19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/77

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 24 ir 29 straipsnius ir EB sutarties 62, 63, 286 ir 300 straipsnius, kurie yra Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir tarptautinių derybų su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis pagrindas,

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. pareiškimus, pateiktus Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnį ir 103 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 1999 m. Taryba atsakinga už vizoms taikomų taisyklių nustatymą, įskaitant trečiųjų šalių, kurių piliečiai turi turėti vizą arba kuriems reikalavimas turėti vizą netaikomas, sąrašo sudarymą (EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis),

B.

kadangi Bendrijos kompetencija vizų klausimais apima sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams suteikiamas bevizis režimas, ir kadangi pagal tokias sąlygas turi būti užtikrinama, kad visi ES piliečiai būtų vertinami vienodai, ne tik suteikiant patį bevizį statusą arba jo nesuteikiant per se, bet ir kalbant apie sąlygas, kuriomis trečiosios šalys tokį statusą suteikia arba jo nesuteikia skirtingoms valstybėms narėms,

C.

kadangi nuo 2001 m. Taryba atleido JAV piliečius nuo reikalavimo turėti vizą (1); kadangi, deja, atitinkama išimtis netaikoma visiems ES piliečiams, kadangi JAV vis dar taiko reikalavimą turėti vizą kai kurių valstybių narių (šiuo metu – Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos) piliečiams be kita ko, dar ir dėl to, kad daugiau kaip 3 proc. (esant tam tikroms aplinkybėms 10 proc.) prašymų nepatenkinama ir atsisakoma išduoti vizą, remiantis neskaidriais kriterijais,

D.

kadangi nuo 2005 m. Bendrijos lygmeniu galima taikyti abišališkumo mechanizmą (2), po to, kai valstybė narė apie tai praneša, Komisija užmezga ryšius su atitinkama trečiąja šalimi ir pateikia pranešimą Tarybai, kuri tada gali nuspręsti „laikinai atnaujinti vizų režimą atitinkamos trečiosios šalies piliečiams“,

E.

kadangi net jei abipusiškumas buvo pasiektas su keletu trečiųjų šalių, to neatsitiko su JAV, taigi Komisija 2006 m. pasiūlė, kad „galėtų būti laikinai atnaujintas vizų režimas diplomatinius ir tarnybinius ir (arba) oficialius pasus turintiems asmenims, siekiant paspartinti pažangą abipusiškumo įgyvendinimo srityje“ (3); kadangi vis dėlto Taryba nepriėmė šio simboliško pasiūlymo,

F.

kadangi keletas valstybių narių toliau palaikė tiesioginius dvišalius ryšius su JAV valdžia, nepaisydamos aiškios Bendrijos kompetencijos šiuo klausimu,

G.

kadangi padėtis tapo komplikuota teisiniu požiūriu, kai JAV 2007 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino 9/11 komisijos įgyvendinimo rekomendacijų 711 skirsnio nuostatas (4), būtent 2007 m. partnerystės saugaus keliavimo ir kovos su terorizmu srityse įstatymą, reformavo savo taikomą bevizį režimą ir nustatė septynis papildomus reikalavimus saugumo srityje (5), pagal kuriuos visos valstybės narės, pageidaujančios dalyvauti bevizio režimo programoje, turi sutikti pasirašyti dvišalį susitarimo memorandumą (SM) ir privalomas jo įgyvendinimo taisykles,

H.

kadangi net jei šių vadinamųjų įgyvendinimo taisyklių turinys nežinomas ES institucijoms, iš SM matyti, kad kai kurie iš naujųjų papildomų saugumo reikalavimų tenka Bendrijos kompetencijai (pvz., dėl vizų išdavimo arba papildomų būsimų Elektroninės kelionių leidimų sistemos (ESTA) įsipareigojimų), kai kurie – ES kompetencijai (pvz., dėl pavogtų pasų (6), PNR duomenų arba su nusikaltimais susijusių Šengeno duomenų), o likusieji tenka kiekvienos valstybės narės išimtinei kompetencijai (pvz., reikalavimai, susiję su jų piliečių teistumu, arba reikalavimai, kuriais nustatoma, kad skrydžio saugumą užtikrinantys pareigūnai turi dalyvauti transatlantiniuose skrydžiuose),

I.

kadangi siekiant išspręsti šį klausimą ir norint, kad visos valstybės narės dalyvautų reformuotoje JAV bevizio režimo programoje 2009 m., Taryba 2008 m. balandžio 18 d. nusprendė laikytis dvejopos pozicijos:

J.

kadangi net dėl klausimų, kurie tenka valstybių narių išskirtinei kompetencijai, lojalaus bendradarbiavimo principui galėtų kilti pavojus dėl dvišalių susitarimų, kuriuose nurodytos skirtingos bevizio režimo suteikimo kai kurių valstybių narių piliečiams sąlygos ir dėl kurių valstybių narių piliečiai vizų klausimu būtų vertinami skirtingai; kadangi Komisija tai turėtų užtikrinti pagal lojalaus bendradarbiavimo principą,

K.

kadangi siekiant geriau apsaugoti JAV ir ES piliečius nuo terorizmo grėsmės, transatlantinis bendradarbiavimas turėtų pagerinti: a) grėsmės nustatymą vykdant bendrą analizę ir plačius informacijos mainus, įskaitant pažangiosios patirties mainus laikantis griežtų duomenų apsaugos priemonių, b) teisėsaugos ir žvalgybos agentūrų veiklos koordinavimą ES ir transatlantiniu lygmeniu, kartu visada gerbiant teisinės valstybės principą, pagrindines teises ir privatumą, ir c) veiklos pajėgumus skatinant glaudesnį ES ir JAV teisėsaugos ir žvalgybos agentūrų bendradarbiavimą, pagrįstą gilesniu abišaliu susijusių skirtingų agentūrų ir organų pasitikėjimu;

L.

kadangi JAV Vidaus saugumo departamentas ketina iki 2009 m. sausio mėn. pradėti taikyti biometrines išvykimo procedūras oro ir jūrų uostuose, išvykimo programa laikoma svarbia nuostata siekiant veiksmingai valdyti bevizio režimo programą, JAV valdžios institucijos ketina neplėsti bevizio režimo programos taikymo didesniam JAV sąjungininkų skaičiui, jei siūlomos išvykimo procedūros nebus pradėtos taikyti vėliausiai iki 2009 m. birželio 30 d.;

1.

mano, kad bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant dėl jų pilietybės, turėtų būti draudžiama ne tik Europos Sąjungos viduje, kaip nustatyta EB sutarties 12 straipsnyje, bet ir už Europos Sąjungos ribų, ypač kai tokia diskriminacija atsiranda dėl nepakankamo tarptautinių derybų tarp ES institucijų ir valstybių narių koordinavimo;

2.

pažymi, kad per Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimą 2008 m. kovo 13 d. JAV pirmą kartą pripažino Bendrijos kompetenciją derėtis dėl tarptautinių vizų politikos susitarimų ir bendrame pareiškime sutiko taikyti dvejopą metodą; atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškime rašoma, jog: „klausimai, kurie tenka nacionalinei kompetencijai, bus svarstomi su nacionalinėmis institucijomis, o klausimai, kurie tenka ES kompetencijai, bus svarstomi su ES institucijomis“; mano, kad pagal šio pareiškimo nuostatas JAV nuo šiol turėtų derėtis:

3.

dar kartą pabrėžia, kad bet koks EB/ES sudarytas susitarimas turėtų gerbti pagrindines teises ir asmenines laisves, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, kaip nustatyta:

4.

primygtinai ragina Komisiją į derybas įtraukti klausimą dėl europiečių, užsikrėtusių ŽIV, pašalinimo iš bevizio režimo programos ir užtikrinti, kad visi ES piliečiai būtų vertinami vienodai; sutinka su Komisija, kad nėra objektyvių priežasčių drausti keliauti ŽIV infekuotiems žmonėmis (kaip pabrėžta jos į 2008 m. vasario 19 d. atsakyme Parlamento klausimą E-6038/07);

5.

pritaria tam, kad Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus derėtis dėl susitarimo, kuriuo bus užtikrinamas vizų režimo netaikymas visiems ES piliečiams, atvykstantiems į JAV teritoriją, kaip jau taikoma JAV piliečiams, atvykstantiems į ES teritoriją; ragina Komisiją informuoti atsakingą Parlamento komitetą po kiekvieno derybų susitikimo (jei būtina, konfidencialiai);

6.

mano, kad derybos turėtų būti baigtos iki 2009 m. birželio mėn. ir kad nuo tada neturėtų būti leidžiama jokia ES piliečių diskriminacija;

7.

taip pat laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų laikytis Tarybos nustatytų vadinamųjų raudonųjų linijų (8) pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, nustatytą EB sutarties 10 straipsnyje ir pagal Teisingumo Teismo praktiką (byla C-105/03 arba AETR byla (22/70)), taikytiną ES sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymui; ypač pabrėžia tai, kad:

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui ir Jungtinių Amerikos Valstijų vidaus saugumo sekretoriui.