11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/55

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą suderintai reguliuoti prekybą produktais iš ruonių. Šioje srityje susidariusi padėtis nėra tvari, todėl tarptautiniu lygiu reikėtų skatinti esminius pokyčius.

1.2

Kadangi Sutartyje nenumatytas konkretus teisinis pagrindas gyvūnų gerovės klausimams spręsti, Komitetas mano, kad pasirinktas EB sutarties 95 straipsnis „vidaus rinkos susiskaldymas“ yra tinkamas siekiant šioje srityje imtis teisinių veiksmų. Bendrijos teismų praktika patvirtina šio sprendimo teisėtumą.

1.3

Komitetas siūlo pavėlinti nukrypti leidžiančių nuostatų sistemos įsigaliojimą ir siūlo Komisijai 2012 m. parengti išsamią pažangos ataskaitą dėl teisės aktų, reglamentuojančių ruonių medžioklę, kuri taptų galimo nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo po 2012 m. pagrindu.

1.4

Per pirmuosius trejus naujosios tvarkos taikymo metus turėtų galioti visiškas draudimas, taikant vienintelę išimtį Inuitų bendruomenei, kuriai medžioklė yra pragyvenimo šaltinis.

1.5

Siekiant užtikrinti, kad pasiūlyme dėl teisės akto nustatytos priemonės būtų efektyvios, būtina, kad Komisija galėtų taikyti veiksmingas kontrolės sistemas. Kontrolės negali vykdyti vien tik nukrypti leidžiančią nuostatą prašanti suteikti valstybė narė. Komisija turi užtikrinti, kad šioje srityje būtų tinkamai taikomos atitinkamų teisės aktų nuostatos.

1.6

Komitetas ragina Komisiją atlikti tinkamą galimo klimato kaitos poveikio šių gyvūnų išsaugojimui tyrimą.

2.1

Gyvūnų, vadinamų irklakojais, būrys iš viso apima 33 ruonių, jūrų liūtų, kotikų, jūrų lokių, jūrų dramblių ir jūrų vėplių rūšis. Tai skirtingo dydžio žinduoliai, kurie ant žemės arba ledo susiburia į dideles bandas reprodukcijos tikslais.

2.2

Nors aplinkos apsaugos organizacijos (1) įspėja apie sparčiai mažėjančią ruonių populiaciją dėl, be kitų veiksnių, klimato kaitos, šalių, kuriose ruoniai veisiasi, medžiotojų organizacijos ir vyriausybės neigia grėsmę šių gyvūnų išnykimui. Jos tiesiog nurodo, kad galima sumedžioti apytiksliai 15 milijonų ruonių. Pastaraisiais metais diskutuojant apie ruonių medžioklę daugiausiai dėmesio buvo skiriama gyvūnų gerovei, o su šių gyvūnų išsaugojimu susiję dalykai likdavo antroje vietoje. ES yra parengusi konkrečių teisės aktų dėl ruonių išsaugojimo (2).

2.3

Komercinė ruonių medžioklė vykdoma Kanadoje, Grenlandijoje, Namibijoje, Norvegijoje ir Rusijoje. Visų šių šalių teisės aktai, reglamentuojantys ruonių medžioklę, yra skirtingi. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pripažino, kad trūksta patikimų duomenų apie ruonių populiaciją ir kasmet nužudomų gyvūnų skaičių. Remiantis kiekvienos šalies nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis, daugiausiai ruonių sumedžiojama Kanadoje – apytiksliai 300 000 gyvūnų per metus. Remiantis Kanados vyriausybės duomenimis (3) 2008 m. sumedžiota 275 000 ruonių iš viso suteikus 17 000 licencijų. Nuo Kanados toli atsilieka Grenlandija (4) ir Namibija (5), kur per metus atitinkamai sumedžiojama 160 000 ir 80 000 gyvūnų.

2.4

Europos Sąjungoje ruoniai žudomi ir lupamas jų kailis dviejose valstybėse: Suomijoje ir Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) gaminami produktai iš ruonių. Bendrijos teritorijoje ši veikla nėra komercinio pobūdžio, kaip Norvegijoje arba Kanadoje, o jos tikslas yra dvejopas – rekreacija ir žuvimi mintančių gyvūnų populiacijų kontrolė.

2.5

Ruoniai žudomi, nes jų oda naudojama apsiaustams siūti, taukai – aliejui gaminti, mėsa – gyvūnų pašarams, o jų genitalijos – vis labiau vertinamos Azijoje – afrodiziakų gamybai.

2.6

Yra keletas ruonių žudymo būdų. Dažniausiai naudojami ginklai ir kirtikliai (lazda su kabliu ir plaktuko galvute). Toks kirtiklis atrodo gana primityviai ir grubiai, tačiau mokslininkai jį laiko veiksmingiausiu ruonių greito apsvaiginimo ir nužudymo įrankiu.

2.7

2007 m. paskelbtoje mokslinėje nuomonėje (6) EFSA nurodė, kad „ruonius įmanoma žudyti greitai ir veiksmingai be reikalo nesukeliant jiems skausmo ir kančių“. Tačiau pripažįsta, kad ne visada praktiškai pavyksta žudyti humaniškai ir veiksmingai. Įvairiuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatomas kirtiklio dydis ir jo naudojimo būdai bei ginklų kalibras ir šaudmenų greitis.

3.1

2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamentas priėmė deklaraciją (7), kurioje ragino Europos Komisiją parengti pasiūlymų dėl teisės aktų siekiant sureguliuoti produktų iš dviejų ruonių rūšių (grenlandinių ir pūsliasnukių) importą, eksportą ir pardavimą. Deklaracijoje taip pat buvo raginama taikyti specialias sąlygas tradicinei Inuitų bendruomenės vykdomai medžioklei.

3.2

Europos Tarybos parlamentinė asamblėja priėmė rekomendaciją dėl ruonių medžioklės, raginančią jos nares uždrausti žiaurius žudymo būdus, kurie negarantuoja staigios gyvūnų mirties.

3.3

Pastaraisiais metais Belgija, Nyderlandai ir Slovėnija parengė nacionalines taisykles siekdamos uždrausti gaminti produktus iš ruonių ir jais prekiauti. Kitos ES valstybės taip pat nusprendė reglamentuoti šią sritį. Jų nacionaliniai teisės aktai šiuo metu yra rengiami.

3.4

2007 m. pradžioje Europos Komisija pradėjo konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, kurios baigėsi Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) parengus mokslinę nuomonę (8). 2008 m. balandžio mėn. Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas paskelbė tyrimo dėl galimo produktų iš ruonių draudimo poveikio duomenis.

3.5

2008 m. liepos 23 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą priimti Reglamentą dėl prekybos produktais iš ruonių (9). Pasirinktas teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 95 ir 133 straipsniai. 95 straipsnis yra susijęs su vidaus rinkos susiskaldymu, o 133 straipsnyje nagrinėjama bendra prekybos politika. Teisinio pagrindo t. y. 95 straipsnio pasirinkimo kriterijus nustatė Teisingumo Teismo praktika.

3.6

Komisijos pasiūlyme priimti reglamentą draudžiama Bendrijoje pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti ir vežti tranzitu produktus iš ruonių. Tačiau sukuriama nukrypti leidžiančių nuostatų sistema, kuri suteiks galimybę taikyti išimtis iš bendros taisyklės, jei laikomasi keleto reglamente nurodytų (10) gyvūnų gerovės sąlygų. Šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad ruoniai būtų žudomi ir jų kailis būtų lupamas išvengiant nereikalingo skausmo, kančių ir kitų kentėjimo formų.

3.7

Europos Komisija suteikia automatinę išimtį tradicinei Inuitų bendruomenei, kuriai medžioklė yra pragyvenimo šaltinis. Įgyvendinančiuose teisės aktuose bus nustatomos tinkamos priemonės produktų iš ruonių kilmei užtikrinti.

3.8

Valstybės narės kas penkerius metus Komisijai pateiks ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiam reglamentui įgyvendinti.

4.1

EESRK labai palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą suderintai reglamentuoti priimtinus ruonių medžioklės būdus ir atitinkamų produktų pateikimą į rinką.

4.2

Pasiūlyme priimti reglamentą daug dėmesio skiriama gyvūnų gerovei ir nesprendžiamas šių gyvūnų išsaugojimo klausimas. Europos aplinkos apsaugos organizacijos pabrėžė būtinybę į teisės akto tekstą įtraukti gyvūnų išsaugojimo aspektus. Tačiau ES turi solidžią teisės aktų bazę išsaugojimo srityje ir konkrečių ruonių išsaugojimo priemonių, kurios papildo pasiūlyme nustatytas priemones.

4.3

Akivaizdu, kad klimato kaita (ypač ledynų tirpimas) darys tiesioginį poveikį ruonių gyvenimo ir reprodukcijos sąlygoms. Todėl Europos Komisija raginama atilikti atitinkamus vertinimus ir mokslinius tyrimus siekiant gauti realių duomenų apie galimą neigiamą klimato kaitos poveikį ruonių populiacijai ir, jei reikia, peržiūrėti Bendrijos lygio priemones išsaugojimo srityje ir jas priimti.

4.4

Europos bendrijos steigimo sutartyje ES nenumatomas konkretus teisinis pagrindas su gyvūnų gerove susijusiems aspektams reglamentuoti. Aiškaus teisinio pagrindo nebuvimas šiam klausimui spręsti paskatino ES užpildyti spragą naudojantis kitu, bet ne mažiau teisėtu, teisiniu pagrindu. Šiuo atveju prieštaringas 95 straipsnis „vidaus rinkos suskaldymas“ ES suteikia galimybę suderinti su gyvūnų gerove susijusius teisės aktus. Bendrijos teismų praktika šią koncepciją apibūdino kaip „visuomenės intereso“ klausimą. EESRK savo nuomonėje dėl kačių ir šunų kailių (11) nurodė, kad tai tinkamas teisinis pagrindas su gyvūnų gerove susijusiems teisės aktams, ir pabrėžė, kad jis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos parengtas prekybos taisykles.

4.5

Bendrijos kontrolės nebuvimas šioje srityje, duomenų trūkumas (kurį oficialiai pripažino EFSA) ir susiję ekonominiai interesai trukdo susidaryti aiškų ir neiškreiptą ruonių medžioklės už ES ribų vaizdą. Galimi teisės aktų pakeitimai šalyse, kur žudomi ruoniai, siekiant prisitaikyti prie naujų Bendrijos kriterijų nebūtinai praktiškai iš esmės pagerins ruonių žudymo sąlygas.

4.6

Visiškas draudimas ir nukrypti leidžiančių nuostatų sistema a posteriori yra novatoriška priemonė, kuri gali tapti vertingu precedentu ateityje rengiant Bendrijos teisės aktus. Todėl EESRK visiškai neatmeta Bendrijos nukrypti leidžiančių nuostatų sistemos, tačiau ragina pradėti jos įgyvendinimą vėliau, kad pirmuosius trejus reglamento taikymo metus galiotų visiškas draudimas, išskyrus vienintelę Inuitų bendruomenei, kuriai ruonių medžioklė yra pragyvenimo šaltinis, taikomą išimtį. Toks atidėjimas suteiks ES galimybę imtis techninių priemonių konkretesnei ir griežtesnei nukrypti leidžiančių nuostatų sistemai, nei numatoma pradiniame pasiūlyme, sukurti. Tai taip pat supaprastintų kontrolę ir suteiktų naujų duomenų galimam nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimui įvertinti.

4.7

2012 m. Bendrijos ataskaitos dėl nacionalinių teisės aktų dėl ruonių medžioklės pakeitimų, praktinio įgyvendinimo ir kontrolės priemonių pateikimas galėtų labai padėti Bendrijos valdžios institucijoms vėliau įvertinant padarytą pažangą ir sprendžiant, ar suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą. Dėl duomenų trūkumo Bendrija turėtų dėti daugiau pastangų visiems tinkamiems ir reikalingiems duomenims surinkti.

4.8

EESRK tikisi, kad Bendrijos pasiūlymas dėl teisės akto taps realia paskata toms šalims, kuriose vykdoma ruonių medžioklė, nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti ir praktiškai taikyti humaniškesnius ruonių žudymo būdus. Dabartinė padėtis, susijusi su ruonių žudymu, nėra tvari ir reikia skatinti būtinus pokyčius nepamirštant ES kompetencijos ribų šioje srityje.

4.9

EESRK pabrėžia būtinybę, kad valstybės narės įdiegtų veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų sistemą siekiant užtikrinti naujų teisės aktų dėl ruonių medžioklės prieinamumą ir veiksmingumą. Efektyvi sankcijų sistema padėtų sustiprinti vidaus rinką ir vartotojų apsaugą.

5.1

Nors pasiūlyme priimti reglamentą nenagrinėjama ruonių medžioklės pateisinamumo problema, EESRK turėtų pateikti pastabų dėl keleto diskusijose apie ruonių medžioklę dažnai pasitaikančių klausimų. Pirmiausia reikėtų nurodyti, kad be abejonės ruonių medžioklę reikėtų apibūdinti ne kaip žvejybą, o kaip žinduolių medžioklę. Antra, abejotina, ar ruonius galima kaltinti dėl jūrų išteklių mažėjimo, konkrečiai dėl menkės išteklių. Nėra jokio mokslinio tyrimo, kuris galėtų paremti šį teiginį, kuriuo kai kurios valstybės pateisina ruonių žudymą. Jūrų ekosistema yra tokia sudėtinga, kad negalima reikšti tokių kategoriškų argumentų.

5.2

Savo pasiūlyme Komisija neišskiria smulkios ir didelio masto ruonių medžioklės. Toks Komisijos požiūris yra gana teisingas, nes šio pasiūlymo galutinis tikslas yra pagrįstas gyvūnų gerovės principais. Ypatingų išimčių taikymo Europos valstybėms, kuriose vykdoma smulki ruonių medžioklė, negalima pateisinti gyvūnų gerovės požiūriu. Tai gali priversti suabejoti tarptautiniu viso pasiūlymo teisėtumu.

5.3

Šioje srityje vykdyti kontrolę yra ypač sunku, sudėtinga, be to, ją reikia vykdyti labai nepalankiomis oro sąlygomis. Vykdant kontrolę reikia nustatyti realų nužudytų gyvūnų skaičių ir atitinkamų šios srities teisinių nuostatų laikymosi lygį. Vien tik valstybės, prašančios suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą, vykdoma kontrolė a priori nėra tinkamiausia priemonė proceso nepriklausomumui užtikrinti. ES turėtų sudaryti ekspertų grupę, kurie vykdytų kontrolę in situ tose šalyse, kurios prašo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą. Šią europinę ekspertų grupę turėtų finansuoti ta šalis, kuri norėtų vykdyti eksportą į Bendrijos rinką. Tokiu būdu ES gautų daugiau informacijos, kad galėtų įvertinti sertifikavimo ir ženklinimo sistemos veiksmingumą.

5.4

Sertifikavimo ir neprivalomo ženklinimo sistemos įdiegimas šalyse, kurios prašo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą, būtų atsakas į Europos piliečių susirūpinimą, kuris buvo pakartotinai išreikštas ir atsispindėjo per viešas Europos Komisijos surengtas konsultacijas. Su sertifikavimu ir ženklinimu susijusios iniciatyvos visada turi būti paremtos bendromis draudimo priemonėmis į rinką pateikti produktus iš ruonių. Priešingu atveju mažai tikėtina, kad Komisijos pasiūlyme nustatyti gyvūnų gerovės tikslai bus pasiekti.

5.5

Sertifikavimo reikalavimai turi būti nustatyti reglamentą įgyvendinančiuose teisės aktuose siekiant tiksliai apibrėžti sertifikavimo ir ženklinimo sąlygas. Anksčiau tikslumo trūkumas šioje srityje paskatino netikslų ženklinimą, kuris kėlė sąmyšį ir klaidino vartotojus. Rinkoje dažnai galima rasti produktų, kurių sudėtyje yra produktų iš ruonių ir kurie ženklinami kaip „jūrų žinduolių taukai“ arba „žuvų taukai“. Todėl būtina ant produkto etiketės nurodyti ne tik ruonių, iš kurių jie pagaminti, rūšį, bet ir gyvūno kilmę.

5.6

Komitetas, kuris padės taikyti Europos Komisijai nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo procedūrą, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas visų šia procedūra suinteresuotų organizacijų ir subjektų dalyvavimui.