27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/114

1.1

Moterų ir vyrų nelygybė verslo pasaulyje ir darbo rinkoje yra rimta visos Europos visuomenės — vyrų, moterų, įmonių, dirbančių moterų ir vyrų, vyriausybių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės — problema. EESRK mano, kad atėjo laikas suteikti naują postūmį lyčių lygybės politikai darbo rinkoje diegiant naujas aktyvias priemones, kuriant verslą ir organizuojant socialinį gyvenimą.

1.2

Moterų ir vyrų lygybė yra esminis iššūkis Europos ateičiai, todėl Komitetas siūlo Lisabonos darbotvarkėje daugiau dėmesio skirti lyčių lygybės klausimui, o į integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių laikotarpio vidurio apžvalgą, socialinę darbotvarkę ir nacionalines reformų programas įtraukti toliau nurodytus aspektus.

1.2.1

Valstybės narės turi ryžtingai įgyvendinti Europos lyčių lygybės paktą ir nacionalinėse reformų programose nurodyti už lyčių lygybę atsakingą valstybės pareigūną.

1.2.2

Reikia nustatyti naujus konkrečius lyčių lygybės tikslus užimtumo politikoje, įskaitant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kad prioritetas būtų teikiamas didesniam moterų skaičiui versle, jų užimtumui ir geresnėms darbo sąlygoms.

1.2.3

Reikia nustatyti naujus aiškius tikslus lyčių stereotipams, ribojantiems moterų verslumą, pašalinti (ypač švietimo srityje).

1.2.4

Reikia gerinti valdymą, kuriame dalyvautų pakankamai socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma vietos ir regionų lygiu. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti nacionalinėse reformų programose.

1.2.5

Reikia didinti skaidrumą valstybinėse užimtumo tarnybose ir privačiose agentūrose siekiant skatinti lygybę ir išvengti diskriminacijos, susijusios su įdarbinimo procedūromis.

1.2.6

Reikalingi finansų įstaigų, prižiūrinčių finansinių paslaugų sektorių, įsipareigojimai, kad nagrinėjant paraiškas gauti kreditus būtų galima patikrinti, ar verslininkės nediskriminuojamos dėl lyties. Reikalinga ir viešoji pagalba galimybei naudotis finansavimo šaltiniais užtikrinti, ypač moterims, kurios pirmą kartą imasi verslo.

1.2.7

Reikia nustatyti konkrečius universitetinio ir profesinio ugdymo tikslus, kad moterys ir vyrai turėtų daugiau galimybių rinktis bet kurią profesiją nepaisant kultūrinių stereotipų.

1.2.8

Reikia teikti paramą ir pagalbą socialiniams partneriams, visų pirma sektorių, vietos ir regionų lygiu, kad, vedant kolektyvines derybas ir socialinį dialogą, būtų pašalinta lyčių nelygybė, dėl kurios moterims įmonėse tenka antraeilis vaidmuo.

1.2.9

Reikia išplėsti lyčių lygybės planus ir pozityviosios diskriminacijos priemones, dėl kurių susitaria socialiniai partneriai ir kuriuos jie įgyvendina daugelyje įmonių bei sektorių. Juos turi remti nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos. Jie taip pat turi būti remiami Bendrijos lėšomis pasitelkiant Europos socialinį fondą.

1.2.10

Bendrijos gairės, kuriose nustatyti tikslūs rodikliai, turėtų sustiprinti racionalius vienodo užmokesčio vyrams ir moterims tikslus.

1.2.11

Vietos ir regionų lygiu reiktų rengti konkrečias įsidarbinimo galimybių ir moterų imigrančių bei mažumų grupių įmonių programas.

1.2.12

Reikalingos ir neįgalioms moterims skirtos programos bei aiškūs tikslai.

1.2.13

Nacionalinės pensijų skaičiavimo reformų programos turėtų padėti užtikrinti, kad daugelis moterų neprarastų pensijos arba kad pensija nebūtų ženkliai sumažinta dėl darbo ne visą darbo dieną ir profesinės karjeros pertraukų, kurių priežastis, be kita ko, — įsipareigojimai šeimai. Šeimos verslo partnerėms būtų tikslinga suteikti tinkamą teisinį statusą.

1.2.14

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi bendradarbiauti su įmonėmis ir darbuotojais bei darbuotojomis, kad būtų užtikrintas šeiminio gyvenimo ir darbo suderinamumas.

1.2.15

Dėl dabartinės kartos įmonių vadovų senėjimo perduodant daugelį įmonių, visų pirma MVĮ, atsiranda galimybė moterims užimti įmonių vadovo pareigas. Labai svarbu, kad šis perėjimas būtų parengtas numatant nacionalines arba vietos priemones, kurios sudarytų palankias sąlygas moterims perimti vadovavimą įmonėms. Europos lygiu būtų tikslinga atlikti padėties vertinimą ir surinkti informaciją apie papildomas skatinamąsias priemones.

2.1

Portugalija, siekdama pasirengti pirmininkavimo ES Tarybai darbui, paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Įsidarbinimo galimybės ir verslumo: pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir vietos bei regionų valdžios institucijų vaidmuo siekiant lyčių lygybės.

2.2

EESRK palankiai vertina ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos pasiūlymą stiprinti konsultacijų procesą rengiant naujas integruotas ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo gaires 2008-2010 m., lyčių lygybės klausimo ir pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir regionų bei vietos valdžios institucijų ir valstybių narių vyriausybių įgyvendinamos moterų ir vyrų lygybės politikos požiūriu, kadangi lyčių lygybės klausimas ir lyčių lygybė yra visos Europos visuomenės siekis.

2.3

EB sutartyje aiškiai nurodyta, kad ES tikslai apima ekonominės ir socialinės pažangos skatinimą, aukštą užimtumo lygį ir lyčių lygybę.

2.4

Lyčių lygybė yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų, kurie įtvirtinti Sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje. ES institucijos ir įstaigos yra atsakingos už kovą su moterų diskriminacija ir lyčių lygybės skatinimą rengiant teisės aktus ir taikant valstybės politikos priemones.

2.5

ES acquis lygybės politikos priemonių srityje yra itin reikšmingas. Užimtumo politikos ir darbo teisės aktų srityje reikėtų nurodyti dvi direktyvas: Direktyvą 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu ir Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo.

2.6

Pastaraisiais metais EESRK parengė įvairių nuomonių (1), kuriomis prisidėjo stiprinant Bendrijos acquis, gerinant lygybės teisės aktų ir politikos kokybę. Komitetas pritarė Europos užimtumo strategijai ir atkreipė dėmesį į pastangas, įdėtas sprendžiant nacionalines bei vietos problemas, vykdant bendrus ir suderintus veiksmus Europos lygiu. Komitetas mano, kad tolesnėmis iniciatyvomis ir geresniu koordinavimu reikėtų ir toliau skatinti tokias pastangas.

2.7

EESRK nori įvertinti jau suformuotą politiką, atkreipti dėmesį į geros praktikos pavyzdžius ir pasiūlyti naujų iniciatyvų, kad Europos moterys taptų verslininkėmis ir aktyviau dalyvautų darbo rinkoje. Ši nuomonė atspindi diskusijas dėl Lisabonos strategijos vertinimo ir reformos, o pasiūlymus galima plėtoti persvarstant integruotą ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją bei rengiant naujas nacionalines reformų programas.

3.1

Lisabonos strategija siekiama užtikrinti visišką užimtumą Europoje gerinant darbo kokybę ir našumą, užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei geresnį valdymą; tai turėtų vykti žinių visuomenės sąlygomis atsižvelgiant į asmeninį moterų ir vyrų pasirinkimą. Pirmą kartą nustatyta ekonominės vyrų ir moterų lygybės kiekybinė riba siekiant iki 2010 m. užtikrinti 60 proc. moterų užimtumą.

3.2

Europos Tarybos prašymu EESRK, įgyvendindamas Lisabonos strategijos (2) tikslus, bendradarbiauja su partneriais valstybėse narėse.

3.3

Nepaisant gerų rezultatų, patirtis rodo, kad reikėtų imtis didesnių su Lisabonos strategija susijusių reformų, kad moterys ir vyrai galėtų steigti įmones ir naudotis įsidarbinimo galimybe lygiomis teisėmis.

3.4

Moterų ir vyrų galimybės versle ir darbo rinkoje Europoje vis dar nėra vienodos. Dėl pasenusių socialinių ir kultūrinių stereotipų moterų dalyvavimas yra pasyvesnis nei vyrų, o darbo rinkoje vis dar gaji profesinė segregacija. Iš esmės, moterys užima mažiau apsaugotas, prastesnės kokybės ir prasčiau apmokamas darbo vietas; verslininkės patiria sunkumų keldamos profesinę kvalifikaciją ir susiduria su daugiau kliūčių ieškodamos finansavimo.

3.5

Todėl EESRK mano, kad Lisabonos strategijoje būtina stiprinti lyčių lygybės aspektą persvarstant Bendrijos ir nacionalinius tikslus, siekiant, kad daugiau moterų imtųsi verslo, turėtų darbą ir pagerėtų jo kokybė. Kokybė suprantama kaip didesnė specialybių įvairovė, vienodas užmokestis, didesnis darbo stabilumas, geresnės mokymosi ir karjeros galimybės.

3.6

2005 m. kovo mėn. laikotarpio vidurio apžvalgoje Taryba patvirtino Lisabonos strategijos atnaujinimą, kurio pagrindinis pokytis yra tas, kad dėmesys perkeliamas nuo kiekybinių tikslų į politines priemones ir praktines iniciatyvas, būtinas jiems įgyvendinti. Prioritetiniai tikslai — kurti daugiau ir geresnių darbo vietų į darbo rinką įtraukiant ir joje išlaikant daugiau žmonių, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymo galimybes, didinti darbo rinkų lankstumą ir saugumą bei daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą užtikrinant geresnį išsilavinimą ir kvalifikacijas (3).

3.7

Persvarstytoje Lisabonos darbotvarkėje taip pat pabrėžiama gero valdymo reikšmė taikant veiksmingesnį politinio darbo metodą, vienijantį suinteresuotus subjektus, valstybes nares, piliečius, parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę su ES institucijomis siekiant pažangos ir didesnių galimybių. EESRK mano, kad reikėtų pagerinti Lisabonos darbotvarkės valdymą aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, socialiniams partneriams ir vietos bei regionų valdžios institucijoms.

3.8

EESRK pabrėžia, kad rengiant preliminarias gaires, socialiniai partneriai turėtų įsitraukti kuo anksčiau ir su jais turėtų būti konsultuojamasi dėl lyčių lygybės klausimo įtraukimo aspektų.

3.9

Integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis 2005-2008 m., sudarančiomis valstybių narių nacionalinių reformų programų pagrindą, didinamas lyčių lygybės poreikis siekiant įgyvendinti numatytus prioritetus, derinant konkrečias moterų užimtumo priemones ir įtraukiant lygybės klausimą į įvairias iniciatyvas (4).

3.10

EESRK, kaip jau minėta nuomonėje dėl užimtumo gairių, reiškia nusistebėjimą dėl to, kad, nors lyčių lygybės klausimas užimtumo srityje yra vienas pagrindinių Lisabonos strategijos klausimų, konkrečių gairių lyčių lygybės klausimais (5) nėra.

3.11

Bendrijos Lisabonos strategijos ir nacionalinių reformos programų (6) vertinime pabrėžiamas poreikis stiprinti moterų ir vyrų vienodų galimybių politiką taikant priemones, kurios suteiktų galimybę derinti šeiminį gyvenimą ir darbą.

3.12

Bendrojoje užimtumo ataskaitoje 2006-2007 m. džiaugiamasi sparčiai didėjančiu moterų užimtumu ir teigiama, kad tai yra žingsnis Lisabonos strategijoje (7) numatytų tikslų link. Tačiau būtina pažymėti, kad daugumoje valstybių narių pateiktų ataskaitų nenurodoma jokių priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti moterų užimtumą arba mažinti lyčių atotrūkį darbo rinkoje, išskyrus priemones, skirtas galimybėms naudotis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis padidinti. Kai kurios valstybės narės (Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Ispanija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Portugalija ir Jungtinė Karalystė) nustatė nacionalinius tikslus, susijusius su vaikų priežiūros įstaigomis, tačiau tik nedaugelis pranešė apie siekiant šio Europos tikslo padarytą pažangą. Bendra pažanga siekiant šio tikslo vis dar nedidelė. Tik Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Maltoje ir Nyderlanduose nustatant didžiausią leistiną kainą arba sumažinant mokesčius imamasi priemonių, kad vaikų priežiūra taptų prieinamesnė. Poreikis sustiprinti vyrų vaidmenį derinant šeiminį gyvenimą ir darbą neminimas. Slovakijoje vyko kampanija, skirta vyrams paskatinti aktyviau dalyvauti šeiminiame gyvenime, Lietuvoje įteisintos naujos mokamos tėvystės atostogos, o Čekijoje, Vokietijoje ir Graikijoje suteikta galimybė tėvams išeiti tėvystės atostogų.

4.1

2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintas Europos lyčių lygybės paktas (8) yra žingsnis į priekį kiekybiniu požiūriu, nes jame numatomas visoms valstybėms narėms bendras tikslas didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes.

4.2

Komisijos priimtose Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006-2010 m. nustatomos šešios prioritetinės ES veiklos sritys: vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė, šeiminio gyvenimo ir darbo derinimas, vienodas atstovavimas priimant sprendimus, bet kokių smurto formų lyčių atžvilgiu panaikinimas, lyčių stereotipų pašalinimas, lyčių lygybės išorės politikoje skatinimas ir bendradarbiavimas plėtros labui (9).

4.3

Siekiant gerinti valdymą moterų ir vyrų lygybės srityje, gairėse numatoma keletas labai svarbių veiksmų, o Komisija įsipareigoja atidžiai stebėti pažangą šioje srityje.

4.4

Savo nuomonėje dėl Moterų ir vyrų lygybės gairių 2006-2010 m. EESRK džiaugiasi Komisijos politine valia lyčių lygybę laikyti svarbiu darbotvarkės 2006-2010 m. klausimu ir pabrėžia būtinybę įtraukti visus suinteresuotus subjektus į jos prioritetų įgyvendinimą (10).

4.5

EESRK taip pat išreiškė savo paramą kuriant Europos lyčių lygybės institutą (11).

4.6

EESRK mano, kad atėjo laikas paskatinti lygybės politiką darbo rinkoje diegiant naujas aktyvias priemones, kuriant verslą ir organizuojant socialinį gyvenimą. Kai kuriose valstybėse narėse priimama naujų teisės aktų, užtikrinančių moterų ir vyrų lygybę politinėje veikloje, socialinėse organizacijose ir įmonėse darbuotojų, vidurinio ir aukščiausios grandies valdymo lygiu. Apskritai EESRK remia visas reformas, apimančias aktyvias politikos priemones, grindžiamas tinkama teisine sistema, kuri užtikrina veiksmingą užimtumo apsaugą ir suteikia būtiną stabilumą ir saugumą.

5.1

Moterų ir vyrų disbalansas ir nelygybė verslo pasaulyje ir darbo rinkoje yra rimta visos Europos visuomenės — vyrų, moterų, įmonių, darbuotojų moterų ir darbuotojų vyrų, vyriausybių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės — problema. Lyčių lygybė yra pagrindinis Europos ateities uždavinys.

5.2

EESRK pritaria 2007 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucijai dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006-2010 m. (12), ypač 17 jos punktui, kuriame prašo valstybių narių į jų nacionalines veiksmų užimtumo ir socialinės integracijos srityse programas įtraukti arba jose sustiprinti priemones, skirtas palankioms sąlygoms moterų prieigai prie darbo rinkos, laikantis vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo, ir moterų verslui sudaryti, ir 20 punktui, kuriame prašo valstybių narių paskirti valstybės pareigūną, atsakingą už Lisabonos strategijos lyčių lygybės reikalavimų įgyvendinimą, įpareigotą dalyvauti ruošiant ir peržiūrint įvairias nacionalines programas ir kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos, siekiant skatinti lyties aspekto ir biudžeto sudarymo įtraukimą į šiose programose numatytą politiką ir tikslus.

5.3

EESRK pabrėžia, kad į naujas nacionalines reformų programas turėtų būti įtrauktas valstybių narių įsipareigojimas paskirti už lyčių lygybę atsakingą valstybės pareigūną.

5.4

Užimtumo gairėse reikėtų nustatyti konkrečius tikslus ir pagerinti kokybinius bei kiekybinius rodiklius, kad būtų galima palyginti ir įvertinti skirtingose valstybėse narėse padarytą pažangą, susijusią su lygiomis moterų teisėmis darbo rinkoje ir verslo iniciatyvose.

5.5

EESRK mano, kad Europos lygiu reikėtų daugiau dėmesio skirti moterims, dirbančioms nuo žemės ūkio priklausomose kaimo vietovėse, kuriose mokymasis nėra labai populiarus, ir remti jų dalyvavimą darbo rinkoje.

5.6

Siekdamos subsidiarumo kai kurios vyriausybės mėgina mažinti ES nacionalinėms reformų programoms keliamus reikalavimus. Tačiau, EESRK nuomone, integruotos gairės apskritai yra pakankamai lanksčios, kad valstybės narės galėtų numatyti tokius sprendimus, kurie geriausiai atitiktų jų poreikius.

5.7

Be to, EESRK mano kad, vadovaujantis subsidiarumo principu, būtina stiprinti Lisabonos strategijos Bendrijos statusą ir įgyvendinti integruotas gaires dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Nuomonėje dėl Moterų ir vyrų lygybės (2006-2010 m.) teigiama, kad Komitetas pripažįsta, kad, siekiant skatinti moterų užimtumą būtina, koordinuojant užimtumo politiką, užsibrėžti bendrus prioritetus. Vertindama nacionalines reformų programas, Komisija turi užtikrinti, kad prioritetas būtų skiriamas nevienodo požiūrio į lytis problemai ir būtų imamasi būtinų priemonių  (13).

5.8

Europos užimtumo strategijos valdymas pagerėjo, tačiau EESRK mano, kad padėtis vis dar nėra patenkinama. Reikia stiprinti Komisijos, valstybių narių, socialinių partnerių, lyčių lygybės srityje dirbančių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas pakankamas dalyvavimas visuose lygmenyse ir visais veiksmų etapais.

5.9

EESRK mano, kad reikėtų didinti piliečių dalyvavimą Europos užimtumo strategijoje. Reikia užtikrinti geresnes socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo šioje politikoje sąlygas, todėl svarbu, kad jie galėtų dalyvauti visuose — Bendrijos, nacionaliniame, regionų ir vietos — lygmenyse nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti sėkmingą Lisabonos strategijos įgyvendinimą, svarbu gerinti valdymą ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir vietos bei regionų įstaigų dalyvavimo papildomą naudą.

5.10

Kalbant apie užimtumą, didžiausias įgyvendinamos politikos poveikis jaučiamas vietos lygiu, todėl vietos ir regionų valdžios institucijų bei socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinant politikos priemones yra ypač svarbus. Norint užtikrinti integraciją į darbo rinką vienodomis sąlygomis, reikia labai gerai suprasti konkrečius moterų poreikius bei reikalavimus ir atitinkamos vietovės ekonomines bei socialines sąlygas, todėl labai svarbu, kad kuriant, įgyvendinant ir vertinant bet kokius veiksmus, dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos.

5.11

Nors pastaraisiais metais moterys išsiveržė į priekį akademinėje srityje (59 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų dabar yra moterys) (14), jų studijų sritys pasirenkamos vadovaujantis tais pačiais stereotipais. Tik viena iš dešimties absolvenčių moterų įgyja techninę specialybę, o tarp vyrų šis rodiklis yra keturi iš dešimties. Tačiau mokymo, humanitarinių mokslų, menų ir sveikatos srityse diplomą įgyja daugiau nei pusė moterų ir mažiau nei ketvirtadalis vyrų. EESRK siūlo švietimo institucijoms imtis plataus masto propagavimo siekiant įveikti lyčių stereotipus ir universitetuose skatinti moteris ir vyrus įgyti tas specialybes, kuriose jų dalyvavimas nėra pakankamas.

5.12

Derinimo politika padeda gerinti moterų ir vyrų gyvenimo kokybę. Ji visiems padeda integruotis į darbo rinką ir joje likti išnaudojant visą darbo jėgos potencialą. Šios politikos priemonės turėtų būti atviros moterims ir vyrams.

5.13

EESRK valstybėms narėms primena jų įsipareigojimus pagal Europos lyčių lygybės paktą (15) ir siūlo Komisijai prašyti į valstybių narių nacionalines reformų programas įtraukti didesnius įsipareigojimus didinti moterų ir vyrų šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinamumą bei primena, kad tai yra visos visuomenės reikalas, todėl būtina užtikrinti visų suinteresuotų subjektų, įskaitant įmones, bendrą atsakomybę.

5.14

Šis derinimas neturėtų būti painiojamas su tam tikromis šeimos politikos priemonėmis, trukdančiomis užimtumui, skatinančiomis nedalyvauti darbo rinkoje ilgą laiko tarpą ir mažinančiomis grįžimo į darbą galimybes.

5.15

Reikėtų imtis veiksmingesnių priemonių, skatinančių moterų ir vyrų pakartotinį integravimąsi į darbo rinką po motinystės arba globojamų asmenų priežiūros atostogų nepraradus kvalifikacijos ir nesumažėjus darbo užmokesčiui. Šios priemonės galėtų apimti lanksčius nuolatinio mokymo modelius pasitraukus iš rinkos ir darbą toje pačioje darbo vietoje dirbant trumpesnes darbo valandas. Šiomis aplinkybėmis reikėtų paminėti socialinių partnerių (ETUC, UNICE, UPEAME ir CEEP) sudarytą Europos bendrąjį susitarimą dėl nuotolinio darbo, kuriame pateikiama nuotolinio darbo apibrėžtis ir taikymo sritis, reglamentuojamas jo savanoriškas pobūdis, įdarbinimo sąlygos, duomenų apsauga, privatumas, įranga, sveikata ir saugumas, darbo organizavimas, mokymas, kolektyvinės teisės bei susitarimo įgyvendinimas ir priežiūra.

5.16

Svarbus vaidmuo skatinant lyčių lygybę Europoje tenka NVO, kadangi jos įgyvendina kampanijas, įkūnijančias politines idėjas, kultūrines vertybes ir socialines iniciatyvas, suteikiančias geresnes galimybes daugeliui moterų. Daug moterų dalyvauja NVO veikloje ir atstovauja įvairioms moterų grupėms sprendžiant klausimus su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Jos taip pat turėtų būti remiamos.

5.17

Ypač daug sunkumų steigiant įmones ir lygiomis galimybėmis dalyvaujant darbo rinkoje patiria imigrantės ir mažumų atstovės, todėl naujosiose užimtumo gairėse turėtų būti numatyti specifiniai tikslai.

5.18

EESRK pateikė keletą nuomonių ragindamas suformuoti bendrą ES imigracijos politiką ir skatindamas Europos vyriausybes teikti pirmenybę kovai su diskriminacija bei integracijos politikai. Į šią politiką reikėtų įtraukti lyčių lygybės klausimą, kad imigrantės arba etninių ar kultūrinių mažumų atstovės galėtų įgyvendinti savo verslo sumanymus ir integruotųsi į darbo rinką lygiomis teisėmis.

5.19

Moterys su negalia susiduria su dar didesniais sunkumais integruodamosi į darbo rinką ir steigdamos įmones. EESRK siūlo naujose gairėse ir nacionalinėse reformų programose nustatyti konkrečius rodiklius ir tokiu būdu sustiprinti šių moterų integravimo į darbo rinką tikslą.

5.20

EESKR siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms skatinti politiką, kuria siekiama vienodų galimybių moterims su negalia, o socialiniams partneriams pagal kolektyvines sutartis ir darbo praktiką parengti lygybės strategijas.

5.21

ESF pagal EQUAL iniciatyvą ir pagal Lisabonos strategiją pritaikė vertingus novatoriškus metodus labiau diskriminuojamų moterų verslumui ir užimtumui skatinti. Ši patirtis galėjo pasirodyti naudinga visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms, vykdysiančioms tolesnę plėtrą pagal ESF 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu numatytus veiksmus, siekiant numatyti naujas iniciatyvas, kurių tikslas būtų padidinti su ypatingais sunkumais susiduriančių moterų galimybes įsidarbinti.

6.1

Nuo Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradžios, ES buvo sukurta aštuoni milijonai naujų darbo vietų, iš jų šeši milijonai teko moterims. 2005 m. moterų užimtumas siekė 56,3 proc. (+1,1 proc.), palyginti su vyrų užimtumu, kuris sudarė 71 proc. (+0,6 proc.). Vyresnių negu 55 metų amžiaus moterų užimtumas taip pat didėjo greičiau nei vyrų ir sudarė 33,7 proc. (16).

6.2

Nedarbo lygis mažėja: 2005 m. sudarė 8,8 proc., moterų — 9,9 proc., vyrų — 7,9 proc. Nepaisant teigiamų moterų užimtumo Europoje tendencijų, moterų indėlis vis dar nėra visiškai realizuojamas. Tai liudija mažesnis moterų dalyvavimas ir užimtumas, didesnis nedarbo lygis, darbo sutarčių nestabilumas, aiškus pasiskirstymas pagal specialybes ir sektorius, darbo užmokesčio skirtumas ir moterų bei vyrų sunkumai derinant šeiminį gyvenimą ir darbą.

6.3

EESRK nurodo, kad, nors numatytas moterų užimtumo tikslas (iki 2010 m. — 60 proc.) yra pasiekiamas (nors ir ne visose valstybėse narėse), negalima pamiršti, kad šis rodiklis apima darbą ne visą darbo dieną, darbą pagal lankstų darbo grafiką ir laikiną darbą, kurio imasi daugiausia moterys, tačiau ne visada savanoriškai, o dažniausiai dėl nevienodo šeiminių pareigų pasidalijimo tarp moterų ir vyrų.

6.4

Toliau išlieka ryškūs moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai ir didelis susiskirstymas ypač darbo sąlygų ir profesijų bei sektorių, kuriuose jie dirba, požiūriu. Šie skirtumai turi įtakos dirbančioms ir ieškančioms darbo moterims. Dėl to svarbu skatinti naujas politines priemones, mažinančias pagrindines nelygybės, su kuria susiduria moterys darbo rinkoje, priežastis.

6.5

Taip pat moterys sunkiau negu vyrai randa darbo, kuris atitiktų jų kvalifikaciją. Be to, derinant darbą ir šeiminį gyvenimą, moterims prasčiau negu vyrams sekasi dalyvauti ir išlikti darbo rinkoje.

6.6

EESRK džiaugiasi lyčių lygybei skirtomis programomis, kurias socialiniai partneriai patvirtino daugelyje įmonių kovodami su diskriminacija ir siekdami didinti moterų integraciją, ilginti moterų užimtumo įmonėse trukmę ir gerinti jų mokymo ir profesinę veiklą. Šiuo tikslu buvo taikomos sėkmingos priemonės. Valdžios institucijos, ypač vietos ir regionų lygiu, privalo remti lyčių lygybės programų įgyvendinimą.

6.7

Svarbus vaidmuo plečiant Lisabonos strategijos lyčių lygybės klausimą tenka Europos socialiniam dialogui, už kurį atsakingi socialiniai partneriai. EESRK pabrėžia ir remia Pagrindų strategiją dėl lyčių lygybės, kurią socialiniai partneriai parengė 2005 m. (17) ir kuri taikoma sektorių ir nacionaliniu lygiais.

6.8

Naujasis pagrindų susitarimas dėl priekabiavimo ir smurto darbo vietoje prevencijos (18) yra geros praktikos pavyzdys, kuriam EESRK norėtų pritarti. Be to, kai kurių sektorių dialogo komitetai vis dažniau laikosi lyčių lygybe pagrįsto požiūrio. Komitetas ragina Komisiją siekiant šių tikslų aktyviau bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

6.9

Kolektyvinės derybos pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką yra viena iš Europos socialinio modelio ypatybių. Socialiniai partneriai plėtoja derybas ir siekia susitarimų įvairiose srityse dėl darbo saugumo ir lankstumo gerinimo, darbo užmokesčio reguliavimo, darbo organizavimo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos sistemų.

6.10

Kolektyvinėmis derybomis įmonėse ir sektoriuose siekiama išvengti lyčių nelygybės, lemiančios prastesnę moterų padėtį. EESRK mano, kad kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas yra pagrindinės priemonės, padedančios įgyvendinti lygybės programas Europos įmonėse. Europoje, valstybėse narėse, įmonėse ir pačioje visuomenėje turėtų būti atsisakyta profesinės diskriminacijos darbo aplinkoje, kurią patiria daugybė moterų dėl kultūrinių ir socialinių stereotipų.

6.11

Vienodo užmokesčio vyrams ir moterims principas, nustatytas Sutarties 141 straipsnyje („vienodo užmokesčio principas“), reiškia, kad už vienodą ar vienodos vertės darbą visais mokėjimo aspektais ir pagal visas sąlygas mokama nediskriminuojant dėl lyties. Tačiau moterys vidutiniškai uždirba 15 proc. mažiau už vieną darbo valandą nei vyrai (moterų ir vyrų bendro uždarbio vidurkio už vieną darbo valandą santykinis skirtumas) (19). Ši su darbo užmokesčiu susijusi diskriminacija pastebima visuose veiklos sektoriuose, o ypač aukščiausiose profesinėse kategorijose.

6.12

EESRK mano, kad vienodo darbo užmokesčio moterims ir vyrams nuostatą, kuri jau įtraukta į integruotas Bendrijos gaires, reikia sustiprinti nustatant konkrečius rodiklius.

6.13

Siekiant išvengti diskriminacijos darbo užmokesčio požiūriu, reikalingas aktyvus socialinių partnerių bendradarbiavimas įvairiose srityse. Nuomonėje dėl Moterų ir vyrų lygybės (2006-2010 m.) teigiama, kad valstybių vyriausybės, vyrų ir moterų lygių galimybių institucijos ir visų valstybių narių socialiniai partneriai yra aiškiai įpareigoti užtikrinti, kad jų sukurtos darbo užmokesčio sistemos nesudarytų sąlygų diskriminuoti vyrus ir moteris darbo užmokesčio atžvilgiu  (20).

6.14

Valstybinės įdarbinimo tarnybos yra pagrindinė darbo rinkos mechanizmo sudėtinė dalis ir turėtų skatinti aktyvias priemones, suteikiančias galimybę nedirbančioms moterims rasti darbą naudojantis mokymo ir užimtumo paramos programomis. Kad būtų tinkamai taikomi galiojantys teisės aktai, EESRK siūlo, kad valstybinės įdarbinimo tarnybos ir privačios agentūros parengtų geros praktikos kodeksą siekiant išvengti bet kokių moteris diskriminuojančių darbo pasiūlymų arba atrankos procedūrų.

6.15

Akivaizdu, kad skaidresnėje darbo rinkoje moterų ir vyrų lygybė yra didesnė. Pavyzdžiui, moterų dalyvavimas valstybiniame sektoriuje yra didesnis dėl įvairių priežasčių, įskaitant atrankos procedūras, kuriomis siekiama įvertinti asmenų įgūdžius ir atsisakoma diskriminacinių nuostatų, pagrįstų lyčių stereotipais.

6.16

Dažnai pensijų skaičiavimo sistemos, kurios yra tiesiogiai siejamos su profesine karjera, moterims yra nenaudingos. Daugybei moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, turinčių nenuolatinį darbą arba pertrauktą darbo stažą, labai sunku užsitikrinti pensiją arba gaunama pensija yra labai maža. EESRK siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, taikant atvirą pensijų reformos koordinavimo sistemą, atsižvelgti į šią padėtį, pažeidžiančią moterų lygiateisiškumą darbo rinkoje, ir ieškoti teisingesnių sprendimų.

6.17

Tęstinis mokymas yra ypač svarbus, kad moterys ir vyrai galėtų tolygiai vystyti savo profesinę veiklą. EESRK siūlo, kad, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, vietos ir regionų valdžios institucijos pagal užimtumo ir lygių galimybių politiką diegtų verslininkėms ir darbuotojoms skirtas nuolatinio mokymosi sistemas.

6.18

EESRK norėtų pabrėžti aktyvų socialinių partnerių vaidmenį padedant įveikti sunkumus, kuriuos patiria moterys visuomenėje ir darbo rinkoje. Daugybė moterų dalyvauja profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų veikloje taip norėdamos paskatinti aktyvią politiką ir lygybės programas, tačiau jų kol kas nėra daug ir jos visuomet turi įveikti daugybę kliūčių, kol pasiekia vadovavimo pakopą.

7.1

Verslininkės vis dar sudaro nedidelę procentinę dalį — 30 proc. ES versle dalyvaujančių asmenų. Jos sudaro 37 proc. individualias įmones turinčių asmenų (21).

7.2

Dėl stereotipų, socialinių ir kultūrinių barjerų, informacijos apie švietimo ir mokymo galimybes trūkumo ir papildomų sunkumų ieškant finansavimo verslo projektams steigdamos įmones moterys patiria daugiau sunkumų negu vyrai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad, įsteigus verslą ir plečiant įmones, moterų veikla būtų mažiau sėkminga negu vyrų.

7.3

EESRK siūlo didinti politinių ir socialinių subjektų pastangas skatinti Europos moterų verslumą ir atsisakyti senų socialinių stereotipų, pagal kuriuos verslo pasaulis priklauso vyrams, darbo laikas ir šeiminis gyvenimas yra nesuderinami ir t. t. Šie socialiniai stereotipai kelia daugybę kultūrinių ir socialinių sunkumų savarankiškai dirbančioms arba steigiančioms verslą moterims.

7.4

Veiksmų plane dėl Europos verslumo darbotvarkės (22) siūloma keletas verslumą skatinančių priemonių, kurių turi imtis ES ir atsakingi visų valstybių narių politikai. Be kitų klausimų šiame plane pabrėžiama būtinybė moterims teikti ypatingą paramą. Tačiau pagrindinių Europos mažųjų įmonių chartijos (23) tikslų ir priemonių įgyvendinimo pažangos ataskaitose šis klausimas neminimas. EESRK mano, kad metinėse ataskaitose reikėtų nurodyti konkrečius duomenis apie Europos lygiu ir valstybėse narėse padarytą pažangą teikiant pagalbą verslininkėms, kad būtų lengviau keistis geriausia praktika ir žiniomis.

7.5

Europoje turėtų būti labiau skatinamas moterų ir vyrų verslumas (24). 2006 m. EESRK priėmė nuomonę dėl Komisijos komunikato (25) Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslo gebėjimų ugdymas per švietimą ir mokymą, kurioje pabrėžė moterų verslininkių svarbą ir verslumo poveikį augimui, užimtumui ir asmens saviraiškai. Nuomonėje pabrėžiama, kad verslo gebėjimų ugdymas yra nuolatinis mokymosi procesas, kurį reikėtų įtraukti į mokymo programas.

7.6

EESRK rekomenduoja, kad nacionalinėse ir regionų viduriniosios ir trečiosios pakopos mokymo programose, ypač merginoms, būtų numatytos su verslu susijusios paskaitos (verslo valdymas, informatika ir kt.) ir taikomos kitos priemonės, skirtos moterų verslininkių skaičiui didinti.

7.7

Siekiama moterims ir vyrams suteikti vienodas galimybes verslo pasaulyje pašalinant bet kokią galimą diskriminaciją. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų padėti moterims pasinaudoti teise į verslą, kaip lygybės ir ekonominės bei socialinės plėtros veiksniu.

7.8

Būtina numatyti paramos priemones siekiant užtikrinti verslininkėms galimybę pasinaudoti joms reikalinga finansine parama ir paskolomis. Bankai turėtų verslininkėms siūlyti mikrokreditų programas. Finansinės institucijos neturėtų diskriminuoti verslininkių, kurios, ieškodamos reikiamo verslo finansavimo, plėsdamos įmones, įgyvendindamos naujoves ir vykdydamos mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą, kol kas susiduria su didesnėmis kliūtimis negu vyrai.

7.9

Turėtų būti daugiau informacijos apie finansavimo iš struktūrinių fondų galimybes, kad būtų nagrinėjamos naujoviškos galimybės, pavyzdžiui, diegti lanksčias finansines priemones, apimančias subsidijas, mikrokreditus ir garantijas.

7.10

Verslumui skatinti skirti Bendrijos fondai, kuriuos stiprina ir administruoja nacionalinės ir regionų valdžios institucijos, turi būti skaidrūs ir lengvai prieinami mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms vadovauja moterys. Bendradarbiaudamos su darbdavių organizacijomis, vietos ir regionų valdžios institucijos turi leisti verslininkėms naudotis infrastruktūros objektais, finansine pagalba ir konsultacijomis ypač pradiniame verslo steigimo etape.

7.11

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į vieną geros patirties pavyzdį Prancūzijoje — moterų iniciatyva steigiamų, įsigyjamų arba plėtojamų įmonių garantijų fondą (Fonds de Garantie pour la Création, la Reprise ou le Développement d'Entreprise à l'Initiative des Femmes), kuris padidina galimybes gauti finansavimą moterims, pageidaujančioms steigti, įsigyti ar plėtoti įmones. Fondas įsteigtas siekiant padėti moterims įveikti sunkumus, su kuriais jos susiduria norėdamos gauti banko paskolą. Fondą administruoja privati organizacija Institut de Développement de l'Economie Sociale, o finansavimas gaunamas iš skirtingų šaltinių, įskaitant Europos socialinį fondą.

7.12

Valstybės narės turi teikti didesnę paramą mažoms įmonėms, nes dauguma verslininkių mano, jog mokesčių politika dėl atitinkamų teisės aktų nenuoseklumo yra viena didžiausių verslo kliūčių.

7.13

Steigdami individualias įmones, žmonės geriau kontroliuoja savo laiką ir lengviau suderina darbą ir šeiminį gyvenimą, todėl vis daugiau moterų ir vyrų renkasi verslą. Tačiau praktiškai verslininkės moterys susiduria su daugiau sunkumų derindamos šeiminį gyvenimą ir darbą nei verslininkai vyrai.

7.14

Visoje Europoje esama daugybės geros praktikos pavyzdžių, kai įvairiais lygmenimis darbdavių organizacijos skatina moterų veiklą ir yra steigiamos verslininkių asociacijos. Daugelį teigiamų iniciatyvų, kurias remia EESRK, įgyvendina Prekybos ir pramonės rūmai (26).

7.15

EESRK teigiamai vertina Europos moterų verslumo skatinimo tinklo atliktą darbą, kurio pagrindinis tikslas yra pagerinti verslininkių įvaizdį ir sukurti palankią aplinką taikant tam tikras priemones, pavyzdžiui, dalijimąsi informacija apie finansavimą, mokymus, tinklus, konsultacijas, tyrimus ir statistiką.

7.16

Pradėdamos verslą, moterys dažnai renkasi socialinės ekonomikos įmones (kooperatyvus, savidraudos draugijas, susivienijimus, fondus), nes šios įmonių rūšys geriau negu kitos padeda joms siekti profesinių tikslų.

7.17

Dėl jų socialinės paskirties socialinės ekonomikos įmonės didele dalimi skatina moterų integravimąsi į darbo rinką, todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų jas remti skatindamos šią svarbią socialinę iniciatyvą.

7.18

Dauguma šeimos verslo partnerių yra moterys, kurios neretai dirba ne visą darbo dieną. Susirūpinimas dėl mažėjančio gimstamumo, vaikų priežiūros įstaigų klausimas ir sunkumai, susiję su bankrotu ar skyrybomis, yra labai specifinės problemos, kurios skiriasi nuo tų, su kuriomis susiduria vyrai. Daugelyje valstybių narių jos neturi tinkamo teisinio statuso.

7.19

Socialinio draudimo sistemose taip pat yra reikšmingų nelygybės apraiškų. Moterų socialinės apsaugos, mokymų ir paramos verslo steigimui srityse būtinos konkrečios priemonės. Kai kuriose šalyse verslininkių ir sutuoktinių verslo partnerių socialinės apsaugos srityje nurodomi skirtingi statusai, kurie gali būti suteikiami moterims verslininkėms, pvz., „sutuoktinė bendradarbė“, „įdarbinta sutuoktinė“ ir „sutuoktinė partnerė“. EESRK siūlo Komisijai skatinti diskusijas siekiant pagerinti moterų verslininkių socialinę apsaugą.