4.8.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/60

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Naftos uždavinių sprendimo

(2009/C 182/13)

Pagrindinis pranešėjas Frederic Adrian OSBORN

Europos Parlamentas, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 21 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Naftos uždavinių sprendimo.

2008 m. lapkričio 12 d. Komiteto biuras pavedė Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 450-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. sausio 14–15 d. (sausio 14 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Frederic Adrian OSBORN ir priėmė šią nuomonę 140 narių balsavus už, 6 – prieš ir 2 susilaikius.

1.   Santrauka ir išvados

1.1   Artimiausiais dešimtmečiais naftos pramonės padėtį lems du pagrindiniai veiksniai:

—	spartesnė klimato kaita, kurią didele dalimi lemia iškastinio kuro deginimo metu išskiriamas vis didesnis išmetamo CO2 kiekis,

—	baigtinės pasaulinės atsargos ir nuolat didėjantys techniniai bei politiniai sunkumai siekiant saugios ir lengvos prieigos prie likusių atsargų.

1.2   Dėl šių dviejų veiksnių sąveikos pastaruoju metu pasaulio padėtis tampa vis nestabilesnė, kadangi didėjantis išmetamo anglies dvideginio kiekis lemia vis spartesnę klimato kaitą, o vis didesnis suvartojamos naftos kiekis mus stumia į tokią padėtį, kai atsargų trūkumas gali pasiekti kritinę ribą ir sužlugdyti ekonomiką.

1.3   Vienintelis sėkmingas būdas įveikti klimato kaitos krizę – greitai pakeisti pasaulio ekonomikos energetinę bazę, sumažinant jos pernelyg didelę dabartinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Reikia, kad pasaulinė naftos paklausa per keletą metų nustotų didėjusi, o vėliau nuolat mažėtų ir šimtmečio viduryje pasiektų žymiai mažesnį lygį nei dabar. Šis iššūkis Europai itin didelis, kadangi ji labai priklausoma nuo naftos importo.

1.4   Naujų naftos šaltinių yra vis mažiau ir jie dažnai susiję su politinėmis ir aplinkosaugos problemomis. Pasauliui apskritai, o ypač Europai, bus geriau ir saugiau, jei bus galimybė sumažinti priklausomybę nuo naftos.

1.5   Iki 2050 m. Europos paklausa turėtų būti sumažinta bent 50 proc., o galbūt kur kas daugiau.

1.6   Rinka pati savaime negali persiorientuoti nuo naftos prie kitų šaltinių.

1.7   Fiskalinėms priemonėms, kuriomis siekiama pakelti naftos (1) (ir kito iškastinio kuro) kainą kitų energijos šaltinių atžvilgiu apmokestinant anglį ar naftą arba įvedant prekybos anglies apyvartiniais taršos leidimais sistemą, tenka svarbus vaidmuo ir ateityje jos turėtų būti vystomos. Tačiau bus reikalingos ir kitos priemonės, diferencijuojamos pagal sektorius.

1.8   Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema turėtų būti vystoma taip, kad būtų nustatyta minimali anglies kaina ir rinkai suteikta daugiau tikrumo. Per artimiausius tris dešimtmečius minimali kaina turėtų būti laipsniškai didinama siekiant nuolat didinti rinkos spaudimą visų rūšių operatoriams, kad jie imtų naudoti kitus energijos šaltinius ir kuo mažiau iškastinio kuro.

1.9   Transporto sektoriuje būtini šie svarbiausi pokyčiai:

—	miestus, miestelius ir kitas aglomeracijas planuoti taip, kad būtų kiek įmanoma sutrumpinti atstumai ir kelionėje sugaištas laikas,

—	nuolat didinti lėktuvų, laivų, traukinių ir visų rūšių kelių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti jų išmetamo CO2 kiekį,

—	pirmenybę teikti: — kelionei traukiniu, o ne lėktuvu, — viešajam, o ne privačiam transportui, — elektra ar vandeniliu varomoms, o ne vidaus degimo variklius turinčioms transporto priemonėms, — važinėjimui dviračiu ir vaikščiojimui pėsčiomis, kai tik yra galimybė.

1.10   Gyvenamuosiuose ir kituose pastatuose šildymui, vėdinimui ir maisto ruošimui naudojami naftos produktai (ar kitas iškastinis kuras) pamažu turės būti pakeisti iš ekologiškų šaltinių gaunama elektros energija.

1.11   Energijos gamybos srityje būtina kuo sparčiau plėsti atsinaujinančius energijos šaltinius. Vis dėlto dar daugelį metų iškastinis kuras neišvengiamai bus pagrindinis energijos gamybos šaltinis, todėl gyvybiškai svarbu kuo greičiau kurti ir diegti anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas. Naftos kaip kuro naudojimas elektros gamybai turėtų mažėti, tačiau ten, kur ji šiuo tikslu bus toliau naudojama, reikės įdiegti anglies dvideginio surinkimo technologijas kaip ir akmens anglies atveju.

1.12   Kai kuriose šalyse naujos kartos atominės elektrinės galėtų palengvinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos. Tačiau investuojant į šį sektorių ištekliai ir politikų dėmesys neturėtų būti nukreipiamas nuo atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimo.

1.13   Europos Sąjunga ir jos valstybės narės labai anksti ėmėsi iniciatyvos nukreipti politiką tinkama linkme visais šiais klausimais, tačiau jos turėtų eiti toliau ir sparčiau. Be to, jos turi siekti, kad ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus, ir skirti daugiau finansinių išteklių panašių pastangų besivystančiose šalyse skatinimui.

1.14   Pilietinė visuomenė turėtų plačiau ir nuosekliau dalyvauti skleidžiant informaciją ir siekiant pritarimo būtiniems pokyčiams, visų pirma tiems, kurie turės įtakos gyvenimo būdui ir elgsenai.

1.15   Pasaulio naftos pramonei ateityje iškils dvejopas uždavinys:

—	padėti pasauliui prisitaikyti prie nuolat mažėjančios priklausomybės nuo naftos,

—	pasitelkti savo gausius žinių, patirties ir finansinės galios išteklius siekiant tapti (ar padėti tapti kitiems) naujų neiškastinio kuro technologijų pirmtakais.

2.   Anglies dvideginio išmetimas ir klimato kaita

2.1   Vis didėjantis išmetamų šiltnamio dujų kiekis, galintis sukelti pražūtingą klimato kaitą, yra vienas didžiausių XXI-o amžiaus iššūkių pasaulyje.

2.2   Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė nustatė, jog norint, kad dėl išmetamų šiltnamio dujų pasaulio temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2 °C palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, per 5–10 metų išmetamo CO2 kiekis turėtų nustoti didėjęs, o vėliau laipsniškai mažėti (50–85 proc. iki 2050 m. palyginti su 2000 m. lygiu).

2.3   Tam reikės iš esmės pakeisti dabartinius vartojimo ir gamybos modelius visame pasaulyje tokiu mastu, kuris prilygtų naujai pramonės revoliucijai. Naftos deginimo metu susidariusių teršalų kiekio mažinimas turėtų padėti sumažinti bendrą išmetamo anglies dvideginio kiekį. Būtų naudinga nustatyti bendrai pripažintą trajektoriją ar etalonus laipsniškam pasaulinės naftos paklausos mažinimui per artimiausius keturis dešimtmečius ir atskirą trajektoriją Europai. Iki 2050 m. Europoje suvartojamas naftos kiekis turi būti sumažintas bent 50 proc., o galbūt net kur kas daugiau.

2.4   Šiuo metu pasaulyje kasmet suvartojama vis daugiau naftos. Tai iš esmės susiję su sparčiu naftos paklausos didėjimu kylančios ekonomikos šalyse. Nors naftos paklausa Europoje šiuo metu beveik stabilizavosi, jos mažėjimas dar neprasidėjo, o tai bus būtina.

2.5   Šiuo metu Europos diegiamos priemonės, kurios įtrauktos į energetikos paketą, yra gera pradžia, tačiau, Komiteto nuomone, Komisijai netrukus teks parengti antrą paketą, kad būtų pasiektas tinkamas sumažinimo lygis.

2.6   Naftos paklausa Europoje sudaro mažiau nei 20 proc. pasaulinės naftos paklausos. Dabartiniu metu vykstančiose derybose dėl klimato kaitos bus taip pat svarbu pasiekti, kad ir kitos išsivysčiusios šalys bei kylančios ekonomikos šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti paklausą.

3.   Naftos atsargos

3.1   Pasaulio naftos ištekliai yra baigtiniai ir jų neužteks amžinai. Pasaulyje vis dar randama naujų naftos atsargų šaltinių, tačiau jie dažniausiai būna mažesni, sunkiau eksploatuojami ir kartais politiškai nestabiliose arba nepalankiose pasaulio dalyse. Jų eksploatacija gali būti brangesnė.

3.2   Kai kurie nauji šaltiniai yra ekologiškai pažeidžiamose vietose, pavyzdžiui, Arkties regione. Kiti, pavyzdžiui, Kanados bitumingasis smėlis, bus sunkiau eksploatuojami ir paties gavybos proceso metu bus išskiriama daugiau CO2. Jei įmanoma, būtų pageidautina vengti naudoti tokius šaltinius ar bent jau atidėti jų naudojimą, kol bus įdiegtos tobulesnės aplinkos apsaugos ir anglies dvideginio surinkimo priemonės.

3.3   Europa susiduria su ypatingomis naftos tiekimo problemomis. Europos ištekliai pamažu senka ir Europa tampa vis labiau priklausoma nuo importo, kuris šiuo metu sudaro virš 80 proc. visų atsargų.

3.4   Ateityje Europos padėtis gali tapti dar sunkesnė. Veikiausiai bus dar sudėtingiau apsirūpinti nafta arba tik žymiai aukštesnėmis kainomis. Gali būti, kad vis dažniau bus susiduriama su tiekimo ir kainų nepastovumu.

3.5   Galimos tokio pobūdžio problemos tik dar aiškiau rodo, kad Europai būtina kuo greičiau sumažinti priklausomybę nuo naftos. Kuo greičiau bus sumažinta bendra paklausa ir pereita prie kitų, lengviau prieinamų energijos šaltinių, tuo Europa taps mažiau priklausoma ir saugesnė bei galės daryti didesnį spaudimą kitoms šalims skatindama jas prisidėti prie paklausos mažinimo ir klimato kaitos problemos sprendimo.

4.   Ką reikia daryti? Keisti naftą kitais energijos šaltiniais

4.1   Daugiausia naftos naudojama transporto sektoriuje, tačiau daug jos sunaudojama ir gyvenamųjų namų šildymui bei maisto ruošimui, kitų pastatų šildymui ir vėdinimui, elektros gamybai ir kaip pramonės žaliava naftos chemijos pramonėje. Visuose šiuose sektoriuose reikės kuo greičiau sumažinti arba panaikinti priklausomybę nuo naftos.

4.2   Transporto sektorius. Būtini šie trys pokyčiai

—	miestus, miestelius ir kitas aglomeracijas planuoti taip, kad būtų kiek įmanoma sutrumpinti atstumai ir kelionėje sugaištas laikas,

—	nuolat didinti lėktuvų, laivų, traukinių ir visų rūšių kelių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti jų išmetamo CO2 kiekį,

—	pirmenybę teikti: — kelionei traukiniu, o ne lėktuvu, — viešajam, o ne privačiam transportui, — elektra ar vandeniliu varomoms, o ne vidaus degimo variklius turinčioms transporto priemonėms, — važinėjimui dviračiu ir vaikščiojimui pėsčiomis, kai tik yra galimybė.

4.3   Gali būti, kad aviacijos pramonė liks privilegijuota naftos naudotoja bent artimiausius du ar tris dešimtmečius, kad būtų patenkinti svarbiausi poreikiai. Tačiau šiame sektoriuje turi būti siekiama kuo didesnio veiksmingumo ir, kai tik įmanoma, pirmenybę reikėtų teikti greitiesiems geležinkeliams, o ne oro transportui. Nereikėtų skatinti tolesnės oro transporto ir oro uostų plėtros.

4.4   Reikėtų nuolat siekti vis didesnio jūrų transporto veiksmingumo ir aktyviai skatinti pažangias idėjas, pavyzdžiui, vėjo energijos naudojimą, kad būtų sunaudojama mažiau degalų.

4.5   Namų ūkyje suvartojama nafta

Tiesioginio iškastinio kuro deginimo krosnyse, kaitintuvuose ar maisto ruošimui pamažu teks atsisakyti ir įprasta namų ūkio kuro rūšimi turės tapti elektros energija (pamažu pereinant prie vietos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų ir sistemos) ir tvariu būdu išauginta mediena. Šiam perėjimui reikėtų nustatyti tvarkaraštį.

4.6   Nafta verslo sektoriuje

Panašių pokyčių reikės ekonomikos pramonės ir verslo sektoriuose visais bendrojo šildymo ir kitais tikslais. Reikės atlikti kiekvieno sektoriaus analizę įvertinant tuos pramonės procesus, kuriuose šiuo metu iškastinis kuras naudojamas kaip pramonės žaliava, kad būtų galima nustatyti, kaip šiose srityse būtų galima surinkti ir saugoti anglies dvideginį arba kaip iškastinio kuro procesus būtų įmanoma pakeisti neiškastinio kuro procesais.

4.7   Energijos gamyba

Energijos gamybos srityje reikės daug pastangų, kad būtų pradėta kuo plačiau naudoti visų rūšių atsinaujinančius energijos išteklius. Europos užsibrėžti tikslai – puiki pradžia, tačiau dar reikia daug pastangų, kad įvairios technologijos būtų tiekiamos į rinką prieinamomis kainomis.

4.8   Anglys (ir kiek mažiau kitas iškastinis kuras) dar keletą dešimtmečių išliks svarbiu kuru, naudojamu energijos gamybai. Reikėtų kuo sparčiau diegti anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo įrenginius. Jie turėtų būti privalomi ir visoms naftą naudojančioms elektrinėms.

4.9   Naujos kartos atominės elektrinės taip pat turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį. Tačiau branduolinės energijos technologija turi savų tvarumo problemų ir nereikėtų leisti, kad investicijos ir politikų dėmesys būtų nukreiptas nuo pagrindinių perėjimo tikslų – platesnio atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo.

4.10   Siekiant padėti visiems susijusiems sektoriams pasirengti šiems pokyčiams, būtų naudinga apibrėžti tam tikras gaires nurodant, koks sutaupytos energijos lygis turėtų būti pasiektas kiekviename naftą naudojančiame pasektoryje, ir nustatyti šių perėjimų grafikus tiek pasaulio, tiek regionų lygiu.

5.   Ką reikia daryti? Politinės priemonės, skirtos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti apsirūpinimo energija įvairovę

5.1   Daugelis priemonių, kurias būtina taikyti siekiant skatinti ir propaguoti šiuos pokyčius, jau labai gerai žinomos. Priemonių rinkinys, įtrauktas į neseniai Komisijos parengtą energetikos paketą, apima daugelį šių klausimų ir turėtų būti gera pradžia tolesniems pokyčiams. Visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, reikėtų skubiau taikyti įvairesnes ir griežtesnes priemones.

5.2   Mokestinės priemonės, skirtos tinkamai įkainoti išmetamą anglies dvideginį

Iškastinis kuras turėtų visiškai padengti anglies dvideginio išmetimo naštą pasauliui. Šiuo tikslu reikėtų arba apmokestinti anglies dvideginį išskiriančius produktus (pvz., benziną), arba įdiegti normavimo ir prekybos anglies apyvartiniais taršos leidimais sistemą, arba taikyti ir vieną ir kitą.

5.3   Reikėtų aktyviai skatinti Europos Sąjungos prekybos anglies apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kad būtų duotas aiškus ir stabilus rinkos ženklas, skatinantis naudoti mažiau iškastinio kuro ir daugiau įvairaus kitos rūšies kuro. Reikėtų šalinti nukrypimus nuo normos ir mažinti išimtis. Visų pirma šią sistemą būtina pradėti taikyti kitose išsivysčiusiose šalyse ir kuo greičiau kylančios ekonomikos šalyse. Tai turėtų būti pagrindinis tarptautinių derybų dėl klimato kaitos tikslas.

5.4   Norėtųsi sistemą vystyti taip, kad būtų nustatyta minimali anglies kaina ir suteikta rinkai daugiau tikrumo. Tokiu atveju minimali kaina tris artimiausius dešimtmečius galėtų būti laipsniškai didinama siekiant nuolat didinti rinkos spaudimą visų rūšių operatoriams, kad jie imtų naudoti kitus energijos šaltinius ir kuo mažiau iškastinio kuro.

5.5   Reguliavimo priemonės

Būtinam perėjimui nuo naftos prie kitų energijos šaltinių vien tik mokestinių priemonių nepakanka. Paklausa yra pernelyg neelastinga, o naftos produktų kainų per greitai didinti negalima dėl politinių suvaržymų. Reikalinga išsami reguliavimo priemonių programa siekiant įtvirtinti standartus ir pašalinti neefektyvius procesus bei produktus. Be to, būtina remti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujų technologijų diegimą.

5.6   Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, reikėtų išsamios ir skubios programos, kad būtų galima didinti visų energiją vartojančių gaminių ir paslaugų energijos efektyvumo normas. Europos dar laukia didelis darbas nustatyti standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Pavyzdžiui, pastatų šildymo ir vėdinimo sistemos energetiniu požiūriu tebėra labai neefektyvios, todėl reikalinga griežta veiksmų programa siekiant atlikti skubius patobulinimus.

5.7   Ypač svarbios automobilių išmetamo anglies dvideginio mažinimo normos. EESRK palankiai vertina šiuo metu priimtus naujus standartus, tačiau ragina kuo greičiau nustatyti dar griežtesnius ateinančių metų standartus, kad būtų galima įdiegti tvirtą planavimo sistemą, prie kurios privalėtų prisitaikyti motorinių transporto priemonių pramonė. Kitas itin skubus žingsnis – nustatyti tokio pat pobūdžio griežtą programą, skirtą laipsniškai mažinti autofurgonų ir sunkiasvorių krovinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Šiuo požiūriu vėlgi atitinkamų veiksmų būtina imtis ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio dalyse.

5.8   Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir finansinė parama

Kai kurios būtinos naujosios technologijos vis dar plėtojamos ir joms reikės didelės viešojo sektoriaus paramos ir padrąsinimo, kad būtų galima užtikrinti ankstyvą ir platų jų taikymą. Anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas, tolesnis atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimas, trečiosios ir ketvirtosios kartų atsinaujinančių energijos šaltiniai, elektra (vandeniliu) varomos transporto priemonės bei jiems reikalinga infrastruktūra, – visi šie tikslai priklauso minėtai kategorijai ir jiems reikės didelės visuomenės paramos, kad juos būtų galima kuo greičiau sėkmingai įgyvendinti pasaulyje.

5.9   Reikalingos didesnės investicijos į geležinkelių sektorių, kad būtų plečiama elektrifikacija ir pirmenybė būtų teikiama kelionei traukiniu, o ne lėktuvu vykstant trumpais atstumais Europoje ir kitose pasaulio dalyse.

5.10   Pilietinės visuomenės dalyvavimas

Dar reikės daug nuveikti, kad būtų užmegzta plačiosios visuomenės, įmonių, profesinių sąjungų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų partnerystė ir kad jos prisidėtų prie bendrų pastangų.

—

Piliečius būtina drąsinti ir skatinti prisidėti, pavyzdžiui, kad jie gerintų savo namų ir automobilių efektyvumą, naudotų ekologiškesnes energijos formas apšvietimui ir šildymui, įsigytų energijos atžvilgiu efektyvesnes prekes ir paslaugas ir mažintų išmetamų anglies teršalų kiekį įprastų kelionių ir atostogų metu. Manome, kad vis daugiau viešųjų ir pilietinės visuomenės organizacijų jau dabar būtų pasirengusios ir norėtų imtis veiksmų, jei joms būtų duotas tvirtas ir konkretus politinis nurodymas, ko iš jų tikimasi, ir tinkamos paskatos veikti.

—	Daugelis vietos ir regionų vyriausybinių organų turi viziją ir yra pasirengę imtis politinės atsakomybės šiuo klausimu. Norint užtikrinti dar didesnę pažangą, juos reikia skatinti.

—

Siekiant užtikrinti tolesnę pažangą, verslui taip pat turi būti teikiamos paskatos. Lengvatomis įmonės turėtų būti skatinamos didinti savo veiklos energijos efektyvumą ir naudoti mažai anglies turinčius šaltinius energijai gauti. Turėtų būti sistemingiau ir griežčiau reguliuojamas veiksmingas visų rūšių produktų ir paslaugų energijos vartojimas.

—

Profesinių sąjungų vaidmuo taip pat labai svarbus. Daugelis jų narių aktyviai veikia skatindami veiksmingą energijos vartojimą bei skleisdami praktinę informaciją, ir jų galimas indėlis turėtų būti tinkamai įvertintas bei skatinamas. Tinkamai taikant naujas gamybos formas būtų galima išlaikyti geras darbo sąlygas ir sukurti tiek pat darbo vietų, kiek ir ankstesnėje angliai imlioje pramonėje.

5.11   Visas šias priemones reikės priimti ir griežtai taikyti Europoje, kad būtų galima mažinti iškastinio kuro, ypač naftos, paklausą. Reikės skatinti, kad jas taikytų ir kiti partneriai išsivysčiusiame pasaulyje ir vis daugiau kylančios ekonomikos ir besivystančiose šalyse.

5.12   Kylančios ekonomikos ir besivystančios šalys gali pačios tapti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos novatorėmis ir pirmtakėmis ir tai reikėtų aktyviai skatinti. Niekur pasaulyje prekybos politika neturėtų būti naudojama apsaugoti senoms anglies požiūriu mažiau veiksmingoms pramonės šakoms.

6.   Prisitaikymas naftos ir dujų pramonėje

6.1   Kol pasaulio ekonomika tebėra priklausoma nuo naftos, naftos pramonė neabejotinai turi tenkinti šį poreikį. Tačiau įprastos veiklos tęsimas nebūtų tinkamas naftos pramonės atsakas. Yra keletas sričių, kur pasaulio naftos pramonė gali ir turėtų padėti pereiti prie mažiau anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos. Reikėtų:

—	pripažinti, kad per artimiausius dešimtmečius pasaulio ekonomika turi pereiti prie mažesnio naftos naudojimo, ir galvoti, planuoti bei veikti atitinkamai,

—	toliau mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį vykdant naftos pramonės veiklą,

—	jos produktuose naudojamą iškastinį kurą, kai įmanoma ir tinkama, pakeisti biomase arba kitais anglies dvideginio neišskiriančiais šaltiniais,

—	šio sektoriaus didelę kompetenciją ir finansines galimybes panaudoti kitiems perėjimo aspektams remti, taip pat padėti kuo greičiau sukurti ir įdiegti anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas,

—	glaudžiai bendradarbiauti su automobilių pramone ir padėti jai kuo greičiau pereiti prie mažai anglies dvideginio išskiriančių arba jo visai neišskiriančių transporto priemonių.

6.2   Europos Sąjunga, valstybės narės ir kitos vyriausybės savo ruožtu turėtų palaikyti intensyvų dialogą su pasaulio naftos pramone ir siekti bendro sutarimo dėl vis mažesnio naftos naudojimo trajektorijos, kurią būtina nustatyti, taip pat apibrėžti tinkamas priemones, kurios paskatintų (arba, jei reikia, priverstų) šį sektorių prisiimti penkis pirmiau išvardytus įsipareigojimus.

6.3   Kalbant apie investicijas, EESRK norėtų, kad naftos pramonė aktyviau prisidėtų ateityje pereinant prie mažesnės pasaulinės naftos paklausos ir dėtų mažiau pastangų eksploatuoti mažesnius naftos šaltinius, juo labiau, kad jie patys gali padaryti didelės žalos aplinkai.

6.4   EESRK mano, kad yra tam tikros galimybės plėtoti biodegalus (ypač siekiant naudoti daugiau biomasės), tačiau turi būti taikomi tvarumo kriterijai ir jie gali riboti šios technologijos vystymo mastą. Biomasės pirolizės būdas, taikomas medžio anglies, kuri gali būti naudojama dirvos tręšimui ir tokiu būdu ją paversti anglies absorbentu, gamybai, atrodo daug žadanti. Transporto sektoriuje elektros energija ir vandenilis yra perspektyvesni ilgalaikiai sprendimai. Intensyvios diskusijos su atitinkamais pramonės sektoriais turėtų būti tęsiamos siekiant nustatyti optimalias minėtų perėjimų gaires.

6.5   Kadangi naftos kaina padidėjo, pramonės atstovai jau pradėjo teikti dideles finansines paskatas siekdami gerinti siurbimo ir išgryninimo efektyvumą ir mažinti transporto išlaidas. Kuro kokybės direktyva bus nauja šios srities skatinamoji priemonė ir paskatins biodegalų diegimą.

6.6   Iš apmokestintų naftos produktų vyriausybės jau gauna daug pajamų ir jos dar labiau išaugs, kai anglies apyvartiniai taršos leidimai bus plačiau parduodami aukcionuose. Dalis šių pajamų turėtų būti skiriama reikalingų naujų energetikos technologijų plėtojimui remti. Reikėtų apsvarstyti ir galimybę paskatinti naftos pramonę pačiai aktyviau prisidėti pereinant prie mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos suteikiant jai mokesčių lengvatas ar nuolaidas, susijusias su būtinomis investicijomis.

---

(1)  Naftos kainų klausimą EESRK išsamiau aptars savo nuomonėje dėl Padidėjusių naftos kainų problemos sprendimo (CESE 348/2008), kuri yra atsakas į Komisijos komunikatą „Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą“.

---