18.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/7

(1)

2009 m. liepos 7 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Austrijos stabilumo programą, kuri apima 2008–2013 m. laikotarpį.

(2)

Tiesioginis pasaulinės finansų krizės poveikis Austrijos ekonomikai buvo palyginti nedidelis, nors 2008 m. finansų sektorius nukentėjo smarkiai sumažėjus pelnui, ypač gaunamam iš bankų veiklos užsienyje – Vidurio ir Rytų Europoje. Austrijos nedidelę ir į eksportą orientuotą ekonomiką pasaulinis nuosmukis paveikė daugiausia dėl sumažėjusios tarptautinės prekybos, o dėl to 2009 m. sumažėjo užsienio paklausa. Manoma, kad labiausiai nukentės gamybos sektorius, nes numatomas didelis prekių eksporto sumažėjimas, dėl to taip pat mažės privačiosios investicijos į pagrindinį kapitalą. Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatyta, kad 2009 m. realusis BVP sumažės 4 % ir 2010 m. nesikeis. Nedarbo augimas iki šiol nedidėjo sumažinus viršvalandžius ir pagausėjus trumpalaikiam darbui, bet prasidėjus ekonomikos nuosmukiui nedarbo lygis turi smarkiai išaugti – nuo 3,8 % 2008 m. iki 7 % 2010 m. Dėl to Austrijos valstybės finansams nemažą neigiamą poveikį darys dideli valdžios sektoriaus pajamų nuostoliai ir papildomos išlaidos dėl savaiminių stabilizatorių (2¼ % BVP 2009 m.) ir diskrecinių priemonių (1¼ % BVP 2009 m.), skirtų įmonių veiklai ir namų ūkių pajamoms remti ir finansų rinkoms stabilizuoti.

(3)

Pagrindiniame makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama 2009 m. balandžio mėn. stabilumo programa, numatoma, kad realusis BVP augimas sumažės nuo 1,8 % 2008 m. iki - 2,2 % 2009 m., o vėliau iki programos laikotarpio pabaigos 2013 m., vėl padidės iki vidutiniškai 1,6 %. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), galima teigti, kad šis scenarijus pagrįstas labai palankiomis augimo prielaidomis. Pabrėžtina, kad 2009 m. eksporto ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo prielaidos yra ypač optimistinės. Nuo 2010 m. numatomas spartus atsigavimas, dėl kurio jau 2011 m. realiojo BVP augimas vėl priartės prie potencialaus. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos – 0,6 % 2009 m. ir 1,1 % 2010 m. – atrodo tikroviškos.

(4)

2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,4 % BVP – šiek tiek mažesnis už ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytą 0,6 % BVP deficitą. Didesnės nei planuota pajamos gautos daugiausia dėl teigiamų rezultatų 2007 m. Šios papildomos pajamos visiškai atsvėrė naujų politikos priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią namų ūkių perkamosios galios mažėjimui dėl didėjančios infliacijos (pvz., socialinių įmokų tarifų sumažinimas mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir socialinių išmokų padidinimas), įskaitant tokias priemones kaip išlaidų pensijų išmokoms ir priemokoms už energijos išlaidas padidinimas, sąnaudas. Dėl to išlaidų ir BVP santykis buvo maždaug ½ procentinio punkto didesnis nei planuota. Apskritai, drastiški pokyčiai ekonominėje aplinkoje 2008 m. biudžeto balansui turėjo nedidelį poveikį; pajamų trūkumas ir Vyriausybės priimtų stabilizavimo priemonių poveikis duos rezultatų nuo 2009 m.

(5)

Atnaujintoje stabilumo programoje numatyta, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,5 % BVP, palyginti su Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatytu 4,2 % BVP deficito rodikliu. Vyriausybė ėmėsi didelės apimties diskrecinių fiskalinių taisomųjų veiksmų, kurių vertė yra maždaug nuo 1,4 % iki 1,7 BVP (3). Kai kurių priemonių imtasi dar 2008 m. siekiant užtikrinti namų ūkių perkamąją galią atsižvelgiant į didėjančią infliaciją, bet dauguma tokių priemonių bus taikomos ir 2009 m., ir 2010 m. (0,4 % BVP). Be diskrecinių priemonių, veiks savaiminiai stabilizatoriai, kurių ekspansinis poveikis sieks 1¾ % ir ¼ % BVP (4) atitinkamai 2009 m. ir 2010 m. Be to, dar apie ¼ % BVP gali sudaryti išlaidos, susijusios su biudžete nenumatytų statybos projektų, kuriuos vykdys valstybinės įmonės, įgyvendinimu programos laikotarpio pradžioje. Vertinant pagal sumažėjusį struktūrinį balansą, fiskalinė politika yra ekspansinė.

(6)

Austrijos vidutinės trukmės tikslas – pasiekti subalansuotą biudžetą įgyvendinant daugiau sričių apimančią „trijų ramsčių“ biudžeto strategiją, apimančią valstybės investicijų schemas ir struktūrinę viešojo administravimo reformą. Atnaujintoje programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas dar padidės iki 4,7 % BVP 2010 m. ir toks išliks iki 2012 m. 2013 m. šis deficitas šiek tiek sumažės iki 3,9 % BVP. Vadinasi, vidutinės trukmės tikslas nebus pasiektas per programos laikotarpį. Dėl fiskalinių skatinamųjų priemonių, kurių imtasi reaguojant į krizę, išlaidų ir BVP santykis 2008–2010 m. padidės 2,6 procentinio punkto. Tuo pačiu metu pajamų ir BVP santykis turėtų sumažėti 1,7 procentinio punkto dėl diskrecinio mokesčio mažinimo ir ciklinės mokesčių bazių erozijos. Numatoma, kad struktūrinis deficitas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, perskaičiuotas Komisijos tarnybų remiantis programoje pateikta informacija naudojant bendrai sutartą metodiką) 2009 m. padidės iki 3 %, o 2010–2012 m. sieks apie 4 % BVP. Didžioji dalis į ekonomikos atgaivinimo programą įtrauktų priemonių bus nuolatinės, todėl neužtikrinama, kad bus atsisakyta reaguojant į krizę patvirtintos politikos. Numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis nuo 62,5 % BVP 2008 m. iki 2013 m. padidės 16 procentinių punktų. Be to, kad didės valdžios sektoriaus deficitas ir mažės BVP augimas, prie skolos santykio augimo prisidės reikšmingas atsargų ir srautų koregavimas, iš esmės reiškiantis finansų sektoriaus stabilizavimo priemonių poveikį.

(7)

Esama didelės rizikos, kad biudžeto rezultatai bus prastesni. Pirma, nors makroekonominiame scenarijuje pateiktos labai palankios ekonomikos augimo prielaidos, gana neaišku, kiek truks finansų krizė, koks bus jos mastas ir makroekonominis poveikis. Todėl pajamų projekcijos yra optimistinės. Be to, Vyriausybės intervencinės priemonės finansų sektoriuje taip pat kelia riziką, kad deficitas ir (arba) skola bus didesni negu numatyta programoje.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Austrijos biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį; prognozuojama, kad pensijų išlaidos, palyginti su visu BVP, ilguoju laikotarpiu tik šiek tiek padidės. Programoje numatyta 2008 m. biudžeto būklė yra prastesnė už ankstesnėje programoje pateiktą pradinę padėtį, dėl to visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Jei pradiniu tašku būtų laikoma Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatyta 2009 m. biudžeto būklė, tvarumo atotrūkis smarkiai padidėtų. Be to, esamas bendrosios skolos dydis viršija Sutartyje nurodytą pamatinę vertę. Jeigu pasitvirtintų pirmiau minėta rizika dėl finansų sektoriaus stabilizavimo schemų tokiu mastu, kad Vyriausybės skirtų paramos išlaidų nepavyktų susigrąžinti ateityje, ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui iškiltų dar didesnė neigiama rizika. Pasiekus didelį pirminį biudžeto perteklių vidutinės trukmės laikotarpiu ir taikant priemones, skirtas didinti faktinį pensinį amžių, būtų lengviau mažinti valstybės finansų tvarumo riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė.

(9)

Nors valstybės finansų ir fiskalinių taisyklių kokybė yra iš esmės gera, vis dar yra galimybių tobulinti Austrijos institucinę biudžeto sistemą. Austrijos federaliniai fiskaliniai santykiai, reglamentuoti 2008–2013 m. fiskalinio išlyginimo teisės akte (angl. Fiscal Equalisation Law 2008-2013) ir 2008 m. vidaus stabilumo pakte, yra gana sudėtingi ir stokojantys skaidrumo dėl sutampančių kompetencijos sričių, bendro administravimo ir bendro finansavimo visuose trijuose valdžios lygiuose. Todėl reikėtų pasinaudoti galimybėmis didinti veiksmingumą keliose viešųjų išlaidų, visų pirma sveikatos priežiūros ir švietimo. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. atnaujintoje programoje minimas darbo grupių tolesnėms fiskalinio išlyginimo teisės akto ir sveikatos bei vyresnio amžiaus žmonių priežiūros sistemos reformoms vykdyti sudarymas. Tačiau konkrečių pasiūlymų nesitikima iki 2011 m. Federaliniu lygiu Austrija pradėjo įgyvendinti plataus masto biudžeto teisės aktų reformą – nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja daugiametė išlaidų sistema, kurioje ateinantiems ketveriems metams nustatytos aukščiausios ribos (Federalinis biudžeto sistemos teisės aktas – Bundesfinanzrahmengesetz). Numatoma, kad tai padės užkirsti kelią procikliškam lėšų naudojimui ir skatinti savaiminių stabilizatorių veiksmingumą. Nuo 2013 m. numatoma pradėti taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymą (rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymą) ir atnaujinti valstybės finansų apskaitos sistemą.

(10)

Finansų rinkoms stabilizuoti Austrijos valdžios institucijos patvirtino keletą priemonių, įskaitant garantijas bankuose laikomiems gyventojų indėliams (iki 2009 m. pabaigos neribotos, vėliau – iki 100 000 EUR; mažųjų ir vidutinių įmonių indėliams nustatyta 50 000 EUR viršutinė riba). Numatytos papildomos skatinamosios priemonės privačių namų ūkių santaupoms remti pasitelkus taupomąsias ir paskolų asociacijas (Bausparförderung) – taip siekiama užtikrinti hipotekinių būsto paskolų finansavimą. Tarpbankinėms paskoloms ir naujo Austrijos tarpuskaitos banko (angl. Austrian Clearing Bank (OeCAG)) išleistoms obligacijoms, taip pat komercinių bankų išleistiems komerciniams vekseliams Austrijos Vyriausybė suteikė iki 75 mlrd. EUR (27 % BVP) garantijas. Galiausiai Vyriausybė skyrė iki 15 mlrd. EUR (5½ % BVP) kapitalo injekcijoms į finansų įstaigas; iki gegužės vidurio susitarta dėl 6,4 mlrd. EUR iš šios sumos, tačiau kol kas buvo pareikalauta tik 4,7 mlrd. EUR.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. biudžetas buvo beveik subalansuotas ir nebuvo išorės disbalanso, Austrijos Vyriausybės patvirtintos 2009 ir 2010 m. fiskalinės skatinamosios priemonės laikomos tinkamu atsaku į ekonomikos nuosmukį. Laikantis Europos ekonomikos atgaivinimo plano, kuriam gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, Austrijoje ekonomikos atgaivinimo priemonių imtasi laiku, nes didžioji dalis priemonių pradėtos taikyti 2009 m. pirmąjį ketvirtį. Patvirtintos darbo rinkos priemonės yra skirtos darbo vietoms išsaugoti ir profesiniam mokymui gerinti. Parama įmonėms, kurių galimybės gauti kreditą yra ribotos, teikiama ne iš biudžeto, o garantijų ir subsidijuojamų paskolų pavidalu. Daugiausia paskatos yra susijusios su privačių pajamų rėmimu – pajamų apmokestinimo lengvatos (1–1½ % BVP) viršija papildomas išlaidas (apie ½ % BVP). Apskaičiuota, kad grynasis fiskalinių priemonių poveikis biudžetui yra 1,4 % ir 1,7 % BVP atitinkamai 2009 m. ir 2010 m. Kadangi didžioji dalis ekonomikos atgaivinimo priemonių bus nuolatinės (85 %), susirūpinimą kelia fiskalinių paskatų atsisakymas. Nors tiesioginių mokesčių ir socialinių įmokų sumažinimas (ypač mažas pajamas gaunančioms gyventojų grupėms) atitinka Vyriausybės ilgalaikį tikslą mažinti didelę mokesčių naštą dirbantiesiems ir labiau skatinti dirbti, reikia spręsti su valstybės finansų trūkumu susijusią problemą, nes atnaujintoje stabilumo programoje reikšmingų konsolidavimo veiksmų iki 2013 m. nenumatyta. Kai kurios skatinamosios priemonės yra susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija, remdamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. ir kurias pavasario Europos Vadovų Taryba patvirtino kovo 19 d. Jomis siekiama didinti augimo potencialą (infrastruktūra ir investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą) ir spręsti ilgalaikius uždavinius, pvz., susijusius su klimato kaita, daugiausia dėmesio skiriant energijos vartojimo efektyvumui ir į aplinką išmetamo CO2 mažinimui.

(12)

Po fiskalinės ekspansijos 2009 m. ir 2010 m. vėlesniais metais fiskalinė politika bus daugiausia neutrali, nes numatoma, kad 2011–2012 m. struktūrinis balansas keisis minimaliai, o 2013 m. pagerės ½ % BVP. Numatoma, kad 2009–2013 m. deficitas gerokai viršys 3 % BVP pamatinę vertę, ir tik programos laikotarpio pabaigoje bus vėl pradėtas konsolidavimas. Programoje skelbiama, kad siekdama išvengti ilgalaikio 3 % BVP pamatinės vertės viršijimo „Austrijos Vyriausybė imsis visų priemonių, kad iki 2012 m. perviršinis deficitas būtų ištaisytas“. Tačiau nėra aiškiai apibrėžtų veiksmų, skirtų užtikrinti deficito sumažinimą iki 2013 m. Taip pat numatoma, kad visą programos laikotarpį skolos santykis viršys Sutartyje nurodytą pamatinę vertę – didėjimo tendencija rodo ekspansinę politiką 2009–2010 m. ir vykdomų stabilizavimo priemonių poveikį biudžetui.

(13)

Programoje pateikiami beveik visi privalomi duomenys pagal duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, tačiau trūksta kai kurių neprivalomų duomenų (5).

i)

kaip numatyta, įgyvendinti 2009 ir 2010 m. fiskalinę politiką, įskaitant EEAP atitinkančias skatinamąsias priemones, ir įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą panaikinti fiskalines skatinamąsias priemones didelio masto biudžeto konsolidacijai remti siekiant vidutinės trukmės tikslo; šios priemonės turi būti pradėtos taikyti ne vėliau kaip 2011 m.;

ii)

pagrįsti priemones, kurios laikomos reikalingomis, kad valdžios sektoriaus deficitas būtų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;

iii)

toliau gerinti biudžeto sistemą siekiant sustiprinti fiskalinę drausmę visuose valdžios lygiuose – užtikrinant didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma atskiruose valdžios lygiuose suderinus teisėkūros, administravimo ir finansavimo kompetencijos sritis.