6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/91

A.

kadangi veikla grindžiamą valdymą (VGV), veikla grindžiamą biudžeto sudarymą (VGBS) ir strateginio planavimo ir programavimo (SPP) ciklą ES institucijos įtvirtino 2000 m. priėmus Baltąją knygą dėl reformos (vadinamosios N. Kinnocko reformos), siekdamos labiau į rezultatus orientuoto Komisijos ir apskritai ES programų valdymo,

B.

kadangi praktiškai šios koncepcijos buvo įdiegtos per R. Prodžio vadovaujamos Komisijos kadenciją, įgyvendinant jos 5 metų strateginius tikslus 2000–2005 m. laikotarpiu, apimant su ištekliais susijusį metinį SPP ciklą ir atitinkamą VGV–VGBS ciklą,

C.

kadangi galiausiai šiais veiksmais buvo neabejotinai siekiama užtikrinti, kad riboti iš mokesčių mokėtojų surinkti ištekliai būtų kuo racionaliau panaudojami siekiant nustatytų politinių prioritetų, t. y. labiau susiejant politiką su išteklių skirstymo procesu, o tai reiškė, kad ES institucijos, siekdamos šio nebiurokratinio ir veiksmingo būdo, turės įdiegti tam tikrus mechanizmus,

D.

kadangi reforma kartu buvo siekiama veiksmingesnio valdymo ir įgyvendinimo, didesnės veiksmų laisvės ir aiškesnio asmeninės atskaitomybės ir atsakomybės apibrėžimo,

E.

kadangi suprantama, jog biudžeto valdymo institucija didžiausią reikšmę teikė kuo racionalesniam ribotų išteklių panaudojimui, o dabar mano, kad atėjo laikas įvertinti ligšiolinį procesą ir suteikti naują postūmį tolesniems tobulinimams, kuriais būtų sukurtos kokybiškos, į rezultatus orientuotos ES institucijų sistemos,

F.

kadangi jau įvyko nemenkų teigiamų pokyčių bendro požiūrio ir mąstysenos šiais klausimais srityje, tačiau tuo pat metu vis dar iš tikrųjų galima dar labiau patobulinti esamų išteklių valdymą,

1.

mano, kad VGV–VGBS įgyvendinimas kol kas buvo sėkmingas ir nulėmė svarbius kultūrinius pokyčius Komisijoje, taip pat padėjo aiškiau apibrėžti asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, valdymas tapo veiksmingesnis, labiau orientuotas į rezultatus ir skaidresnis;

2.

pažymi, kad dėl sudėtingų taisyklių ir nepatogių procedūrų plitimo Komisijos biurokratizavimo pavojus išlieka realus; todėl ragina toliau tobulinti procedūras ir valdymą Komisijoje visais lygmenimis;

3.

mano, kad Komisijos penkerių metų strateginiai tikslai, t. y. jos bendro programavimo politinis pagrindas, taip pat jų kasmetinis perkėlimas į Metinę politikos strategiją (MPS) turėtų būti kur kas labiau susieti su Daugiamete finansine programa (DFP), siekiant suderinti jų laikotarpius ir sujungti juos į vieną nuoseklią strategiją su atitinkamais ištekliais, taigi mano, kad DFP laikotarpis turėtų būti penkeri metai;

4.

laikosi nuomonės, kad šiuo metu ES programų kontrolė ir teisėtumas yra išsamiai tikrinami, tačiau, deja, toks pat dėmesys nėra skiriamas faktiniams rezultatams, pasiektiems pasirinktu laikotarpiu; mano, kad daug daugiau dėmesio pasiektiems rezultatams reikėtų skirti vertinant bendrus metinius Komisijos darbo rezultatus, taip pat ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

5.

pabrėžia, kad aiškus atsakomybės nustatymas ir padalijimas yra labai svarbus siekiant ES politikos tikslų ir gero kainos ir kokybės santykio biudžete; pabrėžia, kad politinė atsakomybė priskirtina Komisijos nariams; taip pat pabrėžia, kad Parlamento atžvilgiu jie taip pat visapusiškai atsako už patikimą ir veiksmingą savo atitinkamų departamentų bei visos Komisijos valdymą; pabrėžia, kad geri institucijų santykiai, grįsti abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu, yra būtina sėkmės sąlyga;

6.

mano, jog ypač svarbu tai, kad Komisija, kaip už įgyvendinimą atsakinga vykdomoji institucija, turėtų pakankamai priemonių ir veiksmų laisvės, tačiau taip pat ji turėtų labai aiškiai atsiskaityti už pasiektus tikslus ir už paskirtų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą; žvelgdama iš biudžeto valdymo institucijos pozicijų, ji nemano, kad labai svarbu yra tai, kaip tikslai buvo pasiekti ir kaip dirbo Komisijos vidaus tarnybos; todėl pritaria atitinkamai didesnės laisvės suteikimui šiuo atžvilgiu; ragina Komisiją analizuoti dabartinį VGBS-SPP ciklą, siekiant užtikrinti jo tinkamumą šiuo požiūriu, ir pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl pakeitimų;

7.

mano, kad Komisija turėtų nustatyti aiškius kiekybinius ir kokybinius rodiklius, siekdama įvertinti tai, kaip siekiama politinių ir administracinių tikslų, taip pat turėtų padaryti juos palyginamus laiko požiūriu;

8.

primena, kad tam tikras valdymo ir administracinės atsakomybės lygmuo, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose ir remiantis Finansiniame reglamente įtvirtintu patikimo finansų valdymo principu, taip pat priklauso nuo Komisijos generalinių direktoratų generalinių direktorių (deleguotų pareigūnų, suteikiančių įgaliojimus), kurie atsako už ekonomišką, veiksmingą ir, žinoma, teisiškai teisingą programų bei politikos įgyvendinimą;

9.

mano, kad daugelyje sričių aiškios atsakomybės grandinės, kuri neturėtų per daug lygių ir nebūtų pernelyg biurokratiška, nebuvimo problema dažnai vis dar lemia tai, kad Komisijoje nepasidalijama konkrečių klausimų; pageidauja šiuo atžvilgiu aiškių rekomendacijų dėl programų (biudžeto) įgyvendinimo bei VGV–VGBS įtakos šiam klausimui;

10.

šiuo atžvilgiu pritaria tolesnėms pastangoms aiškiau nustatyti atskirų subjektų atsakomybę ir padidinti atsakomybės jausmą organizacijos viduje; taip pat šiuo atžvilgiu mano, kad veiksmingas VGV–VGBS, kaip vadinamojo rakto į sėkmę, o ne administracinės naštos, panaudojimas ir integravimas gali būti ypač svarbus; ragina Komisiją tęsti šį procesą ir pateikti atitinkamų pasiūlymų, kaip jį paspartinti;

11.

mano, kad rezultatų bei paskirtų išteklių praktinis pristatymas bei metinėse veiklos ataskaitose (MVA) naudojama rezultatų ir paskirtų išteklių suvestinė vis dar nėra pakankami, palyginti su tuo, kiek laiko truko vykdyti administracines užduotis, skirtas pristatyti tikslams ir prašomiems ištekliams pasirengimo etapais, t. y. MPS, metiniuose valdymo planuose ir veiklos ataskaitose; dėl to mano, kad būtinas tolesnis tobulinimas, Komisijos kolektyvinėms tarnyboms noriai prisiimant atsakomybę už šį procesą;

12.

pabrėžia didelį poreikį gauti patobulintas, lengvai naudojamas ataskaitas, kad Parlamentas galėtų vykdyti savo biudžeto, teisėkūros ir audito funkcijas; mano kad glaustesnė atitinkamų metinių veiklos ataskaitų bei suvestinės ataskaitos versija turėtų būti prieinama Parlamentui bei Tarybai metinės biudžeto procedūros metu;

13.

rimtu trūkumu laiko tai, kad iki šiol MPS ir lygiagrečioje biudžeto informacijoje, įtraukiamoje į preliminaraus biudžeto projektą (PBP), pateikiami nauji prioritetai, nenurodant jokių vadinamųjų neigiamų prioritetų; dėl to viso ciklo metu vis daugėja prioritetų ir nėra priimamas politinis sprendimas, kad, atsižvelgiant į ribotus iš mokesčių mokėtojų lėšų suformuotus išteklius, tam tikrų klausimų reikia atsisakyti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama svarbiausiems prioritetams; pabrėžia, kad tai prieštarauja pagrindiniams reformos principams; su susirūpinimu pastebi, kad taikant griežtas DFP ribas paliekama labai mažai veiksmų laisvės;

14.

atkreipia dėmesį į pasiūlymus labiau suderinti metinius valdymo planus ir veiklos ataskaitas, skelbiamas kartu su PBP, taip, kad administracinė SPP proceso našta sumažėtų, tuo pat metu išlaikant ryšį tarp tikslų ir nustatomų rezultatų; mano, kad reikia reformuoti metinį valdymo planą ir prašo Komisijos veikti greitai;

15.

todėl vis dar nėra įsitikinęs, kad SPP–VGV procese pakankamai atsižvelgiama į sukauptą patirtį bei ankstesnius rezultatus ir į tai, kaip jie atsispindi sistemoje ateinančiais metais; pažymi, kad tai taip pat susiję su tuo, kaip atsižvelgiama į daugybę Komisijos atliktų tyrimų bei vertinimų ir kokią įtaką jie daro išteklių paskirstymo procesui (o jie turėtų jam daryti įtaką); taigi siūlo aiškiau reikalauti, kad vertinant būtų atsižvelgiama į programų patikrinimus ir biudžeto procesą; be to, siūlo į MVA įtraukti skyrių apie sukauptą patirtį;

16.

mano, kad SPP–VGV ciklas taip pat turėtų apimti su pasiektais politiniais tikslais susijusių pavojų vertinimą;

17.

mano, jog norint pagerinti ES programų veikimą, reikia geriau išnaudoti dabartinius valdymo ir biudžeto ciklus rengiant naują biudžetą; techniniu požiūriu tai reiškia, kad dabartinės procedūros (2010 m. biudžetas) metu metinės veiklos ataskaitos ir jų suvestinės už 2008 m., kuriose pateikiami duomenys apie tikslų įgyvendinimą ar neįgyvendinimą, turi būti laiku prieinamos ir dažniau naudojamos teikiant visus Komisijos 2009 m. pasiūlymus; pabrėžia savo pageidavimą, kad ankstesnių prioritetų ir tikslų įgyvendinimo pažanga turėtų vadinamąsias sistemines pasekmes; kritikuoja tai, kad kasmet per mažai dėmesio skiriama tam, kas pasiekta juos įgyvendinant ir kokios įtakos tai turėtų turėti kitais metais;

18.

džiaugiasi tam tikrais teigiamais pokyčiais veiklos ataskaitose, kurioms parengiamas PBP, siekiant pagrįsti prašomus išteklius; tačiau yra nusivylęs, kad informacija kartais yra nepakankamai kokybiška, kad skatintų didinti biudžetą, taip pat apgailestauja, kad iki šiol biudžeto valdymo institucija nemanė, jog reikia skatinti tuos, kurie dirba gerai, o tiems departamentams, kurių rezultatai prasti, suteikti tiek pat lėšų ar net jų sumažinti;

19.

mano, kad ilgalaikiai tikslai ir planai, t. y. DFP ir penkerių metų strateginiai tikslai bei MPS, taip pat turi būti geriau paaiškinti ir susieti su atskirų GD ir tarnybų darbu, taip motyvuojant jų darbuotojus ir leidžiant jiems jaustis šių organizacijų dalimi bei svarbiais dalyviais siekiant jų svarbiausių tikslų; taigi prašo Komisijos savo metiniuose valdymo planuose ir metinėse veiklos ataskaitose teigiamus ir neigiamus prioritetus aiškiau sieti su bendrais daugiamečiais ir strateginiais tikslais;

20.

taip pat mano, kad, deja, nėra jokių tikrų pastangų, kaip įvertinti šių strateginių tikslų įgyvendinimo pažangą; mano, kad, pavyzdžiui, būtų galima atlikti strateginių tikslų įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, o kiekvienas GD galėtų prisidėti prie šio proceso, nurodydamas, kokių veiksmų imtasi, kokie ištekliai panaudoti ir kaip tai padėjo siekti bendrųjų tikslų; pabrėžia, kad norint tai praktiškai įgyvendinti, taip pat reikia atsižvelgiant į tą strateginį kontekstą apibrėžti tikslus ir rodiklius, kuriais remiamasi vertinant darbo rezultatus, jei tai įmanoma;

21.

pabrėžia, kad toks dalyvavimas galiausiai yra būdas atsakingai valdyti išteklius veiklos lygmeniu ir kad jis taip pat labai svarbus skatinant padalinius ieškoti veiksmingų darbo metodų, kai tai įmanoma taupyti, bendradarbiauti su kitais departamentais ir t. t.;

22.

mano, kad VGV–VGBS reikia plėtoti taip, kad būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas bei atsakomybės tarp centrinių ir decentralizuotų funkcijų Komisijoje padalijimo pagrindimas; taip pat svarbu pateikti aiškias gaires dėl žmogiškųjų ir kitų išteklių, skirtų administracinei paramai ir koordinavimo funkcijoms, įskaitant patį VGV–VGBS ciklą, kiekio ir kainos, taip pat padedant pasiekti pusiausvyrą tarp centralizacijos ir decentralizacijos;

23.

prašo Komisijos geriau integruoti ir supaprastinti SPP–VGV ciklą, kad būtų galima atsižvelgti į faktinius politikos ir veiklos įgyvendinimo rezultatus skirstant žmogiškuosius ir finansinius išteklius; pabrėžia, kad tai turėtų leisti nustatyti ir galimus vadinamuosius neigiamus prioritetus;

24.

mano, kad reikėtų labiau apsvarstyti, ar nevertėtų Metinės politikos strategijos padaryti procedūra, kurios pagalba būtų sistemingai atsižvelgiama į ankstesnių metų rezultatus ir taip prisidėti mažinant Komisijai tenkančią administracinę naštą;

25.

pabrėžia, kad pagrindinių SPP–VGV dokumentų, kaip antai Komisijos metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos, turinio pateikimas taip pat turėtų būti supaprastintas ir patobulintas, kad jie geriau atitiktų biudžeto valdymo ir įvykdymo patvirtinimo institucijos poreikius;

26.

yra įsitikinęs, kad dėl to neturėtų padidėti administracinis darbo krūvis; todėl prašo Komisijos atlikti išsamią SPP–VGV ciklo administracinių išlaidų analizę, siekiant nustatyti administravimo supaprastinimo galimybes, taip pat atidžiai stebėti žmoniškųjų išteklių skirstymo, visų pirma programavimo ir biudžeto sudarymo veiklai, tinkamumą;

27.

prašo Komisijos atsiskaityti Parlamentui už tokios analizės rezultatus kitoje patikrinimo ataskaitoje, tai pat atsiskaityti už įvykdytus veiksmus ir pažangą atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktus prašymus prieš pirmąjį 2010 m. biudžeto svarstymą Parlamente;

28.

mano, kad reikėtų labiau pabrėžti poreikį nustatyti kokybės kriterijus, kuriuos turėtų atitikti informacija apie veiklą;

29.

taip pat prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi vertinant ir gerinant organizacinį našumą ir veiksmingumą, visų pirma paskirstant administracinės paramos ir koordinavimo funkcijas tarp centrinio ir vykdomojo lygmenų Komisijoje;

30.

pabrėžia kad MVA, MPS ir Komisijos PBP turėtų būti aiškiau susieti ir kad programavimo veiklos ir biudžeto sudarymo veiklos suderinimas turėtų būti skatinamas remiantis daugiamete perspektyva, stipriau susiejant DFP, Komisijos strateginį planą ir MPS;

31.

mano, kad atlikus šiuos patobulinimus VGV–VGBS taptų veiksminga priemone, naudojama biudžetą skiriant pagal rezultatus, ir ugdytų atsakomybės ir atskaitomybės kultūrą Komisijoje;

32.

mano, kad Europos Parlamentas turėtų persvarstyti tai, kaip jis naudoja SPP–VGV dokumentų informaciją apie veiklą siekdamas tvirtesnio dialogo su Komisija;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.