4.8.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/13

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės

(2009/C 182/03)

Pranešėjas Giuseppe Antonio Maria IULIANO

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. liepos 10 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gruodžio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Giuseppe Antonio Maria IULIANO.

450-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. sausio 14–15 d. (sausio 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 115 narių balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių stiprinimas

EESRK prašo Europos Sąjungos savo politikoje skirti daugiau dėmesio ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms (1) pasitelkiant sukurtas geografines ir temines priemones, o kaip papildomą priemonę visų pirma naudoti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę.

Atsižvelgdamas į neseniai patvirtintą JT pakto dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių fakultatyvinį protokolą, EESRK prašo Europos Sąjungos paskatinti visuotinį pakto ir protokolo ratifikavimą ir įgyvendinimą (žr. 1 priedą).

1.2   Socialinis dialogas ir padorus darbas – Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės prioritetas

Siekiant įtvirtinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises ir sudaryti būtinas sąlygas taikai išsaugoti ir demokratijai vystyti visose šalyse, EESRK pabrėžia visapusės darbo apsaugos svarbą (kadangi darbas lemia kiekvieno individo socialinę tapatybę ir jo pilietybės teisę) (2). EESRK atkreipia dėmesį į darbo apsaugos ir su darbu susijusių teisių, kurios aiškiai apibrėžtos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinėse tarptautinėse konvencijose (teisė į darbą, teisė jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, nediskriminavimas darbo vietoje, vaikų darbo ir priverstinio darbo draudimas), sąsają ir mano, kad šios teisės yra neatsiejamos nuo pagrindinių žmogaus teisių. Todėl padorus darbas (remiantis TDO pateikta apibrėžtimi) ir socialinis dialogas, kuris yra būtina sąlyga darbo teisėms įtvirtinti bei apsaugoti, turi būti pripažinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės prioritetu.

1.3   Parama socialiniams partneriams

Socialiniai partneriai (darbuotojų ir darbdavių organizacijos) yra socialinio dialogo dalyviai, todėl šiame kontekste jie turi būti laikomi pagrindiniais subjektais ir Europos Sąjungos partneriais. Socialiniai partneriai turėtų tapti lygiaverčiais politinio dialogo dalyviais ir turėti galimybę gauti tiesioginę paramą.

1.4   Pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimas konsultacijose dėl žmogaus teisių

EESRK prašo, kad demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo tikslai visada būtų ES išorės politikos prioritetas ir kad visų pirma teminės programos bei priemonės, kiek leidžia aplinkybės, būtų skiriamos organizuotai pilietinei visuomenei.

EESRK norėtų, kad institucijos pradėtų diskusijas dėl pilietinės visuomenės vaidmens ES išorės politikoje, vykdomoje žmogaus teisių srityje, ir aptartų galimybę labiau įtraukti pilietinę visuomenę formuojant ir įgyvendinant minėtą politiką. Konsultacijos su organizuota pilietine visuomene turėtų nuolat vykti prieš pradedant rengti visus strateginius dokumentus, įskaitant ir tuos atvejus, kai rengiami konkrečiai šaliai skirti dokumentai.

1.5   EESRK vaidmuo: konsultacijos, stebėsena ir vertinimas

EESRK prašo leisti oficialiai dalyvauti vidaus konsultacijose prieš pradedant demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės strateginį daugiametį ir metinį programavimą. Tokiu būdu Komitetas kartu su pilietinės visuomenės partneriais iš trečiųjų šalių, su kuriais jis palaiko ypatingus ryšius (apskritasis stalas su Indija, ryšiai su Viduržemio jūros regiono ir AKR šalimis ir pan.), galėtų pateikti atlikto darbo rezultatus. Komitetas taip pat norėtų, kad su juo būtų konsultuojamasi atliekant tarpinį ir galutinį Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės vertinimą.

EESRK, naudodamasis savo patirtimi ir konsultacijų „tinklais“ (ekonominiai ir socialiniai partneriai, ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos), galėtų atlikti aktyvų vaidmenį šiame procese.

Komitetas siūlo pradėti svarstyti informacijos centrų, kurie teiktų pagalbą žmogaus teisių gynėjams, įsteigimo klausimą. Šie centrai leistų ES institucijoms ir tarnyboms sudaryti tinklus dirbant jų kompetencijai priklausančiose srityse.

Be to, EESRK gali atlikti svarbų vaidmenį pilietinės visuomenės atžvilgiu dalyvaudamas padėties po rinkimų stebėsenoje ir tokiu būdu stiprinti demokratines sistemas.

EESRK siūlo sekti Europos Parlamento pavyzdžiu ir įsteigti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės stebėsenos komitetą, kuriam būtų pavesta tenkinti skubių konsultacijų dėl procedūrų, susijusių su naujomis finansinėmis priemonėmis, poreikį ir užtikrinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės programavimo ir įgyvendinimo stebėseną.

2.   Europos Sąjunga ir žmogaus teisės

2.1   Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga tiek ES teritorijoje, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis yra vienas pagrindinių Sąjungos tikslų. Europos Sąjungos sutarties (1999 m.) 6 straipsnyje teigiama, kad Europos Sąjunga „yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie valstybėms narėms yra bendri“, o šios Sutarties 7 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį taikomos sankcijos, kai kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia pirmiau minėtas teises.

2.2   ES sutarties 11 straipsnyje taip pat kalbama apie ES išorės aspektą žmogaus teisių gynimo srityje. 2000 m. gruodžio mėn. pasirašytoje Nicos sutartyje išplečiama pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms tikslo aprėptis jį susiejant su vystymąsi remiančio bendradarbiavimo ir visų kitų formų bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis (EB sutarties 181 ir 181a straipsniai) veiksmais. 2000 m. Nicos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbta ES pagrindinių teisių chartija – pamatinis dokumentas žmogaus teisių srityje ir ES vidinės bei išorinės dimensijos požiūriu (3).

2.3   Dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykstančios eksponentinės globalizacijos proceso raidos žmogaus teisių apsaugos klausimas tampa vis aktualesnis ES, ypač kai kalbama apie jos santykius su besivystančiomis šalimis. Komisija ir Taryba, kurioms pritarė ir Europos Parlamentas (4), jau seniai atkreipė dėmesį į vystymosi (kova su skurdu) ir žmogaus teisių apsaugos sąsają, kadangi minėtos teisės užtikrina sąlygas, būtinas veiksmingam ir stabiliam šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, ir prisideda prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo.

2.4   „… ES, būdama svarbų vaidmenį pasaulinėje diplomatijoje atliekančiu ir skiriančiu didelius išteklius išorės pagalbai ekonominiu ir politiniu subjektu, turi įtakos ir derybinės galios ir gali jas panaudoti demokratizacijos ir žmogaus teisių (trečiosiose šalyse) labui“ (5). Europos Sąjunga šiuo metu naudojasi minėta įtaka plėtodama politinį dialogą dėl žmogaus teisių su šalimis, su kuriomis ji palaiko santykius. Pavyzdžiui, galima paminėti konkrečiai žmogaus teisėms skirtus struktūruotus dialogus (su Kinija) arba regionų ir dvišalius dialogus, vykdomus pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus bei asociacijos sutartis su besivystančiomis šalimis, naujomis ES kaimyninėmis valstybėmis ir šalimis kandidatėmis.

2.5   Išskirtinis pavyzdys yra nuostata dėl žmogaus teisių, kurią ES įtraukia į dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Ši pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai skelbianti nuostata yra „esminis susitarimo elementas“. Ji įtraukta į dvišalius susitarimus, kuriuos ES sudarė nuo 1992 m., ir taikoma daugiau nei šimte šalių (6). Pažeidus vieną esminių susitarimo elementų, gali būti taikomos įvairios skirtingo lygmens priemonės, pavyzdžiui, politinių ryšių nutraukimas arba bendradarbiavimo programų daliniai pakeitimai. ES turi ir kitą priemonę – nuostatą dėl „socialinės paskatos“, įtrauktą į bendrąją lengvatų sistemą (BLS ir BLS+), pagal kurią numatomos papildomos lengvatos šalims, besilaikančioms tam tikrų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reikalavimų (7).

2.6   Tačiau spragų ir prieštaravimų Europos žmogaus teisių politikoje vis dar gali pasitaikyti. 2005 m. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją (8), kurioje pabrėžė, kad yra nemažai ES sektorių susitarimų (tekstilės, žvejybos, žemės ūkio sektoriuose ir kt.), į kuriuos neįtraukta žmogaus teisių nuostata. EP apskritai apgailestauja dėl esamuose susitarimuose naudojamų netikslių terminų ir procedūrų, kadangi tai kliudo veiksmingai taikyti minėtą nuostatą. Konkrečiai Parlamentas atkreipia dėmesį į tai, kad derybose dėl susitarimų jam suteiktas gana ribotas vaidmuo (stebėsena ir sustabdymas), tuo tarpu Taryba ir Komisija turi kur kas didesnę sprendimų priėmimo galią.

2.7   Ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) (9) su Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis (AKR) bei laisvos prekybos susitarimuose su Viduržemio jūros regiono šalimis (EKP) ES dėmesį labiau sutelkia į prekybos aspektus. Todėl kyla grėsmė, kad pagalba vystymuisi gali būti palaikyta spaudimo priemone pietinių valstybių partnerių atžvilgiu ir galiausiai šie susitarimai nepasitarnautų pagalbą gaunančių šalių vystymuisi (taigi ir žmogaus teisių apsaugai).

2.8   EESRK dar kartą tvirtina, kad ES būtina imtis nuoseklių ir vienas kitą papildančių politinių veiksmų žmogaus teisėms ir demokratizacijai remti ir užtikrinti, kad tai būtų vienodo lygio prioritetas įvairiuose išorės, prekybos ir vystymąsi remiančio bendradarbiavimo politikos sektoriuose. Platesnės konsultacijos su pilietine visuomene taip pat yra būtinos siekiant užtikrinti, kad šio nuoseklumo būtų veiksmingai laikomasi. Pilietinės visuomenės organizacijų indėlis įvairiais etapais (vykstant deryboms dėl susitarimų, atliekant jų stebėseną bei vertinimą ir vykdant susitarimų įgyvendinimo kontrolę) iš tiesų galėtų būti vertingas.

3.   Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės apžvalga

3.1   Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė yra ES finansinė priemonė žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo veiklai trečiosiose šalyse remti. Šiuo požiūriu Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė turėtų būti vertinama kaip pirmiau minėtas demokratijos ir žmogaus teisių politikos įgyvendinimo priemones (politinis dialogas, diplomatinės pastangos, prekybos susitarimai, geografinės ir teminės bendradarbiavimo priemonės ir programos) papildantis instrumentas.

3.2   Ši priemonė sukurta atsižvelgiant į 2007–2013 m. ES finansinę perspektyvą, kurią priėmus prasidėjo ilgas ES išorės pagalbos programų pertvarkos procesas. Šiai naujai sistemai nuo šiol priklauso geografinės priemonės PNPP (pasirengimo narystei pagalbos priemonė, skirta šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms), EKPP (Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė – Kaukazo, Centrinės Europos ir Viduržemio jūros baseino šalims), DCI (vystymąsi remiančio bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo finansavimo priemonė), ICI (bendradarbiavimo su išsivysčiusiomis ir kitomis didelių pajamų šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė) ir teminės priemonės EIDHR (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė), SP (stabilumo priemonė), ICSN (bendradarbiavimo priemonė branduolinės saugos srityje). Trečiųjų šalių valdžios institucijų sutikimas nėra būtinas teminių priemonių įgyvendinimui.

3.3   Reglamentas, kuriuo įsteigiama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (10), įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Šiuo dokumentu sukurta priemonė ir nustatytas jos finansinis paketas. Sukurti šią priemonę nebuvo lengva, kadangi pirmuosiuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad žmogaus teisės ir demokratija turėtų būti viena iš vystymąsi remiančio bendradarbiavimo finansavimo priemonės teminių dalių, kuri būtų priklausoma nuo kitų vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų. Europos Parlamentui ir pilietinės visuomenės organizacijoms ėmusis ryžtingų veiksmų, galiausiai buvo priimtas konkrečiai žmogaus teisėms ir demokratijai skirtas reglamentas.

3.4   Ši priemonė pakeičia Europos žmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvą – 2000–2006 m. galiojusią programą. Naujojoje priemonėje atsižvelgiama į kritiką dėl Europos iniciatyvos, kuri buvo vertinama kaip pernelyg nelanksti administraciniu ir finansiniu požiūriu ir neatitinkanti šalių, kuriose susiduriama su problemomis žmogaus teisių ir demokratijos srityse, pilietinės visuomenės poreikių.

3.5   Priemonės įgyvendinimas skirstomas į keletą etapų: 1) daugiametis strateginis programavimas, kurio metu sudaromas ES pagalbos planas, nustatomi prioritetai ir orientacinis finansinis paketas. Strateginį dokumentą rengia Europos Komisijos išorės santykių generalinis direktoratas, pasikonsultavęs su kitais suinteresuotais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus; 2) metinė veiksmų programa (paremta strateginiu dokumentu), kurioje nustatomi konkretūs tikslai, intervencijos sritys, valdymo tvarka ir finansavimo suma. Metinę veiksmų programą rengia EuropeAid.

3.6   Pažymėtina, kad Europos Komisijos parengtus ir valstybių narių patvirtintus strateginius dokumentus teisiškai įvertina Europos Parlamentas. Europos Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento pastabas pradėdama įgyvendinti politiką.

3.7   Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone šiuo metu siekiama penkių tikslų (11):

—	1 tikslas – stiprinti pagarbą žmogaus teisėms šalyse, kuriose joms kyla didžiausia grėsmė,

—	2 tikslas – stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį skatinant žmogaus teises ir demokratines reformas, siekiant taikaus skirtingų grupių interesų suderinimo ir stiprinant politinį dalyvavimą ir atstovavimą,

—	3 tikslas – remti žmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvas tose srityse, kurios nurodytos ES gairėse, t. y. iniciatyvas, susijusias su dialogu dėl žmogaus teisių, žmogaus teisių gynimo, mirties bausmės, kankinimo, vaikų įtraukimo į karo konfliktus,

—	4 tikslas – remti ir stiprinti tarptautines ir regionines žmogaus teisių gynimo, teisingumo, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimo sistemas,

—	5 tikslas – skatinti pasitikėjimą demokratiniais rinkimų procesais, visų pirma rengiant rinkimų stebėjimo misijas.

3.8   Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė – tai pagrindinė konkretiems žmogaus teisių skatinimo veiksmas įgyvendinti skirta priemonė. Ji ypač svarbi pilietinės visuomenės organizacijoms, kadangi suteikia tvirtą pagrindą jų iniciatyvoms.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   EESRK palankiai vertina naująją Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę. Tai neabejotinai svarbi priemonė Europos žmogaus teisių politikai pasaulyje remti. Komitetas taip pat džiaugiasi, kad šiai priemonei skirti didesni finansiniai ištekliai. Komitetas turi konkrečios patirties ir yra pasirengęs padėti trečiųjų šalių pilietinei visuomenei, kuriai turėtų būti pirmiausia skiriami šios priemonės ištekliai. Galiausiai EESRK pastebi aiškų panašumą tarp temų, su kuriomis susijusi priemonė, ir Komiteto išorės santykių skyriaus nustatytų strateginių prioritetų.

4.2   Tačiau EESRK pateikia dvi bendro pobūdžio pastabas ir norėtų iškelti du reikalavimus: 1) Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės bendroje struktūroje daugiau dėmesio reikia skirti ekonominių, socialinių ir kultūrinių – ypač tarptautinės darbo teisės – teisių apsaugai (ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės gali tapti atskaitos tašku siekiant galimybės vėliau gerinti pilietines ir politines teises, visų pirma sudėtingos padėties šalyse) ir 2) EESRK ir organizuotai pilietinei visuomenei skirti aktyvesnį vaidmenį įvairiose žmogaus teisių tema vykstančiose konsultacijose, kuriose dalyvauja Europos institucijos (12).

4.3   Kaip teigiama reglamente dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, „žmogaus teisių kultūros kūrimas ir palaikymas bei siekis, kad demokratija tarnautų piliečiams (…) iš tiesų yra nuolatinis iššūkis“, kuris gali būti įveiktas tik tuo atveju, jei bus visiškai gerbiamos ekonominės ir socialinės teisės. Pagal TDO konvencijas, darbo ir su juo susijusių teisių apsauga šiuo metu yra pagrindinis trečiųjų šalių vystymosi aspektas. Europos Komisija pažymi, kad, Europos Sąjungos nuomone, pagarba socialinėms teisėms ir darbo standartų laikymasis užtikrina tvarų ir teisingą socialinį ir ekonominį vystymąsi, todėl socialiniai partneriai (darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos) taip pat priskiriami pagrindiniams subjektams. Profesinės sąjungos dažnai yra svarbiausios masinės organizacijos ir tarptautinių darbo standartų sergėtojos šalyse partnerėse (13).

4.4   Komitetas jau nagrinėjo organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo derybose dėl ES ir trečiųjų šalių susitarimų klausimą. Tačiau jos vaidmuo neturėtų apsiriboti vien tik šia veikla. Reikėtų, kad organizuota pilietinė visuomenė labiau dalyvautų sprendimų priėmimo procese, taip pat ir rengiant strategines ir metines išorės pagalbos programas. Reikia pažymėti, kad šiuo metu yra numatytos Komisijos konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis žmogaus teisių klausimais. Tačiau ši procedūra turėtų būti skaidresnė ir oficialiai įtraukta į institucijų darbotvarkes.

4.5   Visų pirma, labai svarbu konsultuotis su ES delegacijomis pagalbą gaunančiose šalyse ir užtikrinti, kad pagalba iš tikrųjų atitiktų realius visuomenės poreikius (14).

4.6   EESRK pabrėžia, kad nuolat konsultuotis su pilietine visuomene būtina ir nacionaliniu, ir regionų bei vietos lygmeniu. Todėl EESRK ragina visų valdymo lygių atstovus prieš rengiant bet kokį strateginį dokumentą arba priimant bet kokį strateginį sprendimą įtraukti pilietinę visuomenę į politinių sprendimų priėmimo procesą. Kadangi šioje srityje nėra nustatyta gairių, EESRK, siekdamas stiprinti konsultacijas su pilietine visuomene, siūlo nuolat stebėti ir vertinti tokias konsultacijas bei remiantis jų rezultatais pateikti pasiūlymus patvirtintų metodų vertinimui.

4.7   Todėl EESRK pabrėžia būtinybę suteikti naują impulsą organizuotos pilietinės visuomenės ir ES delegacijų dialogui. Taigi Komitetas tikisi, kad visos ES delegacijos aktyviai dalyvaus įgyvendinant projektus ir jose dirbs specialistai, kuriems bus patikėta ši konkreti užduotis, pavyzdžiui, už pilietinės visuomenės reikalus atsakingi pareigūnai (jau yra tokių darbuotojų pavyzdžių).

4.8   EESRK prašo Komisijos delegacijų trečiosiose šalyse ir pačios Europos Komisijos atkreipti dėmesį, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės įgyvendinimui skirti žmogiškieji ir biudžeto ištekliai atitiktų specifinį projektų, vykdomų su pilietine visuomene, pobūdį ir būtų atsižvelgta į jiems būdingus reikalavimus dėl terminų, darbuotojų ir finansinės rizikos (15). Todėl greta Komisijos jau pradėtų vykdyti teigiamų iniciatyvų būtina specifinė žmogiškųjų išteklių atranka ir mokymas.

4.9   EESRK ypač ragina atlikti ES turimų išteklių, skirtų suinteresuotų pilietinės visuomenės organizacijų administraciniams gebėjimams stiprinti, analizę. Tai taikytina mažoms nepriklausomoms ir neoficialioms pilietinės visuomenės organizacijoms atsižvelgiant į tai, kad būtina turėti galimybę joms skirti konkrečią ir dažnai nedidelės apimties tiesioginę pagalbą (angl. core funding).

5.   Konkrečios pastabos

5.1   1 tikslas

EESRK palankiai vertina tai, kad teisė jungtis į asociacijas ir teisė steigti profesinę sąjungą ir (arba) jai priklausyti yra konkrečiai numatytos kaip pagrindas teikti prioritetinę pagalbą siekiant šio tikslo.

Tačiau Komitetas norėtų, kad taip pat būtų įtraukta kolektyvinių derybų teisė, kuri pagal TDO konvencijas papildo teisę jungtis į asociacijas.

EESRK pabrėžia, kad daugelyje šalių šie klausimai yra ypač svarbūs ir lemiami (16). Iš tiesų, tokiose šalyse pagrindinės teisės – saviraiškos ir asociacijos laisvės – yra neužtikrinamos; kai kurie profesinių sąjungų nariai dažnai savo gyvybe sumoka už kovą dėl žmogaus teisių. Esant tokioms aplinkybėms, vietos organizacijoms paremti būtinas solidarumas ir tarptautinė pagalba dalyvaujant (jei tai įmanoma) visiems socialiniams partneriams (17).

Komitetas kartu pabrėžia ir laisvės užsiimti verslu svarbą, kadangi šios teisės galutinis tikslas – ekonominis vystymasis. Daugelyje šalių dažnai trukdoma šia teise naudotis.

5.2   2 tikslas

Įgyvendinant šį tikslą siekiama demokratinių reformų, skatinamas skirtingų grupių interesų derinimas ir dalyvavimo bei atstovavimo stiprinimas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad tarp veiksmų programoje paminėtų prioritetų nėra socialinio dialogo.

Nors ir vėl minima asociacijų laisvė, socialinis dialogas turėtų būti aiškiai nurodytas kaip vienas iš prioritetų, kadangi tai yra atskira dalyvavimo, atstovavimo ir interesus (šiuo atveju būtent socialinių partnerių, t. y. darbdavių ir darbuotojų) suderinti leidžianti priemonė. Socialinis dialogas tai būdas išsakyti šalių interesus, kuriais remiantis jos pačios gali pasiekti tarpusavio sutarimą. Atstovavimas vienodomis teisėmis ir pagrindinių demokratijos principų įtvirtinimas neatsiejami nuo socialinio dialogo. Socialinis dialogas tai konkretus įrodymas, kad puoselėjamos saviraiškos ir asociacijų laisvės, kurios, kaip nurodoma reglamente dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, yra „būtina politinio pliuralizmo ir demokratijos proceso sąlyga“.

Socialinis dialogas, kuris Europos Sąjungoje yra įprastas socialinių partnerių sutarimo ieškojimo būdas, turėtų būti plėtojamas ir trečiosiose šalyse, kuriose būtina puoselėti ir stiprinti demokratinius pokyčius. Nereikėtų užmiršti, kad savo pobūdžiu socialinis dialogas yra taip pat vienas iš būdų užkirsti kelią konfliktams, o ne tik juos spręsti.

EESRK primena, kad asociacijų laisvė ir socialinis dialogas yra esminiai veiksniai, padedantys vykdyti padorų darbą remiančią politiką, kuriai oficialiai pritarė Komisija ir Taryba, ją patvirtinusios 2006 m (18). Komitetas pažymi, kad strateginiame dokumente dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės konkrečiai kalbama apie padoraus darbo sąlygų skatinimą. Taigi jis tikisi, kad čia pateiktos pastabos taps tikrais Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės tikslais.

5.3   3 tikslas. Žmogaus teisių gynėjai

EESRK prašo daugiau dėmesio skirti darbo teisių gynėjams ir siūlo stiprinti paramą grėsmę patiriantiems žmogaus teisių gynėjams bei bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijų tinklais (19).

Komitetas siūlo pradėti svarstyti informacijos centrų, kurie teiktų pagalbą žmogaus teisių gynėjams, įkūrimo klausimą. Šie centrai leistų ES institucijoms ir tarnyboms sudaryti tinklus dirbant jų kompetencijai priklausančiose srityse (įskaitant Europos Tarybą, kuri jau ėmėsi iniciatyvų šiuo klausimu).

Galiausiai, siūlo skatinti bendradarbiavimą su Regionų komitetu ir tiesioginį šios institucijos dalyvavimą atitinkamose iniciatyvose (pavyzdžiui, Cities of refuge  (20), taip vadinami prieglobsčio miestai).

5.4   Konkretus EESRK vaidmuo

EESRK prašo Europos Komisijos rengti reguliarias konsultacijas dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės. Komitetas – Europos Sąjungos institucijų patariamasis organas, atstovaujantis socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, kurie savo ruožtu aktyviai dirba bendradarbiaudami su trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis – gali įnešti svarų indėlį vykdant strateginį priemonės programavimą ir ją vertinant.

EESRK siūlo sekti Europos Parlamento pavyzdžiu ir įsteigti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės stebėsenos komitetą, kuriam būtų pavesta tenkinti skubių konsultacijų dėl procedūrų, susijusių su naujomis finansinėmis priemonėmis, poreikį ir užtikrinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės programavimo ir įgyvendinimo stebėseną.

Galiausiai, EESRK gali atlikti paramos pilietinei visuomenei vaidmenį „sunkios padėties“ šalyse, pavyzdžiui, stebėdamas padėtį po rinkimų siekiant stiprinti demokratines sistemas (kurti demokratines, visų pirma socialinių partnerių dialogą galinčias užtikrinti, institucijas).

---

(1)  Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3, 6–15 straipsniuose pripažįstamos šios teisės: lygios vyrų ir moterų teisės naudotis visomis pakto 3 straipsnyje išvardytomis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis (valstybės narės įsipareigoja užtikrinti šias teises),

—	teisė į darbą,

—	teisė į teisingas ir palankias darbo sąlygas,

—	teisė steigti profesines sąjungas ar būti pasirinktos profesinės sąjungos nariu,

—	teisė į socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą,

—	turi būti teikiama kuo didesnė apsauga ir pagalba šeimai, motinoms, vaikams ir jaunuoliams,

—	teisė į pakankamą gyvenimo lygį,

—	kiekvieno žmogaus teisė turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą,

—	teisė į mokslą ir

—	teisė į kultūrą.

(2)  Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnis dėl teisingo darbo ir 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 6, 7 ir 8 straipsniai.

(3)  Reikėtų paminėti 1961 m. Europos socialinę chartiją, kadangi tai yra vienintelis Europos lygmens teisės šaltinis, kodifikuojantis ekonomines ir socialines teises. Ši chartija įsigaliojo 1965 m., buvo persvarstyta 1996 m. ir dabartinė jos versija taikoma nuo 1999 m. Galiausiai reikėtų paminėti ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją

(4)  2000 m. lapkričio 10 d. Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos. Dokumento ieškoti http://register.consilium.europa.eu/pdf/fr/00/st13/13458f0.pdf, Europos Sąjungos vystymo politika „Bendras Europos sutarimas“, COM(2005) 311 galutinis.

(5)  Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos vaidmuo skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“, COM(2001) 252 galutinis.

(6)  Komisijos komunikatas dėl pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms įtraukimo į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus, COM(95) 216 galutinis.

(7)  1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2820/98, nustatantis daugiametę bendrąją muitų lengvatų sistemą, taikomą nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., OL L 357, 1998 12 30, p. 1-112.

(8)  Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (2005/2057(INI)).

(9)  Derybos dėl šių susitarimų sudarymo pradėtos 2002 m. vadovaujantis Kotonu susitarimo (2000 m.) nuostatomis. Šiais susitarimais numatoma sukurti ES ir AKR šalių partnerių laisvos prekybos zonas.

(10)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, OL L 386/1, 2006 12 29.

(11)  EIDHR Strategy Paper 2007–2010, RELEX GD/B/1 JVK 70618, EuropAid interneto svetainė.

(12)  EESRK primena, kad organizuota pilietinė visuomenė svarbi ne tik kalbant apie EIDHR, bet ir apie visas priemones, susijusias su ES išorės pagalba. Komitetas prašo, kad DCI (vystymąsi remiančio bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo finansavimo priemonė) priklausanti teminė programa „Prieglobstis ir migracija“ visų pirma būtų skirta remti pilietinės visuomenės iniciatyvoms, kuriomis gerinamos migrantų ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, ir tokiu būdu būtų atsižvelgta į prioritetus, apibrėžtus 2008 m. liepos mėn. priimtose EESRK nuomonėse dėl ES migracijos politikos. Žr. EESRK nuomonę dėl Migracijos ir vystymosi galimybių ir iššūkių. Pranešėjas Sukhdev Sharma, OL C 120, 2008 5 16, p. 82.

(13)  Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos vaidmuo skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“, COM(2001) 252 galutinis.

(14)  Ypač svarbu užtikrinti, kad finansiniai ištekliai įvairioms šalims ir geografinėms teritorijoms būtų skirstomi nuosekliai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas ir tikruosius poreikius.

(15)  Šiuo metu EIDHR skirti ištekliai sudaro 10 proc. visų esamų bendradarbiavimo programų lėšų. Likę ištekliai skirstomi įgyvendinant dvišalius susitarimus ir biudžetinės pagalbos šalims paramos gavėjoms programas. Toks metodas ne tik leidžia stambiausius asignavimus valdyti vyriausybių lygiu, bet ir skatina didesnį delegacijos darbuotojų susidomėjimą ir pasirengimą dirbti su programomis, kurios finansiniu požiūriu yra prioritetinės.

(16)  Žr. JT žmogaus teisių tarybos (CDHNU) interneto svetainę.

(17)  Žr. EESRK nuomonę CESE dėl Asociacijų laisvės Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės šalyse. Pranešėjas Juan Moreno, OL C 211, 2008 8 19, p. 77.

(18)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“, COM(2006) 249 galutinis.

(19)  Galima priminti koordinavimo ir reagavimo mechanizmus, taikomus žmogaus ir profesinių sąjungų teisių pažeidimo atvejais, kuriuos sukūrė Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (CSI) žmogaus ir profesinių sąjungų teisių skyrius.

(20)  Žr. interneto svetainę http://www.icorn.org/.

---