4.8.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/19

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas

COM(2008) 426 galutinis (papildomoji nuomonė)

(2009/C 182/04)

Pranešėjas Nicholas CROOK

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo nuostatų 29 straipsnio a punktu, 2008 m. spalio 23 d. nusprendė parengti papildomąją nuomonę dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (nuomonę savo iniciatyva papildanti nuomonė)

COM(2008) 426 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Nicholas CROOK.

450-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. sausio 14–15 d. (2009 m. sausio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 183 nariams balsavus už, 7 – prieš ir 18 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK pritaria direktyvos projektui, kuriame nuosekliai laikomasi rekomendacijų, pateiktų neseniai parengtoje nuomonėje savo iniciatyva dėl kovos su diskriminacija priemonių ne tik užimtumo, bet ir kitose srityse (1), todėl turėtų būti nustatyti nuoseklesni apsaugos standartai dėl visų EB steigimo sutarties 13 straipsnyje nurodytų priežasčių visoje ES.

1.2   Vis dėlto EESRK mano, kad tam tikrose srityse direktyva suteikia mažesnę apsaugą negu ta, kuri jau numatyta pagal rasių lygybės ir lyčių lygybės direktyvas.

1.3   Tai taikytina 2 straipsniui, kuriame numatyta, kad galimos diskriminacijos draudimo išimtys, pirmiausia, kai kalbama apie finansines paslaugas. EESRK rekomenduoja amžiui ir negaliai taikyti tokius pačius skaidrumo, peržiūros ir priežiūros reikalavimus, kaip ir lyčiai.

1.4   EESRK mano, kad 3 straipsnis, kuriame apibrėžiama direktyvos taikymo sritis, nustato ribas ir leidžia daug išimčių, dėl kurių sumažėtų visos direktyvos veiksmingumas.

1.5   EESRK mano, kad 4 straipsnyje numatyta prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų prievolė iš anksto imtis priemonių numatyti neįgalių asmenų poreikius, ir sudaryti tinkamas sąlygas, yra pernelyg ribota.

1.6   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos, skatinančios vienodą požiūrį į visus asmenis, kurios bus paskirtos pagal 12 straipsnį, skirtingai nei institucijos, paskirtos pagal rasių ir lyčių lygybės direktyvas, neapims užimtumo srities, ir šiam tikslui rekomenduoja parengti naują konstatuojamosios dalies punktą.

1.7   EESRK apgailestauja, kad direktyvoje nepavyko tinkamai išspręsti daugialypės diskriminacijos klausimų, ir ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti rekomendaciją.

2.   Bendroji apžvalga

2.1   Neseniai priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK apžvelgė galiojančius ES ir valstybių narių kovos su diskriminacija teisės aktus ir padarė išvadą, kad „reikia priimti naujus ES teisės aktus, draudžiančius diskriminaciją dėl religijos arba įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ne tik užimtumo srityje“.

2.2   Turėdamas galimybę svarstyti Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, pažymėdamas, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į kai kuriuos jo nurodytus rūpimus klausimus, EESRK nusprendė parengti papildomą nuomonę dėl siūlomos direktyvos.

2.3   EESRK džiaugiasi, kad daug siūlomos direktyvos nuostatų pakartoja pagal EB 13 straipsnio nuostatas priimtų direktyvų nuostatas: tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos ir priekabiavimo apibrėžtis, nuostatas dėl įgyvendinimo ir teisės kreiptis į teismą, tarp jų įrodinėjimo pareigos perkėlimą, apsaugą nuo persekiojimo ir sankcijų, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Kaip ir direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės (2), siūlomos direktyvos taikymo srityje numatyta socialinė apsauga, apimanti sveikatos apsaugą, socialines lengvatas, švietimą, galimybes gauti prieinamas prekes bei paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu (nors, kaip nurodyta toliau, su apribojimais ir išimtimis, kurie gali sumažinti bendrą taikymo apimtį).

2.4   Toliau pateiktose pastabose EESRK daugiausia dėmesio skiria konkrečioms nuostatoms, kurios, jo nuomone, tiesiogiai arba netiesiogiai galėtų užtikrinti mažesnę apsaugą dėl religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos nei ta, kuri numatyta pagal 13 straipsnio nuostatas priimtų direktyvų nuostatose dėl rasinės arba etninės kilmės arba lyties.

3.   Pastabos apie konkrečius straipsnius

3.1   2 straipsnis

2 straipsnyje aiškinama diskriminacijos sąvoka; šio straipsnio 1–4 dalys yra tos pačios pagrindinių sąvokų apibrėžtys, kaip ir kitose 13 straipsniu paremtose direktyvose. 2 straipsnio 5 dalyje atsisakymas pasirūpinti tinkamomis sąlygomis, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalies b punkte, laikomas draudžiama diskriminacija.

3.1.1.1   Siekiant užtikrinti tikslų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą byloje S. Coleman prieš Attridge Law, kuris patvirtino, kad draudimas diskriminuoti dėl negalios, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/78/EB, taikomas ir su neįgaliu asmeniu susijusiam asmeniui (3), EESRK rekomenduoja direktyvoje patikslinti, kad diskriminacija dėl direktyvoje nurodytų motyvų apima diskriminaciją dėl turimo ryšio su tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos asmeniu.

2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei „jį pateisina teisėtas tikslas ir šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“.

3.1.2.1   EESRK rekomendavo (4), kad galimybė skirti lengvatas turėtų būti taip pat taikoma asmenims su negalia vadovaujantis tokiais pačiais pagrįstumo kriterijais; tai turėtų būti taikoma kartu su priemonėmis, užtikrinančiomis paveikią galimybę pagal 4 straipsnį.

3.1.2.2   Reikėtų nurodyti, kad šio siekio tikslas yra „teisėtas“ tik tada, jei jis atitinka vienodo požiūrio principą, pavyzdžiui, padėti tokių asmenų grupei vienodomis sąlygomis su kitais dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybės narės finansinių paslaugų teikėjams gali „leisti“ taikyti „proporcingą skirtingą požiūrį, kai teikiant minėtas paslaugas lytis ar negalia yra svarbiausias veiksnys atliekant rizikos vertinimą, pagrįstą svarbiais ir tiksliais aktuariniais ar statistiniais duomenimis“.

3.1.3.1   EESRK yra susirūpinęs, kad ši plati išimtis įtvirtins dokumentais tinkamai paremtą nepalankią jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgalių asmenų padėtį norint pasinaudoti bankų paslaugomis ir daugeliu draudimo srities produktų.

3.1.3.2   Tai aiškiai prieštarauja direktyvai, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (5), pagal kurią valstybės narės gali numatyti leisti taikyti skirtingas draudimo įmokas ir išmokas vyrams ir moterims, tačiau tik užtikrinus, kad bus parengti, paskelbti ir reguliariai atnaujinami tikslūs aktuariniai duomenys; valstybės narės po penkerių metų gali persvarstyti šį sprendimą.

3.1.3.3   EESRK pritaria nuostatai, kad kai kuriose veiklos srityse rizika gali būti didesnė tam tikro amžiaus žmonėms arba žmonėms su tam tikra negalia; tačiau 2 straipsnio 7 dalyje numatyta pernelyg plati diferencijuotų įkainių taikymo sritis nereikalaujant iš draudikų atskleisti aktuarinius duomenis. Potencialūs klientai negali žinoti, ar diferencijuoti įkainiai yra pagrįsti, o konkurentai nebus skatinami siūlyti geresnes kainas.

3.1.3.4   Net jei diferencijuoti įkainiai yra pagrįsti, aktuarinius arba statistinius duomenis skelbti būtina proporcingumui, kurio reikalaujama pagal 2 straipsnio 7 dalį, užtikrinti.

3.1.3.5   EESRK rekomenduoja, kad dėl amžiaus ir negalios turėtų būti taikomi tokie patys skaidrumo, peržiūros ir priežiūros reikalavimai, kaip ir dėl lyties. Siūloma direktyva turėtų leisti valstybėms narėms taikyti skirtingą požiūrį tik tuo atveju, jei jos reikalauja iš finansinių paslaugų teikėjų skelbti atnaujintus aktuarinius arba statistinius duomenis, susijusius su konkrečia „riziką keliančia“ veikla, pavyzdžiui, automobilio vairavimu, kelionėmis, hipotekos paskolos grąžinimu, taip pat amžiaus grupe arba konkrečia negalia. Šie duomenys turėtų būti nuolat peržiūrimi, kad būtų galima stebėti rizikos veiksnių kitimą, ir iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama, praėjus nustatytam laikotarpiui, tikrinti įrodymus dėl diferencijuoto požiūrio ir svarstyti laipsniško bendro rizikos veiksnių pasidalijimo ir įkainių suvienodinimo galimybę.

3.2   3 straipsnis

3 straipsnyje apibrėžiama siūlomos direktyvos taikymo sritis, t. y. veiklos sritys, kurioms bus taikomas diskriminacijos draudimas dėl religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos.

3.2.1.1   EESRK džiaugiasi, kad 3 straipsnio 1 dalies a–d punktai atitinka direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės (6), taikymo sritį, kaip jis ir rekomendavo (7).

3.2.1.2   Kadangi 3 straipsnio 1 dalies d punkto „gauti visuomenei prieinamų prekių bei kitų paslaugų ir tiekti prekes bei teikti paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu“ apimamoje srityje diskriminacija yra draudžiama, direktyvos projekte nurodoma, kad „d dalis taikoma atskiriems asmenims tik tuo atveju, jei jie vykdo profesinę ar komercinę veiklą“.

3.2.1.3   Šios išimties, nurodytos ir 16 konstatuojamoje dalyje, nėra direktyvoje, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės. EESRK nuogąstauja, kad neapibrėžus „profesinės ar komercinės veiklos“, trūkstant aiškumo susilpnėtų direktyvos poveikis. Jei, kaip teigia Komisija (8), išimtį siekiama padaryti tik sandoriams tarp privačių asmenų, EESRK daro išvadą, jog tai matyti iš to, kad nurodomos tik visuomenei prieinamos prekės ir paslaugos. Be to, 17 konstatuojamoje dalyje teigiama: „Draudžiant diskriminaciją svarbu gerbti […] privataus ir šeimos gyvenimo bei su tuo susijusių susitarimų […] apsaugą.“

3 straipsnio 2 dalimi atsisakoma apsaugos nuo diskriminacijos dėl bet kurios iš keturių priežasčių pagal nacionalinius su šeimine ar šeimos padėtimi susijusius įstatymus ir dėl reprodukcijos teisių.

3.2.2.1   EESRK pripažįsta, kad valstybėms narėms priklauso kompetencija rengti teisės aktus dėl šeiminės padėties, šeimos padėties ir reprodukcijos teisių, tačiau EESRK nesutinka, kad tokia kompetencija turėtų visiškai panaikinti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos visoje ES.

3.2.2.2   Šeiminė padėtis. Atsižvelgdamas į nacionalines prerogatyvas dėl šeiminės padėties reguliavimo, Europos Teisingumo Teismas neseniai savo sprendime konstatavo, „kad šeimyninė padėtis ir su ja susijusios išmokos yra valstybių narių kompetencijos sritys ir Bendrijos teisė nepažeidžia šios kompetencijos; vis dėlto pažymėtina, kad įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės turi laikytis Bendrijos teisės, ypač jos nuostatų, susijusių su nediskriminavimo principu (9)“.

3.2.2.3   Šeimos padėtis. „Šeimos padėtis“ sąvoka nėra apibrėžta, todėl yra labai miglota, kad ją būtų galima pasiremti taikant apsaugos išimtį.

3.2.2.4   Reprodukcijos teisės. EESRK reprodukcijos teises laiko neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų dalimi, čia neturėtų būti jokios diskriminacijos – nei pagal Bendrijos, nei pagal nacionalinę teisę. Esama įrodymų dėl su reprodukcijos paslaugomis susijusio diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos, negalios ir amžiaus. Be to, kadangi reprodukcijos paslaugų ieško ir naudojasi būtent moterys, atsisakymas apsaugos nuo diskriminacijos šioje srityje galėtų būti laikomas diskriminacija dėl lyties, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

3.2.2.5   Todėl EESRK mano, kad visa 3 straipsnio 2 dalis turėtų būti persvarstyta, ir bet kurioje galutinėje formuluotėje turėtų būti nurodyta, kad nacionaliniai teisės aktai, susiję su šeimine padėtimi, šeimos padėtimi arba reprodukcijos teisėmis, turi būti įgyvendinti direktyvoje nediskriminuojant asmenų dėl direktyvoje nurodytų priežasčių.

3.2.2.6   straipsnio 3 dalyje numatyta, kad diskriminacijos draudimas švietimo srityje priklauso nuo „valstybių narių atsakomybės už mokymo turinį, veiklą ir švietimo sistemų organizavimą, įskaitant specialiųjų poreikių švietimo paslaugų teikimą“.

3.2.2.7   EESRK nuogąstauja, kad ši išimtis, kurios nėra direktyvoje, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės, ir kurios taikymas apima ne tik 149 straipsnį, konkrečią Sutarties nuostatą dėl švietimo (10), galėtų nederamai apriboti šios direktyvos poveikį siekiant panaikinti diskriminaciją ir priekabiavimą mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose.

3.2.2.8   EESRK pažymi, kad EB steigimo sutarties 150 straipsnyje, kaip ir 149 straipsnyje, beveik tais pačiais žodžiais nurodyta, kad valstybėms narėms tenka atsakomybė už profesinio mokymo turinį ir organizavimą, tačiau profesinis mokymas priklauso ES kovos su diskriminacija teisės aktų taikymo sričiai be jokių apribojimų (11).

3.2.2.9   Diskriminacijos dėl religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos įrodymai ES švietimo srityje ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo rengiamas pasiūlymas dėl direktyvos. EESRK mano, kad diskriminacijos draudimas ir vienodo požiūrio skatinimas švietimo srityje yra toks svarbus demokratinių ir tolerantiškų visuomenių socialinei ir ekonominei raidai bei socialinei sanglaudai, kad Bendrijos teisės aktai, atitinkantys EB steigimo sutarties 5 straipsnio subsidiarumo ir proporcingumo principus, yra būtini.

3.2.2.10   Itin svarbu nustatyti aukštą apsaugos nuo diskriminacijos lygį nuostatoje dėl specialiųjų mokymosi poreikių, kad būtų užtikrintas teisingas ir sąžiningas požiūris į visus vaikus, nepaisant jų religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Tai neprieštarautų valstybių narių politikos priemonėms dėl atskiro arba integruoto mokymo, tačiau užtikrintų, kad šios politikos priemonės būtų vykdomos nediskriminuojant. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje D. H. ir kt. prieš Čekiją parodo, kaip sprendimai dėl to, kas turi teisę į specialiųjų mokymosi poreikių ugdymą, gali paremti įsitvirtinusius diskriminacijos modelius švietimo srityje (12).

3.2.2.11   EESRK mano, kad nuosekli apsauga nuo diskriminacijos švietimo srityje yra itin svarbi, nes šioje srityje diskriminacija dėl rasinės ir etninės kilmės dažnai sutampa su diskriminacija dėl religijos arba tikėjimo. Jei apribojimas, apie kurį kalbama 3 straipsnio 3 dalyje, nebuvo būtinas direktyvoje, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės, neaišku, kodėl jį reikia įtraukti į siūlomą direktyvą.

3.2.2.12   Kad ir kokios būtų valstybių narių atsakomybės už mokymą ribos, direktyvoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad visos priemonės turi būti įgyvendinamos nediskriminuojant.

3.2.2.13   Antrajame 3 straipsnio 3 dalies sakinyje leidžiamas skirtingas požiūris į galimybę patekti į mokymo įstaigas dėl religijos ar tikėjimo; EESRK mano, kad direktyva turėtų užtikrinti, kad šios įstaigos negalėtų diskriminuoti dėl jokių kitų priežasčių.

3.3   4 straipsnis

4 straipsnis skirtas vienodam požiūriui į neįgalius asmenis.

3.3.1.1   JT konvencijoje dėl žmonių su negalia teisių (13) pateikta neišsami apibrėžtis, kokie asmenys laikomi „neįgaliais“. ES valstybės narės turėtų atsižvelgti į šią apibrėžtį rengdamos nacionalinius įstatymus, apsaugančius ir remiančius neįgalių asmenų lygias teises. Tuo tikslu į siūlomą direktyvą turėtų būti įtrauktos gairės. Be to, direktyvoje turėtų būti paaiškinta, ką reiškia „diskriminacija dėl negalios“.

3.3.1.2   EESRK pritaria 4 straipsnio dvejopam požiūriui pašalinti kliūtis užtikrinant galimybę gauti socialinę apsaugą, socialines lengvatas, sveikatos priežiūrą, mokymą ir visuomenei prieinamas prekes bei paslaugas ir teisę tiekti prekes ir teikti paslaugas, tarp jų aprūpinant būstu ir transporto priemonėmis, o tai atitinka EESRK rekomendaciją (14). Visa tai apima prievolę iš anksto imtis priemonių numatyti neįgalių asmenų poreikius (4 straipsnio 1 dalies a punktas) ir reikalavimą sudaryti tinkamas sąlygas, užtikrinančias nediskriminacines galimybes tam tikru atveju (4 straipsnio 1 dalies b punktas). 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 4 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų nesilaikymas laikomas draudžiama diskriminacija. EESRK rekomenduoja pasiūlyme priimti direktyvą paaiškinti „realių ir nediskriminacinių galimybių“ sąvoką.

3.3.1.3   EESRK susirūpinęs dėl trijų apribojimų 4 straipsnio 1 dalies a punkte iš anksto numatytoms priemonėms, būtent tai, kad priemonės, kurių imtasi galimybėms užtikrinti neturėtų

a)	būti neproporcingai apsunkinančios,

b)	reikalauti iš esmės pakeisti socialinę apsaugą, socialines lengvatas, sveikatos priežiūrą, švietimą arba minėtas prekes ir paslaugas, arba

c)	reikalauti aprūpinti kitomis prekėmis ir paslaugomis.

3.3.1.4   Apribojimai, apie kuriuos kalbama b ir c punktuose, nėra tikslūs, todėl gali išlikti nepateisinama diskriminacinė praktika. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų teikėjas, teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas tik negalios neturintiems asmenims, remiantis b punktu, galėtų priešintis reikalavimams pakeisti savo paslaugas. Arba savivaldybė, kuri teikia vežimo paslaugas vietos ligoninei autobusais, kuriais negalima vežti asmenų su invalidų vežimėliais, remiantis c punktu, galėtų priešintis reikalavimams teikti kitokias transporto paslaugas. EESRK mano, kad pakaktų reikalauti, kad iš anksto numatomos priemonės būtų „tinkamos“; šiuo metu tokio reikalavimo pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą nėra, ir nustatyti 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą prievolę pagal vienintelę nuostatą, kad tokios priemonės neturėtų sudaryti neadekvačių sunkumų.

3.3.1.5   4 straipsnio 2 dalyje numatyta suteikti privalomą teisinę galią konkretiems veiksniams, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar 4 straipsnio 1 dalies a punkto arba 4 straipsnio 1 dalies b punkto priemonės sudarys „neadekvačių sunkumų“. 19 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad organizacijos dydis, ištekliai ir pobūdis yra veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta vertinant, ar šie sunkumai yra neproporcingi. Panašūs veiksniai nurodyti Direktyvos 2000/78/EB 21 konstatuojamojoje dalyje. Dar du papildomi veiksniai „prekių ir paslaugų gyvavimo ciklas“ ir „galima nauda dėl pagerėjusių neįgalių asmenų galimybių“ išvardyti 4 straipsnio 2 dalyje. EESRK mano, kad šie papildomi veiksniai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti atliekant bet kurį proporcingumo vertinimą, nėra būtini ir gali atgrasinti socialinės apsaugos, socialinių lengvatų, sveikatos apsaugos, švietimo ir prekių, tarp jų būsto ir transporto, bei paslaugų teikėjus tinkamai atsižvelgti į būtinybę imtis priemonių užtikrinant veiksmingas galimybes neįgaliems asmenims.

3.3.1.6   15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės gali atidėti numatytą prievolę užtikrinti tinkamų sąlygų sudarymo priemones iki ketverių metų. Nors EESRK norėtų, kad visos valstybės narės siektų kuo greičiau užtikrinti tinkamas galimybes neįgaliems asmenims, jis neprieštarauja, kad valstybėms narėms būtų leista vėluoti įgyvendinant iš anksto numatomas priemones, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, tačiau tik šį ribotą laikotarpį. Tačiau direktyvoje būtina pabrėžti, kad negalima delsti pasibaigus perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui, įgyvendinant prievolę sudaryti tinkamas sąlygas konkrečiam neįgaliam asmeniui pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

3.4   12 straipsnis

3.4.1   EESRK pritaria valstybėms narėms nustatytam reikalavimui paskirti vieną ar kelias institucijas, skatinančias vienodo požiūrio į visus asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principo taikymą. Joms suteikiama kompetencija atitiktų tokio pobūdžio institucijoms nustatytą kompetenciją, apie kurią kalbama direktyvoje, įgyvendinančioje vienodo požiūrio į asmenis principą nepriklausomai nuo jų rasės, ir direktyvoje, įgyvendinančioje vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis. Be to, EESRK pritaria preambulėje (15) išdėstytoms aiškioms nuostatoms, kad tokios institucijos turėtų veikti pagal Jungtinių Tautų nustatytus Paryžiaus principus, kuriais pirmiausia siekiama užtikrinti nacionalinių žmogaus teisių institucijų nepriklausomumą. Kaip anksčiau nurodė EESRK, šios institucijos turėtų būti atsakingos už nuolatinį nacionalinių kovos su diskriminacija priemonių rezultatų vertinimą (16). Šios institucijos turėtų nuolat plėtoti prasmingą dialogą su organizacijomis, atstovaujančiomis asmenims, kuriems gresia diskriminacija dėl bet kurio iš motyvų, nurodytų siūlomoje direktyvoje.

3.4.2   12 straipsnio pasiūlyme vis dėlto lieka spraga, nes dar nėra reikalavimo paskirti vieną arba kelias institucijas, skatinančias dėl šių priežasčių vienodą požiūrį užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kadangi Užimtumo pagrindų direktyva (2000/78/EEB) nereikalauja įsteigti specialios lygių galimybių institucijos. Institucijos, įsteigtos pagal direktyvą, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės, turėtų apimti vienodą požiūrį užimtumo ir kitose srityse nepaisant rasinės arba etninės kilmės, o institucijos, įsteigtos pagal direktyvą, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taip pat direktyvą (naujos redakcijos) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių (2006/54/EB), turėtų apimti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris užimtumo ir kitose srityse.

3.4.3   Todėl EESRK rekomenduoja į siūlomos direktyvos preambulę įtraukti papildomą konstatuojamąją dalį, skatinančią valstybes nares suteikti pagal 12 straipsnį paskirtoms institucijoms vienodą kompetenciją, užtikrinančią vienodą požiūrį dėl religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, atitinkančią Užimtumo pagrindų direktyvos taikymo sritį.

4.   Daugialypė diskriminacija

4.1   Neseniai priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK rėmėsi įrodymais dėl dažnai pasitaikančios daugialypės diskriminacijos, t. y. diskriminacijos dėl daugiau negu vienos priežasties pagal 13 straipsnio taikymo sritį. EESRK rekomendavo, kad naujoje direktyvoje būtų patvirtinta, kad vienodo požiūrio principas apimtų apsaugą nuo daugialypės diskriminacijos taip, kad jis būtų įgyvendintas ES ir nacionalinėje teisėje.

4.2   Siūlomoje direktyvoje pripažįstama (17), kad moterys dažnai tampa daugialypės diskriminacijos aukomis, tačiau nenagrinėjamos kitos daugialypės diskriminacijos priežastys. EESRK rekomenduoja siekti pažangos visapusiškai pripažįstant daugialypę diskriminaciją dviem būdais:

a)

įtraukiant papildomą konstatuojamąją dalį siūlomoje direktyvoje, kuri skatintų valstybes nares užtikrinti, kad būtų parengtos teisinės procedūros, būtinos daugialypės diskriminacijos atvejams nagrinėti, konkrečiai nurodant, kad nacionalinės teisės procedūros užtikrina, kad ieškovas gali viename ieškinyje nurodyti visus daugialypės diskriminacijos aspektus;

b)	pateikiant Komisijos rekomendaciją, nurodančią būtinybę atsižvelgti į daugialypę diskriminaciją rengiant ir įgyvendinant nacionalinius įstatymus, į kurią turėtų atsižvelgti nacionaliniai teismai, nors ji nebūtų privaloma valstybėms narėms.

---

(1)  EESRK nuomonė dėl Kovos su diskriminacija priemonių ne tik užimtumo, bet ir kitose srityse. Už vieną bendrą direktyvą dėl kovos su diskriminacija. Pranešėjas Nicholas Crook, (OL C 77, 2009 3 31, p. 102)

(2)  Tarybos direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnis.

(3)  [2008] EUECJ C-303/06, 2008 m. liepos 17 d., ši byla buvo iškelta dėl negalios neturinčio vieno iš tėvų, kuris yra pagrindinis neįgalaus vaiko globėjas, diskriminacijos.

(4)  8.10.5 dalies 1 išnaša.

(5)  Tarybos direktyvos 2004/113/EB 5 straipsnis.

(6)  Tarybos direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnis.

(7)  8.6. dalies 1 išnaša.

(8)  5 skyrius „Išsamus specialiųjų nuostatų paaiškinimas“, COM(2008) 426 galutinis.

(9)  Maruko v. Versorgungsanstalt der deutschen Bühnen, C-267/06, 2008 m. balandžio 1 d., 59 dalis.

(10)  EB steigimo sutarties 149 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą bei gerbdama jų kultūrų ir kalbų įvairovę“.

(11)  Pavyzdžiui, Tarybos direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnio 1 dalies b punktas arba Tarybos direktyvos 2000/78/EB 3 straipsnio 1 dalies b punktas.

(12)  2007 11 13 Didžiosios kolegijos nutartis (Nr. 57325/00).

(13)  1 straipsnis

(14)  8.10.2. dalies 1 išnaša.

(15)  28 konstatuojamoji dalis

(16)  8.10.8 dalies 1 išnaša.

(17)  13 konstatuojamoji dalis.

---