4.8.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/40

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo

COM(2008) 467 galutinis – 2008/0148 (CNS)

(2009/C 182/08)

Pranešėjas Cveto STANTIČ

2008 m. rugsėjo 5 d. Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 172 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo

COM(2008) 467 galutinis – 2008/0148 (CNS).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. sausio 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Cveto STANTIČ.

450-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. sausio 14–15 d. (2009 m. sausio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 149 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra ura vienas pagrindinių ramsčių toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

1.2   Veiksmingų pasaulinio lygio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir naudojimas dažniausiai viršija atskirų ES valstybių narių pajėgumus ir naudojimo potencialą; todėl būtent šiuo atveju veikiant kartu galima sukurti ypač didelę papildomą naudą Europai. Tokios infrastruktūros patrauklumas skatina tinklų kūrimą ir bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir padeda užkirsti kelią vis dar egzistuojančiam susiskaidymui

1.3   Todėl EESRK remia Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumo (EMTISF) parengtą planą, kuriame numatyta per artimiausius 10–20 metų sukurti 44 naujas, didelės apimties, visą Europą apimančias mokslinių tyrimų infrastruktūras.

1.4   Mažai tikėtina, kad skirtingos nacionalinės valstybių narių teisinės sistemos gali būti tinkamas teisinis pagrindas kuriant visai Europai svarbią pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Todėl EESRK pritaria pasiūlymui priimti Reglamentą dėl vieno bendro Bendrijos teisinio ERI pagrindo, kuris gali palengvinti ir paspartinti EMTIS pasiūlytų projektų įgyvendinimą.

1.5   Sukūrus naujas pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūras galima labai padidinti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) patrauklumą ir užkirsti kelią protų nutekėjimui iš Europos. Tačiau didelės apimties infrastruktūrų sutelkimas tik išsivysčiusiose šalyse bus, bent trumpuoju laikotarpiu, patrauklus tyrėjams iš visos Europos. Ilgesnės trukmės laikotarpiu šį galbūt neigiamą poveikį kai kurioms šalims galima kompensuoti užtikrinant gerą ERI geografinį pasiskirstymą ir kuo atviresnę prieigą prie jų.

1.6   EESRK ragina valstybes nares pasekti EMTIS ir Komisijos iniciatyvos pavyzdžiu ir kuo greičiau parengti nacionalinius mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtojimo ir modernizavimo veiksmų planus.

1.7   Komitetas palankiai vertina tai, kad ERI siūloma atleisti nuo PVM ir akcizų, nes tokia priemonė galėtų padidinti jų patrauklumą ir suteikti konkurencinį pranašumą kitų panašaus pobūdžio projektų kitose pasaulio šalyse atžvilgiu.

1.8   EESRK rekomenduoja Bendrijai aktyviau prisidėti prie bendro ERI finansavimo didinant Aštuntajai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrajai programai skirtas lėšas. Dalinės nuosavybės būdu įgijusi galimybę daryti poveikį, Bendrija galės geriau užtikrinti platesnį geografinį ERI pasiskirstymą bei atvirą prieigą prie jų kuo platesniam Europos mokslininkų ratui.

1.9   Komitetas rekomenduoja Europos sanglaudos politikos finansinėse priemonėse, struktūriniuose fonduose teikti didesnę pirmenybę naujų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų kūrimui. Jis taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares kurti papildomas politikos priemones skirtas skatinti tolesnes privataus sektoriaus investicijas į mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

1.10   EESRK norėtų atkreipti dėmesį į ERI veikimo ir techninės priežiūros išlaidas, kurių prireiks pasibaigus pradinių investicijų etapui. Šios išlaidos, kurių apimtis gali siekti iki 20 % metinės investicijų vertės, kelia pavojų idėjai, kad ERI nepriklausančių valstybių mokslininkai galėtų nekliudomai ja naudotis. Be to, Aštuntojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje reikėtų numatyti ir šių išlaidų bendrą finansavimą Europos Sąjungos lėšomis.

2.   Įvadas

2.1   Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) kūrimas jau nuo 2000 (1) m. yra pagrindinis visų Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros priemonių tikslas. Nors nuo to laiko valstybės narės ėmėsi nemažai iniciatyvų šioje srityje, nemažai nacionalinių ir institucinių kliūčių vis dar trukdo pasiekti galutinį tikslą – Europoje sukurti „penktąją laisvę“ – laisvą žinių judėjimą. Viena pagrindinių mokslo ir mokslinių tyrimų srities problemų Europoje yra jos susiskaidymas, neleidžiantis Europai iki galo išnaudoti savo mokslinių tyrimų potencialą.

2.2   Nėra abejonių, kad aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra yra vienas pagrindinių ramsčių toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę (2), nes ji:

—	skatina kompetenciją mokslo srityje,

—	sudaro galimybę vykdyti pasaulyje konkurencingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus,

—	pritraukia geriausius mokslininkus,

—	skatina inovacijas pramonės srityje ir suteikia impulsų žinių perdavimui,

—	prisideda prie Europos integracijos,

—	sukuria didesnę Europos pridėtinę vertę.

2.3   Vienas didelės apimties Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros bruožų yra tai, kad pavienės valstybės narės dažnai yra nepajėgios skirti jai reikalingas dideles investicines sumas ir veiklos sąnaudas bei visiškai išnaudoti jos potencialą. Tai reiškia, kad Europos kompetencijos centrai gana dažnai negali pasiekti kritinės masės, o kai kuriems jų trūksta atitinkamų tinklų ir bendradarbiavimo. Nepaisant šių trūkumų, praeityje Europai pavyko įgyvendinti keletą svarbių, visą Europą apimančių pasaulinio lygio projektų, pvz., CERN, ITER, EMBO, ESA, ESRF (3) ir kitų.

2.4   Pasiūlymas priimti šioje nuomonėje nagrinėjamą Reglamentą (COM(2008)467 galutinis) yra viena iš penkių 2008 m. numatytų Komisijos iniciatyvų, kuriomis siekiama žymiai paspartinti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) kūrimą (4).

2.5   Ši iniciatyva prisidėtų prie Lisabonos darbotvarkės tikslų įgyvendinimo, kadangi paspartintų privačiąsias ir viešas investicijas į mokslinius tyrimus, kurios vis dar yra žemesnės nei iki 2010 m. numatyti 3 proc. BVP (šiuo metu jos vidutiniškai yra 1,7–1,8 proc. BVP). Pasiūlymas suteiktų pagrindą labai reikalingam Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsolidavimui, kuris sustiprintų EMTE ir padidintų Europos įmonių konkurencingumą.

3.   Bendrosios aplinkybės

3.1   Jau 2002 m., Europos Taryba, siekdama sėkmingiau spręsti nemažai problemų, su kuriomis susiduriama mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje, įsteigė Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumą (EMTISF) (5), suteikdama jam įgaliojimus parengti planą, skirtą sukurti ir įgyvendinti didelės apimties naujos kartos visą Europą apimančias infrastruktūras.

3.2   EMTIS, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir po išsamių konsultacijų su 1 000 aukšto lygio ekspertų, parengė 35 visą Europą apimančius projektus (6), kurie patenkintų didelės apimties Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros reikmes per artimiausius 10–20 metų (7).

3.3   Plane numatytos naujos, svarbios, įvairios apimties ir vertės mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios bus skirtos įvairioms mokslinių tyrimų sritims – nuo socialinių ir gamtos mokslų iki elektroninių sistemų, skirtų archyvuoti mokslinius leidinius ir duomenų bazes (8). Apskaičiuota visų šių projektų vertė siekia daugiau nei 20 milijardų EUR.

3.4   Įvardindamas veiksnius, galinčius kliudyti pasaulinio lygio visą Europą apimančios mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimui, EMTISF, be finansinių ir organizacinių kliūčių atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra Europos lygmens teisinio pagrindo arba struktūros, leidžiančių tiesiogiai ir veiksmingai kurti tarptautines partnerystes. Šiuo metu partneriai, norintys dalyvauti kuriant infrastruktūrą, kuria bus galima bendrai naudotis, pirmiausia turi susitarti, kokios šalies teisiniu pagrindu (9) (arba kokiu tarptautiniu susitarimu) bus remiamasi. Tai sukuria papildomų administracinių problemų.

3.5   Todėl EMTIS vienareikšmiškai pripažino poreikį sukurti specialų Bendrijos teisinį pagrindą, reikalingą kuriant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą (toliau – ERI), kurioje dalyvautų kelios valstybės narės.

3.6   Termino ERI apibrėžtis: šis terminas taikomas objektams, įrenginiams, ištekliams ir paslaugoms, kuriomis naudojasi mokslo bendruomenės atlikdamos aukščiausio lygio mokslinius tyrimus. Tai apima mokslinę įrangą, žinių šaltinius (kolekcijas, archyvus, struktūrizuotą mokslinę informaciją), informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas infrastruktūras, ir kitas konkrečias priemones, būtinas aukštam mokslinių tyrimų lygiui pasiekti. Tokios mokslinių tyrimų infrastruktūros gali būti „vietinės“ arba „paskirstytosios“ (iš jų gali būti sudaromi išteklių tinklai).

4.   Komisijos pasiūlymas

4.1   Padarius išvadą, kad šiuo metu galiojančios teisinės priemonės, paremtos skirtingais nacionalinės teisės aktais, neatitinka naujos visai Europai svarbios infrastruktūros reikmių, ir valstybių narių paskatinta, Komisija parengė pasiūlymą priimti EB sutarties 171 straipsniu pagrįstą Tarybos reglamentą dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo.

4.2   Siūlomo teisės akto pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę valstybėms narėms ir Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrojoje programoje dalyvaujančioms šalims bendrai kurti ir eksploatuoti visai Europai svarbias mokslinių tyrimų infrastruktūras.

4.3   ERI turi juridinio asmens statusą, suteikiamą narystės pagrindu (tam reikia mažiausiai trijų valstybių narių; prisijungti gali ir trečiosios šalys bei tarpvyriausybinės organizacijos) ir turi visišką veiksnumą visose valstybėse narėse. Reglamentu nustatomi pagrindiniai ERI steigimo reikalavimai ir procedūros.

4.4   ERI turi tarptautinės organizacijos statusą taikant direktyvas dėl pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir viešųjų pirkimų. Todėl ji atleista nuo PVM ir akcizų, jos pirkimo procedūroms direktyva dėl viešųjų pirkimų netaikoma (10).

4.5   Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gali būti bendrai finansuojamos sanglaudos politikos finansinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamentą, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (11).

5.   Bendrosios pastabos

5.1   EESRK mano, kad siūlomas naujas teisės aktas, kuris papildytų šiuo metu galiojančias teisines priemones, palengvins ir paskatins sprendimų priėmimo procesą dėl visai Europai svarbių naujų infrastruktūrų ir taip paspartins EMTE sukūrimą ir Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą.

5.2   EESRK palankiai vertina aiškų ir ryžtingą Komisijos ir valstybių narių siekį suderinti vykdomą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymą. Tik taip bus galimą įgyvendinti planą, kurį pasiūlė Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijų forumas.

5.3   Naujos, aukščiausius pasaulinius standartus atitinkančios mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymas gali labai prisidėti didinant bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumą. Jis gali atlikti svarbų vaidmenį stengiantis išlaikyti ir labiau motyvuoti 400 000 itin gabių jaunų mokslininkų, kurių Europai reikia, kad pasiektų trijų procentų tikslą investuojant į mokslą ir technologijų vystymą. Be to, aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra gali pritraukti gabius ir aukštos kvalifikacijos mokslininkus iš viso pasaulio.

5.4   Atsižvelgiant į itin auštus siūlomų mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų reikalavimus (12), mažesnių ar mažiau išsivysčiusių šalių galimybės pas save sukurti didelės apimties mokslinių tyrimų infrastruktūras ar dalyvauti jose yra, realiai vertinant, yra gana ribotos. Todėl reikia tikėtis, kad būsimos didelės apimties infrastruktūros visų pirma bus sukurtos labiausiai išsivysčiusiose šalyse, o tai paspartins protų nutekėjimą ES viduje. Ilgesnės trukmės perspektyvoje tokio susitelkimo tikimybė turėtų mažėti, kadangi 28 iš 44 projektų, įtrauktų į EMTISF sąrašą, priklauso vadinamajai išplėstosios infrastruktūros kategorijai, kitaip sakant, infrastruktūros, kuri apima tam tikrą tinklą, išplitusį Europoje. Taip būtų sudarytos geresnės dalyvavimo galimybės mažesnėms ir mažiau išsivysčiusioms šalims. Kad toks dalyvavimas taptų realybe, EESRK ragina garantuoti mokslininkams plataus masto galimybes naudotis infrastruktūra. Taip pat svarbu užtikrinti kuo glaudesnę sąsają tarp mokslinės, techninės ir administracinės srities darbuotojų šiose plačiai išplitusiose struktūrose.

5.5   Apie 15 proc. mokslininkų, dirbančių Europos mokslinių tyrimų įstaigose, naudodamiesi mokslinių tyrimų infrastruktūra bendradarbiauja su pramone. Todėl naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymas gali sukurti naują paklausą, paskatinti technologijų naudojimą daugelyje kitų sričių ir suteikti papildomą impulsą žinių ir technologijų perdavimui pramonei. Tai taip pat gali paspartinti Barselonos tikslo įgyvendinimą, būtent padidinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus iki 2 proc. BVP.

5.6   2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos paskelbtame Europos ekonomikos atkūrimo plane, skirtame finansų krizės ekonominiam poveikiui sušvelninti, konkrečiai kalbama apie MTTP. Iš plane nurodytų ilgalaikių priemonių Komisija specialiai išskyrė vadinamąsias „sumanias investicijas“, ragindama valstybes nares ir privatųjį sektorių daugiau investuoti į MTTP, inovacijas ir švietimą. EESRK pabrėžia investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūrą teigiamą poveikį. Potenciali investicinių projektų prekybos vertė siekia daugiau nei 10 milijardų EUR, o tai gali padėti išsaugoti darbo vietas įmonėse, kurios įgyvendins infrastruktūros projektus.

5.7   Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros planas yra puikus pagrindas nacionaliniams planams rengti. Komitetas pažymi, kad kai kurios valstybės narės nepakankamai atsakingai įvertino šias iniciatyvas. Todėl Komitetas ragina jas kuo skubiau išnaudoti prarastas galimybes ir prisidėti prie EMTISF ir Komisijos iniciatyvos.

5.8   Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir toliau bus daugiausiai finansuojamos valstybių narių lėšomis. Dėl šios priežasties svarbu šias lėšas koordinuoti. Tik tada bus galima pasiekti kritinę masę, užtikrinti investicijų veiksmingumą ir garantuoti adekvačią specializaciją ir mokslinę kompetenciją infrastruktūros objektuose.

5.9   Nors ir padidintos mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimui skirtos lėšos7-ojoje bendrojoje programoje ir finansavimo galimybės pagal sanglaudos politiką, ES biudžeto lėšų vis dar gerokai nepakanka įgyvendinti šiems plataus užmojo planams. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad būtina didesnė 7-osios bendrosios programos ir struktūrinių fondų sinergija mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimo srityje. Jis taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares kurti papildomas politikos priemones, skirtas skatinti privatų sektorių daugiau investuoti į mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Didesnis EIB (pvz., „rizikos pasidalijimo finansinės priemonės“ forma) ir kitų finansinių institucijų indėlis taip pat būtų pageidautinas.

5.10   Komitetas rekomenduoja Europos sanglaudos politikoje, jos finansinėse priemonėse ir struktūriniuose fonduose teikti didesnę pirmenybę naujų mokslinių tyrimų pajėgumų ir inovacinių gebėjimų vystymui. Jis ragina valstybių narių vyriausybes daugiau naudotis struktūriniais fondais mokslinių tyrimų pajėgumams modernizuoti ir plėsti. Ypač naujosiose valstybėse narėse Europos fondai dažnai lieka nepanaudoti, kadangi vyriausybės neužtikrina atitinkamo bendro finansavimo arba neteikia pakankamos pirmenybės mokslinių tyrimų pajėgumams tobulinti. Todėl daug mokslininkų palieka savo gimtąsias šalis, nes jiems nesudaromos galimybės vykdyti mokslinius tyrimus. Norime sėkmingai spręsti protų nutekėjimo Europoje problemą šioje srityje būtina pasiekti pažangos, jeigu.

6.   Konkrečios pastabos

6.1   Komitetas palankiai vertina tai, kad ERI siūloma atleisti nuo PVM, nes tai gali labai padidinti jų patrauklumą. Be to, tai gali užtikrinti konkurencinį pranašumą kitų panašaus pobūdžio projektų atžvilgiu kitose pasaulio šalyse. Todėl mes pritariame siūlymui užtikrinti ERI kuo didesnes mokesčių lengvatas (nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių). Daugelis dabartinių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, kurie atitinka „tarptautinės organizacijos“ kriterijus pagal atitinkamas direktyvas, jau naudojasi atleidimais nuo PVM ir akcizų. Tačiau pagal dabartinę tvarką vyksta ilgos ir sudėtingos derybos, dėl ko yra atsiliekama nuo infrastruktūros kūrimo grafiko ir susidaro didelis teisinis bei finansinis neapibrėžtumas. Automatiškas ERI atleidimas nuo mokesčių, kaip numatyta reglamente, pašalintų pagrindines kliūtis mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymui ir veiklai Europoje.

6.2   EESRK rekomenduoja išnagrinėti galimybes Bendrijai aktyviau dalyvauti ERI finansavime. Dalinės nuosavybės būdu įgijusi galimybę daryti sverto poveikį, Bendrija galės geriau užtikrinti darnesnį geografinį ERI pasiskirstymą ir geresnes galimybes ja pasinaudoti toms šalims, kurios nėra jos tiesioginės narės. Tačiau norint įgyvendinti tokią politiką reikia užtikrinti papildomų lėšų skyrimą 8-ojoje bendrojoje MTTP programoje.

Komitetas mano, kad nėra jokių priežasčių ES taikyti tokį patį požiūrį į mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimą, kokį ji taiko bendrai finansuodama kitus Europos infrastruktūros tinklus (pvz., kelių, geležinkelių, elektros energijos tinklų, dujotiekių ir pan.).

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į ERI veiklos ir techninės priežiūros sąnaudas, kurių prireiks pasibaigus pradinių investicijų etapui. Pagal keletą apskaičiavimų šios sąnaudos kasmet gali siekti iki 20 proc. pradinių investicijų vertės. Investicijų pagrindimo tyrimuose šioms sąnaudoms dažnai neskiriamas reikiamas dėmesys, o tai gali turėti didelio neigiamo poveikio sklandžiam ir ilgalaikiui mokslinių tyrimų infrastruktūros veikimui. Todėl Komitetas siūlo Aštuntojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje numatyti galimybę mokslinių tyrimo infrastruktūros įprastos veiklos sąnaudas bendrai finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

6.3.1   Veikimo sąnaudų klausimu Komitetas rekomenduoja, kad ERI „ribota ekonominė veikla“ (2 str.) galėtų apimti nedidelį naudotojo mokestį, kuris būtų taikomas už bendrą naudojimąsi infrastruktūra.

6.4   Komitetas pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nevaržomas galimybes naudotis visomis ERI kuo platesniam Europos mokslininkų ir mokslinių bendradarbių ratui. Nebūtų teisinga, jeigu praktiškai ERI naudotis galėtų tik šalys, esančios jos narėmis, arba išskirtinai tik subjektai, galintys sumokėti už tokį naudojimąsi. Pasiūlymas dėl dalinės Bendrijos nuosavybės, išdėstytas 6.2 punkte, taip pat sudarytų geresnes laisvo naudojimosi galimybes ir taip prisidėtų prie geresnės integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

6.5   Vystant aukščiausio lygio infrastruktūrą ir ja naudojantis taip pat svarbu atidžiai stebėti, kad būtų saugoma intelektinė nuosavybė. Galimas problemas reikia spręsti atsakingai ir laiku.

---

(1)  2000 m. Europos Komisija paskelbė savo pirmąjį komunikatą šia tema: „Kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę“.

(2)  Konkurencingumo taryba (Vidaus rinka, pramonė ir moksliniai tyrimai), 2008 m. gegužės 29–30 d.

(3)  CERN – Europos branduolinių tyrimų organizacija, ITER – Tarptautinė branduolio sintezės energijos organizacija, EMBO – Europos molekulinės biologijos organizacija, ESA – Europos kosmoso agentūra, ESRF – Europos sinchrotroninės radiacijos institutas.

(4)  Kitos iniciatyvos yra šios: Bendras mokslinių tyrimų programavimas. Europos mokslo darbuotojų partnerystė, Intelektinės nuosavybės valdymas ir Atvira pasauliui Europos mokslinių tyrimų erdvė.

(5)  EMTIS: Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijų forumas, http://cordis.europa.eu/esfri/home.html

(6)  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų planas, Ataskaita 2006, http://cordis.europa.eu/esfri/roadmap.htm. Plano rengimas buvo užbaigtas 2008 m. (papildant projektais aplinkos apsaugos, biologinių ir medicinos mokslų srityje) ir šiuo metu iš viso apima 44 projektus.

(7)  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų planas, Ataskaita 2006, http://cordis.europa.eu/esfri/roadmap.html

(8)  Infrastruktūros projektai skirti 7 skirtingoms mokslo sritims: socialiniams ir humanitariniams mokslams, aplinkos mokslams, energijai, biomedicinos ir gyvosios gamtos mokslams, medžiagų tyrimams, astronomijai, astrofizikai, branduolio ir dalelių fizikai, informatikai ir duomenų apdorojimui.

(9)  Pavyzdžiui, société civile Prancūzijoje, GmbH Vokietijoje, limited liability company Jungtinėje Karalystėje arba stichting (fondas) Nyderlanduose).

(10)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnio 1 dalies b punktas,1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB 23 straipsnio 1 dalis ir 2004 m. kovo 31 d. EP ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB 15 straipsnio c punktas.

(11)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas 1083/2006.

(12)  Apskaičiuota vidutinė atskirų EMTI vertė siekia nuo 500 milijonų iki 1 milijardo EUR.

---