6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/7

A.

kadangi skurdo mažinimo strategija ir toliau turėtų likti bendros strategijos pagrindu,

B.

kadangi pusė Afrikos gyventojų vis dar gyvena skurde ir kadangi Afrika yra vienintelis žemynas, nedarantis pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač skurdo mažinimo, vaikų mirtingumo, motinų sveikatos ir kovos su ŽIV (AIDS) ir maliarija,

C.

kadangi bendrojoje strategijoje planuojama bendradarbiauti „platesnėje nei vystymasis plotmėje“, „platesnėje nei Afrikos plotmėje“ ir „platesnėje nei institucijų plotmėje“, kuri apima daugiau Afrikos ir pasaulio masto klausimų negu praeityje – energetiką, klimato kaitą ir saugumą, ir įtraukia daugiau neinstitucinių veikėjų,

D.

kadangi pastaraisiais metais sukurta didžioji dalis bendros Afrikos ir ES strategijos institucinės sąrangos ir naujoviškų darbo metodų, tačiau nepavyko pasiekti tikros pažangos ją įgyvendinant,

E.

kadangi, nepaisant bendrojoje strategijoje visiškai pripažįstamo pamatinio Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento vaidmens persvarstant pažangą ir numatant politines partnerystės gaires, juos dar reikia prasmingai ir nuosekliai įtraukti rengiant, pritaikant bendrąją strategiją ir vykdant jos stebėseną,

F.

kadangi įgyvendinant bendrąją strategiją pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos, ypač Afrikos, kol kas dalyvauja negausiai,

G.

kadangi bendrajai strategijai įgyvendinti skirta labai mažai papildomų lėšų, o atitinkami finansavimo šaltiniai buvo visiškai patvirtinti dar prieš patvirtinant bendrąją strategiją,

H.

kadangi įtraukus Europos plėtros fondo (EPF) išlaidas į ES biudžeto sistemą, kaip ne kartą ragino Parlamentas, būtų galima pasiekti didesnį politikos nuoseklumą ir atlikti vystymo išlaidų parlamentinę priežiūrą,

I.

kadangi Afrikai tenkanti pasaulinės prekybos dalis mažėja ir Afrika atskiriama nuo globalizacijos teikiamų galimybių,

J.

kadangi dėl kapitalo išvežimo, ypač dėl neteisėto kapitalo išvežimo, Afrikos šalių ekonomika kiekvienais metais praranda milijardus eurų, o dėl „protų nutekėjimo“ mažėja intelektiniai žemyno gebėjimai, kurie reikalingi jo vystymuisi ateityje,

K.

kadangi Afrikoje maisto gamybos ir maisto saugumo, kaip politinių prioritetų, reikšmė mažėja, per pastarąjį dešimtmetį jiems skirta labai mažai lėšų ir tai gali turėti katastrofiškų padarinių, kaip parodė pastaroji maisto kainų krizė,

L.

kadangi Afrikai nepakankamai atstovaujama tarptautinėse organizacijose ir daugiašaliuose forumuose, kuriuose sprendžiama daugelis klausimų, susijusių su žemyno ateitimi,

M.

kadangi ilgalaikiai ES ir Afrikos santykiai įgyja naują svarbą atsirandant netradiciniams donorams, dėl kurių darbotvarkės ir prioritetų kyla nauji pavojai ir sunkumai Afrikos žemyne,

N.

kadangi būtina rasti sinergijos būdų ir vengti bendrąją strategiją ir esamus partnerystės ryšius, pvz., Kotonu susitarimą, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategiją ir Pietų Afrikos ir ES strateginę partnerystę, įgyvendinančių institucijų funkcijų dubliavimo,

O.

kadangi 2009 m. Kotonu susitikimo peržiūra siekiama patikslinti AKR ir AS santykius ateityje,

P.

kadangi apie bendrosios strategijos tikslus ir veiksmus žinoma taip mažai, jog tai kelia rūpestį, ir kadangi, daugiausia Afrikoje, visuomenės žinios apie Afrikos ir ES strateginę partnerystę ir jos laikymasis tiesiogiai susiję su tuo, ar bendroji strategija gali nedelsiant duoti apčiuopiamų rezultatų, galinčių pagerinti Afrikos gyventojų gyvenimo lygį,

Q.

kadangi palaikant partnerystę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nors „lygiateisė partnerystė“ reiškia, kad ES ir AS dalyvavimo diskusijoje ir politikos formavimo požiūriu yra lygūs partneriai, negalima pamiršti tikros padėties, kad abu žemynai ir jų institucijos nėra lygiaverčiai institucinės plėtros, sprendimų pajėgumų ir išteklių aspektais,

1.

palankiai vertina tai, kad praėjus metams nuo bendrosios strategijos patvirtinimo pagaliau sukurti ir pradėjo veikti pagrindiniai jos įgyvendinimo institucinės sistemos elementai, įtvirtinti veiksmų plane, kuriame numatyti siektini rezultatai ir tvarkaraščiai, ir kad padaryta pažanga įgyvendinant bendrąją strategiją ir jos teminius partnerystės projektus; vis dėlto apgailestauja, kad baigiantis pirmiesiems įgyvendinimo metams vis dar nesuderinti kai kurių partnerysčių darbo metodai ir iki šiol nenustatytos galutinės datos, tvarkaraščiai ir nepaskirstos biudžeto lėšos;

2.

palankiai vertina tai, kad ES ir AS susitikimai niekada anksčiau nevykdavo taip dažnai, kaip pirmaisiais metais po to, kai buvo pasirašyta bendra Afrikos ir ES strategija;

3.

ragina ES ir AS komisijas ir valstybes nares pirmumo tvarka užbaigti šią institucinę sistemą – sukurti parlamentinius, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų elementus, kuriuos naudojant šis procesas turėtų būti skatinamas ir išlaikomas suteikiant jam skaidrumo ir demokratinio teisėtumo;

4.

palankiai vertina ES įgyvendinimo grupių steigimą dalyvaujant suinteresuotoms valstybėms narėms ne tik todėl, kad bendros strategijos finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo valstybių narių indėlių, bet ir dėl to, kad tiesioginis valstybių narių dalyvavimas leistų didinti informuotumą apie veiksmus, numatytus veiksmų plane, jų tęstinumą ir tvarumą;

5.

ragina bendrąją strategiją įgyvendinančias institucijas visą dėmesį skirti būtiniems rezultatams, nes pirmojo veiksmų plano trukmė nesiekia nė trejų metų (2008–2010);

6.

primena prašymą ES ir AS komisijoms imtis aktyvių veiksmų įtraukiant Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą į bendrosios strategijos įgyvendinimą, kontrolę ir jos politinių gairių nustatymą, kaip dera pagal jų – pagrindinių bendrosios strategijos institucinės sistemos elementų – statusą;

7.

pabrėžia svarbų Europos Parlamento ir Afrikos parlamentų tarpparlamentinių darinių, tokių kaip AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) bei Euromed parlamentinė asamblėja, vaidmenį skatinant taiką ir saugumą, gerą valdymą ir demokratiją bei jų svarbą užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą ir sprendžiant bendras problemas;

8.

pažymi, kad 11-ajame Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikime patvirtinta pirmoji metinė bendrosios strategijos ir jos pirmojo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita, prie kurios ES prisidėjo Komisijai priėmus minėtąjį komunikatą;

9.

vis dėlto apgailestauja, kad ataskaita parengta nesikonsultuojant su Europos Parlamentu ar Visos Afrikos Parlamentu ir jiems neaptarus oficialaus įnašo;

10.

siūlo, kad Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento pirmininkai nuolatos dalyvautų ir kalbėtų ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimuose, pristatydami šių parlamentų išvadas įgyvendinant veiksmų planą ir pasiūlymus dėl būsimos bendros strategijos orientacijos;

11.

ragina ministrų trejeto narius prieš pat ministrų trejeto susitikimą pavasarį pasikeisti nuomonėmis su Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento kompetentingų organų atstovais, kad jie galėtų pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl bendros metinės pažangos ataskaitos; siūlo diskusijas dėl parlamentų siūlymų ir rekomendacijų įtraukti į ministrų trejeto posėdžio darbotvarkę; tikisi, kad kitoje bendroje metinėje pažangos ataskaitoje, kurią ministrų trejetas priims kitą rudenį, bus nurodyta, kaip buvo atsižvelgta į šiuos siūlymus ir rekomendacijas; ragina Parlamento atstovus susitikti su ministrų trejetu per rudenį vyksiančius posėdžius;

12.

mano, kad Visos Afrikos Parlamentas ir Europos Parlamentas atitinkamu lygmeniu turėtų dalyvauti bendrų ekspertų grupių darbe ir AS bei ES darbo grupėje;

13.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pritarė 55 mln. eurų paramos iš 9-ojo EPF programai, skirtai AS institucijų gebėjimams stiprinti; dar kartą primygtinai reikalauja, kad dalis šio biudžeto būtų skirta Visos Afrikos Parlamento administraciniams ir veiklos pajėgumams stiprinti, ir prašo Komisiją parengti veiksmų planus, kaip naudoti šiuos biudžetus glaudžiai konsultuojantis su Visos Afrikos Parlamentu ir bendradarbiaujant su Europos Parlamentu;

14.

rekomenduoja, kad biudžeto dalį, skirtą Visos Afrikos parlamentui, tiesiogiai administruotų pats Visos Afrikos parlamentas, kai tik jis įgis reikiamus administracinius įgūdžius ir įgyvendins reikalavimus, numatytus pagal EB finansinį reglamentą (ypač jo 56 straipsnį) (6), kad Komisija galėtų įgyvendinti biudžetą, taikydama netiesioginio centralizuoto valdymo būdą;

15.

ragina ES ir AS komisijas supaprastinti procedūras, siekiant užtikrinti tiesioginį ir veiksmingą dialogą su parlamentais, atsižvelgiant į jų procedūrinius ypatumus, kad nebūtų nepriimtinų vėlavimų;

16.

dar kartą ragina spręsti EPF įtraukimo į biudžetą klausimą ir prašo Komisiją informuoti apie tai Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą visais biudžeto formavimo procedūros etapais;

17.

mano, jog norint, kad bendroji strategija tikrai būtų pagrįsta „plataus pobūdžio ir daug apimančia į žmones orientuota partneryste“, į ją turi būti praktiškai įtraukta pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos ir sudarytos sąlygos jiems veiksmingai dalyvauti įgyvendinimo organų darbe;

18.

apgailestauja dėl to, kad nors veiksmų plane nurodyta, kad kiekviena iš Afrikos ir ES partnerysčių yra atviros patiems įvairiausiems veiksmams, iš esmės minimi valstybių veiksmai; pabrėžia, kad parlamentai ir nevyriausybinės institucijos, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžios institucijos ir kiti nevyriausybiniai subjektai turėtų šiame procese imtis geresnių ir išsamesnių veiksmų;

19.

palankiai vertina AS Ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybą (ECOSOCC), kuri yra puiki priemonė Afrikos vyriausybių ir pilietinės visuomenės partnerystei kurti; tačiau yra susirūpinęs, kad Afrikos pilietinė visuomenė mažai dalyvauja įgyvendinant bendrąją strategiją, ir ragina, ypač Afrikos atstovus, nedelsiant imtis veiksmų, kad artimai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis būtų nustatytos Afrikos visuomenei atstovaujančių nevyriausybinių subjektų įvardijimo, klasifikavimo ir veiksmingo įtraukimo procedūros;

20.

ragina Europos Komisiją parengti tinkamas priemones didinant Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus, kuriais būtų siekiama didinti jų dalyvavimą įgyvendinant bendrą bendrąją strategiją;

21.

pažymi, kad bendrojoje strategijoje turėtų būti sprendžiami klausimai, kurie, nors oficialiai priklauso kitai institucinei sistemai, turi didelę įtaką Afrikos ateičiai ir lemia abiejų žemynų santykius, pvz., ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) ir EPS regioninių grupių bei kitų esamų Afrikos regioninių grupių (tarp jų regioninių ekonominių bendrijų) santykiai, antroji Kotonu susitarimo redakcija, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategija, ES ir Pietų Afrikos strateginė partnerystė, Afrikos santykiai su naujomis pasaulinėmis veikėjomis – Kinija ir Brazilija;

22.

mano, kad tvari ekonominė, socialinė ir aplinkos plėtra gali vykti tik tose šalyse, kuriose užtikrinta taika, demokratija ir žmogaus teisės;

23.

ragina Komisiją, Tarybą ir Afrikos subjektus užtikrinti nuoseklumą tarp šios strategijos ir kitų politikos, ypač prekybos, aplinkos, migracijos ir žemės ūkio politikos priemonių, kurios gali turėti neigiamą poveikį naujos strateginės partnerystės tarp ES ir Afrikos, nuoseklumui; pabrėžia, kad politinis ES ir Afrikos dialogas turėtų padėti spręsti šiuos klausimus;

24.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su skurdu (šis siekis turi būti svarbiausia bendrosios strategijos sudedamoji dalis) ES ir Afrikos strateginė partnerystė turi padėti skatinti tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi, pritraukti užsienio investicijų, skatinti lygiateisę tarptautinę prekybą ir padėti sukurti sąlygas, kuriomis Afrikos šalys galėtų laipsniškai pradėti dalyvauti pasaulio ekonomikoje;

25.

palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant taikos ir saugumo partnerystės; pažymi AS ir ES politinį dialogą dėl krizės atvejais Afrikoje ir kitur; pabrėžia, kad pasitelkiant šį dialogą reikia spręsti daug taikos ir saugumo klausimų – nuo konfliktų prevencijos ir jų sprendimo iki pokonfliktinio atstatymo ir taikos kūrimo, taip pat reikia pradėti išsamų dialogą pareigos ginti principo įgyvendinimo klausimu;

26.

ragina pirmenybę teikti Afrikos taikos ir saugumo sistemos įdiegimui; dar kartą pabrėžia, kad EPF nėra tinkama finansavimo priemonė norint ateityje papildyti Afrikos taikos priemonę; mano, kad EPF išlaidos turėtų atitikti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pagalbos vystymuisi komiteto (EBPO/PVK) taikomus oficialios pagalbos vystymuisi kriterijus; primena raginimą galutinai išspręsti Afrikos taikos priemonės finansavimo klausimą;

27.

palankiai vertina 2008 m. rugsėjo mėn. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono įsteigtą AS ir JT pasižymėjusių asmenų tarybą nustatyti, kaip tarptautinė bendruomenė galėtų paremti AS taikdarystės operacijas, kurioms suteikti JT įgaliojimai;

28.

pažymi, kad valdymo koncepcija turėtų būti matas, kurį taikant būtų nustatoma, kaip veikia visuomenė, kaip joje užtikrinama teisė ir tvarka, žmogaus teisių laikymasis ir aktyvus jų propagavimas, kova su korupcija, gerovės kūrimas, skaidrus ir teisingas gerovės paskirstymas ir būtinosios sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos; pabrėžia, kad išorės subjektai valdymą turi vertinti ne vien pagal išorės primestus kriterijus, bet ir pagal bendras vertybes ir standartus, dėl kurių susitarė abi suinteresuotosios šalys;

29.

pabrėžia tvarios demokratijos, apimančios gerą valdymą ir demokratinius rinkimus, svarbą, įskaitant paramą parlamentinių pajėgumų didinimui, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimui politiniame dialoge;

30.

pabrėžia, kad valdymas turi būti gerinamas iš abiejų pusių: jam teikiama pirmenybė ne tik Afrikoje, bet ir Europoje, kuri turėtų tobulinti pagalbos įsipareigojimų ir geresnio donorų koordinavimo valdymą ir jų atskaitomybę siekiant geriau atsižvelgti į vadinamus „pagalbos našlaičius“; pabrėžia, kad šioje srityje svarbus vaidmuo tenka nacionaliniams ir žemynų parlamentams, nevalstybinėms organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms;

31.

ragina labiau remti vykdomas Afrikos iniciatyvas, pvz., Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmą (ATPM), kuriuo Afrikos šalys pastaruoju metu naudojosi daugiausia siekdamos pagerinti valdymą žemyne, ir kitas įvairias AS iniciuotas priemones, skirtas didinti Afrikos galimybėms savarankiškai valdyti šį procesą;

32.

reiškia didelį susirūpinimą, kad Komisijos parengti kiekvienos AKR šalies valdymo modeliai, kuriais remiantis pagal 10-ąjį EPF bus skirstoma 2 700 milijonų eurų papilomų vystymosi pagalbai skirtų lėšų, buvo rengiami neatsižvelgiant į dalyvaujamosios demokratijos principą; pažymi, kad papildomoms lėšoms gauti šalys naudos gavėjos buvo pasirenkamos laikantis tam tikrų kriterijų, kurių tik vienas tiesiogiai susijęs su Tūkstantmečio vystymosi tikslais; apgailestauja dėl to, kad Komisijos „valdymo modeliai“ iškreipia APRM procesą; ragina Europos Komisiją rengti konsultacijas su Europos Parlamentu ir Taryba ir informuoti apie padarytą pažangą bei šių fondų lėšų panaudojimą siekiant užtikrinti, kad jie būtų skiriami valdymo iniciatyvoms skatinti, AS valdymo darbotvarkei ir ATPM remti;

33.

ragina pasinaudojant partneryste valdymo ir žmogaus teisių srityje užmegzti dialogą ir spręsti nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimų klausimą, taip pat atsižvelgti į gerąją patirtį valstybių ar tarptautinės teisės lygmenimis, įskaitant Siera Leonėje ir Ruandoje įsteigtų tarptautinių baudžiamųjų teismų darbą;

34.

mano, kad, kalbant apie partnerystę prekybos ir regioninės integracijos klausimais, svarbiausia ekonominio augimo varomoji jėga yra didėjanti prekyba, jei prekybos politikos priemonės atitinka vystymosi tikslus; todėl džiaugiasi šios partnerystės tikslais remiant Afrikos regioninę integraciją ir didinant žemyno prekybos pajėgumus;

35.

tikisi greitos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos plėtros derybų raundo pabaigos, tačiau mano, kad ji iš esmės turi toliau likti „plėtros raundu“, teikiant pirmenybę Afrikos tautų integravimui į pasaulio ekonomiką, veiksmingai mažinant prekybą iškreipiančias žemės ūkio subsidijas ir atsisakant žemės ūkio eksporto subsidijų;

36.

reiškia įsitikinimą, kad ES turėtų padėti Afrikos šalių žemės ūkiui iš esmės patenkinti savo poreikius ir skatinti teikti būtinas paslaugas ir plėtoti nepakankamai sustiprėjusias vietos pramonės šakas;

37.

primygtinai teigia, kad su Afrikos valstybėmis pasirašomi galutiniai EPS turi būti svarbiausios vystymosi priemonės, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairių naudos gavėjų skirtingus gebėjimus ir išsivystymo lygį;

38.

pabrėžia, kad EPS turi skatinti Afrikos regioninę integraciją, o ne jai kenkti; remia AS pastangas stiprinti regionines ekonomines bendrijas, nes tai – pagrindiniai regioninės žemyno integracijos elementai;

39.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares laikytis įsipareigojimo iki 2010 m. kasmet suteikti bent 2 000 milijonų eurų tikros pagalbos prekybai, kurios didžiausia dalis turi būti skirta Afrikai; ragina laiku nustatyti ir suteikti pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomos ir neturėtų būti paprasčiausiai pakeistas finansavimas pagal EPF;

40.

ragina partnerius spręsti platesnės pagalbos prekybai darbotvarkės klausimą, įskaitant infrastruktūros objektų vystymą, verslo plėtros ir geresnio reguliavimo skatinimą, įskaitant paprastesnes ir patogesnes vartotojams kilmės taisykles;

41.

ragina partnerius taip pat atsižvelgti į ekonominius aspektus, kurie, nors ir nebūtinai susiję su prekyba, turi svarbių padarinių Afrikos šalių ekonomikai, pvz., būtinybė imtis veiksmų kapitalo nutekėjimui sustabdyti ir tarptautiniam mokesčių rojų reguliavimui skatinti;

42.

ragina laikytis bendros strategijos pripažinti ir remti migrantų ir diasporų vaidmenį padedant jų gimtųjų šalių plėtrai, supaprastinant jų investavimą šiose šalyse ir mažinant pervedimų išlaidas;

43.

primygtinai teigia, kad, kalbant apie partnerystę Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) srityje, šiuos tikslus bus sunku pasiekti net ir teikiant daugiau bei geresnės pagalbos, taigi ragina ES valstybes nares laikytis įsipareigojimų, kuriuos jos neseniai patvirtino Dohos konferencijoje dėl vystymosi finansavimo ir Akros aukščiausiojo lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimu, ypač dėl jų teikiamos pagalbos kiekio, politinio nuoseklumo, atsakomybės, skaidrumo ir pagalbos teikėjų darbo pasidalijimo;

44.

pažymi, kad būtinosios sveikatos apsaugos paslaugos ir pradinis bei vidurinis lavinimas yra itin svarbūs rodikliai norint pasiekti TVT; todėl ragina Afrikos šalis užtikrinti, kad šios sritys būtų įtrauktos į jų skurdo mažinimo strategijų prioritetus; mano, kad partnerystė turėtų skatinti šią plėtrą, atsižvelgiant į Europos Komisijos įsipareigojimą mažiausiai 20 proc. skirti Bendrijos pagalbos šiems sektoriams biudžetui; ragina Komisiją šį įsipareigojimą taikyti ir EPF; primena, kad visos pastangos šiuo požiūriu turėtų apimti ir neįgalius asmenis; palankiai vertina šiomis sąlygomis pirmojo ekspertų grupės posėdžio rezultatus ir ragina suinteresuotus dalyvius užtikrinti, kad ateinančiais metais sieks didesnės pažangos;

45.

ragina Europos Komisiją imtis skubių veiksmų įgyvendinant savo įsipareigojimus sveikatos priežiūros srityje atsižvelgiant į 2009 m. Europos Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas „Dėl EB vystomosios paramos sveikatos paslaugoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos“; pabrėžia vis didesnę Europos Komisijos pagalbos sveikatos sektoriui reikšmę Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos, vykdant dešimtojo EPF vidutinės trukmės peržiūrą ir remiant jos įsipareigojimus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų sveikatos srityje;

46.

skatina ES ir AS valstybes nares didesnį dėmesį skirti Afrikos aprūpinimo maisto produktais saugumui ir savo poreikių patenkinimui ir remti veiksmus didinant Afrikos žemės ūkio gamybos, ypač vietos rinkoms, našumą ir konkurencingumą, ir kurti žaliąsias juostas aplink miestus;

47.

ragina valstybes nares į savo diskusijas dėl ES ir Afrikos strategijos įtraukti klausimą dėl turto iš gamtinių išteklių teisingesnio paskirstymo; primygtinai teigia, kad nacionalinės pajamos iš gamtinių išteklių turėtų būti pirmumo tvarka teisingiau paskirstomos siekiant patenkinti pagrindinius jų gyventojų poreikius, ypač sveikatos, švietimo, gamtinių išteklių išsaugojimo ir aplinkos srityje, šitaip padedant siekti TVT;

48.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastarųjų metų rekordinį augimą Afrikoje pakeis sulėtėjusi pasaulio ekonomika, ir pabrėžia, kad žemyno plėtra gali atsilikti dešimtmečiais sumažėjus pagrindinių prekių kainoms, investicijų srautams, didėjant finansiniam nestabilumui ir mažėjant pervedimų skaičiui;

49.

primena, kad už klimato kaitą pirmiausia atsakingos išsivysčiusios šalys, o jos neigiamas poveikis didžiausias besivystančioms šalims; todėl primygtinai teigia, kad reikia skirti papildomų lėšų, nes tik taip bus galima užtikrinti, kad Afrikos valstybės nebūtų priverstos mokėti neproporcingai daug už prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimą; be to, pritaria bendrai ES ir Afrikos deklaracijai dėl klimato kaitos, pristatytai 2008 m. gruodžio mėn. konferencijoje Poznanėje, skirtai JT pagrindų konvencijai dėl klimato kaitos;

50.

reikalauja, kad migracijos ir užimtumo partnerystės srityje būtų rastas sąžiningas ir įgyvendinamas protų nutekėjimo klausimo sprendimas – dėl šio reiškinio daug Afrikos tautų praranda daug gabių darbuotojų, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje;

51.

ragina taikyti naują ES „mėlynosios kortelės“ sistemą, kuri padėtų besivystančiose šalyse išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus sektoriuose, kuriuose šios šalys patiria darbo jėgos trūkumą, ypač sveikatos ir švietimo srityje;

52.

ragina Komisiją siekti palaikant ES ir Afrikos partnerystę padėti Afrikos šalims taikyti lanksčias nuostatas, numatytas Dohos deklaracijoje dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS) ir visuomenės sveikatos, siekiant lengviau aprūpinti Afrikos žemyną būtiniausiais vaistais;

53.

skatina abi šalis mokslo ir technologijų partnerystės srityje siekti mažinti skaitmeninę atskirtį stiprinant bendradarbiavimą ir užtikrinant technologijų, ypač telefonijos ir interneto, vystymąsi ir perkėlimą;

54.

mano, kad bendroji strategija leis imtis konkrečių veiksmų gerinant Afrikos moterų, vaikų ir neįgalių asmenų padėtį, nes šios grupės besivystančiose šalyse patiria ypač daug sunkumų;

55.

pabrėžia, kad norint, jog bendroji strategija apimtų platesnę nei Afrikos plotmę, o ES ir Afrika daugiau bendradarbiautų tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėse derybose prekybos, žmogaus teisių ar klimato kaitos klausimais, ES ir Afrika turėtų siekti, kad tarptautinės institucijos, pvz., Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir PPO, taptų demokratiškesnės ir labiau atstovaujamos ir užtikrintų, kad Afrika pagaliau galėtų daryti įtaką, atitinkančią jos dydį ir statusą;

56.

dar kartą prašo ES institucijas sukurti specialią finansinę priemonę bendrai strategijai įgyvendinti, centralizuojant esamus finansavimo šaltinius didesnio aiškumo, nuspėjamumo pagrindu; klausia, kiek ši bendra strategija padėtų siekti jos drąsių tikslų arba sukurti pridėtinę vertę nesiekiant naujo finansavimo arba esamo finansavimo perprogramavimo;

57.

ragina ES ir Afrikos vyriausybes veiksmingiau ir sistemingiau informuoti žmones apie veiksmus ir rezultatus įgyvendinant bendrąją strategiją ir siekti plačiau ją nušviesti per žiniasklaidos priemones;

58.

tikisi, kad Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas, remiantis 2007 m. gruodžio 8 ir 9 d. įvykusio ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo Lisabonoje patirtimi, bus prasmingai įtraukti į pasirengimą 2010 m. vyksiančiam trečiajam Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimui ir aktyviai jame dalyvaus;

59.

ragina ES ir AS komisijas ir pirmininkaujančias valstybes nares pritarti anksčiau pateiktiems pasiūlymams, kuriais siekiama didinti parlamentinį dalyvavimą užtikrinant ir stebint bendros strategijos įgyvendinimą;

60.

ketina Europos Parlamente parengti reikiamas visų jo organų koordinavimo ir sinergijos priemones, kad būtų remiamas bendrosios strategijos įgyvendinimas ir kontrolė; atsižvelgdamas į tai pakartoja ketinimą savo santykių su Visos Afrikos Parlamentu ad hoc delegaciją paversti visateise tarpparlamentine delegacija;

61.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, AS ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybai, AS Komisijai, AS vykdomajai tarybai, Visos Afrikos Parlamentui, AKR ministrų tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.