„Ar 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10), 1, 2 ir 4 straipsnių nuostatomis, aiškinamomis laikantis laisvės teikti paslaugas principo, leidžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias laivų savininkai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tik gavę išankstinį administracijos leidimą, kai a) tokia leidimų išdavimo tvarka siekiama kontroliuoti, ar, atsižvelgiant į situaciją konkrečiame uoste, laivų savininko nurodytais jūrų maršrutais gali būti vežama laivais saugiai ir laikantis uostuose numatytos tvarkos, bei kontroliuoti, ar laivai, dėl kurių prašoma išduoti leidimą, gali netrukdomai įplaukti į konkretų uostą laikydamiesi tvarkaraščio, kurį laivų savininkas nurodė kaip pageidautiną konkrečiam pervežimui atlikti, nors teisės aktuose nėra nustatytų kriterijų, kuriais remdamosi viešojo administravimo institucijos spręstų šiuos klausimus, ypač kai yra keli suinteresuoti laivų savininkai, norintys tuo pačiu metu sustoti tame pačiame uoste; b) tokia leidimų išdavimo tvarka tuo pačiu yra priemonė nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, kuriems šiuo atžvilgiu būdingi tokie požymiai: i) jie vienodai taikomi visiems reisams į salas; ii) leidimus išduoti kompetentinga administracinės valdžios institucija turi labai didelę diskreciją nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, teisės aktuose nesant nustatytų šios diskrecijos vykdymo kriterijų ir iš anksto apibrėžto įpareigojimų teikti viešąją paslaugą, kurie gali būti nustatomi, turinio?“