta.

3.42.

Administracinės patikros apima pareiškėjo pateiktų deklaracijų tikslumą ir tinkamumo finansuoti kriterijų laikymąsi skiriant pagalbą (28). Taikant šias kontrolės priemones, atliekamos kryžminės patikros su administracijai prieinamais duomenimis, pvz., IAKS duomenų bazėse.

3.43.

Audito metu buvo atskleista klaidų nustatant valiutos kursą, kuris naudojamas paversti eurais nacionalinėmis valiutomis išmokėtas pagalbos sumas (Jungtinė Karalystė, Čekijos Respublika), ir trūkumų apskaičiuojant pagalbos sumažinimą po patikrų vietoje (Vokietija (Bavarija)). Taip pat buvo nustatyta trūkumų, susijusių su nitratų taršos mažinimo techninėmis patikromis (Graikija) ir specialių tinkamumo finansuoti sąlygų, kaip antai žemės ūkio mašinų adekvatumo kultivuojamai žemei, laikymusi (Bulgarija).

3.43.

Audito Rūmų nustatytas su Vokietija (Bavarija) susijęs faktas neturi poveikio ES biudžetui, nes iš ES biudžeto mokamos pagalbos dalies sumažinimas apskaičiuotas teisingai.

Tai, kaip šalinamas Audito Rūmų Bulgarijoje nustatytas trūkumas, tikrinama taikant atitikties patvirtinimo procedūrą.

3.44.

Valstybės narės kiekvienais metais privalo atlikti patikras vietoje, apimdamos, daugumos pagalbos schemų atveju, ne mažiau kaip 5 % visų paramos gavėjų (29). Audito Rūmų audito metu dėmesys buvo sutelktas į rizikos analizės procedūrų, susijusių su naudos gavėjų atranka šioms patikroms, adekvatumą, patikrų kokybę ir padarytų pataisymų adekvatumą. Audito Rūmų audito metu buvo nustatyta specifinių trūkumų atliekant patikras vietoje.

3.45.

EŽŪGF srityje Audito Rūmai nustatė neteisingo leistinų matavimo paklaidų taikymo (Malta, Italija), netinkamos kokybės ir nepakankamos aprėpties patikrų vietoje (Graikija) atvejų.

3.45.

3.46.

EŽŪFKP srityje Audito Rūmai nustatė kontrolės ataskaitų tikslumo ir išsamumo (Vokietija (Bavarija), Rumunija), bendro kontrolės rezultatų įvertinimo (Bulgarija) ir terminų laikymosi teikiant Komisijai atliktų patikrų ataskaitas trūkumų (Vokietija (Bavarija), Prancūzija).

3.46.

Kalbant apie ataskaitų pateikimo terminus, informacija Komisijai perduota pakankamai anksti, kad į ją būtų atsižvelgta Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2009 m. metinėje veiklos ataskaitoje.

3.47.

Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus sudaro teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai (TANVR) ir GAAB standartai (žr. 3.7 dalį). Jei TANVR yra nustatyti įvairiose ES direktyvose ir reglamentuose, tai GAAB standartai turi būti nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

3.48.

Audito Rūmai aptiko trūkumų apibrėžiant, ko reikalaujama, kad būtų užtikrinta žemės GAAB, ir kokia turi būti šių sąlygų kontrolė.

3.48.

3.49.

Atlikę patikras vietoje Audito Rūmai, remdamiesi ribotu auditu (žr. 3.17 dalies trečią įtrauką), nustatė kompleksinio paramos susiejimo pažeidimų maždaug 5 % mokėjimų, kuriems taikomos kompleksinio susiejimo prievolės. Nustatyti pažeidimai buvo susiję tiek su TANVR (gruntinio vandens tarša, gyvūnų registravimas, gyvūnų gerovė, neteisingas augalų apsaugos produktų naudojimas), tiek su GAAB (nepageidaujamos augalijos skverbimasis).

3.49.

3.50.

50 % visų neteisėtų išmokų, kurių valstybės narės nesusigrąžino iš naudos gavėjų per ketverius metus, arba per 8 metus jei taikomos teisminės procedūros, bus automatiškai išskaičiuotos iš jų nacionalinio biudžeto (30) (vadinamoji 50/50 taisyklė) (31). Valstybės narės privalo ir toliau vykdyti savo susigrąžinimo procedūras. 2009 m. 50/50 taisyklė buvo taikoma (32), taigi sumos, nesusigrąžintos nuo 2000 ar 2004 metų (atitinkamai 8 ir 4 metai) buvo padengtos: 31,4 milijono eurų teko apmokėti valstybėms narėms, o 20,1 milijono eurų buvo padengta iš ES biudžeto.

3.50.

3.51.

Savo 2009 m. metinėje veiklos ataskaitoje (33) DG AGRI teigia, kad 2009 finansinių metų pabaigoje pasiekė bendrą 42 % susigrąžinimo lygį nuo 1 266 milijono eurų 2006 m. pabaigoje neįvykdytų įsipareigojimų. Komisijos duomenimis, 2007–2009 m laikotarpiu valstybės narės susigrąžino 121 milijoną eurų tiesiogiai iš naudos gavėjų, o dar 411 milijonų eurų Komisija susigrąžino iš valstybių narių pritaikiusi 50/50 taisyklę. Audito Rūmai pastebi, kad iš naudos gavėjų susigrąžinti 121 milijonas eurų sudaro mažiau kaip 10 % visų susigrąžinimų.

3.51.

3.52.

Kadangi dauguma atvejų žemės ūkio išlaidų valdymas yra padalintas tarp valstybių narių ir Komisijos, pagalbą sumoka valstybės narės, o Komisija po to ją kompensuoja (34). Išlaidoms galutinai pripažinti taikoma dviejų etapų procedūra, vadinama sąskaitų patvirtinimu. Šiuos du etapus sudaro metinis finansinis sprendimas ir daugiamečiai sprendimai dėl atitikties, kuriuos priima Komisija.

3.53.

2010 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė tris finansinio patvirtinimo sprendimus dėl išlaidų, susijusių su EŽŪGF, EŽŪFKP ir LKPI (Laikinasis kaimo plėtros instrumentas), ir atliko visų mokėjimo agentūrų sąskaitų patvirtinimą, išskyrus 3.5 priede parodytas išlaidas. Šie sprendimai dažniausiai grindžiami nepriklausomų auditorių (sertifikavimo įstaigų) sertifikatais. Audito Rūmai finansinio patvirtinimo sprendimuose nenustatė nė vieno neteisingai patvirtintų išlaidų atvejo.

3.54.

Audito Rūmai nustatė trūkumų, susijusių su trijų pastarųjų metų skolininkų sąskaitų patikimumu. 2009 finansiniais metais Komisija inicijavo finansinius pataisymus trylikoje mokėjimo agentūrų dešimtyje valstybių narių dėl 14,8 milijono eurų, sudarančių apie 1,43 % nuo 1 037 milijono eurų, kurie turėjo būti susigrąžinti 2009 finansinių metų pabaigoje.

3.54.

3.55.

Sprendimai dėl atitikties priimami po to, kai Komisija atlieka papildomas valstybių narių deklaruotų išlaidų patikras. Jie apima kelerius metus iš eilės, o jų tikslas – nefinansuoti iš ES biudžeto tų išlaidų, kurias Komisija nustatė esant „padarytas pažeidžiant ES taisykles“ (35).

3.56.

Audito Rūmai savo ankstesnėse metinėse ataskaitose kritikavo tai, kad faktiškai finansinių pataisymų našta tenka valstybių narių administracijoms, o ne galutiniams naudos gavėjams. Be to, taisyklėse nustatytas šių su atitiktimi susijusių pataisymų skaičiavimo metodas, kurį taiko Komisija ir kuris iš esmės yra pagrįstas nustatyto dydžio pataisymais, reiškia, kad tokiu būdu susigrąžintos sumos ir tikrosios neteisėtai išmokėtos sumos nėra tiesiogiai susiejamos. Atitikties patvirtinimo sistema 2009 m. liko nepakitusi.

3.56.

Atitikties patvirtinimas skirtas išskaičiuoti iš ES finansavimo lėšų išlaidų, padarytų nesilaikant ES taisyklių, sumą. Tai nėra mechanizmas, kuriuo siekiama susigrąžinti sumas, neteisėtai išmokėtas naudos gavėjui: pagal pasidalijamojo valdymo principą šią operaciją atlieka tik valstybės narės.

Jeigu neteisėtos išmokos naudos gavėjams nustatomos atlikus atitikties patvirtinimą, valstybės narės privalo imtis veiksmų, kad susigrąžintų jas iš šių naudos gavėjų. Tačiau net ir tais atvejais, kai nieko nereikia susigrąžinti iš naudos gavėjų, nes finansiniai pataisymai susiję tik su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais, o ne su neteisėtomis išmokomis, šie pataisymai yra svarbi priemonė valstybių narių sistemoms tobulinti, taigi ir išvengti neteisėtų išmokų naudos gavėjams arba jas nustatyti ir susigrąžinti.

Apsisprendžiant dėl finansinių pataisymų, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir ES padarytą finansinę žalą. Pataisymų suma apskaičiuojama remiantis realia žala arba atliekant ekstrapoliaciją. Kai tai neįmanoma, naudojami nustatyti dydžiai atsižvelgiant į nacionalinių kontrolės sistemų trūkumų rimtumą, kad būtų parodyta ES iškilusi finansinė rizika. Todėl, Komisijos nuomone, tarp tokio tipo finansinių pataisymų ir neteisėtų išmokų galutiniams naudos gavėjams masto yra pagrįstas ryšys.

Audito Rūmai pripažįsta nustatytų dydžių naudojimą, kaip atitinkantį atitikties patvirtinimo veiklą reglamentuojančias taisykles, be to, esant tam tikroms aplinkybėms, savo 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje tam pritarė ir Europos Parlamentas (83 dalis).

Galiausiai, nors atitikties patvirtinimo sistemą reglamentuojančios taisyklės liko nepakitusios, Komisija ėmėsi veiksmų jos veikimui gerinti, įskaitant naująsias finansinių pataisymų gaires ir pasiūlymą dėl Audito Rūmų 3.62 dalyje minėto patikinimo kokybės gerinimo.

3.57.

Komisijai teikiami mokėjimų agentūrų atliktų patikrų rezultatai leidžia įvertinti ūkininkų teikiamų paraiškų tvarkingumą; nuo 2007 m. juos privalo patikrinti sertifikavimo įstaigos. Viena vertus, sertifikavimo įstaigos privalo pateikti nuomonę dėl patikrų vietoje kokybės, patikrinusios ne mažiau kaip 10 patikrų imtį kiekvienoje iš šių keturių populiacijų: EŽŪGF-IAKS, EŽŪGF-ne IAKS, EŽŪFKP-IAKS ir EŽŪFKP-ne IAKS. Kita vertus, jos privalo patikrinti ir patvirtinti valstybių narių kontrolės statistiką. Savo 2009 m. metinėje veiklos ataskaitoje DG AGRI generalinis direktorius nurodo, kad sertifikavimo įstaigų atliktas patikrų vietoje vertinimas didele dauguma atvejų (apie 90 %) buvo teigiamas įvairių populiacijų atveju ir kad dėl kontrolės statistikos tikslumo sertifikavimo įstaigų nuomonė buvo teigiama 70 % EŽŪGF populiacijoje ir tik 54 % EŽŪFKP populiacijoje.

3.58.

Komisijos gairėse sertifikavimo įstaigoms suteikta galimybė rinktis, lydėti ar pakartotinai atlikti 10 patikrų vietoje. Iš Audito Rūmų nagrinėtų sertifikavimo įstaigų ataskaitų matyti, kad tik šešios pakartotinai atliko patikras, 23 lydėjo patikras, o likusios nenurodė savo metodo. Audito Rūmai mano, kad ankstesnių patikrų kartotinis atlikimas sudarytų geresnį pagrindą vertinti patikrų vietoje procedūrų kokybę, kadangi sertifikavimo įstaigos atstovų dalyvavimas gali paveikti vertinamųjų inspektorių elgseną.

3.58.

Sertifikavimo įstaigų ataskaitų, susijusių su 2009 finansiniais metais, analizė rodo, kad sertifikavimo įstaigos įvertino iš viso maždaug 3 700 patikrų. Tais atvejais, kai sertifikavimo įstaigos atliko reikiamas patikras: